-
Pretendentams į prezidentus neaišku, kokių darbų imsis D. Grybauskaitė 1
Paskutinėse apklausose populiariausias galimas pretendentas į prezidentus ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas – gerai struktūruota kalba, pradėta nuo to, kas svarbiausia – prastos padėties partijose dėl tarpusavio rietenų, kurios užgožia strateginius tikslus, ir įtartinų sąsajų su komercinėmis struktūromis.
„Aš išgirdau aiškų signalą, kad prie juridinių asmenų finansavimo negalima grįžti, nes tai kelia kitų grėsmių. Kita vertus, o kaip pagerinti biudžetinio finansavimo modelį, nes, kaip mes matome, pats biudžetinis finansavimas visų problemų neišsprendžia. Vis tiek tam tikri nešvarūs ryšiai lieka. Ar tada stiprinti kontrolę, ar didinti patį biudžetinį finansavimą, iki galo taip ir liko neaišku. Ekonomikos srityje turbūt svarbiausia tai, kad akcentuota, jog štai šitas smagus ekonominio augimo laikotarpis baigiasi. Iš tikrųjų tenka pripažinti, kad paskutiniai jo metai. Ir mums labai svarbu išspręsti du dalykus. Pirmas – socialinės atskirties klausimas, ką ir paminėjo prezidentė. Iš tikrųjų, jeigu mes neišnaudosime dar šitų 2–3 likusių mums augimo metų, gali atsitikti taip, kad vėl mums teks raginti žmones grįžti prie diržų veržimosi, nors kaip reikiant socialinės atskirties klausimo mes ir neišsprendėme per visą 10 metų augimo laikotarpį. Antras, iš tikrųjų labai svarbus aspektas susijęs su tais, vadinamaisiais, vidutiniais pajamų spąstais, kuomet neperėję į naujas technologijas mes galime užstrigti ties 75 proc. BVP vienam gyventojui lygiu ir tokiu būdu pasmerkti save vidutinio pasiturimumo standartui, bet jokiu būdu ne artėti prie labiausiai išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.
Kauno mero atstovas informavo, kad Visvaldas Matijošaitis nekomentuoja kitų politiniame lauke esančių politikų pasisakymų, be to jis šiandien, esą, buvo labai užsiėmęs.
Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, prezidentės pranešime nuskambėjo pagrindiniai akcentai ir jį vadina stipriu.
„Paminėtos tos sėkmės istorijos. Tarp sėkmės istorijų, manau, galima paminėti, galbūt minoriškai nuskambėjo apie politinį apsivalymą, korupcijos bylas, neišvengiama, tai tikrai reikia paminėti, kad, matyt, lūžis arba pirminiai žingsniai yra padaryti būtent prieš 9 metus. Kalbant apie oligarchiją ir kovą su korupcija, ir tas apgailestavimas, kad tiek ilgai reikėjo laukti, na, nieko nepadarysi, teisiniai procesai nėra paprasti ir lengvi. Taip pat galima pritarti, ir noras, matyt, visų yra, kad būtų mažiau rietenų, daugiau vienijimosi dėl aukštesnių tikslų ir vieningų darbų. Užsienio politikos pačios svarbiausios aktualijos: tikrai nėra lengva situacija matant, kas vyksta ir su JAV, ir ES ateitis, gynybos akcentai sudėlioti. Aišku, ir tos kritikos, kurios yra, buvo išsakyta, natūralu, ji turi būti. Aš tiktai džiaugiuosi, kad mes atliepiame, ir darbai, ir tai, kas buvo įvardinta vyriausybės, ir šių metų struktūrinės reformos yra skirtos. Kalbant apie švietimą, lygiai tas pats: yra pradėtos struktūrinės reformos, kurios jau pavėluotos, reikėjo tai daryti gerokai ankščiau“, – kalbėjo premjeras S. Skvernelis.
Ambasadorius Vygaudas Ušackas teigia, kas svarbiausia Lietuvai ir kas atspindėta prezidentės metiniame pranešime – susipriešinimas tarp miesto ir kaimo, išvažiavusiųjų ir likusių Lietuvoje, darbdavių, dirbančiųjų, pensinio amžiaus žmonių.
Pasigedau strateginės perspektyvos, pasigedau raginimo sugrąžinti viltį, kad Lietuvoje galima ne tik būti, bet galima gyventi ir kurti.
„Pasigedau strateginės perspektyvos, pasigedau raginimo sugrąžinti viltį, kad Lietuvoje galima ne tik būti, bet galima gyventi ir kurti. Pasigedau vis dėlto tokios telkiančios žinios, kad mums būtina susivienyti sprendžiant svarbiausias užsienio politikos ir vidaus problemas, ypatingai, negirdėjau klausimų ir receptų dėl emigracijos, dėl Lietuvos išnykimo ir išvažinėjimo. Labai svarbus uždavinys ateinančiais metais yra, kaip Lietuva pasiruoš, su kokia pozicija išeis derantis dėl naujos ES finansinės perspektyvos, siejant su mūsų ekonomine strategija, kokią ateities Lietuvos ekonomiką mes norime vystyti ir kur, kurie tie proveržio taškai bus: sveikas maistas, ekologinis maistas, skaitmeninės technologijos. Tie dalykai, kad investuotume ne į trinkeles, bet į ateities žinių ekonomiką“, – svarstė KTU Europos instituto vadovas V. Ušackas.
Parlamentaras Žygimantas Pavilionis sakė, kad prezidentė nubrėžė riboženklius ir vidaus, ir užsienio politikoje.
„Labai aiškiai pasakė, kad svarbu Lietuvai neiškrypti iš istorinės, tradicinės krypties, ieškoti draugų Vakaruose, o ne už rytinės sienos, kas yra iš tikrųjų pamėgta įvairių kandidatų ir koalicijos vadovų: ieškot dialogo su Kremliumi, kas yra didžiulė klaida. Įvardijo transatlantinę vienybę, kuri yra labai svarbi mums. Mes nesuinteresuoti, kad Vakarai suskiltų. Įvairūs susipriešinimai, karai nėra mums naudingi, tačiau, aš manau, su Vakarais viskas bus tvarkoj. Svarbu, kad mes į Rytus nepasiduotume. Na, o vidaus politikoje irgi labai aiškiai įvardijo grėsmes, kad tas egoizmas, verslo įtaka politikai, kuri, mano nuomone, labai dažnai susijusi su Rytų kaimynais, kurie bando mus tokiu būdu įtakoti, kartais gali būti net didesnė grėsmė negu išorės priešai“, – teigė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Ž. Pavilionis.
Prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužę.
-
A. Sacharukas papasakojo apie specialų koncerno „paketą“ 4
Buvęs parlamentaras Aleksandas Sacharukas sako, kad toks paketas, į kurį, pasak jo, įėjo jam nutraukta apkalta, herojaus įvaizdis, grynieji ir „pilna meilė“, jam buvo pasiūlytas dar 2010-aisiais.
Reikalai sprendžiami medžioklėje
Nuo sovietmečio klestėjusi tradicija reikalus tvarkyti medžioklėse neišnyko. Tai vienas iš verslo grupių būdų neteisėtais ir nekontroliuojamais būdais paveikti politikus ir dabar, kai verslininkai medžioja kartu su jų verslams palankias sąlygas galinčiais sudaryti valdžios atstovais.
Dabar Seime net 34 parlamentarai yra medžiotojai, tačiau kažkodėl tik septyniolika oficialiai tai skelbia savo biografijoje Seimo puslapyje.
Daugiausia jų – dabartinei valdančiajai daugumai priklausantys „valstiečiai“ ir „socialdarbiečiai“. Tarp jų – „valstiečių“ atstovas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
„Tarp medžiotojų, lygiai kaip žvejyboje ar kitose klubuose, yra Seimo narių, verslininkų, įvairių institucijų atstovų, ūkininkų, pensininkų. Jūs lenkiate, koks interesas – svarbu deklaruoti medžiotojų būrelį, kuriam jis priklauso, ir jei yra interesai, deklaruoti“, – LRT TELEVIZIJAI pasakojo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika.
Dažnai valdančiuosius palaikančios parlamentinės Tvarkos ir teisingumo partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis neneigia, kad jo medžiotojų būrelyje yra ir verslininkų.
„Pokalbiai iš tikrųjų natūraliai vyksta apie valstybės procesus. Kad ir su tais pačiais verslininkais kalbėjome, kad Rusnėje reikalinga estakada [...] tai tarsi „Rotary“ klubas, suaugusių žmonių klubas“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, buvęs žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius Seimo puslapyje neskelbia, kad priklauso medžiotojų būreliui.
„Medžioklės nedeklaravau, nežinau, senai esu ir atrodė kaip savaime [suprantama]. Per sporto varžybas irgi gali didžiulę įtaką padaryti, nes sueina visi“, – komentavo K. Starkevičius.
Specialus „paketas“ – mainais į verslo reikalavimus
Reikalai tvarkomi ne tik medžioklėse, bet ir pasikviečiant politikus į neskelbtus susitikimus. LRT žiniomis, taip tvarkyti reikalai ir šiuo metu vykdant socialinių įstaigų pertvarką, bandant paveikti sprendimų priėmėjus. Dabartinio Seimo keli valdančiųjų ir opozicijos atstovai buvo pakviesti pas suinteresuotą asmenį tartis dėl galimų sprendimų, o vėliau spaudė savivaldybes ir vyriausybės institucijas. Vienam šios kadencijos parlamentarui pasiūlytas ir konkretus atlygis.
Egzistuoja schema, pagal kurią įtakinga verslo grupė susitaria su Seimo partijomis dėl vadinamojo paketo, tai yra finansinės ar kitokios paramos suteikimo partijai mainais į verslo grupės reikalavimo vykdymą.
Neoficialiomis žiniomis, toks „paketas“ dar 2010-aisiais buvo pasiūlytas tuomečiam parlamentarui A. Sacharukui, vadovavusiam frakcijai „Viena Lietuva“.
Esą tuometis Liberalų sąjūdžio deleguotas Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius prašė buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pagalbos, kad Seimas nesikreiptų į Konstitucinį Teismą dėl jo inicijuoto Mokslo ir studijų įstatymo. R. Kurlianskis neva siekė paveikti A. Sacharuką, kad šio frakcija nepalaikytų kreipimosi, o už tai Sacharukui neva buvo žadama sutvarkyti jo „paketą“. Kai Seimas į teismą nesikreipė, neoficialiomis žiniomis, G. Steponavičius informavo R. Kurlianskį, kad padėkojo A. Sacharukui.
R.Kurlianskis/S.Žiūros/BFL nuotr.
Jis pats sako su R. Kurlianskiu susipažinęs kai jam grėsė apkalta už tai, kad Seimo posėdžiuose balsavo už kolegą parlamentarą Liną Karalių.
„Labai gerai prisimenu: supažindino Tomas Dapkus mane su Dariumi Mockumi ir R. Kurlianskiu, tą dieną buvo balsuojama už Liną Karalių, o aš tuo metu buvau „MG Baltic“ būstinėje.
Turėjau su jais keletą susitikimų: pirmas buvo draugiškas, vėliau įvyko tas balsavimas už L. Karalių, ir tada visa jų medija pradėjo mane persekioti „išsukinėti“ man apkaltą. Man siūlė man „paketą“ – siūlė pilną meilę, siūlė pinigų ir siūlė nutraukti apkaltą ir padaryti iš manęs herojų – aš juos pasiunčiau, labai konkrečiai pasiunčiau“, – LRT trečiadienį pasakojo A. Sacharukas.
A. Sacharukas tikina, kad R. Kurlianskis įtakos jam nepadaręs, o frakcija galėjo nepalaikyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes taip manė esant teisinga.
„Mano santykiai su jais buvo priešiški, žiauriai priešiški. Paskutinį kartą su jais susitikau, kai jau buvo šilta, prie Neringos restorano. Tada per juos turėjau labai rimtų šeimyninių išgyvenimų, tai aš tiesiog pažadėjau R. Kurlianskiui su D. Mockui, kad aš juos nušausiu ir atsėdėsiu kalėjime. [...] Jie išsigando manęs ir daugiau aš reikalų su jais neturėjau. Tai su jais susitikau gal 3 kartus“, – sakė buvęs Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ seniūnas.
Koncerno „MG Baltic“ komunikacijos vadovas sako negalintis komentuoti A. Sacharuko „fantazijų ir meilės reikalų“.
Taip pat komentuoti atsisakė ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras Steponavičius, kuriam „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu siekiant naudos.
Spaudos konferenciją, kurioje bus skelbiamos tyrimo išvados, tiesiogiai transliuos LRT RADIJAS, LRT TELEVIZIJA ir portalas LRT.lt.
-
Kritikuoja „įšalusią“ valstybės tarnybos pertvarką: norima padaryti didelį UAB-ą
Valstybės tarnyba nemodernizuota 20 metų. Ji kaip senas liftas – dar važiuoja, bet visiems aišku, kad kokybė jau nebe tokia gera ir reikia remonto. Vidaus reikalų ministras siūlo, kaip pats sako, labai paprastą dalyką – geresnes paslaugas gyventojams ir valstybės tarnautojams. Tačiau Seime atsidūręs pertvarkos įstatymas įstrigo.
Reikia kalbėti apie valstybės valdymo politikos pertvarką, o ne valstybės tarnybos, įsitikinęs Seimo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kubilius.
„Palyginus tai, kaip yra Lietuvoje įgyvendinama valstybės valdymo politika, su pažangių šalių, tai mes esam visiškai dar pusiau laukiniai. Todėl nėra tinkamo planavimo, nėra į rezultatus orientuoto biudžeto, nėra į rezultatus orientuoto valdymo. Ir ta visa valstybės tarnyba yra be orientyro, ką jie turi siekti“, – sakė A. Kubilius.
Premjeras pripažįsta, kad pradėti valstybės tarnybos pertvarką nėra lengva. Pasak Sauliaus Skvernelio, vis dėlto ji juda per lėtai, nes Seimo nariai, po kaulelį narstydami pertvarkos projektą, įsikibę įvairiausių mitų.
Matosi, kad norima iš valstybės tarnybos padaryti vieną didelį UAB-ą, nes principas yra toks, kad viršininkas viską sprendžia.
„Stringa dabar komitetuose. Tai nėra paprastas teisės aktas, yra lydimieji teisės aktai. Juo labiau, kad Seimo narių pozicijos irgi įvairios. Turime poziciją, kad nepriklausomai nuo veiklos efektyvumo, reikia didinti atlyginimus ir daugiau nieko nedaryti. Žmonės turi savo nuomonę, mano kad gerai išmano, nors patys valstybės tarnyboje nedirbę, visą nepriklausomybės laikotarpį praleidžia tiktai Seime“, – sakė S. Skvernelis.
Anksčiau ir pats rengęs valstybės tarnybos įstatymą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas sako, kad dabar pateiktame daug neaiškumų, ir galbūt geriau išvis nereformuoti valstybės tarnybos, nei daryti taip, kaip siūloma.
„Man matosi, kad norima iš valstybės tarnybos padaryti vieną didelį UAB-ą, nes principas yra toks, kad viršininkas viską sprendžia. Tiksliau, ne viską, bet darbo užmokestį, tai viršininkas. Valstybės tarnyba turėtų būti grindžiama kitais pagrindais – kokybe. Ir žmogus, eidamas į tą darbą, turėtų būti užtikrintas dėl tam tikrų pajamų, tai yra pastoviosios darbo užmokesčio dalies“, – kalbėjo A. Sysas.
Kada gali valstybės tarnybos pertvarka atsirasti posėdžio darbotvarkėje, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kol kas negali atsakyti. Neaišku, ar pavyks tai padaryti šioje sesijoje.
„Mes neturime užsibrėžti kokią nors datą, kad padarytumėm pertvarką. Turime pasiekti jos tokios, kokios siekiame, o dabar ar vėliau, tai turbūt ne esminis dalykas“, – teigė V. Pranckietis.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad pertvarkos valstybės tarnyboje reikia kuo skubiau, o naujuoju įstatymu kaip tik keičiama priėmimo tvarka, darbo užmokesčio sistema, atsiranda skatinimas.
„Šiandien mes turime stagnacijos, ir labai sunku priimti kai kuriuos sprendimus motyvuojant, atleidžiant valstybės tarnautoją ar rengiant konkursus. Dėl to ir siekiama, kad ateitų į valstybės tarnybą motyvuoti žmonės, kvalifikuoti, jiems būtų tinkamai atlyginama, jie teiktų kokybiškas paslaugas verslui ir žmonėms“, – kalbėjo E. Misiūnas.
Seime gali įstrigti ir numatomos mokesčių bei pensijų pertvarkos. Premjeras net yra pareiškęs, kad Seimui reikėtų pasitikrinti, ar tebeturi pasitikėjimą vyriausybe, jei šios reformos įstrigtų. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tokius žodžius vadina politiniu žaidimu, o ne noru reformuoti mokesčių sistemą.
-
Vyriausybė imsis svarstyti valstybės tarnybos pertvarką 6
Pasak premjero, delsti vykdyti pertvarką nebegalima, todėl tikisi, kad dar šioje sesijoje Seimas bent pradės svarstyti valstybės tarnybos reformą.
Valstybės tarnautojus prieš Kalėdas pasiekė ne tik dovanos, bet ir parengta šios tarnybos pertvarka. Vidaus reikalų ministras tikisi, ją įgyvendinus ženkliai pagerėtų paslaugų kokybė, o patiems tarnautojams išaugtų algos. Kita vertus, neatmetama, kad pačių valdininkų sumažėtų.
„Pirmiausia keisis valstybės tarnautojų priėmimo tvarka, keisis valstybės tarnautojų vertinimo tvarka, iš esmės keisis darbo užmokesčio sistema, taip pat artinamos nuostatos atostogų prie darbo kodekso, taip pat atsisakoma valstybės rezervo, truputėlį kitokio pobūdžio bus, taip pat nelieka privalomo mokymo“, – sakė ministras Eimutis Misiūnas.
Socialinių tyrimų centro vadovo žodžiais, valstybės tarnyba nors prestižą dar šiek tiek išlaiko, bet ekonominį patrauklumą yra praradusi, kitaip tariant, dėl atlyginimo daugelis šio darbo nesirenka.
„Gyventojai labiausiai akcentuoja per didelį išpūstą valstybės tarnybos aparatą, tai pirmiausiai siekiama mažinti, kad būtų mažiau žmonių, kad būtų mažiau besidubliuojančių funkcijų, kad būtų mažiau neefektingai dirbančių žmonių“, – kalbėjo Socialinių tyrimų centro vadovas dr. Boguslavas Gruževskis.
Maža, motyvuota, gerai apmokama, veržli – tokią valstybės tarnybos viziją mato premjeras. Jis sako, kad delsti su reforma nebegalima. Tai ir vienas pagrindinių vyriausybės darbų prioritetų.
„Vienintelis tikslas – padaryti šitais turimais resursais, kadangi daugiau didinti resursų ženkliai nebegalime. Mes mažėjame, traukiamės kaip valstybė, mažėja žmonių skaičius, o pūsti valdininkų armiją nebegalime. Jie tikrai patys tą žino, ir mes matome iš institucijų, kur gali išvardinti pavardėmis tarnautojų, kuriems etatai buvo suskurti vien dėl to, kad juos kažkur tai įdarbinti“, – teigė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Šiuo metu valstybės tarnyboje dirba maždaug 55 tūkst. darbuotojų. Vidutinis atlyginimas siekia apie 800 eurų.
-
Paminėtas Lietuvių konferencijos šimtmetis
1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje posėdžiavę įvairių šalies vietovių bei luomų atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma ir išrinko 20 Lietuvos Tarybos narių, kurie vasario 16-ąją ir įtvirtino šalies nepriklausomybę. Šiandien kelionę pradėjo knyga „Pasižadėjimas Lietuvai“, kurioje visi norintieji galės parašyti savo moralinį įsipareigojimą Tėvynei.
1918 m. vasario 16-ąją šių signatarų parašai įtvirtino Lietuvos nepriklausomybę. O išrinkti jie buvo 1917 m. rugsėjį vykusioje konferencijoje. Ir, kaip tuomet rašė signataras Petras Klimas, nepriklausoma Lietuvos valstybė atrodė kaip fantastinė vizija. Tačiau konferencijos dalyviai buvo vieningi – jų tėvynė turi būti nepriklausoma.
„Konferencija išrinko tarybą, kuri tapo vienintele arba pagrindine ir tarptautiniu mastu pripažinta taryba spręsti Lietuvos ir lietuvių tautos ateities klausimams“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Antanas Kulakauskas.
Istorikas Antanas Tyla teigia, tarp pačių konferencijos dalyvių tuomet daug diskusijų nebuvę. Tačiau už jos ribų aistros virė, mat į konferenciją nebuvo pakviestos moterys. Ši klaida ištaisyta tik 1920 m., kai moterys išrinktos į Steigiamąjį seimą.
„Moterys užprotestavo visoj Lietuvoj – maždaug nuo Pasvalio, nuo Linkuvos iki Kauno ėjo peticija, kurioj buvo protestuojama, kad jos buvo išstumtos ir jos skelbė, kad mes pasirodėme, ypatingai Linkuvoj, kur moterys surengė demonstraciją“, – pasakojo istorikas, profesorius, habil. dr. Antanas Tyla.
O čia knyga, kurią po šimto metų, tikimasi, skaitys Lietuvos gyventojai. „Pasižadėjimų Lietuvai“ knygoje visi norintys galės įrašyti savo moralinį įsipareigojimą tėvynei ir taip tapti kito Lietuvos šimtmečio signatarais.
„Tegul tie žmonės drįsta parašyti ir tegul palieka tą knygą paskui tūkstančiui metų būsimai Lietuvos istorijai Mažvydo bibliotekoje“, – kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Pirmoji „Pasižadėjimų Lietuvai“ knygoje pasirašė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.