Tūkstantmečiai be kontakto

Indijos vandenyno viduryje esančios Šiaurės Sentinelų salos gyventojai niekada neragavo kokakolos, neklausė nei klasikinės, nei technomuzikos ir nežino, ar sulyso, ar priaugo svorio Kim Kardashian. Jiems tas pats, kaip atrodo Donaldo Trumpo šukuosena ar Vladimiro Putino veidas po grožio injekcijos, nes sentinelų genties žmonės net nenutuokia, kas tokie šie baltaodžiai vyrai. Ir nenori nutuokti. Salos gyventojai civilizacijos atstovams neleidžia net priartėti prie savo teritorijos.

Sraigtasparnį ar laivą jie apšaudo strėlėmis. Turistų (tiesą sakant, jų čia nėra ir niekada nebuvo) kūnus veikiausiai sumestų į vandenyną.

Šiaurės Sentinelų salą, esančią Bengalijos įlankoje tarp Birmos ir Indonezijos, galima pavadinti nesvetingiausia ir mažiausiai trokštama aplankyti vieta pasaulyje, rašo news.com.au.

Čia gyvena sentinelų gentis, kurios nariai yra tiesioginiai pirmųjų į Afriką atkeliavusių žmonių palikuonys. Manoma, kad Andamanų salose, kurioms priklauso Šiaurės Sentinelų sala, jie gyvena apie 60 tūkst. metų. Kadangi sentinelų kalba labai skiriasi nuo kitų Andamanų salų gyventojų, spėjama, kad tūkstančius metų salos gyventojai beveik neturėjo kontakto su išoriniu pasauliu.

Apie žemdirbystę nežino

Šiaurės Sentinelų saloje gyvenanti bendruomenė mokslininkų laikoma nekontaktuojančia gentimi: tai reiškia, kad salos bendruomenė visai nebendrauja arba labai mažai bendrauja su išorinio pasaulio atstovais.

Ši gentis dar nesugalvojo imtis žemdirbystės, nes vis dar praktikuoja žemės gėrybių rinkimą ir žvejybą – tai, ką žmonės darė prieš žemės ūkio plėtrą, kuri prasidėjo maždaug prieš 10 tūkst. metų.

Šiaurės Sentinelų salos gyventojų buitis, kasdienybė ir ritualinės šventės neįamžintos nuotraukose. Jų yra vos keletas, kone visos darytos iš oro.

Priešingai nei pirmykštės gentys, atrastos Amazonės atogrąžų miškuose, sentinelų gentis nenori turėti nieko bendro su likusia žmonijos dalimi. Amazonės džiunglėse gyvenančios gentys susipažįsta su civilizacija ir priima jos pagalbą, pavyzdžiui, medicininę. Bet Šiaurės Sentinelų salos gentis į bandymus susipažinti atsakė smurtu ir žūtbūtine gynyba.

Visada paruošę strėles

Netgi žmones, išsigelbėjusius iš sudužusių laivų, sentinelai pasitinka strėlėmis.

1960 m. Indijos vyriausybė bandė užmegzti kontaktą su genties atstovais, tačiau daugiausia, kas pavyko, tai palikti dovanų.

1974 m. režisierius, sumanęs susukti filmą apie salos gyventojus, skubiai pabėgo, o iš jo šlaunies teko operuoti strėlę.

1981 m. Panamos laivas "Primrose" užplaukė ant rifų, esančių prie salos. Kol laivo įgulos nariai laukė gelbėtojų, sentinelų genties atstovai paleido į darbą savo ietis ir strėles. Galiausiai į kapitono pagalbos signalą atsiliepė laivas ir išgelbėjo įgulą.

Praėjus dešimtmečiui, Indijos antropologas Madhumala Chattopadhyay kažkaip sugebėjo draugiškai prisiartinti prie salos ir užmegzti kontaktą. M.Chattopadhyay net surengė į salą keletą ekspedicijų, tačiau Indijos vyriausybė, negalėdama užtikrinti saugumo, jas uždraudė.

Atsakas piktas ir žiaurus

Gali būti, kad sentinelus vengti civilizacijos atstovų išmokė savisaugos instinktas. Buvusi gausiausia Andamanų salyno gentis patyrė naikinimą dėl žiaurios baltaodžių pramogos, vadinamos žmonių safariu. Šiaurės Sentinelų saloje esanti gentis tam nepasidavė.

Nuo tų laikų bet kuris prisiartinimas prie salos moderniems žmonėms kelia pavojų.

2004-aisiais Indijos vandenynu praūžus cunamio bangoms virš  Šiaurės Sentinelų salos ratus suko Indijos karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Jo įgula nesitikėjo rasti saloje gyvų – buvo manoma, kad Šiaurės Sentinelų saloje, kuri buvo kaip tik cunamio kelyje, vargu ar galėjo kas nors išgyventi.

Sraigtasparnio įgula mėtė į salą paketus su maistu. Iš džiunglių išniro vienas vyras ir ėmė laidyti į sraigtasparnį strėles.

Vis dėlto manoma, kad šiuo metu saloje gyvena apie 50–250 žmonių, nenorinčių, kad kas nors įkeltų koją į jų salą.

2006 m. sausį sentinelai nužudė du žvejus, kurie atsidūrė per arti salos krantų. Tai buvo paskutinis civilizacijos kontaktas su Šiaurės Sentinelų salos gentimi.

Dabar sala stebima tik internetu, pasitelkus programą "Google Earth".

Geriau nesiartinti

Šiaurės Sentinelų sala – nedidelė sala Bengalijos įlankoje, toliausiai į vakarus esanti Andamanų sala. Jos plotas 72 kv. km. Sala yra nutolusi nuo kitų salų ir supama pavojingų rifų. Ji apaugusi vešlia tropine augalija, aukščiausias taškas – 48 m virš jūros lygio.

Šioje saloje gyvena čiabuviai sentinelai, vengiantys bet kokio kontakto su kitais žmonėmis. Vietinė regiono valdžia yra pareiškusi, kad neturi ketinimų kištis į sentinelų gyvenimo būdą ar gyvenamąją vietą.

Sala greičiausiai smarkiai nukentėjo nuo 2004 m. gruodžio 26 d. cunamio, tačiau gyventojų išliko, manoma, kad šiuo metu jų gali būti nuo 50 iki kiek daugiau nei 200.

Šiuo metu į salą savarankiškai patekti uždrausta.

Čiaupo vanduo ir internetas

Milijonieriaus Aivaro Zvirbulio gyvenvietėje galioja savitos taisyklės, o žmonių gyvenimo būdas gerokai skiriasi nuo to, kuris įprastas Latvijoje, Europoje, pasaulyje.

Pagal teritorijos taisykles visi 300 čia išdygusių namų pastatyti tik iš ekologiškų medžiagų. Kiekvienam namui skirtas nuo 0,4 iki 1,3 ha sklypas, kuriame yra nedidelis ežeriukas ir miškas.

Visuose namuose įrengtas vandentiekis, o centrinė kanalizacijos sistema išvedžiota taip, kad vamzdžiai nutiesti po pušų ir eglių šaknimis jų nežalodami. Gyvenvietėje yra ir elektra, ir greitasis internetas.

Namai šildomi geoterminiu būdu, imant šilumos energiją iš žemės gelmių. Kiekvienas namas turi savo katilinę šilumai ir karštam vandeniui. Tik itin šaltomis žiemomis gyventojai papildomai užsikuria židinius, kurie įrengti kiekviename name.

Dėl vietovės kalvotumo ir projektuotojų profesionalumo namai pastatyti taip, kad beveik pro jų visų langus (yra tik kelios išimtys) nematyti kaimynų namų.

Šunys – tik name

Miško gyvenvietėje, kurią galima vadinti išties ekologiška ir palankia gamtai, draudžiamos tvoros. Po gyvenvietę laisvai bastosi miško gyvūnai, ir niekas neturi teisės stabdyti jų judėjimo.

Kad lojimu negąsdintų laukinių gyvūnų, gyventojams draudžiama laikyti grandinėmis rišamus šunis. Pagal gyvenvietės taisykles, šunis galima laikyti tik namuose.

"Idėja įkurti tokią gyvenvietę man atėjo į galvą, kai supratau, kad noriu gyventi nuosavame, patogiai įrengtame name prie vandens, kur nors gražioje miško vietovėje", – apie sumanymo ištakas pasakojo A.Zvirbulis.

"Ir aš įkūriau Amatciemą – tokią gyvenvietę, kurioje man gera, – paaiškino latvis. – Čia įsikūrė mano vaikai ir anūkai, mano bičiuliai, bendraminčiai. Gyvenu apsuptas žmonių, kurių požiūris į gyvenimą, aplinką, gyvenamąją vietą panašus į manąjį."

Norėjo visapusio komforto

"Prisipažįstu, šis projektas gimė vien iš egoistinių paskatų. Bent jau taip buvo iš pradžių, – neslėpė latvių milijonierius. – Norėjau sau, brangiausiajam, sukurti jaukią ir patogią aplinką, komfortišką vietelę, kurioje būtų miela gyventi."

"Bet pavyzdžiai, kuriuos mačiau keliaudamas po pasaulį, ir mano paties nuojauta sakė, kad kur kas smagiau gyventi ne vienam, – sakė A.Zvirbulis. – Juk galima džiaugtis ir tau patinkančia aplinka, ir kaimynyste."

Sumanęs įkurti gyvenvietę, kurioje gyventų draugiška gamtai ir kitiems gyventojams bendruomenė, vyras suko galvą, kaip žmonių invaziją į Latvijos miškus padaryti kuo mažiau žalingą gyvūnams. Taip gimė keletas Amatciemo taisyklių. "Esu tikras, kad čia besikuriantieji tų taisyklių nepalaikė griežtais draudimais, o viso labo – bendrabūvio rėmais", – šypsojosi A.Zvirbulis.

Abipusiai miela kaimynystė

Viena taisyklių kalba apie tylą. Vakarais ir naktį gyvenvietėje  negalima kelti triukšmo.

"Mano siekiamybė – kuo mažiau keisti tai, ką čia radome, – pasakojo latvių milijonierius. – Nenoriu, kad miškas virstų miesto parku. Manau, kad turime išsaugoti šios vietovės natūralumą, nekeisdami jo, nepaversdami civilizacijos produktu. Todėl apie namus nupjauta veja visur ribojasi su laukine žydinčia pieva."

Mano siekiamybė – kuo mažiau keisti tai, ką čia radome.

Šiltais vasaros vakarais kalvotomis vietovėmis nusidriekusioje 300 namų gyvenvietėje matyti jonvabalių, kurie jau daug kur išnyko, žiburėliai. Tvenkiniuose pavasarį ir birželio pradžioje kurkia varlių chorai. "Aš tai laikau didžiuliu mūsų pastangų įvertinimu, nes varlės šiais laikais kurkia tik ten, kur ypač švari aplinka", – pastebėjo A.Zvirbulis.

"Išdžiūvusius arba vėjo išverstus medžius paliekame dūlėti, – pasakojo vyras. – Gamta susitvarkys pati. O kol medis sutrūnys, jis bus puiki užuobėga ir pramogų vieta voverėms ar laputėms."

"Gamtos ir technologijomis ginkluotų žmonių kaimynystė pas mus, regis, labai harmoninga, – šypsojosi latvis. – Tai yra įrodymas, kad žmogus ir gamta gali šauniai sugyventi leisdami klestėti vienas kitam."

Interneto svetainėje redbook.com santykių ekspertė Karyn Gordon pateikia dešimt smulkmenų, kurių neišsprendus, porą gali ištikti rimta krizė.

Buitis atskleidžia skirtumus

Kai pradedama ginčytis dėl to, kieno eilė iš indaplovės išimti indus, tai yra skirtingų asmenybių susidūrimas. Santykių ekspertė K.Gordon aiškina, kad yra net šešiolika asmenybės tipų ir tik pusė jų organizuoti ir mėgstantys tvarką.

Kadangi priešingybės traukia, vienas partneris gali būti ypač tvarkingas, o kitas net nesusimąstytų valyti dulkes.

"Paaiškinkite, kad švara jums yra labai svarbi ir kad jūs suprantate, jog galbūt ji nėra tokia svarbi partneriui, – pataria santykių ekspertė. – Pamokykite savo partnerį, ką reikia daryti, ir leiskite jam žinoti, kodėl švarai teikiate prioritetą."

Kai vienas dominuoja

"Kai kurie žmonės daug geriau sugeba išrinkti filmus ar restoranus nei kiti, nes tiesiog turi geresnius įgūdžius. Tačiau jei taip nėra ir vienas iš partnerių tiesiog visuomet dominuoja priimant sprendimus, tai gali reikšti tam tikras su kontrole susijusias problemas", – sako K.Gordon.

Ekspertė pataria kalbėtis su partneriu, nes jei tylėsite, vadovauti mėgstantis žmogus gali net nesusimąstyti apie šią problemą.

Norėjai kartu? Tikrai?

Kartais būna taip, kad partneriai savo darbotvarkes planuoja taip, kaip reikia jiems. Penktadienio vakarą jis išėjo pasilinksminti su draugais, nežinodamas, kad norėjote kartu su juo ką nors nuveikti.

Svarbu kalbėtis ir pasakyti, kad jaučiatės išstumti iš partnerio planų. Kitaip tai gali virsti nemaloniu bendravimu ir apmaudu. "Partneriai turi jaustis svarbūs. Jei jie manys esantys nereikšmingi, jausis beviltiškai", – aiškina psichologė.

Pamiršau, kada mes tuokėmės

K.Gordon teigia, kad daug kas priklauso nuo to, kaip žmogus buvo auklėjamas šeimoje – ar tėvai rengdavo dideles gimtadienio, jubiliejų ar kitas šventes. Apie tai santykių ekspertė žino daug. Štai Koryn šeimoje visa tai buvo, o jos vyras užaugo tokioje šeimoje, kurioje svarbios datos nebuvo sureikšminamos. Pavyzdžiui, jis nepamiršta jubiliejų, bet jų nešvenčia taip, kaip K.Gordon.

"Tai įgūdis, kurio reikia išmokti, taip pat būtina kalbėti apie savo lūkesčius. Esant tokiai situacijai padėtų bendras šeimos kalendorius, kuriame būtų įrašytos svarbiausios datos", – pataria santykių ekspertė.

Tėvų šeimos paveldas

Ir vėl tai priklauso nuo to, kaip žmogus buvo auklėjamas šeimoje. Ar jie buvo iš tų žmonių, kurie lyg laivai prasilenkia naktyje, nepasakydami vienas kitam nei "labas", nei "viso gero", nei "iki pasimatymo"?

"Toks elgesys įsišaknija mumyse ir suaugę mes elgiamės taip pat kaip tėvai. Daug porų laikui bėgant praranda sveikinimosi ir bučinių ar apkabinimų akimirkas, nes būna užsiėmę kitais reikalais – elektroninio pašto tikrinimu ir pan. Perprogramuokite save: kai tik grįžtate namo, perjunkite save į namų režimą", – sako K.Gordon.

Ar rodote meilę?

Tai dar vienas patarimas mokytis iš pavyzdžių. Jei norite daugiau meilės iš partnerio, pasistenkite jį padrąsinti. Laikykitės rankomis žiūrėdami televizorių ar eidami pasivaikščioti. Tačiau jei jaučiatės nutolę esant kitoms situacijoms, tai leidžia susimąstyti apie galbūt esamas problemas. Santykių ekspertė pataria tiesiog pasikalbėti.

Nenutraukite ryšio per dieną

Ar tai, kad jūsų antroji pusė vieno iš jūsų darbo metu nerašo SMS, elektroninių laiškų ar neskambina, yra blogai?

"Skirtingi žmonės skirtingai elgiasi susiklosčius tokioms situacijoms. Tiesiog paklauskite, kodėl jūsų antroji pusė jums neskambina. Gal paaiškės, kad jo darbo grafikas toks įtemptas, kad jis net ir norėdamas negali jums paskambinti", – sako K.Gordon.

Tačiau jei antroji pusė neturi pasiteisinimo, o tiesiog dienos metu nebendrauja, pasikalbėkite su ja ir paaiškinkite savo lūkesčius.

Skirtingas ribų suvokimas

Jūsų antroji pusė paliko kompiuteryje įjungtą savo "Facebook" paskyrą. Ar jūs tikrinsite, su kuo jis susirašinėjo?

"Netgi jei vienas nuo kito nieko neslepiate, jūs galite turėti skirtingą požiūrį į asmenines ribas, tokias kaip elektroninių laiškų ar "Facebook" skaitymas. Jei žmogus, šnipinėjantis savo antrąją pusę, to nesupranta, vadinasi, kad yra rimtų pasitikėjimo problemų", – aiškina santykių ekspertė.

Kartais sarkazmas erzina

"Tai, ką jūs sakote ir kaip sakote, jums gali atrodyti linksma, tačiau jūsų partneris tai gali interpretuoti visiškai kitaip. Jei aš išgirstu sakinį su sarkazmo gaidele, suprantu, kad jame yra dalis tiesos. Todėl skatinu poras jo nenaudoti", – patarė K.Gordon.

Asmeninio gyvenimo apsauga

Kaip reaguoti į privatumą socialiniuose tinkluose, priklauso nuo kiekvieno individualybės. Intravertas gali dėl bet kokios asmeninių santykių paviešinos detalės supykti, o štai ekstravertai nesupras, kodėl tai kam nors yra problema.

"Jei taip atsitiks, tiesiog leiskite savo antrajai pusei žinoti, kas jums nepatinka, pavyzdžiui, tai, kad jums nepatinka asmeninių santykių viešinimas socialiniuose tinkluose", – rekomendavo K.Gordon.

Sėklos ir kauliukai

Tiek vaisiams, tiek daržovėms taip pat galioja etiketas ir yra taisyklės, kaip taisyklingai valgyti ir nerausti iš gėdos. Vaisių stalą ruošiantys šeimininkai taip pat turėtų išmanyti taisykles, nes neteisingai patiektas vaisius galbūt taip ir liks neparagautas arba svečiai bus priversti pasijusti nemaloniai.

Bene daugiausia klausimų sukelia vaisiai, kurie turi kauliukų. Vienas populiariausių vaisių ant vaišių stalo – vynuogės. Parduotuvėse galima įsigyti besėklių vynuogių, tačiau jeigu patiektos vynuogės turi sėklų, reikėtų žinoti, kad vynuogių kauliukų spjaudyti nedera. Jeigu negalite valgyti vynuogių su kauliukais, jų geriau neliesti apskritai. Vis dėlto suvalgius kauliukus derėtų liežuviu išstumti į šaukštelį.

Vynuogės valgomos pirštais skabant nuo kekės. Jeigu vynuogės jau nuskabytos, imamos šakute arba pirštais.

Vyšnios turėtų būti paimamos už kotelio, o kauliukas liežuviu išstumiamas į šaukštelį ir padedamas į lėkštutę.

Didelius kaulus turintys vaisiai – slyvos, persikai, abrikosai ir pan. turėtų būti perpjaunami per pusę, išimamas kauliukas, tuomet suvalgomos abi vaisiaus puselės. Jeigu vaisius didelis, jį reikėtų dar pasmulkinti peiliu.

Kai valgyti trukdo žievė

Arbūzas turi ne tik sėklų, bet ir žievę. Kaip susidoroti su šiuo iššūkiu ir taisyklingai valgyti arbūzą, pataria etiketo specialistas Giedrius Drukteinis.

"Jeigu vaisius patiekiamas su žieve, pirmiausiai reikėtų šakute ir peiliu minkštimą atskirti nuo žievės. Valgoma tik šakute, sėklos išrenkamos taip pat šakute", – sako G.Drukteinis.

Ananasas dažnai tampa vaisiumi, kuris taip ir nebūna paragautas. Dažnai klysta šeimininkai, nes tiesiog padėtas ant stalo ananasas taps puošmena, o ne maistu. Valgant ananasą, jį reikia peiliu ir šakute arba tik šakute susismulkinti iki vieno kąsnio dydžio gabaliukų. Valgyti su šakute.

Jeigu vaisius patiekiamas su žieve, pirmiausiai reikėtų šakute ir peiliu minkštimą atskirti nuo žievės. Valgoma tik šakute, sėklos išrenkamos taip pat šakute.

"Atrodo paprasta, kai žinome, ką, kada ir kaip valgyti, tačiau net ir kelios menkos klaidos gali sugadinti nuotaiką, ištepti drabužius ir priversti atsisukti aplinkinius. Eidami į restoraną ar priėmimą, ypač jeigu jie aukšto lygio, visada pasidomėkite etiketo taisyklėmis", – sako etiketo specialistas.

Universali taisyklė

Uogos visada valgomos tik šakute arba šaukšteliu, net jeigu tai ir maža žemuogė arba, atvirkščiai, didelė braškė.

Smidrus, jeigu jie patiekti be padažo, galima valgyti pirštais arba šakute. Svarbu įsidėmėti, kad visada smeigti reikia tik po vieną šparagą.

Kad ir kaip keistai skambėtų, tačiau žirniai valgomi šakute ir yra smeigiami iš viršaus. Nei šakute, nei šaukštu žirnelių semti nederėtų.

Taigi pasidomėti stalo etiketu tikrai verta, taip pat atkreipti dėmesį į tai, kaip patys serviruojame stalą, kad nesusipratimai ir neišmanymas netrukdytų mėgautis vaisiais ir daržovėmis.

Universalus patarimas: jeigu kyla klausimas, kaip imti vaisių ar daržovę – pirštais ar šakute, visuomet reikia rinktis šakutę.