Jis teigė, kad, tik pastebėję trikdžius, Jungtinės Karalystės gyventojai supras, kad po „Brexito“ šalies gyvenimas pasikeis iš esmės. Anot M. O`Leario, britai turės priprasti prie brangesnių atostogų ir minties, kad pigūs skrydžiai jiems bus pasiekiami tik už Lamanšo sąsiaurio ar Airijos jūros.

Didžioji Britanija, išstojusi iš ES, turės iš naujo derėtis dėl skrydžių leidimų. Šiuo metu Britanija yra ES ir JAV atvirų padangių susitarimo dalis.

Jungtinės Karalystės transporto sekretorius Chrisas Graylingas yra anksčiau sakęs, kad „Brexitas“ skrydžiams įtakos neturės, nes visiems apsimokės išlaikyti galiojančius susitarimus.

Keliamas minimalus atlyginimas

Nuo balandžio pradžios Didžiojoje Britanijoje keliamas minimalus atlyginimas. Darbuotojai už valandą gaus bent 7 svarus 20 pensų. Šiuo metu šalį valdanti konservatorių vyriausybė žada per ateinančius dvejus metus atlyginimus pakelti iki 9 svarų už valandą, o opozicijoje esantys leiboristai žada 10 svarų iki 2020 m.

Ekonomistai įspėja, kad dramatiškas atlyginimų kėlimas atsilieps nekvalifikuotiems darbuotojams.

Ekonomistai įspėja, kad dramatiškas atlyginimų kėlimas atsilieps nekvalifikuotiems darbuotojams. Finansinių tyrimų instituto ekspertai teigia, kad darbdaviai į naujas taisykles gali sureaguoti mažindami etatų skaičių arba perskirstydami kitų darbuotojų pinigus.

Didžiosios Britanijos mokesčių inspekcija dėl nepriemokų kasmet nubaudžia šimtus įmonių. Šiais metais 180 kompanijų nemokėjo minimalių atlyginimų 9 tūkst. darbuotojų. Dažniausiai mažesnį nei minimalų atlyginimą gauna aptarnavimo srityje dirbantys žmonės.

Restoranų tinklams bei mados prekių parduotuvėms liepta grąžinti pinigus, nuskaičiuotus už uniformas, kuriomis jos darbuotojus aprūpinti privalo. Maitinimo įstaigos taip pat turėjo išmokėti kompensacijas padavėjams, kurių arbatpinigiais mokėjo algas virtuvės darbuotojams.

Uždaromi tinkliniai restoranai

Anglijoje sprogo tinklinių restoranų verslo burbulas. Keturios restoranų grupės beveik vienu metu paskelbė apie 200 maitinimo vietų uždarymą. 100 restoranų uždaryti nusprendusi itališko maisto grupė „Prezzo“ teigia, kad jiems teks atleisti apie 1000 darbuotojų. O tinklai „Strada“ ir „Byron“ uždarys apie 30 restoranų.

Televizijoje išpopuliarėjęs šefas Jamie Oliveris taip pat nusprendė uždaryti trečdalį savo itališko maisto restoranų. Verslininkai teigia, kad kai kuriuos filialus tenka uždaryti norint išsaugoti pelningesnes vietas. Kylantys maisto, nuomos ir darbo jėgos kaštai mažina pelningumą.

Ekonomistai dėl restoranų verslo burbulo kaltina investicines grupes. Palaipsniui atsigaunant ekonomikai, investiciniai fondai ėmė pirkti restoranus ir spartinti jų plėtrą. Šis verslo modelis nepasiteisino, nes vienu metu atidaryta per daug restoranų, o jie nesugebėjo išlaikyti aptarnavimo ir maisto kokybės, kurios tikisi išrankūs klientai.

Šiuo metu šalyje dėl kylančių kainų sumažėjo vartotojų pasitikėjimas. Žmonės į restoranus eina rečiau ir juose išleidžia mažiau. Šį mėnesį paskelbto tyrimo duomenimis, trečdalis restoranų tinklų šalyje dirba nuostolingai.

Prastas oras šaliai kainavo milijardus eurų

Kovo pirmomis dienomis Didžiojoje Britanijoje vyravęs prastas oras šaliai kainavo daugiau nei 1 mlrd. eurų per dieną. Žvėrimi iš Rytų vadintas šalto oro frontas susidūrė su audra Emma, atkeliavusia iš Pietų Europos.

Britanijai neįprastas kritulių kiekis ir temperatūra, nukritusi žemiau nulio, sustabdė oro bei traukinių transportą, surakino greitkelius ir užšaldė statybininkų darbus. Ekspertai teigia, kad statybos įmonės iš viso patyrė daugiau nei 2 mlrd. eurų nuostolių dėl sustojusių darbų.

Oras taip pat paveikė restoranus ir parduotuves. Sinoptikai teigė, kad žmonės iš namų turėtų eiti tik būtinais atvejais. „Žvėris iš Rytų“ padarė tiek nuostolių, kad ekonomistai Didžiosios Britanijos pirmojo šių metų ketvirčio ekonomikos augimo prognozes sumažino per pusę.

Šalies vyriausybė kol kas neskelbia planų atnaujinti transporto infrastuktūrą. Politikai teigia, kad investicijos neatsipirktų. Anot jų, prasti orai šalyje kol kas per reti. Paskutinį kartą sniegas šalį buvo sukaustęs prieš 2010 m. Kalėdas.

Nebereikės laukti eilėse prie kasų

Didžiojoje Britanijoje nuo šios vasaros maisto prekių parduotuvėse „Co-op“ nebereikės laukti eilėse prie kasų. Prekybos centrų tinklas pristatė naują mobiliąją programėlę, kuri skenuos prekes į virtualų krepšelį. Už jį teks atsiskaityti prieš išeinant iš parduotuvės.

Prekybininkai teigia, kad nauja sistema skirta skubantiems pirkėjams. Anot „Co-op“ atstovų, jie nesibaimina vagysčių, nes žmonės nesijaučia patogiai išeidami iš parduotuvės su neapmokėtomis prekėmis.

Ekspertai teigia, kad, išpopuliarėjus mobiliosioms programėlėms, kasininkai neteks darbo. Didžiojoje Britanijoje mažmeninės prekybos rinkoje dirba beveik 3 mln. žmonių. JAV panašiu pagrindu dirbančias parduotuves planuoja atidaryti prekybos milžinės „Amazon“ bei „Wallmart“.

„Amazon“ planas ambicingesnis. Jų inžinieriai sukūrė išmaniąsias kameras bei lentynas, kurios seka pirkėjo judesius ir prekes į jo krepšelį įdeda automatiškai.

Informacijos apsaugos įstatymas taip pat suteiks vartotojams daugiau galimybių kontroliuoti, kaip socialiniai tinklai naudoja jų asmeninę informaciją. Svetainės žmonių turės tiesiogiai paklausti, ar jie suteikia teisę disponuoti jų duomenimis.

Pažeidus naujas taisykles, interneto kompanijoms grės 17 mln. svarų sterlingų siekiančios baudos.

Gresia nauja ekonomikos krizė

Ekonomikos ekspertai teigia, kad Didžiajai Britanijai gresia nauja ekonomikos krizė. Buvęs Jungtinės Karalystės iždo kancleris Alistairas Darlingas įspėjo finansinio reglamentavimo agentūras dėl išaugusio vartotojų skolinimosi.

Anglijos bankas antrą rugpjūčio savaitę paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad vartojamųjų paskolų vertė išaugo 10 proc. ir šiuo metu viršija 220 mlrd. eurų sumą. Ši suma pasiekė 2008 m. krizės ribą.

Vartojamosios paskolos, tarp kurių kredito kortelės ir paskolos įsigyti automobilį, išduodamos žmonėms, kurie dažnai negali jų grąžinti. Šiais metais su sunkumais gali susidurti ir patikimi bankų klientai. Dėl augančios infliacijos ir palūkanų padidėjimo gyventojams lieka vis mažiau pinigų kasdienėms išlaidoms.

Kalbėdamas BBC eteryje, A. Darlingas priminė, kad prieš dešimtmetį prasidėjusi krizė kilo būtent dėl neatsakingo skolinimosi. Anglijos finansinės priežiūros agentūra žada atidžiau išnagrinėti didžiules baudas, kurias bankai skiria klientams, peržengusiems leistinų išlaidų ribą bei automobilių lizingo rinką.

Šio tipo skolinimasis pastūmėjo daugiau nei 2 mln. šalies gyventojų į situaciją, kai jie nebegali išmokėti palūkanų bankams. Buvęs iždo kancleris galiausiai įspėjo, kad vienos socialinės grupės finansinės problemos gali panardinti visą pasaulį į naują krizę.

Pradeda trūkti darbuotojų

Didžiosios Britanijos įdarbinimo agentūros teigia, kad šalyje pradedama jausti darbuotojų stoka. Apklausus agentūrų atstovus paaiškėjo, kad rinkoje trūksta ne tik aukštąjį išsilavinimą turinčių profesionalų, bet ir kvalifikacijos neturinčių darbuotojų. Darbdaviai ieško virėjų, vairuotojų bei fabrikų ir sandėlių darbuotojų.

Manoma, kad didžiausią įtaką darbo rinkai padarė Jungtinės Karalystės gyventojų sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos.

Manoma, kad didžiausią įtaką darbo rinkai padarė Jungtinės Karalystės gyventojų sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos. Praėjusiais metais įvykęs referendumas paskatino europiečius grįžti į savo kilmės šalis.

Anot Įdarbinimo agentūrų konfederacijos atstovų, darbdaviai pasiruošę mokėti didesnius atlyginimus kvalifikuotiems darbuotojams, bet Nacionalinės statistikos biuras teigia, kad atlyginimai per metus išaugo vos 1,8 proc. Tai mažiausias prieaugis per pastaruosius trejus metus. Nedarbo lygis šalyje šiuo metu 4,5 proc.

Rūpesčiai senų automobilių vairuotojams

Jungtinės Karalystės vyriausybė nusprendė uždrausti prekybą naujais benzinu bei dyzelinu varomais automobiliais nuo 2040 m. Visi nauji automobiliai turės būti varomi elektra arba hibridiniais varikliais.

Iškastiniu kuru varomos transporto priemonės prisideda prie daugiau nei 40 tūkst. mirčių šalyje kasmet. Azoto dioksido sukelto oro užterštumo žala ekonomikai – beveik 3 mln. eurų. Aplinkosaugininkai negailėjo kritikos vyriausybės politikai, nes, anot jų, veiksmų reikia imtis dabar. Londono meras Sadiqas Khanas po trijų mėnesių pažadėjo įvesti 10 svarų dieninį mokestį transporto priemonėms, kurios pagamintos prieš 2006 m.

Senų automobilių vairuotojai, norintys patekti į Londono centrą, turės susimokėti daugiau nei 20 svarų, nes centre taip pat galioja grūsčių mokestis. Vyriausybė panašius mokesčius siūlo ir kitų miestų savivaldybėms. Tačiau kituose šalies miestuose visų pirma bus bandoma pertvarkyti šviesoforus bei žiedines sankryžas.

Bus statomas naujas atrakcionų parkas

Prie Londono esančiame Dartfordo mieste planuojama pastatyti naują 4 mlrd. eurų kainuosiantį atrakcionų parką. Pramogų parkas žada konkuruoti su prie Paryžiaus esančiu disneilendu.

Pavadinimo kol kas neturinčiame parke žadama įrengti garsiais filmais bei knygomis paremtus atrakcionus, teatrą, viešbučius, naktinius klubus, parduotuves bei restoranus. Jei projektui pritars vietiniai gyventojai bei vyriausybė, naujo parko statyba turėtų prasidėti 2019 m.

Atrakcionų parkas regione sukurs daugiau nei 30 tūkst. darbo vietų ir turėtų pritraukti panašų skaičių lankytojų kasdien. Projektą iš pradžių rėmė JAV kino studija „Universal“, valdanti keturis panašaus tipo parkus Amerikoje, Japonijoje ir Singapūre.

Šalies premjerei Theresai May artimi šaltiniai teigia, kad vyriausybė sieks nebemokėti socialinių išmokų darbuotojams iš ES šalių norint atbaidyti nekvalifikuotus ir už mažus atlyginimus pasiruošusius dirbti žmones.

Iš šiuo metu šalyje esančių daugiau nei dviejų milijonų ES piliečių apie 300 tūkst. gauna socialinę paramą. Anot ekspertų, tokia vyriausybės pozicija reiškia, kad Jungtinė Karalystė gali bandyti likti bendroje rinkoje ir visiškai neuždrausti imigracijos. Šalies ekonomikos augimas priklauso nuo kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos.

Socialinių pašalpų sumažinimas sutaupytų pinigų biudžetui, sustabdytų nekvalifikuotų darbuotojų srautą bei tikėtina prisidėtų prie greitesnio atlyginimų augimo. Tačiau kritikai teigia, kad tokia vyriausybės strategija gali skaudžiai atsiliepti žemės ūkio ir maisto pramonės verslo šakoms, nes juose dažniausiai dirbti nori žemas kvalifikacijas turintys imigrantai.

Statistika rodo, kad imigrantai į šalies biudžetą įneša daugiau nei 2 milijardus svarų kasmet, tačiau visuomenėje susidariusi nuomonė, kad jie linkę gyventi iš pašalpų.

Skotland Jardo policija paskelbė apie papildomas apsaugos priemones po Europą sukrėtusių teroristinių išpuolių Berlyne, Nicoje ir Briuselyje. Policijos pareigūnai teigė, kad Naujųjų metų naktį bus vykdomos specialios operacijos, atsižvelgiant į atakų pobūdį kituose miestuose.

Londono metro traukiniuose patruliuos ginkluoti policijos pareigūnai. Mieste taip pat bus sudėti betoniniai blokai, kurie saugos žmones nuo galimų atakų transporto priemonėmis. Naujųjų metų išvakarėse eismas Londono centre bus sustabdytas nuo vidudienio.

Nors policija neturi informacijos apie teroristų planus, Didžiojoje Britanijoje kelis metus laikosi antras pagal rimtumą įspėjimas apie teroristinių išpuolių grėsmę.

Vyriausybės duomenimis, atakos tikimybė šalyje – didžiulė. Policija baiminasi, kad Londono fejerverkų šou, kurį Trafalgaro aikštėje bei Temzės upės krantinėje kasmet stebi šimtai tūkstančių žmonių, gali tapti lengvu taikiniu teroristams.

Šalies gyventojai linkę atsižvelgti į pareigūnų įspėjimus. Apklausų duomenimis, daugiau nei du trečdaliai britų šiemet Naujuosius sutiks namuose, palyginus su 56 procentais prieš penkis metus.

Naujos pašalpų sistemos reformos turės įtakos apie 100 tūkst. šeimų, kuriuose gyvena daugiau nei 200 tūkst. vaikų. Maksimali metinė pašalpų suma vienam namų ūkiui mažinama nuo beveik 30 tūkst. eurų iki 22 tūkst. Ankstesnės pašalpų „lubos“ siekė vidutinį šalies atlyginimą.

Vyriausybės atstovai nusprendė, kad šalies gyventojai bus motyvuoti ieškotis darbo, jei jų pajamos iš pašalpų sumažės. Tačiau naujų taisyklių kritikai pastebi, kad šeimos, sumažinus pašalpas, atsidurs ties arba žemiau skurdo ribos.

Jie priduria, kad nėra duomenų, įrodančių pašalpų mažinimo bei mažėjančio nedarbingumo sąsajas. Manoma, kad pasekmės gali būti atvirkštinės, nes žmonės, praradę beveik trečdalį pajamų, rūpinsis kaip sudurti galą su galu, o ne naujo darbo paieškomis.

Daugiau nei 60 proc. suaugusiųjų ir ketvirtadalis vaikų Didžiojoje Britanijoje turi viršsvorio ar yra nutukę, praneša LRT radijas, apžvelgdamas Jungtinės Karalystės verslo naujienas.

Mokyklinio amžiaus vaikai suvartoja tris kartus daugiau cukraus, nei rekomenduojama. Daugiausia cukraus gaunama iš gaiviųjų gėrimų. Kova su viršsvorio sukeltomis komplikacijomis Jungtinės Karalystės biudžetui kasmet kainuoja apie 16 mlrd. svarų.

Nors vyriausybė nepaskelbė tikslaus mokesčio dydžio, manoma, kad jis gali siekti apie 20 proc. Gaiviųjų gėrimų gamintojai ir pardavėjai teigia, kad, užuot baudusi juos, vyriausybė turėtų skatinti šalies gyventojus riboti besaikį cukraus vartojimą. Ekspertai teigia, kad panašūs mokesčiai sumažino gaiviųjų gėrimų pardavimus Prancūzijoje, Danijoje bei Vengrijoje.

„Brexit“ pasekmės: kainos kyla, svaras nuvertėja

Didžiojoje Britanijoje skelbiami oficialūs statistikos duomenys, kurie parodys, kaip šalies ekonomika atsilaikė po gyventojų sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES).

Proeuropietiškai nusiteikę ekspertai žadėjo ekonominę krizę, šaliai nusprendus išstoti iš ES, tačiau statistika nepasmerkė Didžiosios Britanijos ekonomikos. Šalyje kyla infliacija, o su ja – kuro, alkoholio ir prabangos prekių kainos. Teigiama, kad kainos dėl silpno svaro kurso kils ir toliau.

Referendumo rezultatai taip pat neigiamai paveikė nekilnojamojo turto sektorių. Statybos kompanijos taip pat pristabdė naujų būstų projektus. Tiek naujų namų statyba, tiek infrastruktūrų plėtra sumažėjo. Tai, anot ekspertų, – ankstyvas rodiklis apie šalį galinčią ištikti ekonominę stagnaciją.

Kita vertus – teigiamos naujienos darbo rinkoje. Už narystę ES agitavę politikai tvirtino, kad sprendimas pasitraukti iš Bendrijos padidins bedarbių skaičių, tačiau šią savaitę paskelbti duomenys rodo, kad bedarbystė sumažėjo ir Britanijos dirbančiųjų skaičius pralenkė prieškrizinį lygį. Šalyje taip pat kilo atlyginimai, tačiau ekspertai įspėjo, kad dirbantieji labai nepraturtės, nes svaro kurso nuosmukis ir infliacija gerokai nuvertino gyventojų pinigines.

Gerinti sveikatos sistemos nebežada

Didžiosios Britanijos iždo kancleris Philipas Hammondas pažadėjo padengti iš ES atkeliaujančias subsidijas, kai šalis pasitrauks iš Bendrijos. Britų žemės ūkis, mokslininkai bei nepasiturintys šalies regionai šiuo metu iš ES gauna beveik 7 mlrd. eurų kasmet. Didžioji Britanija į Bendrijos biudžetą sumoka daugiau, nei gauna iš jo, todėl vyriausybė turėtų surasti pinigų išmokoms.

Tačiau iždo kanclerio pažadas galioja iki 2020 m. Jei derybos su ES vyks pagal planą, šalis iš Bendrijos pasitrauks 2019 m. Tai reikštų, kad vyriausybė paramą teiks vos vienerius metus, per kuriuos ūkininkai turės apsispręsti dėl tolesnio veiklos plano. Mokslininkai, kurie pasitvirtins ilgametę ES paramą, gaus išmokas visam projekto laikui.

Agitacijos dėl šalies narystės ES metu buvo žadama įmokas į Bendrijos biudžetą nukreipti į vietinės sveikatos apsaugos sistemos gerinimą, tačiau iždo kancleris apie šį planą neužsiminė. Tikimasi, kad P. Hammondas plačiau paaiškins vyriausybės ekonominę strategiją rudenį, kai bus paskelbtas peržiūrėtas biudžeto projektas.

Traukiniais važiuos brangiau

Anglijoje, Velse bei Škotijoje kitais metais vėl kils traukinių bilietų kainos. Ši žinia Didžiojoje Britanijoje sukėlė pasipiktinimų bangą dėl nepatikimo traukinių kompanijų darbo. Šalies geležinkelius valdo privačios kompanijos, kurios nesusitvarko su dideliais keleivių srautais, nepatenkintų darbuotojų streikais bei geležinkelių tinklo atnaujinimo darbais.

Traukinių darbuotojus atstovaujančios profsąjungos prašo vyriausybės nacionalizuoti geležinkelius. Šiam žingsniui pritaria ir opozicijoje esančių leiboristų lyderis Jeremy Corbynas. Profsąjungos šiuo metu kovoja su darbdaviais dėl planų modernizuoti traukinius ir jų valdymo taisykles. Tai reikštų, kad didelė dalis darbuotojų prarastų darbą.

Modernizavimo darbai taip pat kelia galvos skausmą keleiviams, kurie kasdien susiduria su vėluojančiais ar atšauktais traukiniais. Todėl šią savaitę paskelbtas infliaciją atitinkantis kainų kilimas šalies gyventojams pasirodė nepateisinamas. Nacionalinio profsąjungų centro atliktas tyrimas taip pat parodė, kad per pastaruosius šešerius metus traukinių bilietų kainos padidėjo ketvirtadaliu. Šis procentas dvigubai lenkia per tą patį laikotarpį apskaičiuotą atlyginimų kilimo procentą.

Sprendžia šalies energetikos ateitį

Didžiojoje Britanijoje sprendžiama šalies energetikos ateitis. Kol naujoji šalies premjerė konservatorė Theresa May svarsto, ar patvirtinti atominės elektrinės statybą, jos vyriausybė išdavė leidimą didžiausiam pasaulyje jūros vėjo jėgainių parko planui.

6 mlrd. svarų kainuosiantis 300 turbinų parkas galės aprūpinti elektra daugiau nei 1,5 mln. šeimų. Tikimasi, kad prie šalies rytinės pakrantės vėjo jėgainės bus pastatytos per ateinančius 10 metų. Šiuo metu Didžioji Britanija pagamina 18 proc. elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tokių, kaip saulė, vanduo ar vėjas.

Nors šalies vyriausybė tikisi šį procentą padvigubinti, neseniai atsistatydinęs premjeras Davidas Cameronas yra patvirtinęs naujos atominės jėgainės statybą Somerseto grafystėje. Projektas, kurį dalinai finansuoja Kinijos energetikos gigantas CGN, kritikuojamas dėl saugumo spragų bei vis augančios projekto kainos.

Naujoji premjerė T. May, būdama D. Camerono vidaus reikalų sekretore, išreiškė nepritarimą kinų dalyvavimui, statant strateginius objektus, ir susirūpinimą dėl šalies saugumo. Tačiau T. May gali atšaukti atominės statybą, vedama ekonominių paskatų, – naujos jėgainės elektra kainuos tris kartus daugiau nei dabartinė rinkos kaina.

Apklausų rezultatai svyravo visos agitacijos metu ir politikams nepavyko įgyti reikšmingos persvaros. Pro europietiškai pusei atstovauja šalies premjeras konservatorius Davidas Cameronas, tačiau didžiąją euroskeptikų stovyklos dalį sudaro maištaujantys bendrapartiečiai vadovaujami buvusio Londono mero Boriso Johnsono.

Pagrindinis klausimas rūpintis žmonėms – imigracija. Anglai nerimauja, kad į jų šalį kasmet plūsta vis daugiau žmonių iš rytų Europos ir baiminasi, kad prie jų prisidės į Sąjungą įstoti bandantys Turkai ir pabėgėliai iš Vidurio Rytų. Pro europietiškai nusiteikę politikai įspėja, kad pasitraukus iš Bendrijos, šalis išgyventų finansų krizę ir ekonomikos stagnaciją.

Didžiajai Britanijai išstojus, šalis iš naujo turės derėtis dėl tarptautinių mainų ir spręsti dėl naujos imigracijos politikos. Ekspertai teigia, kad britai negali reikalauti, kad šalyje gyvenantys europiečiai grįžtų namo. Kita vertus teigiama, kad bus įvestos kvotos naujiems atvykėliams.

Tuo metu lažybų punktų atstovai sako, kad Lietuvos gyventojai tiki, jog Didžiosios Britanijos gyventojai nuspręs likti Europos Sąjungoje. Kitų šalių lažybų dalyviai taip pat labiau tiki, jog britai nuspręs nieko nekeisti.

Lažybų organizatoriai sako, kad klausimas dėl tolesnės Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje populiarus jau kelis mėnesius, o šią savaitę juntamas itin didelis susidomėjimas. Lietuvoje veikiančių lažybų punktų atstovai pastebi, kad daugiau šalies gyventojų mano, jog britai referendume vis dėlto nuspręs pasilikti Bendrijoje.

Užsienio žiniasklaida, kuri šią savaitę taip pat daug dėmesio skiria lažyboms, skelbia, jog nepaisant apklausų, kurios rodo beveik lygias abiejų pusių jėgas, lažybų dalyviai netiki Didžiosios Britanijos pasitraukimu. Anot lažybų statistikos, trys galimybės iš keturių, kad britai nuspręs nieko nekeisti.

Penkių svarų kupiūra, ant kurios bus pavaizduotas žymiausias šalies premjeras Winstonas Churchilis, apyvartoje pasirodys rugsėjį.

Anglijos bankas nusprendė įvesti naujus plastikinius banknotus, nes jie saugesni, švaresni bei tvirtesni.

Banknotus sunkiau padirbti dėl įmantraus dizaino, kuris dalinai permatomas. Plastikas taip pat atsparesnis nei popierius, todėl kupiūros nesuplyš susidėvėjusios ir nesuirs, jei jos bus išskalbtos mašinoje, o apipylus ar sutepus jas bus galima tiesiog nuvalyti.

Palyginus su senais banknotais, kurie apyvartoje galėdavo būti iki dvejų metų, plastikinės kupiūros rinkoje turėtų išsilaikyti ilgiau nei ketverius metus.

Centrinis Anglijos bankas tikisi sutaupyti daugiau nei 100 milijonų svarų spausdinimo išlaidoms. Ekspertai įspėja, kad nauji banknotai linkę sulipti, todėl vartotojai turi būti atsargūs skaičiuodami pinigus.

Plastikinę valiutą pirmieji naudoti ėmė australai. Prie jų vėliau prisijungė Kanada, Naujoji Zelandija, Čilė bei kitos šalys.

Jungtinė Karalystė palaipsniui pakeis 10 svarų banknotus, ant kurių bus rašytojos Jane Austen atvaizdas bei 20 svarų kupiūras, kurios pagerbs anglų tapytojo Williamo Turnerio atminimą.

Leidėjai tikėjosi parduoti apie 200 tūkst. „New Day“ laikraščių kasdien, bet tiražas dėl paklausos trūkumo galiausiai sumažėjo iki 30 tūkst. kopijų, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Didžiosios Britanijos verslo naujienas.

Tiek skaitytojai, tiek konkurentai dėjo daug vilčių į naująjį leidinį, tačiau, anot kritikų, redakcija buvo pasmerkta prieš pradėdama darbą. Anot jų, nebuvo pakankamai investuota į laikraščio reklamą, be to, jų pasirinkta tikslinė auditorija naujienas persiskaito internete. Kita nesėkmės priežastimi buvo įvardinta leidinio kaina – 50 pensų. Ji sunkiai pateisinama, nes rinkoje galima įsigyti pigesnių laikraščių, o panašaus formato dienraštis metro dalijamas nemokamai.

Apibendrindama trumpą dienraščio gyvavimą, redaktorė Alison Phillips didžiavosi pasiekimais ir džiaugėsi jautriais skaitytojais, bet teigė, kad jų tiesiog buvo per mažai. Rinkos ekspertai ir kitų redakcijų darbuotojai tikėjosi, kad „New Day“ padės atgaivinti tradicinę spaudą, tačiau atrodo, kad seni leidybos modeliai nebeveikia.

Pinga maisto produktai

Didžiosios Britanijos prekybos centrai dėl didžiulės tarpusavio konkurencijos įsipainiojo į kainų karą, kuris vartotojams per metus sutaupo apie 500 eurų. Nors maisto kainos šalyje augo pastaruosius kelis dešimtmečius, ši tendencija pakito rinkoje įsitvirtinus mažmenininkams iš Vokietijos.

Nors mažų kainų prekybos centrai „Lidl“ ir „Aldi“ Didžiosios Britanijos rinkoje veikia daugiau nei 20 metų, vis daugiau žmonių renkasi jų produkciją po finansinės krizės. Vokiečiai šiuo metu valdo 11,5 proc. mažmeninės rinkos, bet ši dalis kasmet auga. O kiti prekybos centrai, reaguodami į mažėjantį klientų srautą, keičia strategiją ir mažina produktų kainas.

Rinkos analitikai teigia, kad vartotojai išgyvena aukso amžių, nes maisto prekių kainos krinta kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. rugsėjo. Taip pat pastebima, kad prekybos centrai mažina kainas, užuot siūlę akcijas. Dėl to vartotojai pajuto realų kainų mažėjimą: brokoliai atpigo beveik 40 proc., svogūnai – beveik 20 proc., o bananai – 15 proc. Viską sudėjus, tyrimų duomenimis, apsipirkti šiais metais 5 proc. pigiau nei praėjusiais.

Referendumas dėl narystės ES sumažino vartotojų pasitikėjimą

Referendumas dėl Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje sumažino vartotojų pasitikėjimą ir po dvejų metų pertraukos žmonės yra linkę taupyti, užuot leidę pinigus. Apklausų duomenimis, vartotojai baiminasi dėl ateities Britanijai išstojus iš Bendrijos ir dėl bendros finansinės padėties euro zonoje.

Respondentai susirūpinę asmeniniais finansais ir planuoja atidėti brangių pirkinių įsigijimą iki metų pabaigos. Vartotojų nuogąstavimus pajuto ir prekybininkai – anot Britanijos mažmenininkų konsorciumo, pardavimai sumažėjo 1 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Ekspertai teigia, kad žmonės ėmė vadovautis „patirčių ekonomika“, kai didesnė pajamų dalis skiriama pramogoms bei atostogoms, o drabužiams bei daiktams išleidžiama mažiau pinigų. Prie vartotojų rūpesčių prisideda ir kiti veiksniai, tarp kurių – lėtėjantis ekonomikos ir atlyginimų augimas.

Darbo rinkoje britės smarkiai diskriminuojamos

Atlikus tyrimą 18 šalių, paaiškėjo, kad Didžiojoje Britanijoje moterų ir vyrų padėtis darbo rinkoje gerokai skiriasi ir yra prastesnė nei kitose Europos šalyse. Moterys uždirba mažiau, joms sunkiau gauti aukštesnes pareigas ir apskritai moterų darbo rinkoje mažiau nei vyrų.

Anglijoje vidutinis vyrų atlyginimas 7 proc. didesnis, tačiau, jei moteris susilaukia vaiko, jos atlyginimas dažniausiai bus 21 proc. mažesnis nei tas pačias pareigas užimančio vyro. Ekonomistai teigia, kad tokios sąlygos atgraso moteris nuo darbo rinkos ir prisideda prie gimstamumo mažėjimo.

Kita vertus, tyrimas parodė, kad moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą, šalyje turi panašias galimybes susirasti darbą ir tapti aukšto rango vadybininkėmis. Šiame tyrime Didžiąją Britaniją aplenkė Skandinavijos šalys, JAV, Prancūzija ir net Estija. Lietuva tyrime nedalyvavo.

Interneto milžinas „Google“ turės sumokėti daugiau nei 170 mln. svarų į Didžiosios Britanijos biudžetą. „Google“, kaip ir daugelis kitų tarptautinių kompanijų, stengiasi mokėti mokesčius šalyse, kuriose taikomas mažas mokesčių tarifas (šiuo atveju – Airijoje), nors pelnas gaunamas kitose šalyse, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Didžiosios Britanijos verslo naujienas.

Apie mokesčių vengimą buvo prabilta 2012 m., kai visuomenė išreiškė pasipiktinimą dėl tarptautinių kompanijų neetiško elgesio. Šios veiklos legalumu susidomėjo ir Didžiosios Britanijos bei kitų didžiųjų Europos valstybių mokesčių surinkėjai. Po kelerius metus trukusio tyrimo ir derybų Didžiosios Britanijos valdžia pagaliau susitarė dėl mokesčių sumos. Tačiau šešėlinio kabineto finansų ministras teigia, kad „Google“ mokės „draugų tarifą“ – apskaičiavus kompanijos gautą pelną Britanijoje, jų mokesčių tarifas – vos 3 proc. per metus.

Ekspertai taip pat sukritikavo šalies valdžią, nes „Google“ leista ir toliau naudotis Airijos būstine, per kurią kompanija į Bermuduose esantį banką pervedė daugiau nei 10 mlrd. eurų. Davidas Cameronas gynė sandorį su „Google“ ir teigdė, kad jo sąlygos palankios Britanijai. Tarp tarptautinių kompanijų, kurios pakeitė vidinę mokesčių kultūrą, – didžiausias pasaulio kavinių tinklas „Starbucks“ bei internetinė parduotuvė „Amazon“. Jų būstinės buvo įsikūrusios Olandijoje bei Liuksemburge.

Brangsta gyvenamieji būstai ir jų nuoma

Didžiojoje Britanijoje toliau brangsta gyvenamieji būstai ir jų nuoma. Naujausiais duomenimis, vidutinė būsto kaina šalyje viršija 250 tūkst. eurų, o vidutinė nuomos kaina – beveik 1 300 eurų per mėnesį. Kainos pakilo dėl pasiūlą lenkiančios paklausos, mažų palūkanų bankuose ir augančios gyventojų perkamosios galios.

Šioje šalyje vyrauja būsto kultas – šalies gyventojai stengiasi pirkti gyvenamąjį plotą pasitaikius pirmai progai. Ekspertų teigimu, statybų bendrovės nespėja statyti naujų namų, todėl Didžiojoje Britanijoje beveik visuomet trūksta gyvenamojo ploto, kas stumia jo kainas aukštyn. Šalies valdžia taip pat bando skatinti gyventojus pirkti būstą, tačiau lengvai prieinamos vyriausybės remiamos paskolos – vienas veiksnių, dėl kurių namai pabrango.

Didelė dalis gyventojų, ypač jauni miestiečiai, neturi susitaupę pradinės įmokos ir yra priversti butus nuomotis. Prognozuojama, kad iki 2025 m. apie pusė žmonių, kuriems iki 40 metų, gyvens nuomotuose būstuose. Prie kainų augimo taip pat prisideda nekilnojamojo turto agentai, kurie ragina savininkus kelti nuomos kainas norėdami gauti didesnius komisinius mokesčius.

Britai skundžiasi prastu interneto ryšiu

Jungtinės Karalystės parlamentarai siūlo suskaldyti stacionaraus telefonų tinklo monopolį turintį Didžiosios Britanijos „Telekomą“ ir priversti kompaniją parduoti varinių laidų tinklą valdančią dukterinę kompaniją „Openreach“. „Telekomas“ sulaukė kritikos dėl prasto interneto ryšio, kuriuo skundžiasi milijonai šalies gyventojų bei verslininkų.

Vyriausybė, kad būtų gerinami tinklai, skyrė daugiau nei 2 mlrd. eurų. Tačiau Didžioji Britanija vėluoja modernizuoti interneto tiekimo paslaugas ir interneto greičiu atsilieka nuo daugelio Vakarų Europos valstybių.

Parlamentarų užsakyto tyrimo duomenimis, internetu nepatenkinti 42 proc. mažo ir vidutinio verslo savininkų. Lėtas ir nereguliarus internetas minimas kaip viena priežasčių, dėl kurių verslininkai uždaro kompanijas, kas kainuoja ekonomikai beveik 15 mlrd. eurų. Ekspertai teigia, kad varinius laidus reiktų keisti šviesolaidiniais, nes vario technologijos – nepatikima atgyvena.

„Telekomo“ atstovas kaltinimus pavadino nepagrįstais ir teigė, kad šalies internetas – vienas greičiausių Europos Sąjungoje. Jam antrino ir Kultūros departamento atstovai – jie teigia, kad kitais metais plačiajuostis internetas bus prieinamas 95 proc. šalies gyventojų.

Teroro išpuoliai sumažino turistų skaičių

Didžiosios Britanijos pigių skrydžių operatorius „EasyJet“ teigia, kad teroro išpuoliai Paryžiuje bei Egipte sumažino turistų skaičių. Paskelbus praėjusių metų paskutinio ketvirčio duomenis, paaiškėjo, kad oro kompanijos pelningumas sumažėjo beveik 4 proc. Tačiau kompanija sugebėjo išvengti didesnių nuostolių, nes sumažėjo kuro kainos.

„EasyJet“ atstovai teigia, kad jų sėkmės paslaptis – didelė pigių skrydžių pasiūla ir mažos verslo išlaidos. Kompanija kol kas nežada atnaujinti skrydžių į Egiptą. Anksčiausia galima skrydžių į Egiptą data – gegužės mėnesio pabaigoje. „EasyJet“ teigia, kad skrydžių kainos į didesnės rizikos zoną kainuos pigiau nei įprasta.

„Tesco“ apkaltintas nesąžiningu elgesiu

Didžiausias Jungtinės Karalystės prekybos centrų tinklas „Tesco“ apkaltintas nesąžiningu elgesiu. „Tesco“ sąmoningai atidėliojo mokėjimus tiekėjams ir mokėjo mažesnes sumas, nei buvo sutarta, norėdamas pasiekti finansinius taikinius.

Mažmenininkų kontrolierė, tyrusi „Tesco“ elgesį, teigia skaičiusi vidinius kompanijos elektroninius laiškus, kuriuose siūloma neatsiskaityti su tiekėjais siekiant pagerinti finansinius rodiklius. Tiekėjams paprašius grąžinti skolas, „Tesco“ atstovai kartais delsdavo kelerius metus.

Dabartinis prekybos tinklo vadovas teigia, kad kompanijos elgesys pasikeitė, ir pripažįsta, kad koncentravimasis ties pelnu kompanijai pridarė daug žalos. „Tesco“ taip pat laukia tyrimo dėl sukčiavimo išvadų – tada kompanijos finansiniai rodikliai buvo išpūsti daugiau nei 0,25 mlrd. eurų.