Klaipėdos dramos teatras 85-ąjį sezoną pasitiks jau su išrinktu vadovu – pasibaigus konkurso eiti šias pareigas procedūroms paaiškėjo, kad įstaigai toliau vadovaus T. Juočys.

"99 proc. mano perrinkimo yra kolektyvo nuopelnas. Teatras matomas ne dėl vadovo, o dėl stiprios trupės, vadybininkų, kitų kolegų. Man, kaip antrą kartą kandidatuojančiam, buvo lengviau – nereikėjo pačiam kažko įrodyti. Per tuos penkerius metus, kai kartu dirbome, komanda įrodė daug", – gerų žodžių negailėjo pašnekovas.

T. Juočys tiki, kad teatras eina teisingu keliu, todėl ir toliau bus siekiama gerinti repertuarą. Jis, anot vadovo, turėtų būti dar nepatogesnis, dar stipresnis.

Pašnekovas taip pat akcentavo ir teatro tarptautiškumo siekį.

To bus siekiama tiek kviečiant užsienio kūrėjus dirbti Klaipėdos dramos teatre, tik didinant įstaigos žinomumą už šalies ribų.

"Pagal artimiausius planus iki 2022 m. numatyti trys režisieriai iš Lenkijos, yra ir kitokių idėjų. Galbūt pavyks padirbėti su rusų režisieriais", – dėstė teatro vadovas.

Anot T. Juočio, bus siekiama, kad į teatro premjeras norėtų atvažiuoti teatro ekspertai, kritikai iš aplinkinių valstybių.

Esama ambicijų tapti ir viso regiono teatriniu centru.

"Mes manome, kad nesame tik Klaipėdos teatras. Džiaugiamės, kad veikiame uostamiestyje, kad čia geri žiūrovai. Bet tikime – mūsų profesinis lygis turėtų būti toks, kad galime būti įdomūs visame regione", – sakė T. Juočys.

Nuo 2015 m. teatrui vadovaujantis T. Juočys 2008–2011 m. buvo Klaipėdos dramos teatro vadovo pavaduotojas, 2011–2015 m. dirbo šio teatro kultūros projektų vadovu.

Teatro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Šiomis dienomis uostamiesčio savivaldybės atstovai aptarė planuojamos naujos automobilių stovėjimo aikštelės Rambyno gatvėje ir numatomo Dailės gatvės kapitalinio remonto projektavimo eigą.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas aiškino, kad automobilių stovėjimo aikštelės Rambyno gatvėje projektas turi būti parengtas dar šį mėnesį, o Dailės gatvės kapitalinio remonto – spalį.

"Su Rambyno gatvės aikštele liko tik derinimai", – teigė V. Švedas.

Įvertinę jau baigiamus projektavimo darbus, savivaldybės atstovai esminių priekaištų rengėjams neturėjo.

Tikimasi, kad abu projektus pradėti įgyvendinti pavyks dar šiemet.

Su Rambyno gatvės aikštele liko tik derinimai.

Numatoma, kad Rambyno g. 14A, prie socialinių būstų namo, atsiras beveik 30 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Jau išrinktas ir darbus atliksiantis rangovas.

"Esame kartu nupirkę projektavimą ir darbus. Rangovas jau yra. Reikia tik visiškai susiderinti projektą, ir darbai galėtų startuoti", – teigė savivaldybės darbuotojas.

Prie Dailės gatvės, kurios kapitalinį remontą, kaip minėta, taip pat tikimasi pradėti dar šiemet, pokyčių finansiškai prisideda ir patys gyventojai.

Iki šiol buvusi žvyruota sodų gatvelė turėtų akivaizdžiai pasikeisti.

Gatvei taip pat jau parinktas darbus atliksiantis rangovas.

Mažieji jau galės džiaugtis atnaujinta pagrindine Poilsio parko vaikų žaidimų aikštele – baigti dar liepą prasidėję darbai.

Aikštelę sutvarkyti buvo nuspręsta todėl, kad jos įrenginiai susidėvėjo, jų saugumas ėmė kelti susirūpinimą.

Skelbiama, kad vaikų žaidimų aikštelės įrenginiai ir remonto darbai miestui kainavo 192 tūkst. eurų.

Iš esmės atnaujinta moderni aikštelė išklota jūrinių spalvų ilgaamže danga, įrengtas vienas didelis ir keli mažesni daugiafunkciai veiklos bokštai, kompleksinis įrenginys su tuneliniu nusileidimu, sūpynės.

Erdvė užpildyta įvairiais motoriką bei vestibiuliarinį aparatą lavinančiais balansiniais elementais.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, kad naujoji aikštelė yra moderniausia ir kokybiškiausia ne tik Klaipėdoje, bet ir, tikėtina, viena geriausių visoje Vakarų Lietuvoje.

Radvilės Rumšienės nuotr.

"Ji galbūt nėra labai didžiulė, tačiau labai kokybiška, labai geroje ir jaukioje vietoje. Ypač smagu, kad medžiagos, pati įranga yra suomiška, danga – vokiška. Tai liudija, tikiuosi, ilgaamžiškumą", – dėstė V. Grubliauskas.

Tiesa, miesto meras neslėpė apmaudo, kad aikštelė dėl joje vykusių darbų buvo uždaryta beveik visą vasarą ir atverta tik rugsėjį.

"Kita vertus, manau, visi išmokome pamoką, kad galbūt geriau daryti rečiau, neišvengiamai galbūt brangiau, bet daryti taip, kad nereikėtų to perdaryti, kaip kad buvo šioje vietoje. Kad ir koks nusiminęs ar ne visiškai džiaugsmingai nusiteikęs vaikutis ateis, pabuvęs šioje aikštelėje, tikiuosi, grįš linksmas ir kupinas energijos", – vylėsi V. Grubliauskas.

Anot jo, vaikų žaidimų aikštelės atnaujinamos ir kitose miesto vietose, daugiausia dėmesio skiriama toms, kurios yra daugiabučių namų kiemuose.

"Miestas gyvas ne tik keliais, ne tik estakadomis, ne tik dideliais statiniais, bet ir aikštelėmis, žaidimais, vaikais. Čia yra miesto gyvybės ženklas", – neabejojo V. Grubliauskas.

Neseniai Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas susitiko su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu ir Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Inga Strungyte-Liugiene.

Vizito metu lietuvių kalbos sargai konstatavo, kad Klaipėda yra taisyklingiausiai kalbantis didmiestis Lietuvoje.

"Buvo miela išgirsti tokį Klaipėdos įvertinimą didmiesčių kontekste. Kalbant apie pagarbą lietuvių kalbai ir lietuvių kalbos puoselėjimą miesto kasdieniame gyvenime, esame vieni iš pavyzdžių Lietuvoje. Tai, sakyčiau, įkvepiantis ir padrąsinantis įvertinimas, o sykiu ir įpareigojantis. Tikrai dar yra ką tobulinti ir taisyti. Pripažinti, kad yra ką tobulinti, – labai svarbu", – sakė Klaipėdos meras V.Grubliauskas.

Teigiama, kad šis įvertinimas apima įvairias sritis – valstybinės kalbos taisyklių paisymo priežiūrą savivaldybės kasdieniame darbe, pagarbą lietuvių kalbai viešuose užrašuose mieste, tai, ar dominuoja valstybinė kalba, ar ji vis dėlto atsiduria antrame plane įvairiose informacinėse nuorodose.

Pas merą apsilankiusius svečius sudomino galimybė ateinančiais metais rasti galimybių diskusijoms kalbos klausimais su gyventojais, jaunuomene.

"Kitais metais Klaipėda taps Europos jaunimo sostine. Jie pasiūlė, kad galėtų prisidėti diskutuojant apie lietuvių kalbos vietą jaunimo gyvenime, kasdienybėje, raiškoje. Aš manau, kad tai yra labai gera idėja. Pasiūlysiu organizatoriams pagalvoti apie tai. Kodėl viename renginių nepakalbėti apie valstybinės kalbos svarbą jaunimo gyvenime, kasdieniuose reikaluose ir rūpesčiuose", – teigė V.Grubliauskas.

Anot mero, kalbininkai ir šios srities inspektoriai labai aiškiai deklaruoja, kad jų tikslas nėra bausti ar ieškoti nusižengimų, o suteikti deramą pagarbą ir dėmesį valstybinei lietuvių kalbai.

Smiltynėje stovi šeši viešieji tualetai. Vienas jų, esantis Smiltynės g. 33, jau atnaujintas, bus siekiama modernizuoti likusius penkis.

"Tie penki yra avarinės būklės, likę nuo tarybinių laikų. Šiuos tualetus planuojama pakeisti naujais", – aiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Karolis Šakarnis.

Tikimasi, kad atnaujinimą pavyks pradėti artėjančiais metais.

Numatoma, kad tualetai turėtų būti sutvarkyti per porą metų, mat nemažai laiko ir pinigų prireiks tokiems objektams būtinai infrastruktūrai sukurti.

"Tai yra nemažos investicijos, nes ten nėra vandens, reikės jį privesti, padaryti gręžinius. Reikia nugriauti senuosius ir pastatyti naujus modernius konteinerinius tualetus, privesti elektrą. Tai reikalauja ir lėšų, ir laiko", – aiškino K.Šakarnis.

Tiesa, atnaujinti numatomi tualetai stovi Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, tačiau tikimasi, kad ypatingais apribojimais darbai nebus stabdomi.

Viliamasi, kad bus atsižvelgta į tai, jog siekiama atnaujinti gyventojams būtinas paslaugas užtikrinančius objektus.

Kiek galėtų kainuoti atgyvenusių tualetų modernizavimas, kol kas pasakyti sunku.

Tačiau, pašnekovo teigimu, vien paties konteinerinio tualeto, koks stovi Smiltynės g. 33, kaina siekia apie 25 tūkst. eurų.

"Tačiau dar papildomai kainuoja visi tinklai, privesti elektrą, vandentiekį. Vertinant grubiai, galbūt gali atsieiti iki 100 tūkst. eurų. Tačiau tai yra labai preliminarus skaičius. Negalima įvardyti tiksliai, nes vyks viešieji pirkimai, kurie viską keičia", – aiškino savivaldybės darbuotojas.

Vienas darbų kainą Smiltynėje keliančių veiksnių – sudėtingesnė medžiagų, įrangos logistika nei mieste.

Rangovo paieškų pradžia

Palangos oro uostas stovi ant reikšmingų darbų slenksčio – artėjančių metų rugsėjį čia ketinama pradėti rekonstrukciją.

Vakar regiono savivaldybių atstovams ir žiniasklaidai pristatyti laukiantys darbai.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus šį projektą įvardijo oro uosto atgimimu.

„Tikėkimės, kad po pasaulinių pandemijų skrydžių daugės, ir regionas trauks turistus“, – vylėsi Š. Vaitkus.

Įmonės "Lietuvos oro uostai" vadovas Marius Gelžinis informavo, kad darbus atliksiančio rangovo paieškų pradžia numatoma jau šią savaitę.

Sutartį su konkursą laimėsiančia įmone tikimasi pasirašyti artėjančių metų antrąjį ketvirtį.

Startas – kitą rugsėjį

Rekonstrukciją numatoma pridėti 2021 m. rugsėjį. Per patį darbų piką oro uosto veikla bus stabdoma pačiam trumpiausiam reikalingam laikotarpiui – 45 dienoms.

Prognozuojama, kad rekonstrukcija kainuos 15–18 mln. eurų. Darbus "Lietuvos oro uostai" atliks savo lėšomis.

M. Gelžinis patikino, kad numatomas infrastruktūros atnaujinimas yra būtinas tiek siekiant užtikrinti saugumo reikalavimus, tiek išvengti galimų skrydžių ribojimų ateityje, jeigu dabar būtų nuspręsta rekonstrukcijos nevykdyti.

Anot "Lietuvos oro uostų" vadovo, oro uostų infrastruktūros eksploatavimo laikas yra 10–15 m. Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo takas rekonstruotas 2007 m., o peronas – 1996–1997 m.

Stabdys veiklą

Planuojant rekonstrukciją numatomi trys jos etapai: pasiruošimas bei primasis ir antrasis statybos darbų etapai.

Nors didieji rekonstrukcijos darbai prasidės tik rugsėjį, tačiau iš esmės bus plušama nuo pat sutarties pasirašymo, kaip tikimasi, balandį.

Nuo balandžio iki rugsėjo vyks pasiruošimo etapas, per kurį rangovas turės užsitikrinti medžiagų tiekimą, atlikti kitus smulkius pasirengimo darbus. Šis rekonstrukcijos etapas oro uosto veiklos netrikdys.

Esminis pasikeitimas numatomas rugsėjo 6 d. Nuo tos dienos iki spalio 20-osios vyks pirmasis darbų etapas. Tada, kaip minėta, bus stabdoma oro uosto veikla.

Specialistų teigimu, toks darbų terminas yra ne toks patogus rangovams, tačiau įveikiamas ir turintis mažiau įtakos regionui.

Per šį laiką turės būti įvykdyti beveik visi svariausi darbai.

Po šio laikotarpio numatytas antrasis etapas – nuo spalio 20 iki gruodžio 1 d. – skiriamas darbams užbaigti. Tuo metu oro uosto darbas neturėtų sutrikti.

Kategorija nesikeis

"Lietuvos oro uostų" atstovų teigimu, rekonstrukcijos metu numatoma iš esmės atnaujinti visą Palangos oro uosto aerodromo infrastruktūrą.

Bus pakeistos visos aerodromos dangos, kai kur – iš esmės. Žadama atnaujinti paviršines nuotekų sistemas, tai turėtų prisidėti mažinant orlaivių slydimo riziką. Planuojama atnaujinti žiburių sistemą. Ji bus tokia, kokia naudojama šiuolaikinėje aviacijoje. Tokia sistema jau veikia Vilniaus oro uoste.

Rekonstrukcijos metu bus atnaujinami ir orlaiviams reikalingi techniniai elementai. Modernės ir apšvietimo sistema.

Po rekonstrukcijos oro uosto kategorija nepasikeis – čia ir toliau bus priimami tokio pat dydžio orlaiviai kaip ir iki rekonstrukcijos.

Įvertino orus

Svarstant apie geriausią laikotarpį darbams atlikti, atsižvelgta tiek į tinkamiausias meteorologines sąlygas, tiek ir į prognozuojamus mažiausius keleivių praradimus.

Pastebima, kad kai kuriems darbams rudeniški orai gali turėti įtakos, tačiau, atlikus meteorologinę analizę, pasirinktas toks laikas, kuris turi mažiau rizikų sujaukti planus.

Teigiama, kad ypač lietingų dienų paprastai daugėja būtent spalio pabaigoje, kai ir numatomas didžiųjų darbų finišas.

Klaipėdos savivaldybė organizavo turto nuomos konkursą farmacijos veiklai Galinio Pylimo g. 3 vykdyti. Nuomininką planuota rasti apie 70 kv. m ploto patalpoms.

"Dvi įmonės kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti nuomos konkurso sąlygas neteisėtomis, jas panaikinti, pataisyti ir iš naujo skelbti konkursą", – situaciją apibendrino Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Konkursą apskundusieji teismo taip pat paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomo konkurso procedūras. Teismas šį prašymą patenkino.

Savivaldybės bandymą rasti minėtų patalpų nuomininkus apskundusios įmonės išvardijo daug dalykų – tai, kokia veikla numatoma nuomojamose patalpose, pastebėtas skirtinguose dokumentuose nurodyto patalpų ploto neatitikimas, keliama klausimų dėl dalyvio mokesčio mokėjimo tvarkos, penkerių metų nuomos terminas skundo autoriams atrodo per trumpas, abejojama prašomų pateikti dokumentų, pagrindžiančių konkurso dalyvių kvalifikaciją, būtinybe.

"Įmonės priekaištauja dėl daugelio nuomos konkurso sąlygų. Tiek dėl turto objekto, tiek dėl procedūrinių dalykų. Tai smulkmeniški, neesminiai dalykai. Kol kas nemanome, kad tie ieškiniai yra pagrįsti", – sakė A. Kačalinas.

Pastebima, kad kai kurios apskųstos sąlygos yra išimtinai turto savininko apsisprendimo teisė. Pavyzdžiui, sprendimas patalpas išnuomoti penkeriems metams.

"Kiekvienas savininkas nusprendžia, kuriam terminui nuomoti. Tai yra jo teisė, kurios negalima kvestionuoti", – neabejojo pašnekovas.

Šiuo metu savivaldybei yra duota laiko atsiliepimams į ieškinius pateikti. Tuomet vyks teismo posėdis, kurio metu situacija dar bus nagrinėjama. Tada jau bus priimtas sprendimas.

Teismui paskelbus verdiktą, išliks galimybė teikti apeliacinius skundus.

Taigi, panašu, artimiausiu metu patalpų savininkas dar nebus surastas.

Vakar miesto valdžiai pristatytas Klaipėdos pilies didžiojo bokšto atkūrimo projektas.

Su bokšto atstatymo projektiniais pasiūlymais nuotoliniu būdu buvo supažindinta dar per karantiną. Pristatymas transliuotas platformoje "YouTube".

Siūloma atkurti autentišką bokšto išorę, o viduje numatoma lengvumo įspūdį suteikianti metalinė laiptų konstrukcija, bokšto viršuje – apžvalgos aikštelę primenanti erdvė.

Viešajame svarstyme buvo minima apie galimybę bokšto erdvėje įrengti ekspoziciją, tačiau, kokia ji galėtų būti, tiksliai nežinoma, mat reikia įvertinti tai, kad bokšto viduje nenumatomas šildymas.

"Jeigu nešildoma, kyla klausimas, ką galima eksponuoti. Jeigu su projekcijomis, ar tai veiks žiemą, kai bus šaltis", – dvejojo Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Vis dėlto tokiame statinyje projektuotojai nesiūlo įrengti šildymo, mat nemažą dalį patalpos tektų panaudoti vien būtiniems priešgaisrinės saugos reikalavimams įgyvendinti.

Numatoma, kad šildomas bus tik pirmasis bokšto aukštas.

Tiksliai neaišku ne tik dėl ekspozicijos, bet ir dėl to, kokia įstaiga galėtų įsikurti šildomame bokšto aukšte.

Viešajame svarstyme buvo minima apie galimybę bokšto erdvėje įrengti ekspoziciją, tačiau, kokia ji galėtų būti, tiksliai nežinoma.

Būta siūlymų, kad čia galėtų persikelti Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, tačiau galutinių sprendimų nėra.

"Vis dėlto reikia apsispręsti, kas ten bus. Čia pasiūlyta, kad pirmas aukštas būtų šildomas, o viršus – daugiau apžvalgai ir nešildomas. Pagal tai reikia žiūrėti, kas ten įsikurtų. Reikia sprendimų ir nutarti", – teigė A. Barbšys.

Aiškaus verdikto dar nėra ir dėl projekto finansavimo.

Klaipėdos mero pavaduotojas teigė, kad pinigų bokštui atstatyti miestas tikisi iš Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano. Tačiau dar nėra žinoma, ar pinigai bus skirti.

Pasak vicemero, pristatyme dalyvavę kultūros paveldo specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad atkuriant bokštą vertėtų skirti ypatingą dėmesį tam, kas yra išlikę – pamatams, grindiniui – ir galimybėms eksponuoti autentiką.

Vakar Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir jo pavaduotojas Arvydas Cesiulis susitiko su uostamiesčio savivaldybės Sporto skyriaus darbuotojais.

"Sporto skyrius jau senokai neturi tiesioginių vadovų ir kuruojančių šią sritį žmonių. Tiek vedėja Rasa Rumšienė, tiek ir administracijos direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už sportą, Asta Dirgėlienė serga. Todėl Sporto skyriui šiek tiek sudėtinga spręsti labai aktualius ir svarbius klausimus, kurie yra iškilę", – apibendrino Klaipėdos mero pavaduotojas.

Ant galvos "nuleisti" dar kažkokį kuratorių tikrai nėra prasmės.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu minėto skyriaus darbuotojams tenka spręsti klausimus, susijusius su tolesne sporto reformos eiga, imantis tam tikrų veiksmų Futbolo mokyklą pertvarkant iš biudžetinės į viešąją įstaigą.

Miestas yra įsipareigojęs iki šių metų pabaigos reorganizuoti šią įstaigą.

Vis dėlto, pasak vicemero, savivaldybės darbuotojai su jiems patikėtomis užduotimis tvarkosi gerai, tad skirti atskiro asmens, kuris galėtų pavaduoti šiuo metu dirbti negalinčias vadoves, esą nėra būtinybės.

"Kalbant apie laikinąją vedėją Aistę Sorokienę, manau, ji susitvarko su savo pareigomis, o problemų ir sunkumų neišvengiamai yra. Todėl ant galvos "nuleisti" dar kažkokį kuratorių tikrai nėra prasmės. Aš pats esu už sportą atsakingas miesto taryboje ir kaip mero komandos žmogus. Kiek galiu, padedu, nors nesikišu ir tikrai nesiruošiu kištis į grynai administracinius sporto vadybos klausimus", – paaiškino A. Cesiulis.

Kiek vėliau surengtas ir dar vienas pasitarimas, kuriame dalyvavo ne tik valdininkai, bet ir Klaipėdos biudžetinių sporto įstaigų vadovai bei pavaduotojai.

Pasitarime bandyta aiškintis šioje srityje kylančias kasdienes problemas.

Viena jų – dalijimasis informacija tarp savivaldybės ir biudžetinių sporto įstaigų.

Dirbs pustrečių metų

Klaipėda stovi ant svarbaus projekto pradžios slenksčio. Savivaldybė pranešė, kad jau šio mėnesio viduryje prasidės realūs pagrindinės įvažos į Klaipėdą – vadinamosios Baltijos prospekto estakados –  rekonstrukcijos darbai.

Apie pradedamą įgyvendinti projektą praneš eismo ribojimai.

Pirmiausia bus vykdomi šilumos tinklų, vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, taip pat elektroninių ryšių tinklų atnaujinimo ir perkėlimo darbai, tam bus uždaryta dalis kairiosios Baltijos prospekto juostos, eismą nukreipiant dešiniąja puse.

Bendrovė "Kauno tiltai" yra įsipareigojusi darbus už beveik 30,5 mln. eurų atlikti per 30 mėnesių.

Rekonstravimo darbai bus vykdomi pagal 2019 m. patvirtintą techninį projektą, kurį parengė bendrovė "Kelprojektas".

Teks iškirsti medžių

Netrukus turėtų prasidėti ir su projektu susiję želdinių tvarkymo darbai. Dėl naujosios estakados teks iškirsti nemažai medžių.

Pranešama, kad yra gautas leidimas pašalinti 242 lapuočius.

Teigiama, kad dauguma iškirsti numatomų medžių yra dešinėje pagrindinės įvažos į Klaipėdą pusėje – šalia Vilniaus plento – ir, anot specialistų, čia išaugo savaime, o ne kieno nors specialiai pasodinti.

Savivaldybė jau pasirašė sutartį su bendrove "Kavesta" dėl Lypkių gatvės Klaipėdoje statybos, įrengiant geležinkelio pervažą.

Tiesa, pažymima, kad medžiai Baltijos prospekto ruože tiek estetiniu, tiek ekologiniu požiūriu yra svarbūs, nes saugo gyventojus nuo oro taršos, triukšmo, mažina automobilių keliamos vibracijos įtaką pastatams.

Tačiau rekonstruojant sankryžą nėra galimybės išsaugoti šių želdinių, nes jie patenka į būsimą važiuojamąją kelio dalį, dviračių ir pėsčiųjų takus, autobusų stotelės vietą, didžioji dalis Baltijos prospekte augančių medžių, kuriuos leista iškirsti, yra požeminių tinklų apsaugos zonose.

Pabrėžiama, kad pagal Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonsrukcijos projektą numatyta pasodinti naujų želdinių – 170 medžių ir 1 083 vienetus įvairių krūmų.

Įrengs laikiną kelią

Tikėtina, kad prasidėsiančios statybos sunkins eismo situaciją, tad gyventojų prašoma kantrybės ir, jeigu įmanoma, aplenkti darbų vietą.

Siekiant išvengti automobilių spūsčių ties Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedu, į Klaipėdą įvažiuojantys ir iš jos išvažiuojantys transporto priemonių vairuotojai prašomi, esant galimybei, rinktis kitas gatves.

Siekiant palengvinti situaciją, bus įrengtas papildomas kelias.

Savivaldybė jau pasirašė sutartį su bendrove "Kavesta" dėl Lypkių gatvės Klaipėdoje statybos, įrengiant geležinkelio pervažą.

Taigi jau artėjančių metų pavasarį turi būti įrengta gatvė – Statybininkų prospekto tęsinys iki Kretainio gatvės ir Lypkių gatvės sankryžos, esančios LEZ teritorijoje. Bus įrengta dviejų eismo juostų gatvė (po vieną į kiekvieną pusę), apšvietimas, pėsčiųjų ir dviračių takas.

Būsimo kelio vertė – beveik 1,6 mln. eurų.