Mitingo metu, minint Maironio 125-ąsias gimimo metines, kunigas Robertas Grigas ir kiti pasmerkė cenzūrą, reikalavo garantuoti žmogaus teises, atkurti Lietuvos valstybingumą. 1988 m. birželio 10 d. mieste įsikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Tų pačių metų spalio 9 d. Karo muziejaus bokšte pakilo Lietuvos trispalvė. 1989 m. vasario 16 d. muziejaus sodelyje atstatyta Laisvės statula, Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Maironio, Vinco Kudirkos ir Petro Vileišio biustai. Lygiai po metų atstatytas paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę bei Silvestro Žukausko ir Vlado Putvinskio biustai. Atėjo laikas atkurti penkis dešimtmečius užgniaužtą Lietuvos valstybingumą, kartu susigrąžinti ir miestų simbolius.

Kruopščios korekcijos

Kartu su valstybės atgimimo pirmaisiais žingsniais 1987 m. darbus pradėjo prie Kultūros ministerijos atkurta Respublikinė heraldikos komisija. Kiek vėliau, jau nepriklausomoje Lietuvoje, ji pavadinta Lietuvos heraldikos komisijos vardu. Komisija ėmėsi miestų heraldikos peržiūrėjimo darbo.

Jau pirmųjų posėdžių metu buvo apsispręsta koreguoti Kauno miesto herbą. Naujojo miesto herbo kūrimo darbai pradėti 1992 m. rudenį. Spalio 22 d. posėdžio dalyviams komisijos narys ir heraldikos ekspertas dr. Edmundas Rimša pristatė herbo istoriją, jo kaitą ir evoliuciją, ikonografinius šaltinius. Toliau sekė kūrybinis darbas ir geriausio sprendinio paieškos.

Kaip prisimena E.Rimša, Kauno miesto herbo projektai buvo svarstomi net šešiolikoje posėdžių! Jų metu buvo sprendžiama, koks turėtų būti būsimojo herbo spalvų derinys, kokį gyvulį – taurą ar stumbrą – ir kaip vaizduoti. Ar reikia herbe rodyti žalią papėdę, ar jos atsisakyti, siekiant neperkrauti herbo – tai buvo būdinga senajai heraldikai. Svarstytas ir sovietmečiu išnykusio kryžiaus herbe klausimas. Priimtas kompromisinis sprendimas vaizduoti taurą su karalienės Bonos 1540 m. dovanotu lotynišku kryžiumi pažymint valdovės nuopelnus Kauno miestui ir Lietuvai.

Kuriant herbą siekta ne tik geriausio rezultato, bet ir seno herbo dvasios reprezentavimo jam suteikiant daugiau archajiškumo. Apsispręsta ir dėl spalvų derinio: sidabro (arba baltos) ir raudonos. Sidabras reiškė dorumą, nekaltybę, teisingumą. Raudona spalva – drąsą, narsą, meilę. Kaip pažymi E.Rimša – šiuo spalvų deriniu buvo įprasminti svarbiausi mūsų tautos charakterio bruožai, kurie grūdinosi per ilgametę kovą dėl laisvės.

Kūrybinis procesas

Naujojo Kauno herbo kūrybiniame procese dalyvavo dailininkai Gediminas Pempė, Laima Ramonienė, Agnius Tarabilda, Raimondas Miknevičius. Parengus daugybę eskizų ir variantų, palaipsniui tauras pradėjo įgauti europietiškai heraldikai būdingų laukinio žvėries bruožų.

Nepaisant pakankamai operatyvaus darbo komisijoje, būta ir nuomonių išsiskyrimo, net galvota kreiptis į Kauno miesto visuomenę. Tokio žingsnio neprireikė. Sveikas protas ir ekspertų kompetencija nugalėjo. Prabėgus daugiau nei pusmečiui, 1993 m. birželio 8 d. slapto balsavimo sprendimu buvo patvirtintas R.Miknevičiaus sukurtas Kauno miesto herbo projektas – raudoname skyde sidabrinis (baltas) tauras su auksiniu (geltonu) kryžiumi tarp ragų.

1993 m. birželio 8 d. slapto balsavimo sprendimu buvo patvirtintas R.Miknevičiaus sukurtas Kauno miesto herbo projektas – raudoname skyde sidabrinis (baltas) tauras su auksiniu (geltonu) kryžiumi tarp ragų.

Birželio 30 d. naująjį Kauno miesto herbą Lietuvos Respublikos prezidento dekretu patvirtino prezidentas Algirdas Brazauskas. Liepos 6 d., švenčiant 740-ąsias kunigaikščio Mindaugo karūnavimo metines, Kauno miesto rotušėje Lietuvos Respublikos prezidentas miesto tarybos pirmininkui Vygintui Griniui įteikė herbo etaloną. Kauno miesto simbolis pradėjo naują gyvenimo etapą.

Apskrities heraldika

Naujasis Kauno miesto herbas greitai sulaukė miesto bendruomenės pripažinimo. Jis pradėtas naudoti miesto savivaldos administracijoje, dokumentuose, leidiniuose, miestą reprezentuojančiuose suvenyruose.

1994 m. liepos 19 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuris valstybę suskirstė į dešimt apskričių – suformuota ir Kauno apskritis. 1999 m. pradėta kurti apskričių heraldika.

Naujiesiems apskričių herbams heraldikos komisijoje nutarta naudoti jau esamus žemių herbus arba jau sukurtų herbų simbolius. Siekiant juos išskirti iš kitos Lietuvos heraldikos, naujiesiems herbams buvo įvestas mėlynas apvadas su dešimt auksinių dvigubų kryžių, kurie simbolizavo apskričių skaičių, o dvigubas kryžius, paimtas iš valstybės herbo, rodė apskrities pavaldumą valstybės administracijai.

Kuriant Kauno apskrities herbą ir atsižvelgus į sąlygą, kad miestas ir apskritis negali naudoti to paties herbo, į apskrities herbui panaudota tik tauro galva su lotynišku kryžiumi tarp ragų. Rolando Rimkūno sukurtas Kauno apskrities herbas prezidento dekretu patvirtintas 2003 m. liepos 16 d.

Tauras tarp burių

2008 m. vasarį, Kauno miestui švenčiant 600 metų savivaldos jubiliejų, miestiečių bendruomenėje kilo iniciatyva sukurti didįjį miesto herbą. Tokius herbus iki tol turėjo tik Vilniaus ir Šiaulių miestai.

Mintis gimė Kauno miesto ceremonmeisteriui Kęstučiui Ignatavičiui. Vedinas idėjos jis kreipėsi patarimo į Lietuvos heraldikos komisijos pirmininką dr. E.Rimšą. Čia sulaukė pritarimo bei palaikymo, tik Lietuvos heraldikos ekspertas perspėjo ir rekomendavo šiame herbe nenaudoti mistinių figūrų bei augmenijos elementų.

Kauno miesto didžiojo herbo kūryba patikėta miesto mažojo herbo autoriui, dailininkui Raimondui Miknevičiui. Miesto didysis herbas buvo kuriamas atsižvelgiant į didingą Kauno, kaip miesto tarp didžiųjų upių, praeitį ir galvojant apie ateitį – siekį plėtoti laivininkystę. Tad Kauno miesto herbas susiliejo su buriniu laivu.

Herbo etalonas

Didžiajame herbe tradicinį herbą supa skydininkai – burinis aukso spalvos laivas sidabro spalvos burėmis. Virš skydo, centrinėje raudonos spalvos sidabro kontūrais burėje, pavaizduoti trys aukso spalvos rutuliai. Viršutinėje herbo dalyje, aukso spalvos juostoje, įrašytas lotyniškas šūkis: "Diligite justitiam qui judicatis terram" (liet. Mylėkite teisumą, žemės valdovai).

Tokį simbolikos pasirinkimą lėmė, kad Kauno istoriniuose dokumentuose šv.Mikalojus buvo vaizduojamas miesto globėju ir teisingumo reprezentantu. Šūkis, priskiriamas šv.Mikalojaus aplinkai, pasirinktas iš Šventojo Rašto išminčių knygos. 2008 m. gegužės 8 d. Lietuvos heraldikos komisija prie Lietuvos Respublikos prezidento aprobavo Kauno didžiojo herbo etaloną. Gegužės 24 d., Kauno miesto iškilmingo minėjimo Muzikiniame teatre metu, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas dr. E.Rimša herbo etaloną įteikė miesto merui Andriui Kupčinskui. 2009 m. sausio 22 d. Kauno miesto taryboje patvirtintas didžiojo herbo etalonas ir naudojimo tvarka. Tų pačių metų gegužės 19 d. Kauno miesto didysis herbas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus dekretu.

2009 m. birželio 16 d. miesto mero potvarkiu sudaryta komisija, vadovaujama Raimundo Kaminsko, nustatė Kauno miesto didžiojo herbo naudojimo principus. Taip Kauno miestas, pasitikdamas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio iškilmes, savo miestietišką bendruomenę reprezentavo dviem, didžiuoju ir mažuoju, miesto herbais, menančiais praeitį bei žvelgiančiais į ateitį.

Miestietiško tapatumo ženklai

XX ir XXI a. sandūroje, sukūrus naujus Kauno miesto mažąjį bei didįjį herbus, pastarieji greitai tapo neatsiejama miesto piliečių ir bendruomenės kasdienio gyvenimo dalimi. Herbus plačiai pradėta naudoti miesto institucijų kanceliarijoje, ženklinant savivaldai priklausantį materialųjį turtą, apdovanojimuose, turizmo reklaminėje medžiagoje ir atributikoje, suvenyruose, mieste esančių valstybinių institucijų padalinių atributikoje. Kaune veikiančios visuomeninės organizacijos herbo elementais pradėjo puošti savo simboliką, taip išskirdamos ir pabrėždamos kaunietišką tapatybę.

Šiandien, pasitikdami 610-ąjį savivaldaus miesto gimtadienį, baigėme nedidelių Kauno herbo istorijos pasakojimų ciklą, tikėdami miestiečių bendruomenėje sustiprinti mūsų didingo miesto tapatumo jausmus. Kartu siekdami miestiečius paskatinti domėtis ne tik savo šeimos ar artimos aplinkos, bet ir viso miesto istorija, kurią daugiau nei šešis šimtmečius lydi iškili sidabrinio tauro raudoname skyde figūra.

Publikacijoje remtasi literatūra:

E.Rimša, Kauno miesto herbas XV–XX a., Vilnius, Diemedis, 1994.

Lietuvos heraldika, t. I, parengė Edmundas Rimša, Vilnius, Baltos lankos, 2004.

Kauno istorijos metraštis, t. X, Kaunas, 2009.

Iliustracijų šaltiniai:

Lietuvos heraldika, t. II, parengė Edmundas Rimša, Vilnius, Baltos lankos, 2004.

Kauno miesto rotušės ir Jono Vaičenonio rinkiniai.

1800-aisiais Kauną nusiaubė gaisras, sunaikindamas trečdalį miesto. 1808 m. miesto magistratą pakeitė šešių asmenų Dūma, veikusi iki 1870 m., kai buvo priimtas miestų savivaldos įstatymas, Kaune įsigaliojęs tik 1876 m. Kartu su politiniais pokyčiais paveikusiais Lietuvos valstybės raidą, tranformacijas patyrė ir 400 metų gyvavęs Kauno miesto herbas.

Dvigalvio erelio šešėlyje

XVIII a. pabaigoje Lietuvai praradus valstybingumą, okupantas ėmėsi naikinti ir jos laisvę simbolizuojančius simbolius. Nebeliko vėliavų su Vyčio ženklais, kartu ir iki tol buvusios valstybinės bei savivaldų heraldikos. Tiesa, šis veiksmas nebuvo drastiškas. Vyko palaipsnis pavergimo procesas, kuris atsispindėjo miestų simbolikoje.

Kaip pastebi heraldikos tyrinėtojas dr. Edmundas Rimša, pirmaisiais Rusijos valdymo metais Kaunas, kaip pavieto centras, miesto antspauduose išsaugojo herbą. Tyrimais pagrįsta, kad turėtais antspaudais su Kauno herbu magistrato raštinė naudojosi iki 1798 m., o mažasis miesto spaudas buvo naudojamas iki 1800 m. pabaigos. Visi iki tol buvę antspaudai iš apyvartos buvo išimti 1801 m. Juos pakeitė nauji, kurių centrine heraldine figūra tapo dvigalviai ereliai – Lietuvą okupavusios Rusijos imperijos simboliai.

Taip XIX a. pradžioje Kauno miesto heraldikoje atsiradęs dvigalvis Rusijos imperijos erelis antspauduose užėmė svarbiausią – viršutinę – vietą. Kelis šimtmečius gyvavęs miesto herbas – Tauras – buvo nustumtas į apačią. Toks simbolių išdėstymas rodė Kauno priklausomybę Rusijos valstybei, kartu tai buvo imperijos politikos išraiškos rezultatas, simbolizuojantis užimtų miestų pavergimo faktą. Kauno herbas platesniame miesto visuomeniniame gyvenime, išskyrus magistrato ir dūmos antspaudus, nebuvo naudojamas, bent jau iki šiol nėra tai patvirtinančių istorinių duomenų.

Seniausias šio laikotarpio ovalo formos 4 x 42 cm dydžio antspaudas priklauso Kauno miesto magistratui, kuris buvo naudojamas 1801–1831 m. Antspaudo viršutiniame lauke vaizduojamas Rusijos imperijos dvigalvis erelis su trimis karūnomis, laikantis skeptrą ir valdžios obuolį. Ant jo krūtinės uždėtas herbinis skydas su Šv.Jurgio atvaizdu. Apatiniame lauke po brūkšniu ant žemės stovi priekinę dešinę koją pakėlęs Tauro simbolis, kuriam tarp ragų – lotyniškas kryžius. Simbolius juosia antspaudo legenda "Kauno pavieto miesto magistrato antspaudas" užrašyta lenkų kalba. Yra žinomas ir antras šio antspaudo variantas, tik centimetru mažesnis, kuris buvo naudojamas 1805–1814 m.

Ištrinta simbolinė riba

Miesto heraldikos tyrinėtojas E.Rimša pastebi, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Kauno pavietas ir Kauno miestas turėjo skirtingus simbolius. Lietuvos valstybės herbas Vytis reprezentavo pavietą, o Tauras – miestą. XIX a. pirmoje pusėje skirtumai ir ribos tarp miesto ir teritorinės heraldikos išnyko. Tai įvyko 1843 m. Kaunui tapus gubernijos centru, imperatoriui Nikolajui I Kauno miestui ir gubernijai patvirtinus vieną herbą.

Čia tenka laiku sugrįžti atgal. Į 1830–1831 m. sukilimo, kurio padariniai lėmė miestų heraldikos pokyčius, laikus. Lenkijos Karalystėje prasidėjęs sukilimas labai greitai išplito. Netrukus jis apėmė ir Lietuvą. Kauno pavietas tapo vienas svarbiausių sukilimo centrų, kuriame ryžtingai veikė grafo majoro Mauricijaus Prozoro vadovaujami sukilėlių daliniai. Neatsilaikęs prieš gausesnes Rusijos kariuomenės pajėgas, po 1831 m. birželio 19 d. pralaimėto mūšio Panerių kalvose, sukilimas Lietuvoje, ilgainiui ir Lenkijoje buvo numalšintas. Prasidėjo represijos. Jų padarinys – iš visų Lietuvos miestų antspaudų buvo ištrinti senųjų herbų simboliai, pranyko ir Kauno simbolis Tauras. Kurį laiką gyvavusias antspaudų legendas lenkų kalba pakeitė rusų kalba. Heraldikoje vienvaldiškai įsigalėjo Rusijos Imperijos dvigalvis erelis.

Rusiškos dvasios herbas

1842 m. gruodžio 18 d. Rusijos imperatoriaus Nikolajaus I sprendimu buvo įkurta nauja Kauno gubernija. Jos sudėtyje buvo Telšių, Šiaulių, Raseinių, Upytės, Novoaleksandrovsko (Zarasų), Vilkmergės (Ukmergės) apskritys ir dalis Kauno pavieto.

Kauno miesto gyventojų skaičius per vienus metus stipriai išaugo. 1842 m. mieste gyveno 8 525, o 1843 m. – jau 14 297 gyventojai. 1843 m. balandžio 23 d. buvo paskirtas pirmasis miesto gubernatorius, birželio 11 d. patvirtintas naujas gubernijos herbas, o liepos 1 d. įvyko gubernijos atidarymo iškilmės.

Naujasis herbas savo vaizdiniu galutinai įtvirtino Rusijos imperijos hegemoniją. Herbinio skydo centre melsvame dangaus fone buvo įdėtas obeliskas su dvigalviais ereliais ir stačiatikių kryžiumi viršūnėje dviejų upių santakoje, simbolizuojantis 1812 m. Rusijos pergalę prieš Prancūzijos imperatoriaus Bonaparto Napoleono kariuomenę. Tai buvo 1843 m. Kaune, Rotušės aikštėje, pastatyto paminklo grafinis piešinys.

Kaip pastebi E.Rimša, šis naujas herbas buvo suteiktas ne miestui, o gubernijai. Miestas šį herbą galėjo naudoti. Tad Kauno heraldikoje buvo įtvirtinta tik Rusijos heraldikai būdinga ypatybė, kuri nedarė skirtumo tarp žemės ir miesto herbų.

Dar iki šio herbo patvirtinimo keletą metų buvo diskutuota Kauno herbo klausimu. Prabėgus vos keleriems metams po numalšinto sukilimo buvo bandymų atkurti miesto herbą: rengti buvusios Kauno heraldikos aprašymai; siūlyti įvairūs naujo herbo variantai. Tačiau dėl valdininkų aplaidumo ir abejingumo, o kartu ir politinių Rusijos valdžios užmačių minėti sumanymai liko neįgyvendinti.

Netrukus po naujo herbo patvirtinimo 1843 m., obelisko upių santakoje simbolis pradėtas naudoti Kauno magistrate, miesto dūmoje, teismuose ir kitose institucijose. Prabėgus dvejiems metams Rusijos caras Nikolajus I patvirtino šešis naujus Kauno gubernijos apskričių herbus. Jų herbiniai skydai buvo padalyti į dvi dalis, viršuje pateikiant Obelisko upių santakoje vaizdą, rodantį apskrities administracinę priklausomybę Kauno gubernijai, o apatinėje dalyje vaizduojant konkrečios apskrities herbą.

1858 m. rugsėjo 30 d. Rusijos Heroldijos departamento Herbų skyriaus valdytojo Bernhardo Köne iniciatyva buvo parengtas naujas Kauno gubernijos herbo projektas. Herbe mėlyname lauke paliktas tik sidabro spalvos obeliskas. Virš herbinio skydo buvo uždėta auksinė Rusijos imperatorių didžioji karūna su dviem mėlynais kaspinais. Skydo šonai papuošti ąžuolų šakelėmis, kurios buvo surištos ir apipintos mėlyna Andriejaus juosta. Šie papildomi herbo simboliai žymėjo gubernijos centrą. Tačiau šis naujas herbas buvo patvirtintas tik prabėgus beveik 20 metų – 1878 m. liepos 5 d. imperatoriaus Aleksandro II sprendimu.

Šiais anksčiau aprašytais okupaciją įkūnijusiais Kauno gubernijos herbais buvo puošiami įvairūs dokumentai, raštai, diplomai, paprasti ir proginiai leidiniai, obelisko simboliu signuojami gubernijos amatininkų sidabro dirbiniai. Unikaliais herbais su obelisku, privirtintais ant riboženklių, buvo pažymėta ir Kauno–Kuršo gubernijų riba. Naują Kauno heraldikos raidos etapą ženklino 1914 m. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas ir 1915 m. Lietuvą užklupusi vokiečių okupacija. Tad dėl naujo karo Kauno miestui atsivėrė galimybė susigražinti dalį savo tapatybės – herbą su Tauro simboliu.

Publikacijoje remtasi literatūra:

E.Rimša, Kauno miesto herbas XV–XX a., Vilnius, Diemedis, 1994. Kaunas. Istorija, praeitis, dabartis, Kaunas, Šviesa, 2006.

J.Burba, Kauno miesto ženklas (Medžiaga praeities studijai), (1935), Kauno regioninis valstybės archyvas.

Iliustracijų šaltinis: E.Rimša, Kauno miesto herbas XV–XX a., Vilnius, Diemedis, 1994.

Kauno regioninio valstybės archyvo ir Rokiškio krašto muziejaus rinkiniai.