Tvirta pozicija

Mumbajuje (Indija) įvykusiame TOK vykdomojo komiteto (VK) posėdyje nuspręsta suspenduoti Olimpinę chartiją pažeidusį Rusijos olimpinį komitetą (ROK).

„2023 m. spalio 5 d. vienašališkas Rusijos olimpinio komiteto sprendimas į savo sudėtį įtraukti regionines sporto organizacijas, kurios yra pavaldžios Ukrainos nacionaliniam olimpiniam komitetui (Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios), yra Olimpinės chartijos pažeidimas, nes juo pažeidžiamas Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto teritorinis vientisumas, kurį pagal Olimpinę chartiją pripažįsta Tarptautinis olimpinis komitetas“, – rašoma TOK pranešime.

TOK atstovas Markas Adamsas sakė: „Rusijos olimpinis komitetas nebeturi teisės veikti kaip nacionalinis olimpinis komitetas, kaip apibrėžta Olimpinėje chartijoje, ir negali gauti jokio finansavimo iš olimpinio judėjimo.“

Tačiau TOK pasiliko teisę spręsti dėl atskirų neutralių sportininkų iš Rusijos dalyvavimo tarptautiniuose sporto renginiuose, įskaitant 2024 m. vasaros olimpiadą ir 2026 m. žiemos žaidynes.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pasveikino TOK, priėmusį principinę poziciją.

„LTOK kartu su Baltijos šalių nacionaliniais olimpiniais komitetais ne kartą išsakė tvirtą poziciją: kol tęsiasi žiaurus Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos karas prieš nepriklausomą Ukrainos valstybę ir jos žmones, Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, oficialiems asmenims ir organizacijoms tarptautinėje sporto arenoje ne vieta“, – teigiama LTOK pranešime.

Markas Adamsas / insidethegames.biz nuotr.

Sankcijos – ne pirmą kartą

Rusijos politikos ir sporto veikėjai, pradedant Užsienio reikalų ministerijos funkcioniere Marija Zacharova ir baigiant mužikiškai besikeikiančiais buvusiu ledo ritulininku Viačeslavu Fetisovu ir buvusia slidininke Jelena Vialbe, vienu balsu aimanuoja: TOK sprendimas – politiškai motyvuotas.

Vis dėlto blaiviau mąstantys šios šalies sporto pareigūnai ir kai kurie atletai, kad ir grieždami dantimis, pripažįsta: akivaizdu, kad Rusija tikrai liks už Paryžiaus olimpiados slenksčio.

„2024-ųjų vasaros žaidynėse nematau nė vieno mūsų olimpiečio. Mūsų net nepakvietė į jas“, – pareiškė ROK vadovas Stanislavas Pozdniakovas.

Be to, šalyje iš anksto kuriama totali nepakantumo ir izoliavimo atmosfera tiems sportininkams, kurie sutiktų su TOK reikalavimais ir vyktų į Paryžiaus olimpiadą kaip neutralūs atletai.

Rusijos olimpinis komitetas nebeturi teisės veikti kaip nacionalinis olimpinis komitetas.

Jau dabar tokį statusą galbūt pasirinksiantys galimi olimpiečiai vadinami atplaišomis, minkštakūniais, šliužais, kabinamos ir gerokai stipresnės etiketės.

TOK ne pirmą kartą suspendavo ROK – tai buvo įvykę ir 2017-aisiais (už tarptautinio Antidopingo kodekso pažeidimus).

Atletai bėga iš šalies

Naujas TOK sprendimas – iškalbingas skambutis toms tarptautinėms sporto šakų federacijoms, kurios atsisakė sankcijų Rusijos ir Baltarusijos atstovams.

Rusijos sporto strategus siutina ir tai, kad kelialapius į 2024-ųjų olimpiadą jau turi vadinamosios Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalys, bet ne savi atletai.

Preliminariais duomenimis, teisę vykti į Paryžių šiuo metu yra iškovoję po 9 Kazachstano ir Uzbekistano sportininkus, 8 – Azerbaidžano, 7 – Armėnijos, 6 – Moldovos, 4 – Kirgizijos, 2 – Tadžikistano.

Rusijos sporto ministerijos atstovas Aleksejus Morozovas patvirtino, kad jau daugiau nei 100 šalies atletų pakeitė pilietybę ir atstovaus kitoms valstybėms.

Nepriklausomų šaltinių duomenimis, tokių atletų – per 200.

Tarp atsisakiusiųjų Rusijos vėliavos yra šachmatininkų, gimnastų, tenisininkų, futbolininkų, dviratininkų, plaukikų, lengvaatlečių, buriuotojų, irkluotojų, boksininkų, dziudo kovotojų, slidininkų, dailiojo čiuožimo, žirgų ir motociklų sporto, biatlono, greitojo čiuožimo atstovų.

Daugiausia Rusijos sporto išeivių prisiglaudė ir naujus pasus gavo Izraelyje, Serbijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Kazachstane, Didžiojoje Britanijoje, Armėnijoje, JAV, Ispanijoje, netgi Palestinoje.

Bronzą iškeitė į sidabrą

2008-aisiais Pekine jėgas išmėgino Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo, badmintono, bokso, buriavimo, dviračių plento ir treko, dziudo, gimnastikos, imtynių, irklavimo, krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo, stalo teniso, sunkiosios atletikos, šiuolaikinės penkiakovės atstovai.

Olimpiniais vicečempionais tapo buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė ir penkiakovininkas Edvinas Krungolcas, bronzos medaliai buvo įteikti penkiakovininkui Andrejui Zadneprovskiui, disko metikui Virgilijui Aleknai ir imtynininkui Mindaugui Mizgaičiui.

Tačiau, praėjus aštuoneriems metams po Pekino žaidynių, paaiškėjo, kad graikų ir romėnų imtynių varžybose dalyvavęs ir 2 vietą užėmęs Rusijos atstovas Chasanas Barojevas pažeidė antidopingo taisykles, tad buvo diskvalifikuotas. Sidabro medalis atiteko M. Mizgaičiui, o lietuvio bronza perduota prancūzui Yannickui Szczepaniakui.

Michaelas priėjo prie manęs ir nusišypsojo: šis medalis – tau, aš jų turiu pakankamai.

M. Mizgaičiui olimpinį sidabrą 2017 m. spalio 9 d. Vilniuje įteikė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas.

Kinijos sostinėje į olimpinių prizininkų aštuonetus pateko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė (4 vieta), šaulė Daina Gudzinevičiūtė (5), boksininkas Jaroslavas Jakšto (5), imtynininkas Mindaugas Ežerskis (7), treko dviratininkės Vilija Sereikaitė (6) ir Simona Krupeckaitė (8), irkluotojas Mindaugas Griškonis (8).

Vicečempionas: M. Mizgaičiui olimpinį sidabrą 2017 m. Vilniuje įteikė TOK prezidentas T. Bachas. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Auksas – latviui ir estui

Pekino olimpiados trofėjų kartu su Ch. Barojevu neteko dar 18 Rusijos olimpiečių, tarp jų – auksą iškovojusi moterų sprinterių estafetės 4 po 100 m komanda, kurią paskandino Julija Čermošanskaja.

Dopingo medžiotojams taip įkliuvo 10 baltarusių, 7 Kazachstano sportininkai.

Olimpinėse žaidynėse debiutavo Maršalo Salų, Juodkalnijos ir Tuvalu atletai. Varžybų programą papildė devynios naujos rungtys, tarp jų – vyrų ir moterų BMX dviračiai, 3 000 m kliūtinis bėgimas, vyrų ir moterų 10 km plaukimas atvirame vandens telkinyje.

Latvijai aukso medalį iškovojo BMX dviračių žvaigždė Māris Štrombergs. Vicečempionu tapo ieties metikas Ainārs Kovals, bronzą pelnė sunkiaatletis Viktors Ščerbatihs.

Estijos didvyriu tapo olimpinis čempionas disko metikas Gerdas Kanteris. Sidabro medalį iškovojo irkluotojų duetas Juris Jaansonas ir Tonu Endreksonas.

M. Phelpso benefisas

Fenomenaliais rezultatais Pekine išsiskyrė JAV plaukikas Michaelas Phelpsas, iškovojęs 8 aukso medalius, individualiose varžybose pagerinęs 4 pasaulio ir vieną olimpinį, o estafetėse su bendražygiais – dar 3 pasaulio rekordus.

Nuo rugpjūčio 9 iki 17 d. M. Phelpsas startavo kasdien, kai kuriomis dienomis – net po tris kartus ir jokių užuominų apie nuovargį, įtampą, skausmus.

Vieną savo trofėjų legendinis olimpietis yra padovanojęs jam daug padėjusiam Lietuvos sporto mokslininkui, fiziologui kauniečiui Genadijui Sokolovui.

„Labai malonūs prisiminimai. Po vienos paskutinių rungčių Michaelas priėjo prie manęs ir nusišypsojo: šis medalis – tau, aš jų turiu pakankamai, – interviu „Kauno dienai“ yra sakęs G. Sokolovas. – M. Phelpsas puikiai sutvertas plaukimui. Jo rankos turbūt ilgesnės už kojas. Tai leidžia atlikti ilgesnį grybšnį. Be to, Michaelas buvo pasišventęs darbui. Jis vandenyje treniruodavosi po tris keturis kartus kasdien, taip pat liedavo prakaitą salėje. Nežinau kito plaukiko, kuris tiek laiko praleistų vandenyje. Visa tai jis darė nuo šešerių iki 27-erių – daugiau nei 20 metų!“

Baigęs plaukiko profesionalo karjerą M. Phelpsas yra pripažinęs, kad jį kamavo depresija.

„Netgi svarsčiau, ar išvis noriu gyventi toliau“, – 2019-aisiais pareiškė visų laikų tituluočiausias olimpietis.

Padėka: G. Sokolovui (kairėje) legendinis M. Phelpsas padovanojo vieną savo iškovotą medalį. G. Sokolovo asmeninio archyvo nuotr.

U. Boltui stato skulptūras

Du pasaulio rekordus Pekino olimpiniame stadione buvo pasiekęs  Jamaikos sprinteris Usainas Boltas.

Jis rekordiniais greičiais laimėjo 100 m (9,69 sek.) ir 200 m (19,30 sek.) finalus.

U. Boltas su komandos draugais triumfavo ir estafetės 4 po 100 m varžybose (37,10 sek.). Tačiau 2017-aisiais, pakartojus tyrimą dėl dopingo, buvo diskvalifikuotas Nesta Carteris, tad ir U. Boltas neteko aukso medalio.

2009-aisiais Berlyne surengtame pasaulio čempionate U. Boltas bėgo dar greičiau: 100 m – per 9,58 sek., 200 m – per 19,19 sek.

Sprinto karaliui pastatytos jau dvi skulptūros: pirmoji – 2017 m. Jamaikoje (kai aštuoniskart olimpinis čempionas baigė karjerą), antroji – šiemet liepą Miramaro mieste (Florida, JAV).

Prieš dvejus metus paklaustas, ar nekyla minčių grįžti į didįjį sportą, U. Boltas atsakė: „Jau vėlu. Jeigu būčiau norėjęs, tinkamiausia proga būtų buvusi Tokijo olimpiada. Tačiau prieš žaidynes per pokalbį mano treneris rūsčiai pareiškė: net negalvok apie tai. Nedrįsau jam prieštarauti.“

Sūnus – tėvo pėdomis

Simboliška, kad bilietą į 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpiadą turi Pekino žaidynių prizininko V. Aleknos sūnus Mykolas, tarp kandidačių yra prieš penkiolika metų Kinijos sostinėje startavusi penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Šiuo metu vietas kitąmet vyksiančiose olimpinėse žaidynėse yra užsitikrinę septyni Lietuvos sportininkai.

Pirmuoju, iškovojusiu olimpinį kelialapį, tapo plaukikas Danas Rapšys, tikslą pasiekęs šiemet balandį vykusiose varžybose „Malmsten Swim Open Stockholm“ Švedijoje. Jis yra įvykdęs du kvalifikacinius normatyvus – 200 m ir 400 m plaukimo laisvuoju stiliumi.

Vėliau prie Dano prisijungė Rūta Meilutytė (rungtis – 100 m krūtine), Aleksas Savickas (200 m krūtine), o praeitą savaitę – ir Kotryna Teterevkova (100 ir 200 m krūtine).

Disko metikas Mykolas Alekna kelialapį į Paryžių užsitikrino tą pačią dieną – liepos 15-ąją, kai tapo Europos (iki 23 m.) čempionu.

Netrukus sėkmė lydėjo ir dvejose olimpinėse žaidynėse jau dalyvavusį kitą Lietuvos disko metiką Andrių Gudžių.

Liepa buvo dosni ir šiuolaikinės penkiakovės bendruomenei – pirmą vietą (iš 4 galimų) 2024 m. olimpiadoje Lietuvai (šaliai, bet ne asmeninę) rezervavo moterų komanda, kurią Europos žaidynėse sudarė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė ir Ieva Serapinaitė.

2007-ųjų liepai įpusėjus, kelialapius į Pekino žaidynes turėjo 20 mūsų šalies sportininkų.

Estafetė: 2008-ųjų olimpiados prizininko V. Aleknos sūnus Mykolas turi kelialapį į 2024-ųjų žaidynes. „Facebook“ nuotr.

Lyderiai – amerikiečiai

Tarp šalių, jau turinčių daugiausia kelialapių į Paryžiaus žaidynes (išskyrus šeimininkę Prancūziją), pirmauja JAV – atrankos barjerus yra įveikęs 231 atletas.

Į pirmą dešimtuką taip pat patenka Didžioji Britanija (122), Australija (112), Vokietija (77), Kinija (67), Ispanija (66), Japonija (63), Brazilija (55), Nyderlandai ir Airija (po 46).

Latvijai pirmoji (ir kol kas vienintelė) duris atvėrė lengvaatletė Lina Muzė, Estijai – lengvaatlečiai Rasmusas Miagis ir Karelas Tilga bei plaukikė Eneli Jefimova.

Lenkai turi kol kas 28 olimpinius bilietus. Tarp laimingųjų – triskart olimpinė čempionė kūjo metikė Anita Wlodarczyk, 2021 m. Tokijo žaidynių čempionai – bėgikė Natalia Kaczmarek ir kūjo metikas Wojciechas Nowickis, 2022 m. Europos čempionė stajerė Aleksandra Lisowska.

Kilnus tikslas nesikeičia

Liepos 26-ąją, likus metams iki Paryžiaus žaidynių, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas pakvietė 203 šalis dalyvauti XXXIII olimpiadoje.

Kvietimų negavo Rusija ir Baltarusija (dėl karinės agresijos Ukrainoje) ir Gvatemala (laikinos sankcijos dėl šalies vyriausybės kišimosi į nacionalinio olimpinio komiteto veiklą).

„Trapiame pasaulyje, kuris sklidinas konfliktų, nesutarimų ir karų, kaip niekada anksčiau reikalinga žmoniją vienijanti taiki jėga. Olimpinės žaidynės visada nutiesdavo tiltus, kilnios misijos tikslas nesikeičia“, – kalbėjo T. Bachas.

TOK vadovas pareiškė, kad sprendimas dėl Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimo ar nedalyvavimo 2024-ųjų olimpiadoje neturėtų būti patvirtintas šiemet spalį Indijoje numatytoje TOK sesijoje, kaip to tikisi suspenduotos šalys.

„Verdiktą lems tai, kaip klostysis situacija ir kokie bus mūsų rekomendacijų tarptautinėms sporto federacijoms rezultatai“, – teigė T. Bachas.

TOK yra palikęs galimybių rusams ir baltarusiams Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse varžytis neutraliu statusu, bet išimtys netaikomos su karinėmis struktūromis susijusių sporto klubų atstovams ir atletams, palaikantiems agresiją Ukrainoje, taip pat komandoms.

„Mūsų pozicija nepasikeitė: Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimui olimpiadoje nepritariame. Europa šiuo klausimu yra gana vieninga, todėl Europos nacionalinių olimpinių komitetų organizuojamose varžybose šių šalių sportininkams nebuvo leista dalyvauti“, – pabrėžė D. Gudzinevičiūtė.

Pozicija: fechtuotoja ukrainietė O. Charlan (kairėje) įtikinamai parodė, kad nenori sveikintis su ruse A. Smirnova. AFLO nuotr.

Poelgį padiktavo širdis

Rusijos sporto veikėjai neriasi iš kailio koneveikdami sankcijas, tačiau TOK pozicijos pagrįstumą iškalbingai iliustravo incidentas per Tarptautinės fechtavimo federacijos surengtą pasaulio čempionatą Italijoje.

Ukrainos fechtuotoja Olga Charlan, nugalėjusi rusę Aną Smirnovą, po dvikovos nepaspaudė rankos varžovei, nors tai pagal taisykles privaloma.

„Pasielgiau taip, kaip liepė širdis“, – sakė O. Charlan.

A. Smirnova dėl ukrainietės poelgio pateikė protestą. Tarptautinė fechtavimo federacija diskvalifikavo O. Charlan, kuri sulaukė didelio palaikymo.

Sporto federacijos atsakingos už atletų rengimą, o LTOK – už dalyvavimo žaidynėse organizavimą.

Bausmę skyrę funkcionieriai pirmiausia žiūrėjo formalumų, bet nepaisė aplinkybės, kad O. Charlan neištiesė rankos priešininkei, kurios brolis yra Rusijos armijos, žudančios Ukrainos žmones, karys.

TOK nedelsdamas paragino sporto federacijas jautriai reaguoti į Ukrainos sportininkų ir neutralų statusą turinčių rusų varžybas, tačiau akivaizdu, kad leidimas Rusijos ir Baltarusijos atstovams dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje tik padidintų įtampą, sustiprintų provokacijų tikimybę.

Vizitas: TOK vadovas T. Bachas apžiūrėjo olimpinio kaimelio kambarius, įvertino baldus. „Twitter“ nuotr.

Bilietų dar yra

Lietuva kol kas turi septynis olimpinius kelialapius: šešis asmeninius (dviejų rungčių kvalifikacinius normatyvus yra įvykdęs plaukikas Danas Rapšys, po vieną – Rūta Meilutytė ir Aleksas Savickas, tikslą taip pat pasiekė lengvaatlečiai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius) ir vieną šaliai (tai šiuolaikinės penkiakovės rinktinės nuopelnas).

„Mūsų sportininkai varžosi dėl teisės kitąmet startuoti žaidynėse, o mes darome viską, kad Paryžiuje jiems užtikrintume geriausias įmanomas sąlygas, – kalbėjo D. Gudzinevičiūtė. – Tiesa, po reformos visiškai nebeprisidedame prie sportininkų rengimo, tai mums sunkina darbą: sunkiau planuoti aptarnaujančio personalo skaičių, logistiką. Sporto federacijos atsakingos už atletų rengimą, o LTOK – už dalyvavimo žaidynėse organizavimą. Tad turime sužiūrėti absoliučiai viską: nuo akreditacijų, lėktuvo bilietų, apgyvendinimo iki medikų komandos formavimo. Visu tuo rūpinasi olimpinės misijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė.“

– Kokie nesportiniai iššūkiai laukia per žaidynes?

– Vienas pagrindinių – Paryžiaus transporto sistema. Nors veiks speciali olimpinė linija, dar neaišku, ar tai išspręs problemą. Matome, kad sportininkams reikės naudotis viešuoju transportu, o tiems, kurie gyvens toliau nuo sporto bazių, – atidžiai planuoti kelionės laiką. Taip pat svarbus klausimas – aptarnaujančio personalo skaičius ir apgyvendinimas. Olimpiniame kaimelyje kvota yra stipriai sumažinta, todėl ne visi treneriai galės įsikurti šalia sportininkų. Tai sudarys nepatogumų sporto federacijoms, o iš mūsų reikalaus papildomų finansinių resursų, nes už apgyvendinimą turėsime susimokėti.

– Kuo ši olimpiada bus ypatinga tiek sportininkams, tiek žiūrovams?

– Organizatoriai pranešė, kad iš 10 mln. bilietų į žaidynių varžybas per 7 mln. jau išpirkta. Lietuvai šį kartą pavyko gauti rekordinį žiniasklaidos akreditacijų skaičių – net 16, prie šio skaičiaus dar prisidės renginio transliuotojų TV3 atstovai, tad neabejoju, kad informacijos sklaida bus labai plati. Nemažai renginių ir varžybų vyks gražiausiose Paryžiaus vietose. Pavyzdžiui, žaidynių atidarymo ceremonija – ne stadione, delegacijų paradas bus surengtas Senos upėje. Tai bus įspūdinga patirtis, tačiau kartu ir gana varginanti – sportininkams šis procesas turėtų užtrukti apie dvylika valandų. Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse bus pasiekta lyčių lygybė: atletų kvotos paskirstytos po 50 proc. vyrams ir moterims.

Tarp svečių – U. Boltas

Šiomis dienomis Prancūzijoje viešėjęs TOK prezidentas T. Bachas, be kita ko, aplankė būsimą olimpinį kaimelį ir susitiko su legendiniu sprinteriu Usainu Boltu, kuris pademonstravo būsimų žaidynių ugnies deglą.

Proga: Paryžiaus žaidynių ugnies deglą pristatė (iš kairės) olimpiados organizacinio komiteto vadovas T. Estanguet’as, TOK prezidentas T. Bachas ir legendinis sprinteris U. Boltas. AFP nuotr.

„Paryžiuje man visada patiko varžytis ir atostogauti. Nekantriai laukiu olimpiados, atvyksiu čia su šeima“, – teigė aštuoniskart olimpinis čempionas.

Deglą sukūrė dizaineris Mathieu Lehanneur’as, gamins metalurgijos kompanija „ArcelorMittal“.

XXXIII olimpinių žaidynių ugnis bus įžiebta 2024 m. balandžio 16 d. Graikijoje.

Pagerbė EHF

Iš Varėnos kilusi A. Miklušytė-Fridrikas – pirma ir kol kas vienintelė Lietuvos atstovė Europos rankinio federacijos (EHF) Šlovės muziejuje.

EHF išrinko 60 rankininkų (po 30 vyrų ir moterų), labiausiai pasižymėjusių per pastaruosius kelis dešimtmečius – nuo 1991-ųjų, kai buvo įkurta ši organizacija.

A. Miklušytė-Fridrikas pagerbta kartu su kitomis Europos ir pasaulio rankinio legendomis, tarp kurių – danė Camilla Andersen, norvegės Gro Hammerseng-Edin ir Linn-Kristin Riegelhuth Koren, švedas Magnusas Wislanderis, iš Kirgizijos kilęs ir buvusiai SSRS, vėliau Rusijai atstovavęs Talantas Dušebajevas, kroatas Ivano Baličius, prancūzas Thierry Omeyeris.

Druskininkuose trenerio Albino Arbačiausko išugdyta, Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Eglės“ komandose karjerą pradėjusi A. Miklušytė-Fridrikas net šešis kartus (1994, 1995, 1998, 2000, 2004 ir 2005) laimėjo Europos moterų rankinio Čempionių lygą (su Austrijos ir Danijos klubais), tapo pasaulio čempione su SSRS rinktine (1990), o su Austrijos komanda laimėjo pasaulio čempionato (1999) ir Europos čempionato (1996) bronzą, 1999 m. buvo išrinkta geriausia pasaulio rankininke.

Lietuvos rinktinėje A. Miklušytė-Fridrikas žaidė 1991–1993 m. Austrijos piliete buvusi varėniškė tapo 1995-aisiais.

Austrijoje ir Vokietijoje

Baigusi žaidėjos karjerą, A. Miklušytė-Fridrikas treniravo Austrijos jaunimo merginų rinktines, dirbo su šios šalies rankinio projektu „Österreich 2020“.

2017–2019 m. lietuvė treniravo „SSV Dornbirn“ (Austrija), 2020 m. – „TG Nürtingen“ ir jaunimo „TuS Metzingen“ (Vokietija) ekipas. Šiuo metu ji gyvena Vokietijoje, Brėmene, ir ugdo jaunuosius rankininkus.

„Daug reikalauju ir iš savęs, ir iš kitų, – teigė buvusi rankininkė. – Tai, kad esu labai drausminga, daug ką stebina, bet argi tai yda? Treniruodama jaunimą tiesiog dalijuosi pozityvia ne vien sportine, bet ir žmogiškąja patirtimi.“

Pasaulio čempionės nuomone, šių laikų moterų rankinis stokoja individualiai išsiskiriančių žaidėjų.

„Jos žaidžia greičiau ir rezultatyviau, nei mano kartos rankininkės, tačiau mes buvome techniškesnės, netgi, sakyčiau, elegantiškesnės. Būdavo rungtynių, kai suklysdavome vos tris kartus, dabar aukščiausio lygio varžybose galima iškovoti pergalę padarius 10–15 klaidų“, – svarstė A. Miklušytė-Fridrikas.

Išskirtinės relikvijos

Legendinės rankininkės namuose tarp trofėjų yra dvi išskirtinės relikvijos – laikrodis ir Čempionių lygos taurė.

Laikrodis – Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) prizas, įteiktas kaip 1999 m. geriausiai pasaulio rankininkei. Čempionių lygos taurė – Danijos klubo „Slagelse“ buvusios trenerės Anjos Andersen dovana.

„Esu vienintelė rankininkė, savo namuose turinti 2005-ųjų Čempionių lygos taurę. Tąkart ir trenerių štabo, ir žaidėjų, ir klubo personalo, rėmėjų nuomonė buvo viena – nusipelniau šio prizo, – viename interviu sakė A. Miklušytė-Fridrikas. – A. Andersen buvo puiki žaidėja, o trenerė – kaprizinga, bet kaip asmenybė – jautri, maloni. Kai ji rungtyniavo, mes buvome varžovės, bet yra sakiusi, kad norėtų su manimi padirbėti viename trenerių štabe.“

Čempionių lygoje kartu su Aušra keturis kartus triumfavo ir Vienos „Hypo Niederösterreich“ klubui atstovavusi Rima Kužimova-Sypkuvienė.

„Treneris Gunnaras Prokopas buvo surinkęs rankininkes, kurios ne vien norėjo laimėti, bet buvo azartiškos, drausmingos, mąstančios. Treniravomės po 2–3 kartus per dieną, treniruotės trukdavo po aštuonias valandas, tačiau G. Prokopas po pratybų mokė mus ir dainuoti, ir lipdyti iš molio, visa komanda eidavo į operą, – pasakojo A. Miklušytė-Fridrikas. – Dabar, tapusi trenere, suprantu, kodėl jis tiek reikalavo iš mūsų.“

„Ši žaidėja – nesugniuždoma, ilgai buvo vienas pagrindinių komandos ramsčių“, – 2006-aisiais apie lietuvę kalbėjo G. Prokopas.

Sūnus muša įvarčius

Europos rankinio Šlovės muziejaus narė yra sakiusi: iki šiol esu lietuvė širdimi, bet galva – austrė.

„Taip, tai tiesa. Gimiau Lietuvoje. Kad ir ką jaustume, to neįmanoma atimti. Tai – mano širdyje, o Austrijai esu dėkinga už kitką. Ši šalis man patinka, čia žmonių mentalitetas panašus į lietuvių. Austrija man truputį primena Lietuvą“, – teigė A. Miklušytė-Fridrikas.

Sūnus Lukas žengia jos buvusio vyro, žinomo futbolininko Roberto Fridriko pėdomis – 25-erių puolėjas atstovauja „Austria Lustenau“ vienuolikei. L. Fridrikas praeitą sezoną Austrijos bundeslygos čempionate buvo šeštas pagal rezultatyvumą – per 32 rungtynes įmušė 15 įvarčių.

Kovojo finaluose

Vakar finaluose dalyvavo dvi mūsų šalies baidarininkų ir kanojininkų įgulos.

Penkti 500 m finale finišavo baidarininkai Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas (1 min. 30,310 sek.), nors, įveikus 250 m, jie buvo lyderiai. Auksą iškovojo Ukrainos sportininkai, sidabrą – vokiečiai, bronzą – serbai. Ketvirti buvo portugalai. Lietuvos duetas ukrainiečiams pralaimėjo 1,382 sek.

Nepasisekė: A. Olijnikas ir M. Maldonis finale pirmavo, tačiau lenktynes užbaigė užėmę penktą vietą. V. Dranginio / LTOK nuotr.

Septinti buvo dvivietę kanoją finale irklavę Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas (500 m – 1 min. 41,573 sek.). Medalius išsidalijo Italijos, Ispanijos ir Lenkijos kanojininkai. Nuo čempionų italų mūsiškiai atsiliko 1,405 sek.

Keturviečių baidarių 500 m finale šiandien startuos M. Maldonis, Simonas Maldonis, Ignas Navakauskas ir Arturas Seja.

Jie antrą atrankos plaukimą užbaigė užėmę trečią vietą (1 min. 21,516 sek.). Greičiau šioje grupėje irklavo Ispanijos (1 min. 20,713 sek.) ir Latvijos (1 min. 21,373 sek.) baidarininkai.

Pirmoje grupėje kelialapius į finalą iškart iškovojo vengrai (1 min. 21,238 sek.), ukrainiečiai (1 min. 21,268 sek.) ir italai (1 min. 21,288 sek.).

Dega Taikos ugnis

Žaidynių atidarymo ceremonija buvo surengta Krokuvoje, Henryko Reymano stadione.

Tarp daugiau nei 7 000 atletų iš 48 šalių – 130 mūsų šalies sportininkų, jie dalyvaus 22 sporto šakų varžybose, kurios vyks Krokuvoje, Mažosios Lenkijos ir Silezijos regionuose.

Lietuvos vėliavą delegacijų eisenoje nešė krepšininkė Kamilė Nacickaitė ir pirmųjų Europos žaidynių čempionas kanojininkas H. Žustautas.

„Vaikystėje žiūrėjau olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, kai vėliavą nešė Šarūnas Jasikevičius, ir galvojau: būtų nuostabu, jei vieną dieną ši privilegija tektų man. Todėl, kai pasiūlė – negalėjau atsisakyti. Tai  didžiulė garbė ir džiaugiuosi, kad turėjau tokią galimybę“, – kalbėjo H. Žustautas.

Sportas tiesia tiltus, sujungia kultūras, įkvepia ir motyvuoja.

„Mūsų rinktinėje – ir patyrę sportininkai, olimpiniai, pasaulio, Europos čempionai, ir debiutantai, sieksiantys ne tik įrodyti savo vertę, bet ir kovosiantys dėl medalių. Sportas tiesia tiltus, sujungia kultūras, įkvepia ir motyvuoja. Linkiu mėgautis įspūdinga sporto švente“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė, Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) viceprezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Žaidynių pradžią paskelbė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Taikos ugnies aukurą įžiebė dukart olimpinė čempionė kūjo metikė Anita Wlodarczyk, amputuotųjų futbolo žaidėjas Marcinas Oleksy ir šiuolaikinės penkiakovės olimpinis čempionas Januszas Pyciakas-Peciakas.

Blykstelėjo bėgikės

Žaidynių programoje – ir Europos lengvosios atletikos komandų čempionatas.

Antroje lygoje (16 rinktinių) kovojantys Lietuvos sportininkai po 23 individualių rungčių ir 2 estafečių su 231 tašku buvo 4 vietoje. Kol kas sėkmingiau varžėsi vengrai (331 tšk.), ukrainiečiai (293,5 tšk.) ir slovėnai (266,5 tšk.).

1–3 vietas užėmusios komandos pakils į aukščiausią – pirmą – lygą.

Individualių rungčių varžybose antras vietas užėmė Modesta Justė Morauskaitė (400 m – 51,61 sek.), Ieva Zarankaitė (disko metimas – 57,71 m), Marius Vadeikis (šuoliai į tolį – 7,80 m) ir Andrius Gudžius (disko metimas – 64,94 m).

Trečia buvo moterų bėgimo estafetės 4 po 100 m komanda, kurią sudarė Andrė Ožechauskaitė, M. J. Morauskaitė, Eva Misiūnaitė ir Lukrecija Sabaitytė (44,06 sek.).

A. Gudžius pralaimėjo tik pasaulio čempionui ir šio sezono lyderiui slovėnui Kristjanui Čehui (69,94 m).

„Įveikti jį nebuvo realu, bet to ir neplanavome, – kalbėjo Andrius. – Atsargiai kovojau su trečioje vietoje likusiu islandu (Gudnio Valuro Gudnasono rezultatas 63,34 m – red. past.). Stebėjau, ką jis padarys ir bijojau rizikuoti, kad neprisižaisčiau.“

Pasižymėjo: bėgikių komanda M. J. Morauskaitė,  L. Sabaitytė, E. Misiūnaitė ir A. Ožechauskaitė užfiksavo trečią rezultatą Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje. A. Pliadžio / LLAF nuotr.

Estafetę 4 po 100 m nubėgusios A. Ožechauskaitė, M. J. Morauskaitė, E. Misiūnaitė ir L. Sabaitytė užfiksavo trečią rezultatą Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje.

Taškus rinktinei taip pat pelnė ketvirtas vietas užėmę Gabija Galvydytė (800 m – 2 min. 00,29 sek.), Simas Bertašius (1500 m – 3 min. 43,01 sek.) ir Aina Grikšaitė (trišuolis – 13,53 m), penktas – Urtė Bačianskaitė (rutulio stūmimas, 14,81 m) ir Rapolas Saulius (400 m barjerinis bėgimas – 51,64 sek.), septintą – Tomas Keršulis (400 m – 46,36 sek.), aštuntas – Simas Bertašius (800 m – 1 min. 49,55 sek.) ir Tomas Vasiliauskas (kūjo metimas – 68,73 m), devintas – E. Misiūnaitė (100 m – 11,68 sek.), Agnė Lukoševičiūtė (kūjo metimas – 60,73 m) ir estafetės 4 po 100 komanda Kristupas Seikauskas, T. Keršulis, Kostas Skrabulis, Gediminas Truskauskas (40,10 sek.), dešimtą – Ema Sarafinaitė (400 m barjerinis bėgimas – 1 min. 01,37 sek.), vienuoliktas – Giedrius Valinčius (3 000 m kliūtinis bėgimas – 9 min. 05,05 sek.), Nikodemas Laurynas (šuoliai su kartimi – 4,70 m) ir Gustas Griška (trišuolis – 14,92 m), dvyliktas – Lina Kiriliuk (5000 m – 17 min. 12,49 sek.) ir Edgaras Benkunskas (110 m barjerinis bėgimas – 14,49 sek.), tryliktą – K. Seikauskas (100 m – 10,72 sek.), keturioliktą – Gabija Klimukaitė (100 m barjerinis bėgimas – 14,10 sek.).

Antro diviziono komandų varžybos finišavo vakar.

Pergalė ir nesėkmė

Trijulių krepšinio (3 prieš 3) turnyre pergalę ir nesėkmę patyrė Lietuvos vyrų rinktinė, kuriai atstovauja Ignas Vaitkus, Deividas Rasys, Vytautas Šulskis ir Ignas Razutis.

Mūsiškiai 22:13 įveikė Rumunijos ekipą (I. Vaitkus pelnė 9 taškus, D. Rasys – 8, V. Šulskis – 4, Ignas Razutis – 1) ir 18:22 pralaimėjo Austrijos komandai (I. Vaitkus – 6 taškai, V. Šulskis, D. Rasys ir I. Razutis – po 4).

„Kelis kartus neleistinai prasižengėme, be to, varžovai pataikė du neįtikimus dvitaškius. Vis dėlto esame pozityviai nusiteikę, manau, toliau viskas bus gerai“, – po mačo su austrais sakė I. Vaitkus.

Šiandien paskutines grupės rungtynes lietuviai žais su šveicarais, kurie 16:21 nusileido austrams ir 20:21 – rumunams. Į ketvirtfinalį pateks 1–2 vietas užėmusios rinktinės.

Vakar vakare varžybas pradėjo Lietuvos krepšininkės Giedrė Labuckienė, Martyna Petrėnaitė, Kamilė Nacickaitė ir Gabrielė Šulskė – išmėgino jėgas su estėmis ir lenkėmis, o šiandien susitiks su ukrainietėmis.

Skirtingi pasirodymai

Padelio (teniso atmaina – red. past.) turnyre debiutavo Nojus Poška ir Skirmantas Mačinskas ir Auksė Mačiulaitytė ir Ieva Čeiliutkaitė.

Debiutas: pirmas padelio žaidėjų A. Mačiulaitytės ir I. Čeliutkaitės blynas neprisvilo. K. Štreimikio / LTOK nuotr.

Dvejetų varžybose Nojus ir Skirmantas 0:2 pralaimėjo ispanams Danieliui Santigosai ir Davidui Galai, o Auksė ir Ieva 2:0 įveikė norveges Jannicke Kristiansen ir Mia Frogner.

„Varžovės – stiprios. Negalime pasakyti, kad buvome daug pranašesnės. Kova vyko dėl kiekvieno taško“, – sakė A. Mačiulaitytė.

Aštuntfinalyje Lietuvos dueto laukė dar kietesnis riešutas – pajėgiausia turnyro pora – ispanės Marta Barrera ir Marta Caparros.

BMX dviratininkas Martynas Lagauskas tarp 30 laisvo stiliaus kvalifikacijos varžybų dalyvių užėmė 26 vietą ir nepateko į finalininkų dvyliktuką. Deividas Budkovas nestartavo – per apšilimo važiavimą patyrė traumą.

Lietuvos rinktinė

Šaudymas iš lanko: Paulina Ramanauskaitė, Jonas Grigaravičius.

Badmintonas: Samanta Golubickaitė.

Trijulių (3 prieš 3) krepšinis: moterų komanda – Giedrė Labuckienė, Martyna Petrėnaitė, Kamilė Nacickaitė, Gabrielė Šulskė; vyrų komanda – Ignas Razutis, Ignas Vaitkus, Vytautas Šulskis, Deividas Rasys.

Boksas: Ana Starovoitova, Austėja Aučiūtė, Gabrielė Stonkutė, Aleksandras Trofimčiukas, Andriejus Lavrenovas, Robertas Liorančas, Simonas Urbonavičius, Jonas Jazevičius.

Breikas: Dominika Banevič.

Baidarių ir kanojų slalomas: Rimantas Pumputis, Mantas Atmanavičius, Vilius Rasimavičius.

Baidarių ir kanojų sprintas: Gabrielė Čerepokaitė, Andrejus Olijnikas, Artūras Seja, Ignas Navakauskas, Mindaugas Maldonis, Simonas Maldonis, Vadimas Korobovas, Henrikas Žustautas.

BMX dviračiai: Deividas Budkovas, Martynas Lagauskas.

Kalnų dviračiai: Ignas Ambrazas, Šarūnas Pacevičius.

Šuoliai į vandenį: Vita Šlajūtė, Urtė Valeišaitė, Martynas Lisauskas.

Fechtavimas: Giedrė Razgutė, Lurdė Grabovskytė, Olivija Mašalo, Paulina Bajorūnaitė-Stauskė, Viktė Ažukaitė, Leonardas Kalininas, Mindaugas Tamošiūnas.

Dziudo: Miglė Dudėnaitė, Sandra Jablonskytė, Ugnė Pileckaitė, Vaiga Čečytė, Aida Vasiliauskaitė, Augustas Šlyteris, Ignas Mečajus, Kęstutis Vitkauskas, Kostas Butkus.

Šiuolaikinė penkiakovė: Ieva Serapinaitė, Elzbieta Guoda Adomaitytė, Gintarė Venčkauskaitė, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Titas Puronas, Lukas Gaudiešius, Paulius Vagnorius, Nojus Chmieliauskas.

Padelis: Auksė Mačiulaitytė, Ieva Čeilutkaitė, Nojus Poška, Skirmantas Mačinskas.

Regbis-7: Martynas Lianzbergas, Kęstutis Karbauskas, Arnas Prielaidas, Armandas Kalinauskas, Tautvydas Krasauskas, Donatas Vilimavičius, Domantas Bagužis, Ignas Jankaitis, Vytaras Bloškys, Arnas Urbonas, Dovydas Taujanskas, Deividas Krečius, Mantas Butkevičius.

Šaudymas: Jekaterina Ždanova, Karolis Girulis.

Stalo tenisas: Kornelija Riliškytė.

Tekvondo: Gerda Meištininkaitė, Klaudija Tvaronavičiūtė.

Tekbolas: Kęstutis Balčiūnas.

Triatlonas: Unė Narkūnaitė, Igoris Kozlovskis, Lukas Prokopavičius.

Lengvoji atletika: Eva Misiūnaitė, Lukrecija Sabaitytė, Modesta Morauskaitė, Gabija Galvydytė, Auksė Linkutė, Lina Kiriliuk, Greta Karinauskaitė, Gabija Klimukaitė, Ema Sarafinaitė, Gerda Kirkytė, Airinė Palšytė, Rugilė Miklyčiūtė, Jogailė Petrokaitė, Aina Grikšaitė, Urtė Bačianskaitė, Ieva Zarankaitė, Liveta Jasiūnaitė, Agnė Lukoševičiūtė, Ema Rupšytė, Andrė Ožechauskaitė, Akvilė Jonauskytė, Roberta Žikaitė, Gediminas Truskauskas, Tomas Keršulis, Lukas Sutkus, Arnas Gabrėnas, Simas Bertašius, Giedrius Valinčius, Justinas Beržanskis, Edgaras Benkunskas, Rapolas Saulius, Juozas Baikštys, Nikodemas Laurynas, Marius Vadeikis, Gustas Griška, Šarūnas Banevičius, Edis Matusevičius, Andrius Gudžius, Tomas Vasiliauskas, Kostas Skrabulis, Kristupas Seikauskas, Danielius Vasiliauskas, Adas Dambrauskas.

Revoliucinis stilius

1968-ųjų olimpinis čempionas, žinomas kaip šuolių į aukštį stiliaus „Fosbury flops“ autorius, kovo 12-ąją iškeliavo į Anapilį, būdamas 76-erių.

Neoficialiais duomenimis, R. D. Fosbury pralaimėjo kovą su limfoma.

Pirmąkart nuotraukos su revoliucine šuolių į aukštį „Fosbury flops“ technika dienraščiuose pasirodė 1964-aisiais.

Ore virš kartelės užtrunkame vos akimirką, tačiau ta laiko atkarpėlė – reliatyvi.

Po ketverių metų R. D. Fosbury startavo Meksiko olimpinėse žaidynėse. Amerikiečio nebuvo tarp favoritų, kai kurie lengvosios atletikos žinovai net šaipėsi iš jo, tačiau iš Portlando kilęs atletas visiems varžovams nušluostė nosis: laimėjo kvalifikacines varžybas (rezultatas – 214 cm) ir su olimpiniu rekordu triumfavo finale (224 cm).

Kitose olimpinėse žaidynėse, 1972-aisiais Miunchene, jau 28 šuolininkai iš 40-ies šokinėjo į aukštį taip, kaip R. D. Fosbury, 1980-aisiais Maskvoje – trylika iš šešiolikos finalininkų. Netrukus „Fosbury flops“ tapo aksioma.

Šokiravo medikus

„Iš pradžių jo šuoliai buvo egzotika, tačiau naudojant tokią techniką  pasiekti rezultatai tapo standartu“, – teigė keturiskart olimpinis čempionas bėgikas Michaelas Johnsonas.

Šuolis: buvo metas, kai novatoriškas „Fosbury flops“ sulaukė ir pašaipų, ir medikų pretenzijų./ AP nuotr.

Pavadinimą „Fosbury flops“ esą sugalvojo dienraščio „Medford Mail-Tribune“ reporteriai, tąkart būsimą olimpinį čempioną pavadinę žuvimi, įšokusia į valtį.

„Man tai patiko – labai poetiškas apibūdinimas, puiki aliteracija“, – yra sakęs R. D. Fosbury.

Tačiau žurnalistas Richardas Hofferis, parašęs knygą apie 1968-ųjų olimpiadą, yra užsiminęs, kad šuolių į aukštį novatorius gavo grupės medikų laišką, kuriame prašoma atsisakyti naujovės.

„Jūsų stilius turės įtakos kaklo traumų protrūkiui“, – tvirtino lengvaatlečiui medicinos specialistai.

Augino žirgus

Stebėtina, tačiau po triumfo 1968 m. žaidynėse R. D. Fosbury nesiveržė į naujas sporto aukštumas.

1972-aisiais užbaigęs mokslus Oregono universitete ir tapęs statybų specialistu, olimpinis čempionas persikėlė į Aidaho valstiją, kur įkūrė inžinerijos bendrovę, o savo ūkyje augino žirgus.

„Mes, šuolininkai, turime galimybę pajausti skrydžio laisvę, – viename interviu kalbėjo revoliucinio „Fosbury flops“ autorius. – Ore virš kartelės užtrunkame vos akimirką, tačiau ta laiko atkarpėlė – reliatyvi, vos 10 proc. mūsų kūno fizinių jėgų nuopelnas, o visa kita – pažinimo žavesys, valios galia, emocijos.“

Prie Oregono universiteto yra R. D. Fosbury įamžinusi bronzinė skulptūra, kurią sukūrė Ellen Tykeson.

„Jis visiems laikams pakeitė šuolius į aukštį, tačiau tai – tik dalis jo sukurtos istorijos“, – sakė menininkė.

Pirmas metimas – 69,81 m

Stokholme (Švedija) surengtose elitinės „Deimantinės lygos“ aštunto etapo varžybose M.Alekna numetė diską 69,81 m, pagerino asmeninį rekordą ir užėmė antrą vietą.

Be to, lietuvio rezultatas – trečias pasaulyje šį sezoną.

Šiemet sėkmingiau yra pasirodę tik švedas D.Stahlis (71,47 m) ir slovėnas Kristjanas Čehas (71,27 m).

Jie startavo ir Stokholme. K.Čehas nusviedė diską 70,02 m, olimpinis ir pasaulio čempionas D.Stahlis – 67,57 m (trečia vieta).

M.Alekna geriausią metimą atliko pačiu pirmu savo bandymu, tačiau ir kiti buvo įspūdingi – 67,80 m, 67,21 m, 67,20 m, 67,57 m.

Ketvirtą vietą užėmė kitas Lietuvos disko metikas Andrius Gudžius (67,37 m), toliau išsirikiavo amerikietis Samas Mattisas (63,69 m), britas Lawrence'as Okoye (63,34 m), švedas Simonas Petterssonas (63,21 m) ir australas Matthew Denny (62,49 m).

Mėgavosi varžybomis

Pirmą kartą teko konkuruoti su M.Alekna. Labai įspūdinga, kaip jis mėto diską.

„Nesitikėjau, kad šįkart pavyks taip toli numesti diską. Viskas pavyko idealiai. Sirgaliai prie to taip pat labai prisidėjo, – po varžybų kalbėjo M.Alekna. – Išmėginti jėgas su mano rungties žvaigždėmis – didelė patirtis, svajojau apie tai. Stengiausi būti ramus ir mėgavausi tuo, kas vyksta.“

„Varžybų sąlygos buvo puikios, pilnos tribūnos kūrė nuostabią atmosferą. Pastaruoju metu pagrindinį dėmesį esu sutelkęs metimo technikai, stengiausi, kad čia bent vienas bandymas būtų toks, kokio noriu, o pavyko du, – sakė K.Čehas. – Pirmą kartą teko konkuruoti su M.Alekna. Šis jaunuolis – talentingas. Labai įspūdinga, kaip jis mėto diską. Aš, būdamas tokio amžiaus, numesdavau maždaug 63 m. Jo rezultatai – neįtikėtini.“

29-erių metų D.Stahlis pripažino, kad ir jį nustebino devyniolikmečio M.Aleknos pasirodymas.

„Akivaizdu: pasaulio čempionate laukia ypatingi iššūkiai, nes jaunimo potencialas – iškalbingas“, – pabrėžė olimpinis čempionas.

Slovėnijos disko metikui K.Čehui šiemet vasarį sukako 23-eji.

Aukštis: per varžybas Stokholme šuolininkas su kartimi A. Duplantis pasiekė aukščiausią visų laikų rezultatą atvirame stadione – 6,16 m (jam priklausantis absoliutus pasaulio rekordas – 6,20 m) / „Reuters“ nuotr.

Laukia Judžinas

Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas vyks liepos 15–24 d Judžine (JAV, Oregonas).

Dalyvauti jame rengiasi ir M.Alekna, ir A.Gudžius.

„Ar aukštesnio rango varžybose pavyksta pasirodyti geriau nei žemesnio? Kartais vienaip, kartais – kitaip. Nežinau, nuo ko tai priklauso. Man jokio skirtumo, kas mano varžovai, svarbu pačiam gerai pasirodyti. Ar pavyks kažką aplenkti, ar nepavyks – nelabai tai rūpi. Svarbiausia, kad būčiau patenkintas savo rezultatu“, – yra sakęs M.Alekna.

Bilietus į Oregoną taip pat turi kvalifikacinius normatyvus įvykdę ėjikai Arturas Mastianica ir Marius Žiūkas, bėgikė Modesta Justė Morauskaitė, taip pat aukštas pozicijas „World Atletics“ pasaulio reitingų lentelėse užėmusios Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas), Ieva Zarankaitė (disko metimas), Urtė Baikštytė (šuoliai į aukštį) ir Brigita Virbalytė (sportinis ėjimas).

U.Baikštytei šis pasaulio čempionatas – debiutinis.

„Labai džiaugiuosi, kad varžysiuosi su geriausiomis sportininkėmis. Praleidau pastaruosius dvejus Europos iki 23 metų čempionatus, bet keliausiu tiesiai į suaugusiųjų pasaulio čempionatą. Fantastika!“ – kalbėjo U.Baikštytė.

2019-aisiais pasaulio lengvosios atletikos čempionate Dohoje (Kataras) dalyvavo vienuolika mūsų šalies sportininkų. Aukščiausią vietą – vienuoliktą – užėmė M.Žiūkas (20 km sportinis ėjimas). Dvyliktas buvo A.Gudžius, keturiolikta – trišuolininkė Dovilė Kilty.

Pastarąjį kartą medalį į Lietuvą parvežė A.Gudžius, 2017-aisiais Londone laimėjęs disko metimo finalą.

Tikslas – dar dvi pergalės

Mūsų šalies krepšininkai ruošiasi dviem paskutiniams Pasaulio taurės atrankos pirmo etapo mūšiams – su Bulgarijos ir Čekijos atstovais.

„Tikslas labai konkretus: laimėti abejas rungtynes“, – sakė K.Maksvytis.

Lietuviai, F grupėje du kartus nugalėję bosnius (78:77 ir 77:56) ir po kartą – bulgarus (89:69) ir čekus (74:66), jau yra užsitikrinę kelialapį į antrą atrankos etapą, kuris numatytas šiemet rugpjūtį ir rugsėjį ir 2023 m. vasarį.

K.Maksvytis pripažino, kad kilo tam tikrų sudėties komplektacijos rūpesčių.

„Marekas Blaževičius nusprendė labiau susitelkti ateinančiam sezonui, Martynas Echodas vėluoja, tad paprašėme Beno Griciūno pagalbos ir jis nedvejodamas atskrido iš JAV. Ačiū jam. Su mumis nebus ir Edgaro Ulanovo“, – dėstė treneris.

Trys debiutantai

Sporto istorijos ir statistikos žinovo Algimanto Bertašiaus duomenimis, iš šešiolikos kandidatų labiausiai patyrę – Marius Grigonis (47 rungtynės atstovaujant Lietuvos rinktinei), Tomas Dimša (19), Gytis Masiulis (15), Laurynas Birutis (13), Vytenis Čižauskas (12).

Tarp žaidėjų, pakviestų ruoštis Pasaulio taurės atrankos varžyboms ir draugiškiems mačams su latviais, yra trys debiutantai – Ignas Brazdeikis, Karolis Lukošiūnas ir Donatas Sabeckis.

Kaune gimusiam, tačiau Kanadoje augusiam I.Brazdeikiui Lietuvos pilietybė buvo sugrąžinta pernai, o šį mėnesį Tarptautinė krepšinio asociacijų federacija (FIBA) patvirtino, kad jis gali atstovauti tėvynei (2015 m. ir 2016 m. Ignas buvo Kanados jaunimo rinktinių žaidėjas).

„Esu pasirengęs visko išmokti. Bandysiu padaryti viską, kad laimėtume. Taip pat stengsiuosi geriau kalbėti lietuviškai“, – tvirtino Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) Orlando „Magic“ klubo puolėjas.

Karjera: L.Biručio (kairėje) ir trenerio K.Kemzūros keliai nacionalinėje komandoje susikerta ne pirmą kartą / ltu.basketball nuotr.

Latvių gretose – broliai

Birželio 22-ąją Rygoje ir 26-ąją Šiauliuose mūsų šalies krepšininkai išmėgins jėgas su italo Lucos Banchi treniruojama Latvijos nacionaline komanda.

Tarp kandidatų į pagrindinę sudėtį – broliai Dairis Bertanas („Real Betis“, Ispanija) ir Davis Bertanas (Dalaso „Mavericks“, JAV), taip pat Artūras Kuručas (Vitorijos „Baskonia“, Ispanija), Rolandas Šmitas („Barcelona“, Ispanija), Andrejus Gražulis („Allianz Trieste“, Italija).

„Turime pakankamai talento ir patirties. Draugiškos rungtynės su lietuviais padės mums geriau pasirengti dvikovoms su serbais ir slovakais“, – sakė L.Banchi.

Lietuvos ir Latvijos krepšininkai iki šiol buvo susitikę 67 kartus, mūsiškiai laimėjo 40 mačų.

„Lietuviai visada nori mus nugalėti, tačiau ir jie, ir mes suprantame, kad svarbiausias išbandymas – oficialios varžybos“, – pareiškė Davis Bertanas.

A grupėje žaidžiantysl latviai kartu su serbais jau turi bilietus į antrą Pasaulio taurės atrankos varžybų etapą.

A.Bertašiaus duomenimis, Lietuvos ir Latvijos vyrų krepšinio rinktinės iki šiol buvo susitikusios 67 kartus, mūsiškiai laimėjo 40 rungtynių.

Rugpjūtis bus karštas

Liepos 1-ąją Samokove sužaidę su bulgarais ir 4 d. Klaipėdoje su čekais, Lietuvos krepšininkai vėl rinksis liepos 25-ąją.

Rugpjūtį planuojamos septynerios draugiškos rungtynės: 4 d. Panevėžyje – su Estijos rinktine, 8 d. Kaune ir 9 d. Alytuje – su Šiaurės Makedonijos ekipa, 11 d. Vilniuje – su suomiais, 16 d. Gran Kanarijoje ir 18 d. Vilniuje – su ispanais, 19 d. Vilniuje – su Nyderlandų komanda.

Juozukas: masažuotojas J.Petkevičius visada kupinas jėgų ir optimizmo / T. Biliūno / BNS nuotr.

24 d. ir 27 d. numatytos Pasaulio taurės atrankos antro etapo dvikovos (jau žinoma, kad tarp būsimų varžovų – prancūzai).

Rudenį – „EuroBasket“

Rugsėjį – Europos čempionato finalo turnyras, kurį Lietuvos krepšininkai pradės B grupės varžybomis Kelne (Vokietija).

Mūsiškiai rugsėjo 1-ąją išmėgins jėgas su slovėnais, 3 d. – su prancūzais, 4 d. – su vokiečiais, 6 d. – su vengrais, o 7 d. – su Bosnijos ir Hercegovinos atstovais.

Į kitą varžybų etapą pateks grupėje 1–4 vietas užėmusios komandos.

Aštuntfinalis numatytas rugsėjo 10 ir 11 d., ketvirtfinalis 13–14 d., pusfinalis – 16-ąją, finalas – 18-ąją.

Visos atkrintamosios varžybos vyks Vokietijos sostinėje Berlyne, „Mercedes-Benz“ arenoje, talpinančioje 15 tūkst. žiūrovų.

Rinktinė

Gynėjai, įžaidėjai: Arnas Velička (Neapolio „GeVi Basket“, Italija), Karolis Lukošiūnas (Kauno „Žalgiris“), Tomas Dimša (Trevizo „NutriBullet“, Italija), Vytenis Čižauskas (Dordonės „Boulazac“, Prancūzija), Marius Grigonis.

Puolėjai: Arnoldas Kulboka (Šarlotės „Hornets“, JAV), Donatas Sabeckis („Šiauliai-7bet“), Eigirdas Žukauskas (Bursos „Tofas“, Turkija), Gytis Masiulis (Bilbao „Surne Basket“, Ispanija), Gytis Radzevičius (Vilniaus „Rytas“), Ignas Brazdeikis (Orlando „Magic“, JAV), Tadas Sedekerskis (Vitorijos „Baskonia“, Ispanija).

Naujokas: I.Brazdeikio debiutas Lietuvos rinktinėje – birželio 26-ąją Šiauliuose per mačą su latviais / ltu.basketball nuotr.

Vidurio puolėjai: Benas Griciūnas (Klaipėdos „Neptūnas“), Laurynas Birutis ir Regimantas Miniotas (abu – „Žalgiris“), Martynas Echodas (Venecijos „Umana Reyer“, Italija).

Turnyro lentelė

1. Lietuva  4:0  +50

2. Bosn./Herceg.  2:2  -5

3. Bulgarija  1:3  -24

4. Čekija  1:3  -21

Čempionų rikiuotė

Lietuvos krepšinio federacija (LKF), pažymėdama šios sporto šakos gyvavimo šalyje šimtmetį, sudarė simbolines visų laikų geriausių žaidėjų rinktines.

Krepšinio populiarumą Lietuvoje, be kita ko, liudija ir tai, kad į legendų komandas pateko ne tik iš Kauno ar kitų didmiesčių kilę sportininkai, bet ir Kretingos, Rokiškio, Telšių, Stakliškių, Žeimelio atstovai.

Vyrų ekipoje – net šeši olimpiniai čempionai: Pranas Lubinas (1910–1999), M.Paulauskas, A.Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis.

Prie Krepšinio namų Kaune atidengta skulptūra Jamesui Naismithui, Butrimonyse bus pagerbta Senda Berenson-Abbott.

Iš jų M.Paulauskas, A.Sabonis ir V.Chomičius yra tapę pasaulio čempionais, du (A.Sabonis ir Š.Marčiulionis) išrinkti į Tarptautinės krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) ir Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) šlovės muziejus.

V.Chomičiaus sportinių trofėjų kolekcijoje yra net šešių Europos čempionatų medaliai – po du aukso, sidabro ir bronzos.

Medaliai – visų spalvų

Moterų komandoje – taip pat olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionės.

Du olimpinius aukso medalius yra iškovojusi A.Rupšienė, vieną – Vida Šulskytė-Beselienė. Pasaulio čempionės – A.Rupšienė (dukart), V.Šulskytė-Beselienė, Jūratė Daktaraitė.

Karjera: J.Štreimikytė-Virbickienė patirtį kaupė ne vien Europoje, bet ir moterų NBA varžybose. / Evaldo Šemioto nuotr.

Šimtmečio geriausių krepšininkių rikiuotėje – penkios žaidėjos, prisidėjusios prie Lietuvos triumfo 1997-ųjų Europos čempionate: J.Štreimikytė-Virbickienė, Lina Dambrauskaitė, Dalia Kurtinaitienė, Jolanta Vilutytė ir Jovita Jutelytė.

Be to, D.Kurtinaitienė yra iškovojusi buvusios Čekoslovakijos, vėliau – ir Slovakijos, Austrijos ir Vengrijos čempionės titulus. Net šešis kartus Vengrijos čempione tapo J.Vilutytė.

Pagerbė strategus

Vyrų šimtmečio rinktinės trenerių štabe – Vladas Garastas, Jonas Kazlauskas ir Antanas Sireika.

V.Garasto vadovaujami Lietuvos krepšininkai iškovojo Barselonos (1992) ir Atlantos (1996) olimpinių žaidynių bronzos medalius. J.Kazlauskas su nacionaline ekipa taip pat parvežė bronzą – 2000-aisiais iš Sidnėjaus.

A.Sireikos treniruojama šalies komanda 2003-iaisiais tapo Europos čempione, o tąkart tarp pergalės kalvių buvo ir šįkart į šimtmečio rinktinę patekę Š.Jasikevičius ir Saulius Štombergas.

Moterų rinktinės strategų trejetą sudaro Feliksas Kriaučiūnas (1911–1977), Vydas Gedvilas ir Algirdas Paulauskas.

JAV gimęs F.Kriaučiūnas į Lietuvą atvyko 1935-aisiais, vėliau treniravo Lietuvos krepšininkes, jos 1938-aisiais tapo Europos vicečempionėmis.

V.Gedvilo ir A.Paulausko vadovaujama šalies moterų krepšinio rinktinė Europos čempionate triumfavo 1997-aisiais.

Skulptūros pradininkams

Lietuvos krepšinio šimtmečiui skirtų renginių kulminacija – Kaune, kur 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės.

Vakar prie Krepšinio namų buvo atidengta skulptūra šios sporto šakos pradininkui Jamesui Naismithui (1861–1939).

Šventiniame minėjime dalyvavo Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, taip pat FIBA, NBA, Lietuvos krepšinio bendruomenės atstovai, legendiniai žaidėjai.

Gegužę Butrimonyse (Alytaus r.) numatoma atidengti skulptūrą krepšinio motina vadinamai Sendai Berenson-Abbott (1868–1954).

Iš Butrimonių kilusi S.Berenson-Abbott vaikystėje kartu su motina ir broliais Bernardu ir Abraomu emigravo į JAV ir įsikūrė Bostone. 1892 m. ji susipažino su krepšinio pradininku J.Naismithu ir 1899 m. adaptavo šio žaidimo taisykles moterims.

Šimtmečio rinktinės

Vyrai: žaidėjai – Pranas Lubinas (1910–1999), Stanislovas Stonkus (1931–2012), Modestas Paulauskas, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Artūras Karnišovas, Saulius Štombergas, Šarūnas Jasikevičius, Linas Kleiza ir Jonas Valančiūnas, treneriai – Vladas Garastas, Jonas Kazlauskas ir Antanas Sireika.

Rungtyniauja: J.Valančiūnas – vienintelis simbolinių dvyliktukų atstovas, tęsiantis žaidėjo profesionalo karjerą. / Evaldo Šemioto nuotr.

Moterys: žaidėjos – Genovaitė Miuleraitė (???-???), Gražina Tulevičiūtė-Vileikienė (1934–2014), Jūratė Daktaraitė, Angelė Rupšienė, Vida Šulskytė-Beselienė, Loreta Berūkštienė, Vitalija Tuomaitė (1964–2007), Dalia Kurtinaitienė, Lina Dambrauskaitė, Jolanta Vilutytė, Jovita Jutelytė ir Jurgita Štreimikytė-Virbickienė, treneriai – Feliksas Kriaučiūnas (1911–1977), Vydas Gedvilas ir Algirdas Paulauskas.

Gimė Lietuvoje

Viena tituluočiausių ne vien Latvijos, bet ir pasaulio sportininkių U.Semionova gimė 1952-aisiais kovo 9-ąją Lietuvoje, Zarasuose.

„Iki šio miesto ligoninės kelias arklio tempiamu vežimu buvo artimesnis nei iki Daugpilio, todėl į pasaulį atėjau mūsų kaimynų šalyje“, – viename interviu sakė Uljana (arba Ulia – šis trumpinys mielesnis ir pačiai rygietei).

„Kai į mane kreipiasi „jūs“ ir visu vardu, pagalvoju: nejaugi esu tokia sena?“ – juokavo U.Semionova.

Per savo, kaip krepšininkės, karjerą ji dukart tapo olimpine, triskart – pasaulio, dešimt kartų – Europos čempione, šešiolika kartų iškovojo Europos klubų čempionių taurę, kartą – Lilianos Ronchetti taurę.

Buvusios SSRS rinktinėje su Ulia kartu žaidė Angelė Rupšienė, Vida Beselienė, Ramunė Neringa Šidlauskaitė (Venskūnienė), Vitalija Tuomaitė.

A.Rupšienė (kairėje) ir U.Semionova kartu olimpinėmis čempionėmis tapo 1976-aisiais ir 1980-aisiais. (ltok.lt nuotr.)

Ūgis – 210 cm

Dėl U.Semionovos ūgio kildavo diskusijų: įvairūs šaltiniai nurodydavo –  208 cm, 213 cm, 215 cm ar netgi 228 cm.

„Mano ūgis – 210 cm. Esu girdėjusi ir skaičiusi visokiausių pasakų apie tai, – teigė tituluotoji krepšininkė. – Nežinau, kodėl esu tokia aukšta. Mano tėvas buvo 176 cm ūgio, mama – 10 cm žemesnė. Kai penktoje klasėje ištįsau iki 180 cm, tėvas nuvežė į Rygą pas gydytojus atlikti tyrimų – manė, kad sergu. Grįžome tą pačią dieną, nes medikai nuramino – esą viskas gerai.“

Ji mieliausiai prisimena Japoniją.

„Beveik visose šalyse, kuriose viešėjau, žmonės į mane žiūrėdavo akis išpūtę, o Italijoje ar Kolumbijoje tiesiog būriais sekiojo iš paskos, Pietų Amerikoje net policijos prireikdavo, kad įkyruolius sutramdytų. Tik po Tokiją vaikščiodavau lyg niekur nieko – japonai manęs tartum išvis nepastebėdavo“, – pasakojo U.Semionova.

Ūgis atsiliepė baigus sportininkės karjerą – Uliai teko ištverti kelias kojų operacijas, ją gydė žinomas ortopedas Valdis Zatleris (Latvijos prezidentas 2007–2011 m.).

70-metį U.Semionova irgi sutiko ligoninėje.

JAV kalbėjo latviškai

1993-iaisiais Ulia tapo pirma ne JAV krepšininke, priimta į Krepšinio šlovės muziejų Springfilde.

Tais metais tokios garbės nusipelnė ir Ann Elizabeth Meyers, Julius Ervingas, Waltas Bellamy, Billas Waltonas.

Anuomet per inauguracijos ceremoniją U.Semionova tik vieną frazę pasakė anglų kalba – „I love this game!“ („Myliu šį žaidimą!“), o visąlaik kalbėjo latviškai.

Norėjau, kad tūkstančiai svečių, kurių dauguma buvo amerikiečiai, išgirstų, kaip skamba mano gimtoji kalba.

„Norėjau, kad tūkstančiai svečių, kurių dauguma buvo amerikiečiai, išgirstų, kaip skamba mano gimtoji kalba – šalies, kurią atstovauju“, – pabrėžė krepšininkė.

Krepšinio šlovės muziejaus administracija specialiai dėl U.Semionovos buvo pakvietusi vertėją iš latvių kalbos.

Atstūmė turtuolius

Su didžiuoju sportu U.Semionova atsisveikino 1990-aisiais, vėliau vadovavo Latvijos olimpiečių socialiniam fondui.

„Kitokio darbo niekas nepasiūlė. Kita vertus, buvau pavargusi nuo krepšinio. Ilgokai dykinėjau, manau, toks likimas laukia daugumos sportininkų, nesvarbu, kokių titulų jie būtų iškovoję. Tačiau darbo niekada nevengiau – juk esu kilusi iš kaimiečių. Jeigu man būtų pasiūlę šluoti grindis – šluočiau, kas čia tokio?“ – kalbėjo olimpinė čempionė.

Ulia iki šiol labiausiai vertina latvišką kosmetiką – esą, kitokiai alergiška.

70-ojo gimtadienio proga legendinę krepšininkę ligoninėje aplankė ir dovanų – jos portretą – įteikė dailininkas J.Anmanis. (Inesos Kresos-Katkovskajos / chayka.lv nuotr.)

Apie asmeninį gyvenimą U.Semionova kalba su jai būdingo humoro gaidele.

„Neištekėjau, nors rimtų pasiūlymų buvo daugybė, iš užsienio – taip pat. Kai kurie jaunikiai buvo labai turtingi, bet visus atstūmiau, nes norėjo, kad persikelčiau gyventi pas juos. O aš nenorėjau išvykti iš Latvijos. Netgi į Rusiją nenorėjau, nors labai kvietė. Kai buvau 18-metė, pasipiršo milijonierius iš Kolumbijos. Jis siųsdavo glėbius gėlių, sumokėdavo už mano pirkinius parduotuvėse, kosmetikos salonuose, bet jam anuomet buvo 63-eji! Pagalvojau: argi man reikalingas senas milijonierius? Tad pasakiau jam – ne.“

Kai sveikata leido daugiau vaikščioti, Ulia mėgo išvykti pažvejoti, grybauti. Kartą per kelias valandas yra surinkusi per 150 baravykų.