Vie­nas po­pu­lia­riau­sių pa­si­rin­ki­mų, no­rint iš­va­ly­ti or­ga­niz­mą ir pa­gra­žin­ti kū­no li­ni­jas – de­tok­si­kuo­jan­tys kok­tei­liai.

To­kių kok­tei­lių vie­nas di­džiau­sių pra­na­šu­mų – mi­ni­ma­li ap­kro­va skran­džiui. Val­gant kie­tą mais­tą or­ga­niz­mui ten­ka daug ener­gi­jos skir­ti jam virš­kin­ti, o pa­si­rin­kus svei­ką glot­nu­tį (angl. smoot­hie) ir lei­dus skran­džiui pail­sė­ti, ener­gi­ją bus ga­li­ma skir­ti ki­tiems tiks­lams, ne­si­jau­si­te ap­sun­kę. Be to, iš mėgs­ta­mų vai­sių ir dar­žo­vių, švie­žių jų sul­čių su­plak­ti kok­tei­liai ap­rū­pins jus rei­ka­lin­gais vi­ta­mi­nais, an­tiok­si­dan­tais, pa­dės de­tok­si­kuo­tis, su­stip­rins imu­ni­te­tą. Tad toks gė­ri­mas – idea­li išei­tis nu­spren­dus prieš­pie­čius su­val­gy­ti pa­ke­liui į su­si­ti­ki­mą ar­ba vie­ną sa­vai­tės die­ną skir­ti iš­kro­vai. Vis dar ga­li­ma iš­girs­ti mi­tą, kad svei­ki kok­tei­liai tu­rė­tų bū­ti ne­ska­nūs, ta­čiau tai tik­rai nė­ra tie­sa. Jei ne­ti­ki­te, iš­ban­dy­ki­te pa­tys!

Ža­lia­sis kok­tei­lis su ba­na­nais

Rei­kės:

5–7 džio­vin­tų ožerš­kio uo­gy­čių,

ar­ba­ti­nio šauk­še­lio ša­la­vi­jų sėk­lų,

ba­na­no,

ke­lių di­de­lių sau­jų špi­na­tų,

pu­sės pri­no­ku­sio avo­ka­do,

maž­daug pu­sės stik­li­nės van­dens.

Vi­sas su­de­da­mą­sias da­lis, iš­sky­rus ša­la­vi­jo sėk­las, iki vien­ti­sos glot­nios ma­sės su­trin­ki­te trin­tu­vu. Jei­gu kok­tei­lis per tirš­tas, įpil­ki­te šiek tiek dau­giau van­dens ir vėl trin­ki­te. Su­pil­ki­te kok­tei­lį į stik­li­nę ir gė­ri­mo vir­šų api­bars­ty­ki­te ša­la­vi­jų sėk­lo­mis.

Gar­du­sis ro­ži­nis kok­tei­lis

Rei­kės:

maž­daug pu­sės skar­di­nės (apie 200 ml) ma­žes­nio rie­bu­mo ko­ko­sų pie­no,

sau­jos švie­žių ar šal­dy­tų braš­kių,

val­go­mo­jo šaukš­to švie­žių mė­ly­nių,

ba­na­no,

ke­lių ku­be­lių le­du­kų,

me­daus ar­ba aga­vų si­ru­po pa­sal­din­ti,

mė­tų ar švie­žios braš­kės pa­puoš­ti.

Vi­sas su­de­da­mą­sias da­lis, iš­sky­rus me­dų, su­trin­ki­te trin­tu­vu iki glot­nios ma­sės. Tuo­met pa­ra­gau­ki­te ir pa­gal sko­nį pa­sal­din­ki­te, vėl ge­rai iš­pla­ki­te. Į stik­li­nę su­pil­tą kok­tei­lį de­ko­ruo­ki­te švie­žia braš­ke ar mė­tos la­pe­liais.

Šil­ti orai, šei­ma bei ar­ti­mie­ji ša­lia ir sa­vait­ga­lis, kai ga­li­ma at­si­pūs­ti nuo dar­bų – tur­būt taip dau­gu­ma mū­sų įsi­vaiz­duo­ja jau tuoj įvyk­sian­čią šven­tę. Tad koks tu­rė­tų bū­ti to­bu­las Jo­ni­nių sa­vait­ga­lis?

Itin džiu­gu, kad vis dau­giau žmo­nių, gal­vo­da­mi apie links­my­bes, ne­mąs­to apie svai­gio­jo gė­ri­mo tau­rę ran­ko­je kaip prio­ri­te­tą. Šia gar­se­ny­bių pa­sta­ruo­ju me­tu itin daž­nai pro­pa­guo­ja­ma svei­ko ir at­sa­kin­go lais­va­lai­kio ma­da už­si­kre­čia vis dau­giau žmo­nių. Anks­čiau žmo­gui, nu­spren­du­siam šven­te džiaug­tis blai­via gal­va, iš­kil­da­vo ne­ma­žai klau­si­mų, kuo pa­si­vai­šin­ti, o šian­dien tai jau tik­rai nė­ra pro­ble­ma. Par­duo­tu­vių bei ka­vi­nių at­sar­gos pa­siū­lys neal­ko­ho­li­nių gė­ri­mų net ir iš­ran­kiau­sie­siems. Mė­gau­tis pui­kia kom­pa­ni­ja ir šven­ti­niais žai­di­mais yra kur kas sma­giau, kai ži­nai, kad ry­to­jaus die­ną jau­sie­si taip pat ge­rai.

Gal­būt idea­lus bū­das at­švęs­ti Jo­ni­nes – iš­ky­la par­ke su šei­ma, žai­džiant sma­gius žai­di­mus, kal­ban­tis įvai­riau­sio­mis te­mo­mis, gar­džiuo­jan­tis kar­tu pa­si­ga­min­tais šven­ti­nio sa­vait­ga­lio pa­tie­ka­lais? Ar iš­vy­ka į mėgs­ta­mą Lie­tu­vos ku­ror­tą, ku­riuo tik­rai ga­li­me di­džiuo­tis, at­ran­dant gra­žiau­sias jo vie­tas ir kva­pą gniau­žian­čias pra­mo­gas? O gal­būt jums to­bu­los Jo­ni­nės – vi­są trum­piau­sią me­tų nak­tį trun­kan­tys šo­kiai, ap­svai­gus tik nuo ge­ros kom­pa­ni­jos, ne­pa­mirš­ta­mų įspū­džių ir pui­kios mu­zi­kos? Gal tai tin­gi die­na, ple­pant su se­niai ma­ty­to­mis drau­gė­mis ir mė­gau­jan­tis SPA ma­lo­nu­mais? Šven­ti­nis sa­vait­ga­lis ga­li tap­ti ir idea­lia pro­ga pa­si­puoš­ti, puo­se­lė­ti sa­vo gro­žį.

Kad ir koks Jo­ni­nių sce­na­ri­jus yra pa­trauk­liau­sias jums, ži­no­me, kad leng­vai at­ra­si­te vi­sas ga­li­my­bes lai­ką pra­leis­ti bū­tent taip, kaip no­ri­te. Svar­biau­sia, kad ap­link bū­tų bran­gūs žmo­nės, o nuo­tai­kos ne­tem­dy­tų rū­pes­čiai. Ne­pa­mirš­ki­te, mū­sų se­no­liai ti­kė­jo, kad Jo­ni­nių nak­tis – ma­giš­ka, tad pra­leis­ki­te ją taip, kad ste­buk­lin­gi at­si­mi­ni­mai iš­lik­tų dar il­gai! 

Žva­kės

Ro­man­ti­kos ir pra­ban­gos jū­sų na­mams su­teiks (taip pat ir vie­ną ki­tą ne­nu­va­ly­tą dul­ke­lę pa­slėps) jau­kus žva­kių ap­švie­ti­mas. Pui­kiai at­ro­do vie­na ša­lia ki­tos su­dė­tos ke­lios skirtingo dy­džio ir aukš­čio žva­kės. Jei jau­di­na­tės, kad žva­kių lieps­na ga­li kel­ti pa­vo­jų, jas sta­ty­ki­te ne ant grin­dų, o to­kio­je vie­to­je, kur ri­zi­ka, jog ug­nis ga­li pa­gau­ti šil­ki­nės su­kne­lės kraš­te­lį, mi­ni­ma­li, pa­vyz­džiui, ant aukš­tes­nės len­ty­nos ar tuš­čia­me sta­lo kam­pe.

Gai­vus pun­šas

Karš­tą va­sa­ros pa­va­ka­rę pui­ki al­ter­na­ty­va kiek pa­bo­du­siam vy­nui ar šam­pa­nui – gai­vus pun­šas. Gė­ri­mą ser­vi­ruo­ki­te di­de­lia­me du­be­ny­je ar ąso­ty­je, kad kiek­vie­nas sve­čias ga­lė­tų vai­šin­tis ne­si­kuk­lin­da­mas. Ne­bi­jo­ki­te eks­pe­ri­men­tuo­ti ga­min­da­mi. Juk va­sa­rą tik­rai gau­sus pa­si­rin­ki­mas, kuo jį gar­din­ti. Gė­ri­mą puoš­ki­te uo­go­mis, mė­tų ar ba­zi­li­kų la­pe­liais. Ne­pa­mirš­ki­te mė­gau­tis at­sa­kin­gai, o jei nu­sprę­si­te links­min­tis be al­ko­ho­lio, vy­ną ar šam­pa­ną pa­pras­čiau­siai pa­keis­ki­te mėgs­ta­mu li­mo­na­du ar sul­ti­mis.

Ne­by­lio­jo ki­no fil­mai

Jei kam­ba­ry­je, kur rink­sis sve­čiai, tu­ri­te te­le­vi­zo­rių, tik­rai ori­gi­na­li idė­ja – per jį ro­dy­ti links­mus fil­mus. Kad fil­mai tap­tų pui­kiu šven­tės fo­nu, ta­čiau per daug ne­pri­kaus­ty­tų dė­me­sio ir ne­truk­dy­tų bend­rau­ti, rin­ki­tės leng­vo tu­ri­nio sma­gius ne­by­lio­jo ki­no še­dev­rus. Ga­ran­tuo­tai sėk­min­gas pa­si­rin­ki­mas – ne­mir­tin­ga Charlie Chap­li­no kla­si­ka, ta­čiau ne­bi­jo­ki­te eks­pe­ri­men­tuo­ti ir tik­rai at­ra­si­te gau­sy­bę ki­tų ne­by­lio­jo ki­no per­lų.

Leng­vai pa­ruo­šia­mi va­sa­riš­ki už­kan­džiai

Su­ti­ki­te, kur kas ma­lo­niau sve­čių lauk­ti, kai vi­są die­ną pra­lei­džia­te ne pra­kai­tuo­da­mos prie įkai­tu­sios vi­ryk­lės, o be­si­mė­gau­da­mos gro­žio pro­ce­dū­ro­mis ar be­si­rink­da­mos sukne­lę, su ku­ria at­ro­do­te ža­viau­siai. Kai at­ke­liau­ja bū­rys sve­čių, tik­rai pro­tin­gas spren­di­mas pa­tiek­ti di­des­nius pa­dėk­lus ke­lių rū­šių vie­no kąs­nio už­kan­džių, o ne laks­ty­ti su karš­tų pa­tie­ka­lų lėkš­tė­mis, skir­to­mis at­ski­rai kiek­vie­nam. Štai ke­li re­cep­tai vie­no kąs­nio už­kan­dė­lių, ku­rias pa­ruoš­ti už­truk­si­te labai trum­pai, o drau­gai už kulinarinius sugebėjimus jus girs ne vie­ną mė­ne­sį.

Braš­kės su šo­ko­la­du

Kruopš­čiai nu­plau­ki­te ir nu­sau­sin­ki­te apie 0,5 kg. braš­kių. Maž­daug 150 g juo­do­jo ar pie­niš­ko šo­ko­la­do iš­tir­pin­ki­te mik­ro­ban­gų kros­ne­lė­je ar­ba van­dens ga­rų vo­ne­lė­je. Lai­ky­da­mi braš­kes už la­pe­lių, pa­mir­ky­ki­te į iš­tir­pu­sį šo­ko­la­dą. Braš­kes dė­ki­te ant skar­dos ar pa­dėk­lo, pa­deng­to ke­pi­mo po­pie­riu­mi, ir pa­li­ki­te šal­dy­tu­ve ke­lioms va­lan­doms, kad su­sting­tų šo­ko­la­das.

Va­sa­riš­kos gė­lės

Spal­vin­gos gė­lės tik­rai pa­gy­vins va­ka­rė­lio in­ter­je­rą ir su­teiks va­sa­riš­kos nuo­tai­kos. Kom­po­zi­ci­jos su­dė­tis ir dy­dis pri­klau­so tik nuo jū­sų no­rų ir fan­ta­zi­jos. Pui­kiai at­ro­dys tiek di­džiu­lė puokš­tė  sve­tai­nės sta­lo cent­re, tiek ma­žo­se va­ze­lė­se ar tie­siog neaukš­to­se stik­li­nė­se pa­merk­tos smul­ku­tės gė­ly­tės, ku­rio­mis pui­kiai pa­puo­ši­te už­kan­džių sta­lą.

Vien­kar­ti­niai in­dai

Tam, kad ne­tek­tų su­kti gal­vos, jog stik­li­nių už­tek­tų di­de­liam bū­riui sve­čių ar jau­din­tis, kad įsi­links­mi­nu­si kom­pa­ni­ja ne­su­dau­žy­tų jū­sų mėgs­ta­miau­sių kriš­to­lo tau­rių, tie­siog įsi­gy­ki­te sti­lin­gų vien­kar­ti­nių tau­rių ir stik­li­nių. Di­des­nė­se par­duo­tu­vė­se jų tik­rai ra­si­te įvai­rių dy­džių, for­mų ir net spal­vų. Be to, sve­čiams išė­jus, ga­lė­si­te ra­miai įsi­tai­sy­ti ant so­fos, užuo­t var­gu­si prie kriauk­lės, pil­nos ne­šva­rių in­dų.

Mo­ca­re­los ir po­mi­do­rų vė­ri­nu­kai

Ant ieš­me­lio ver­ki­te mo­ca­re­los ru­tu­liu­ką, la­pe­lį švie­žio ba­zi­li­ko ir vyš­ni­nį po­mi­do­riu­ką. Kar­to­ki­te, kol šiais spal­vin­gais ieš­me­liais už­pil­dy­si­te lėkš­tę. Tuo­met pa­gar­din­ki­te šviežiai mal­tais pi­pi­rais, drus­ka, ap­šlaks­ty­ki­te aly­vuo­gių alie­ju­mi ir tirš­tu bal­za­mi­nio ac­to pa­da­žu.

Spal­vo­tos ser­ve­tė­lės

Tik­rai ne­ver­ta spal­vo­tų ser­ve­tė­lių aso­ci­juo­ti su vai­kų gim­ta­die­niais. Jos ga­li tap­ti tik­ru iš­si­gel­bė­ji­mu, kai vieš­nios no­rės pa­si­tai­sy­ti gė­ri­mo tau­rės ap­ga­din­tą ma­kia­žą ar pasivaišinti vie­no kąs­nio už­kan­dė­le ir neieš­ko­ti lėkš­tu­tės. Po­pie­ri­nes ser­ve­tė­les de­rin­ki­te prie na­mų in­ter­je­ro ir in­dų, ta­čiau jos ne­bū­ti­nai tu­ri idea­liai tik­ti – ori­gi­na­lių raš­tų ar ryš­kių spal­vų ser­ve­tė­lės pa­čios ga­li tap­ti pui­kiu ak­se­sua­ru va­ka­rė­liui jū­sų na­muo­se.

Va­sa­riš­kos po­mi­do­rų brus­ke­tos

Ke­pa­lą mėgs­ta­mos švie­sios duo­nos (ge­riau­siai tiks ita­liš­ka čia­ba­ta ar pran­cū­ziš­kas ba­to­nas) su­pjaus­ty­ki­te no­ri­mo sto­rio rie­ke­lė­mis. Ne­di­de­lia­me in­de su­mai­šy­ki­te apie pu­sę puo­de­lio ge­ros ko­ky­bės aly­vuo­gių alie­jaus su dviem trim skil­te­lė­mis smul­kin­to čes­na­ko ir maž­daug ket­vir­ta­da­liu ar­ba­ti­nio šaukš­te­lio drus­kos. Duo­nos rie­kes iš abie­jų pu­sių ap­tep­ki­te alie­jaus mi­ši­niu ir pa­skru­din­ki­te or­kai­tė­je, kol taps traš­kios. Tris di­de­lius pri­no­ku­sius po­mi­do­rus su­pjaus­ty­ki­te ma­žais ga­ba­lė­liais, nu­sun­ki­te skys­čio per­tek­lių. Smul­kiai su­ka­po­ki­te vie­ną ne­di­de­lį mė­ly­ną­jį svo­gū­ną. Pa­gar­din­ki­te drus­ka, pi­pi­rais, švie­žio­mis mėgs­ta­mo­mis žo­le­lė­mis ir la­še­liu aly­vuo­gių alie­jaus. Po­mi­do­rų ma­sę dė­ki­te ant pa­skru­din­tų duo­nos rie­ke­lių ir iš­kart ne­ški­te ant sta­lo – per il­gai už­si­gu­lė­ju­sios šios brus­ke­tos ga­li pra­ras­ti traš­ku­mą.

Va­sa­riš­kas pun­šas

Bu­te­lį mėgs­ta­mo pu­siau sau­so bal­to­jo vy­no su­mai­šy­ki­te su pu­se lit­ro mėgs­ta­mo li­mo­na­do. Pa­gar­din­ki­te iš ar­bū­zų ar me­lio­nų iš­skob­tais ru­tu­liu­kais, ža­lio obuo­lio skil­te­lė­mis, ža­lio­sios cit­ri­nos grie­ži­nė­liais, sau­ja mė­tų ir ke­liais la­pe­liais ba­zi­li­kų. Pa­tie­ki­te su le­dukais.

Aki­niai nuo sau­lės

Šią va­sa­rą tie­siog pri­va­lo­mas ak­se­sua­ras – di­de­li aki­niai nuo sau­lės. Di­de­li aki­niai ele­gan­tiš­kai at­ro­dys dar­bo die­ną pri­de­rin­ti prie di­de­lės ran­ki­nės ir sti­lin­go kuo­du­ko, o laisvadienį, ku­rį nu­sprę­si­te pra­leis­ti be ma­kia­žo, leis at­ro­dy­ti iš­ties pui­kiai be jo­kių pa­stan­gų. Di­de­li aki­niai nuo sau­lės rei­ka­lin­gi ne tik jū­sų sti­liui, bet sau­lė­to­mis die­no­mis priva­lo­mi ir dėl svei­ka­tos – juk bū­ti­na nuo sau­lės sau­go­ti akis.

Suk­ne­lė iki že­mės

Leng­va su­kne­lė iki že­mės šią va­sa­rą tie­siog pri­va­lo at­si­dur­ti jū­sų spin­to­je. Ji ne­pa­mai­no­ma karš­tą va­sa­ros die­ną mies­te, kai ne­no­ri­te ro­dy­ti per daug kū­no. O pa­jū­ry­je to­kia sukne­lė at­ro­do tie­siog pri­tren­kia­mai. To­kios su­kne­lės ža­ve­sys – ne­var­žo­mi ju­de­siai, va­sa­riš­kas įvaiz­dis ir sa­vy­bė tik­ti ko­ne prie vi­sų ti­pų ava­ly­nės bei švar­ke­lių ir megz­tu­kų.

Di­de­lė pa­to­gi ran­ki­nė

Kai sau­lė lei­džia­si taip vė­lai, nie­kuo­met ne­ga­li ži­no­ti, ko­kių pa­siū­ly­mų at­neš die­na. Tad di­de­lė ran­ki­nė, ku­rio­je tilps ne tik lūp­da­žis ir už­ra­šų kny­ge­lė, bet dar ir kre­mas nuo saulės bei tie­siog pri­va­lo­mas bu­te­liu­kas mi­ne­ra­li­nio van­dens, pa­pras­čiau­siai bū­ti­na.

Be to, ke­liau­da­ma į pa­plū­di­mį to­kio­je ran­ki­nė­je ga­lė­si­te patogiai ne­štis net ir rankš­luos­tį, tad ne­teks im­ti at­ski­ro krepšio plia­žo reikmenims.

Skry­bė­lė

Be šio ak­se­sua­ro va­sa­ra tie­siog neį­si­vaiz­duo­ja­ma. Ža­vin­ga skry­bė­lė ne tik pa­slėps nuo vė­jo ir jū­ros for­mą kiek pra­ra­du­sią šu­kuo­se­ną, bet ir ap­sau­gos nuo pa­vo­jin­gų sau­lės spin­du­lių jū­sų vei­dą ir plau­kus. Rin­ki­tės šį se­zo­ną itin ma­din­gas Pa­na­mos sti­liaus skry­bė­les ar­ba am­ži­ną kla­si­ką – di­de­les plačiakraštes.

Pa­to­gūs sport­ba­čiai

Lai­kai, kai ele­gan­tiš­ka ir ža­vi da­ma bu­vo tie­siog neį­si­vaiz­duo­ja­ma be aukš­ta­kul­nių, jau praei­ty­je. Ir dė­kui Die­vui! Tik­rai ne­bū­ti­na kan­kin­ti sa­vo pė­dų iš­ti­są die­ną, įsprau­dus jas į smai­lia­no­sius ba­te­lius, kad at­ro­dy­tu­mė­te ža­vin­gai su va­sa­riš­ka su­knu­te. Prie jos taip pat pui­kiai de­rės ir pa­to­gūs, sti­lin­gi sport­ba­čiai. Šiuo me­tu itin ma­din­gi – kiek sto­res­niu pa­du, vy­rau­ja me­ta­li­nės ir pa­ste­li­nės spal­vos.

Ju­de­sių ne­var­žan­tys džin­sai

Karš­tą die­ną tik­rai siau­bin­ga leis­ti kan­ki­nan­tis ap­si­mo­vus siau­ru­čius ap­temp­tus sto­ros me­džia­gos džin­sus. Pui­ki išei­tis, kai ko­jas no­ri­te pa­slėp­ti nuo vė­ses­nio vė­je­lio ar uo­dų – lais­vai kren­tan­tys džin­sai. Šią va­sa­rą bus itin ma­din­gi lais­ves­ni džin­sai aukš­tes­niu lie­me­niu. Jei ne­bi­jo­te eks­pe­ri­men­tuo­ti, rin­ki­tės švie­sios spal­vos ar plė­šy­tus džin­sus. Juk prie įde­gu­sio kū­no to­kie at­ro­dys dar pui­kiau!

Avo­ka­dų ir me­daus kau­kė vei­dui

Avo­ka­dai jau se­niai gar­sė­ja sa­vo gy­do­mo­sio­mis sa­vy­bė­mis odai. Avo­ka­dų kau­kė pa­dės at­kur­ti iš­sau­sė­ju­sią, su­ski­li­nė­ju­sią odą, o an­ti­bak­te­ri­nių sa­vy­bių tu­rin­tis me­dus su­ma­žins pa­rau­di­mus ir pa­dės ko­vo­ti su ak­nės bė­ri­mais.

Sut­rin­ki­te apie ket­vir­tį di­de­lio pri­no­ku­sio avo­ka­do, su­mai­šy­ki­te su val­go­muo­ju šaukš­tu skys­to me­daus. Ma­sę tep­ki­te ant šva­raus vei­do ir pa­li­ki­te 15 mi­n. Kau­kę nu­plau­ki­te šil­tu van­de­niu, o pa­skui vei­dą nu­praus­ki­te šal­tu. Taip pa­ge­rin­si­te krau­jo cir­ku­lia­ci­ją, vei­das at­ro­dys skais­tes­nis, stang­res­nis.

Avo­ka­dų ir kiau­ši­nių kau­kė plau­kams

Avo­ka­dai gar­sė­ja mai­ti­nan­čio­mis sa­vy­bė­mis ne tik odai, bet ir plau­kams. To­kia kau­kė pa­dės at­kur­ti da­žy­mo ar tie­si­ni­mo pa­žeis­tus plau­kus, su­teiks jiems žvil­ge­sio, apim­ties. Trin­tu­vu su­trin­ki­te pu­sę di­de­lio pri­no­ku­sio avo­ka­do su dvie­jų kiau­ši­nių bal­ty­mais. Kau­kę tep­ki­te ant sau­sų plau­kų, pa­lai­ky­ki­te 15 mi­nu­čių, o tuo­met iš­ska­lau­ki­te drung­nu van­de­niu. Po šios pro­ce­dū­ros plau­kus iš­trin­ki­te įpras­tu šam­pū­nu ir kon­di­cio­nie­riu­mi.

Ka­vos švei­tik­lis kū­nui

Šis švei­tik­lis ne tik kve­pia it pra­ban­gus de­ser­tas, bet ir pui­kiai ko­vo­ja su ce­liu­li­tu! Ka­vo­je esan­tis ko­fei­nas pa­de­da ko­vo­ti su odos ne­ly­gu­mais, o ko­ko­sų alie­jus mai­ti­na odą ir su­tei­kia jai švel­nu­mo.

Ge­rai iš­mai­šy­ki­te puo­de­lį ka­vos tirš­čių su pu­se puo­de­lio ru­do­jo cuk­raus ir puo­de­liu ko­ko­sų alie­jaus. Švei­tik­lį nau­do­ki­te jau po prau­si­mo­si du­šo že­lė, apie mi­nu­tę ma­sa­žuo­da­mos pro­ble­miš­kas vie­tas su­ka­mai­siais ju­de­siais. Nup­lau­ki­te šil­tu van­de­niu.

Agur­kų ir mė­tų kau­kė vei­dui

Ši vė­si­nan­ti vei­do kau­kė pui­kiai at­gai­vi­na, minkš­ti­na vei­do odą, taip pat yra tik­ras iš­si­gel­bė­ji­mas, jei­gu per il­gai mė­ga­vo­tės sau­lės spin­du­liais. Jos su­dė­ty­je esan­čios an­ti­sep­ti­nių sa­vy­bių tu­rin­čios mė­tos – taip pat ge­ra prie­mo­nė ko­vo­ti su už­si­kim­šu­sio­mis odos po­ro­mis.

Trin­tu­vu su­trin­ki­te pu­sę agur­ko, šaukš­te­lį na­tū­ra­laus jo­gur­to ir penkis švie­žių mė­tų la­pe­lius iki vien­ti­sos ma­sės. Tep­ki­te kau­kę ant šva­raus vei­do, pa­lai­ky­ki­te 15 mi­n. ir nu­plau­ki­te šil­tu van­de­niu.

Ko­ko­sų vei­do švei­tik­lis

Šis švei­tik­lis ne tik pa­ša­lins ne­gy­vas odos ląs­te­les, bet ir su­teiks jū­sų odai spin­de­sio. Ne­di­de­lia­me in­de tie­siog su­mai­šy­ki­te ar­ba­ti­nį šaukš­te­lį ko­ko­sų alie­jaus su dviem ar­ba­ti­niais šaukš­te­liais cuk­raus. Ma­sę tep­ki­te ant vei­do ir švel­niai ma­sa­žuo­ki­te su­ka­mai­siais ju­de­siais. Nup­lau­ki­te šil­tu van­de­niu.