„Šeši mėnesiai – tai siaubinga žyma“, – teigė Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija (IFRC), įspėdama, kad „humaniškumo buvo iš esmės išsižadėta“.

Karas Gazos Ruože prasidėjo spalio 7 d. beprecedenčiu „Hamas“ teroristų išpuoliu, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ ir „Islamo džihado“ teroristai taip pat paėmė daugiau kaip 250 įkaitų, 129  iš jų vis dar laikomi Gazos Ruože, iš kurių 34, kariuomenės teigimu, yra žuvę.

Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 175 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.

UNICEF vadovė Catherine Russell nurodė, kad, kaip pranešama, tarp žuvusiųjų yra daugiau kaip 13 000 vaikų.

„Namai, mokyklos ir ligoninės sugriauti. Žudomi mokytojai, gydytojai ir humanitarinės pagalbos darbuotojai. Badas neišvengiamas, – šeštadienį rašė ji „X“, buvusiame „Twitter“ socialiniame tinkle. – „Griovimo lygis ir greitis šokiruoja. Paliaubos reikalingos DABAR, vaikams.“

Badas neišvengiamas.

IFRC vadovas Jaganas Chapagainas padėtį apibūdino kaip „daugiau nei katastrofišką“. Gresiančio bado akivaizdoje jis įspėjo, kad „milijonams žmonių gresia badas“: „Būtina užtikrinti, kad humanitarinė pagalba skubiai ir netrukdomai pasiektų tuos, kuriems jos reikia. Ne rytoj, o dabar.“

IFRC teigė, kad nuo spalio 7 d. žuvo 18 jos federacijos narių – 15 Palestinos Raudonojo Pusmėnulio draugijos (PRCS) darbuotojų ir savanorių bei trys Izraelio greitosios medicinos pagalbos tarnybos „Magen David Adom“ (MDA) darbuotojai.

„Šios žūtys yra siaubingos ir nepriimtinos“, – teigė J. Chapagainas „X“ platformoje.

Jis sakė, kad IFRC stovi „tik humaniškumo pusėje“, ir pabrėžė, kad reikia skubiai užtikrinti „netrukdomą pagalbos patekimą į visas Gazos Ruožo dalis.“

Jis taip pat paragino „apsaugoti civilius gyventojus, humanitarinės pagalbos darbuotojus, sveikatos priežiūros personalą ir jų patalpas“ ir „besąlygiškai paleisti visus įkaitus“.

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (angl. The International Committee of the Red Cross. ICRC), Ženevos konvencijų sergėtojo, nuomone, „nuolatinis humanitarinės pagalbos srautas“ į Gazos Ruožą yra gyvybiškai svarbus, tačiau tai „tik dalis sprendimo“.

„Abi pusės privalo vykdyti savo karines operacijas taip, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai, atsidūrę konflikto epicentre“, –  teigė jis „X“ socialiniame tinkle.

H. Amir-Abdollahianas, kalbėdamas telefonu su savo kolega iš Sirijos Faisaliu Mekdadu, „dėl šių veiksmų padarinių apkaltino sionistinį režimą ir pabrėžė, kad būtinas rimtas tarptautinės bendruomenės atsakas į tokius nusikalstamus veiksmus“, teigiama Irano užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Sirijos žmogaus teisių stebėjimo organizacija (SOHR) patvirtino, kad nužudytas „Quds Force“, vieno iš penkių IRGC padalinių, vadas.

Per išpuolį taip pat žuvo du Irano patarėjai ir penki IRGC nariai, pranešė SOHR remdamasi preliminariais duomenimis.

Per pirmadienio išpuolį buvo sugriautas šalia Irano ambasados esantis pastatas, kuris veikė kaip konsulatas vakariniame Damasko rajone, pranešė Sirijos valstybinė naujienų agentūra SANA.

B. Netanjahu vėlų sekmadienio vakarą buvo paguldytas į ligoninę, kur jam buvo atlikta atidžiai stebima procedūra.

Izraelio ir „Hamas“ karas Gazos Ruože, prasidėjęs po to, kai „Hamas“ teroristai surengė beprecedentį išpuolį prieš Izraelį 2023 m. spalį, tęsiasi beveik šešis mėnesius.

Premjeras „jaučiasi labai gerai ir toliau tęsia savo kasdienius darbus iš ligoninės – įskaitant konsultacijas ir pokalbius“, pranešė jo biuras ir pridūrė, kad iš ligoninės jį planuojama išrašyti antradienį po pietų.

Procedūros metu vyriausybės vadovo pareigas laikinai patikėtos vicepremjerui Yarivui Levinui.

Gydytojai išvaržą aptiko šeštadienį, kai buvo atliekamas eilinis sveikatos patikrinimas. Po konsultacijų buvo nuspręsta, kad 74-erių metų B. Netanyahu bus operuojamas.

2023 m. liepos mėnesį šalies premjerui buvo implantuotas širdies stimuliatorius.

Vasario mėnesį Rusijos teismas nuteisė 70-ies metų žmogaus teisių gynėją veteraną O. Orlovą dvejiems su puse metų kalėjimo už Rusijos kariuomenės „diskreditavimą“ po to, kai jis pasisakė prieš karinę kampaniją ir Kremlių.

„Jo sveikatai gresia negrįžtami padariniai“, – teigiama pirmadienio „Memorial“ pareiškime. Jame pažymima, kad jis praranda klausą ir kad jo savijauta pablogėjo dėl Rusijos valdžios institucijų „nežmoniško elgesio“.

„Jau daugiau kaip dvi savaites jo advokatas negali su juo konfidencialiai pasikalbėti“, – pridūrė grupė. Anot grupės atstovų, tai trukdo O. Orlovui rengtis apskųsti nuosprendį.

Jo sveikatai gresia negrįžtami padariniai.

O. Orlovas yra viena iš pagrindinių Nobelio premiją pelniusios grupės „Memorial“, svarbiausios Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos ir šalies nepriklausomos pilietinės visuomenės ramsčių, figūrų.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje įkurta organizacija „Memorial“ įsitvirtino saugodama komunistinių represijų aukų atminimą ir vykdydama kampanijas prieš žmogaus teisių pažeidimus.

Rusijos valdžios institucijos oficialiai išformavo organizaciją 2021 m. pabaigoje, jau griežtėjant represijoms.

O. Orlovas nusprendė likti Rusijoje net ir tada, kai Kremlius, pradėjęs invaziją prieš Ukrainą, paspartino susidorojimą su kritikais.

Su ašaromis akyse J. Navalnaja, – kuri daugiau nei dešimtmetį buvo šalia savo vyro, šiam metus iššūkį prezidento Vladimiro Putino valdymui, – giliai įkvėpė. „Jei tai tiesa, noriu, kad Putinas ir visa jo aplinka, Putino draugai ir jo vyriausybė žinotų: jie atsakys už tai, ką padarė mūsų šaliai, mano šeimai, mano vyrui.“

„Ir ši diena ateis labai greitai“, – sakė 47-erių metų moteris, kaip visada susirišusi plaukus į tvirtą kuodą.

J. Navalnaja buvo šalia savo neįbauginamo vyro, kai jis paskatino masinius protestus Rusijoje, išskraidino jį iš šalies, kai jis gulėjo komoje po apnuodijimo, ir drąsiai su juo grįžo į Maskvą.

Nuo tada ji kabinosi vilties, kad vėl jį pamatys, nors jam buvo skirta 19 metų kalėjimo ir jis buvo pasiųstas į griežčiausią kalėjimą.

„Tikiuosi ir tikiu, kad išvysiu Aleksejų laisvą. Nėra nieko neįmanomo, kai myli“, – pernai ji sakė „Der Spiegel“.

Kovai su Kremliumi tampant vis drąsesnei, A. Navalnas sakydavo, kad be savo žmonos nepajėgtų ištverti.

Paskutinė jo žinutė išoriniam pasauliui buvo Valentino dienos raštelis, skirtas jai: „Jaučiu, kad kiekvieną sekundę esi su manimi.“

Pirmajame įraše socialiniame tinkle po vyro mirties ji pasidalijo nuotrauka, kurioje jis bučiuoja jai į kaktą. Po nuotrauka buvo prierašas: „Myliu tave.“

Pora dažnai dalijosi savo šeimyninio gyvenimo su vaikais nuotraukomis. Jų meilės istorija įkvėpė A. Navalno sekėjus.

Ir tai buvo ryškus kontrastas V. Putinui, kuris savo asmeninį gyvenimą laiko užrakinęs po septyniais užraktais.

J. Navalnaja visada tvirtino, kad ji pirmiausia yra motina ir žmona, nesuinteresuota eiti į politiką, ir net tada, kai jos vyras buvo laisvėje, nesutiko su raginimais imtis aktyvesnio politinio vaidmens.

Tačiau dabar daugelis klausia, ar yra kas nors kitas, kas galėtų suvienyti lyderių neturinčią ir tremtyje gyvenančią opoziciją.

„Turiu jį ištraukti“

Miuncheno kalba nebuvo pirmas kartas, kai J. Navalnaja pademonstravo stoicizmą.

2020 m. vasarą ji matė, kaip jos vyras vos nemirė, kai buvo apnuodytas Sibire, gydytojų teigimu, Sovietų Sąjungoje sukurta „Novičioko“ grupei priklausančia nervus paralyžiuojančia medžiaga. Tuomet jai pavyko jį išvežti iš šalies – kai jis gulėjo ištiktas komos, o vietos gydytojai atsisakė jį išleisti, – padedant Vokietijos labdaros organizacijai.

„Kiekvieną akimirką, kai ten buvome, galvojau, kad turiu jį ištraukti“, – sakė J. Navalnaja interviu rusų režisieriui ir tinklaraštininkui Jurijui Dudui, kai jos vyras buvo gydomas Vokietijoje.

Pasak jos, valstybiniai gydytojai Sibire stengėsi vilkinti procesą, kad jis arba mirtų, arba kad nervus paralyžiuojančios medžiagos nebūtų galima atsekti.

Po penkių mėnesių, kai pora išskrido atgal į Maskvą, ji buvo tokia pat drąsi, nes suprato, kad žengęs tokį žingsnį jis atsidurs kalėjime.

„Padavėjau, atneškite mums degtinės, mes skrendame namo“, – vaizdo įraše sakė J. Navalnaja, sėdėdama šalia Aleksejaus lėktuve, kopijuodama sceną iš kultinio rusų filmo.

Nusileidus pora buvo išskirta per pasų kontrolę, ir tai buvo paskutinis kartas, kai ji matė savo vyrą laisvėje.

Jie trumpai apsikabino, tada policija jį išsivežė, o ji pati oro uoste buvo sutikta šalininkų, skanduojančių „Julija!“.

„Juodžiausi dalykai“

Nuo tada J. Navalnaja savo gyvenimą vadino vienu žodžiu: „laiškais“, ji stengėsi kasdien rašyti savo vyrui.

Jiedu susipažino atostogaudami Turkijoje ir, kaip abu prisipažino, iškart įsimylėjo.

Aleksejui pradėjus daryti politinę karjerą, J. Navalnaja atsisakė darbo bankininkystės sferoje, kad galėtų auginti jųdviejų vaikus.

Vokietijoje atsigavęs po apnuodijimo, A. Navalnas juokavo, kad jo žmonos pažiūros yra radikalesnės nei jo.

„Kai nesi politikas, bet matai juodžiausius dalykus, nukreiptus prieš tavo šeimą, tada, žinoma, tai tave radikalizuoja“, – sakė jis interviu J. Dudui.

Nuo tada, kai A. Navalnas buvo įkalintas, J. Navalnaja sakė neseksianti Svietlanos Cichanouskajos, tapusios Baltarusijos opozicijos lydere po to, kai jos vyras buvo įkalintas, keliu.

„Julija Navalnaja tampa politine figūra, nori ji to ar nenori“, – socialiniame tinkle pareiškė Rusijos politikos apžvalgininkė Tatjana Stanovaja tą dieną, kai mirė A. Navalnas.

Sekmadienį „Telegram“ žinutėje dabartinis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas pakartojo savo gerai žinomą poziciją, kad „branduolinės valstybės niekada nepralaimi karo“, tol, kol gina savo tėvynę.

Jo nuomone, Ukrainos grįžimas prie senųjų sienų prieštarautų Rusijos konstitucijai, juolab kad užkariautos teritorijos Rytų Ukrainoje ir Krymas jau buvo prijungtos kaip neatskiriamos Rusijos dalys.

„O dabar pereikime prie pagrindinio klausimo: ar tie idiotai [Vakaruose] tikrai tiki, kad Rusijos žmonės sutiks su tokiu savo šalies suskaidymu?“ – rašė D. Medvedevas. Priešingai, Rusijos ginkluotosios pajėgos dislokuotų visą savo arsenalą ir pultų ne tik Kyjivą, bet ir Vašingtoną, Berlyną ar Londoną.

Jis sakė, kad šios ir kitos „gražios istorinės vietos jau seniai tapo [Rusijos] branduolinės triados taikiniais“, turėdamas omenyje sausumos tarpžemyninių raketų, iš povandeninių laivų paleidžiamų raketų ir branduolinėmis bombomis ginkluotų strateginių bombonešių konfigūraciją.

Žmogaus, kuris buvo laikomas garsiausiu Rusijos kaliniu, šalininkai buvo sugniuždyti, nešė gėles prie Maskvos ambasadų užsienio sostinėse ir planavo mitingus. „Navalnas amžinas“, – buvo užrašyta plakate prie Rusijos atstovybės Kopenhagoje.

„Rusija žudo“, – plakatą su tokiu užrašu laikė vienas aktyvistas Paryžiuje.

Rusijos valdžios institucijos penktadienį pranešė, kad 47 metų A. Navalnas staiga mirė pataisos kolonijoje  Arktyje.

Šis šokiruojantis pranešimas paskelbtas tuo metu, kai V. Putinas tikisi pratęsti savo du dešimtmečius trukusią valdžią per kovo mėnesį vyksiančius surežisuotus prezidento rinkimus.

A. Navalnas, charizmatiškasis teisininkas, buvo laikomas svarbiausiu Rusijos opozicijos lyderiu ir vieninteliu politiku, galinčiu sutelkti didžiules minias ir susiremti su 71 metų V. Putinui.

A. Navalnas sukūrė frazę „gražioji ateities Rusija“ ir daugelis jį vadino alternatyvios Rusijos, gerbiančios žmogaus teises ir gyvenančios taikoje su kaimyninėmis šalimis, simboliu.

„Koks košmaras!“ – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė tremtyje gyvenantis opozicijos politikas Dmitrijus Gudkovas.

„Aleksejaus mirtis yra žmogžudystė. Ir ją suorganizavo Putinas“, – sakė 44 metų vyras, kuris kartu su A. Navalnu daugelį metų opozicijos protestuose telkė prieš Kremlių nusiteikusius rusus, kai tokios demonstracijos dar buvo leidžiamos.

„Net jei Aleksejus mirė dėl „natūralių“ priežasčių, jas sukėlė jo apnuodijimas ir tolesni kankinimai kalėjime“, – sakė D. Gudkovas.

Tai jau nebe bauginimas, o naikinimas.

2020 metais A. Navalnas vos išgyveno apnuodijimą sovietų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Po gydymo Vokietijoje jis 2021 m. grįžo į Rusiją ir iškart buvo suimtas, o vėliau įkalintas.

Sulig jo sugrįžimu prasidėjo nauja represijų banga Rusijoje, o paskutiniai pasipriešinimo ženklai buvo užgniaužti, kai 2022 m. vasarį V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą. Visi žymūs Kremliaus kritikai arba sėdi kalėjime, arba yra tremtyje.

V. Putinui pradėjus invaziją į Ukrainą, savo šalį paliko šimtai tūkstančių rusų.

„Turėtume susivienyti“

Garsus rusų rašytojas Borisas Akuninas, gyvenantis priverstinėje tremtyje Europoje, sakė, kad A. Navalnas tapo „nemirtingas“.

„Diktatorius daugiau nieko negali padaryti Navalnui, Navalnas yra miręs ir tapo nemirtingas“, – AFP sakė 67 metų B. Akuninas. – Jis galiausiai palaidos Putiną.“

„Aš taip pat manau, kad nužudytas Aleksejus Navalnas diktatoriui kels didesnę grėsmę nei gyvas“, – sakė B. Akuninas. Dabar V. Putinas gali sustiprinti represijas, siekdamas užgniaužti likusį pasipriešinimą ir „pradėti teroro kampaniją šalyje“,  pridūrė jis.

B. Akuninas, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Grigorijus Čchartišvilis, sakė, kad A. Navalno mirtis yra „didžiulė asmeninė netektis“.

Šį rudenį A. Navalnas, atsakydamas B. Akuninui iš kalėjimo, sakė tikįs Dievu ir mokslu. „Tikiu, kad Rusija bus laiminga ir laisva, – rašė jis. – Ir aš netikiu mirtimi.“

Paryžiuje gyvenantis ilgametis teisių gynėjas Levas Ponomarevas sakė, kad A. Navalno mirtis yra iššūkis, tačiau rusai turėtų ir toliau kovoti už demokratiją.

„Tai istorinis įvykis, kuris turėtų mus visus suvienyti“, – sakė 82 metų teisių gynėjas agentūrai AFP pakeliui į mitingą prie Rusijos ambasados.

„Mūsų vis dar daug, – pridūrė jis. – Turime veikti kartu.“

Tačiau politikos analitikai teigia, kad tremtyje gyvenantys Rusijos antikremliškos opozicijos nariai nėra vieningi ir negali mesti reikšmingo iššūkio.

Buvęs magnatas Michailas Chodorkovskis, kuris dešimtmetį praleido Rusijos kalėjime ir vėliau dažnai bendravo su A. Navalnu, pareiškė, kad V. Putinas yra atsakingas už „nesavalaikę“ opozicijos lyderio mirtį.

Jis paragino rusus kovo 17 d. ateiti į rinkimų apylinkes ir, demonstruojant pasipriešinimą, balsavimo biuleteniuose įrašyti A. Navalno pavardę.

„Jei nežinojote arba abejojote, kaip elgtis šią dieną, štai jums atsakymas“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė 60-metis tremtyje gyvenantis opozicijos politikas.

Daugelis paprastų rusų sakė esantys šokiruoti.

„Jaučiu tuštumą“, – atviravo 45 metų Olga Kokorina, kuri kartu su dešimtimis rusų susirinko Paryžiuje jo gedėti. Kai kurie jų laikė mėlynai baltas vėliavas, simbolizuojančias Rusijos opoziciją.

O. Kokorina sakė, kad A. Navalno mirtis reiškia, jog Rusijos valdžia nesustos prieš nieką, kad užgniaužtų opoziciją.

„Tai jau nebe bauginimas, o naikinimas“, – sakė ji AFP agentūrai.

Penktadienį duodamas interviu ABC laidai „Good Morning America“ princas pirmą kartą viešai pakomentavo karaliaus sveikatos būklę.

Jis sakė naujieną išgirdęs tiesiai iš karaliaus „ir iškart išskubėjo pas jį“.

„Aš myliu savo šeimą“, – sakė Harry‘is ir pridūrė, kad yra „dėkingas“ už galimybę praėjusią savaitę, kad ir  trumpai, pabūti su tėvu.

Harry‘is kalbėjo Kanadoje, kur jis su žmona Meghan dalyvauja mokymuose likus metams iki jo organizuojamų sužeistų karo veteranų žaidynių „Invictus Games“.

Paklaustas, ar liga gali suartinti jo šeimą, Harry‘is atsakė: „Taip, esu tikras.“

Kalbėdamas apie žaidynes, jis pridūrė, kad „visose šeimose, kurias matau kasdien, jaučiama šeimos vienybės stiprybė.“

Harry'is atsisakė išsamiau papasakoti apie tėvo sveikatą, sakydamas, kad „tai lieka tarp manęs ir jo“.

Princas Harry‘is atsisakė karališkųjų pareigų 2020 metais ir persikėlė į Kaliforniją, kur gyvena su savo žmona amerikiete ir dviem mažamečiais vaikais.

„Turiu suplanavęs kitų kelionių, kurių metu keliausiu per Jungtinę Karalystę, tad būtinai lankysiu savo šeimą tiek, kiek galėsiu“, – sakė Harry‘is.

Jis taip pat sakė svarstęs galimybę siekti Amerikos pilietybės, tačiau šiuo metu tai nėra jo prioritetas.

Jungtinės Karalystės karalius Karolis III diagnozę sužinojo praėjus vos 17 mėnesių nuo jo valdymo pradžios, kai 2022 m. rugsėjo 8 d. mirė jo 96 metų motina, karalienė Elžbieta II.

Susidūrusi su amunicijos trūkumu ir Rusijos karių persvara mūšio lauke, Ukraina gali būti priversta pasitraukti iš rytinio miesto, tapusio Ukrainos pasipriešinimo Rusijos puolimui simboliu.

Mūšiai vyko tuo metu, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Berlyne, tikėdamasis pritraukti Vakarų paramą savo šaliai. Vėliau jis keliaus į Paryžių, o šeštadienį sakys kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje.

Spalio mėnesį Rusijos pajėgos surengė brangiai kainavusį bandymą užimti Avdijivką, primenantį mūšį dėl Bachmuto – miestas patyrė didžiulę žalą, buvo daug aukų.

„Po daugelį mėnesių trukusios konfrontacijos vadovybė nusprendė pasitraukti iš pozicijų „Zenit“ Avdijivkos pietrytiniame pakraštyje“, – socialiniame tinkle pranešė Ukrainos generolas rytuose Oleksandras Tarnavskis. Jis pažymėjo, kad šis žingsnis buvo žengtas siekiant „apsaugoti karius ir pagerinti operatyvinę padėtį", ir pridūrė, kad pasitraukimas „nesuteikė priešui strateginio pranašumo“.

V. Zelenskis sakė, kad kariuomenė ėmėsi naujų metodų, o vadai daro „viską, kad pirmiausia apsaugotų mūsų žmones“. „Tai yra pagrindinis mano signalas. Mūsų kariuomenė yra svarbiausia, ką turime“, – pridūrė jis.

„Evakuotis ar ne“

Mūšis dėl pramonės centro, esančio mažiau nei už 10 km į šiaurę nuo Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto, buvo vienas kruviniausių per dvejus metus trunkantį karą. Beveik visi pastatai buvo apgadinti arba sugriauti, kaip rodo „Centre for Information Resilience“ duomenys.

Nepaisant kasdienio apšaudymo, mieste, kuriame kadaise gyveno daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, liko maždaug 1 tūkst. gyventojų, vasario pradžioje sakė jo meras Vitalijus Barabašas.

„Mes gerai žinome, ką Rusija daro mūsų miestams ir kaimams. Jie nesustos, kol visiškai nesunaikins ten visos gyvybės“, – sakė V. Zelenskis.

Po daugelį mėnesių trukusios konfrontacijos vadovybė nusprendė pasitraukti iš pozicijų „Zenit“ Avdijivkos pietrytiniame pakraštyje.

Atkaklus Rusijos veržimasis į Avdijivką privertė aplinkinių miestų ir kaimų gyventojus spręsti kankinantį klausimą: ar bėgti dabar, ar tiesiog tikėtis geriausio.

Prie apgadintos ligoninės Selydovėje – gretimame mieste, kenčiančiame nuo vis dažnesnių Rusijos smūgių, – Olena Obodets sakė, kad ji su savo kaimynais sprendžia būtent šią problemą.

„Girdžiu, kaip žmonės miestelyje nuolat kalba apie tai, ar evakuotis, ar ne, – sakė 42 metų moteris AFP agentūrai, stovėdama prie medicinos įstaigos, šią savaitę patyrusios mirtiną bombardavimą, ore tvyrojo aitrus degėsių kvapas.

„Mano dukra kiekvieną dieną – kiekvieną mielą dieną – prašo, kad evakuočiausi, bet aš kaskart jai sakau, kad dar neatėjo laikas“, – pridūrė ji, girdėdama tolumoje artilerijos ugnies dundesį.

„Ypatingas“ spaudimas

Avdijivkos užėmimas būtų svarbiausias Maskvos teritorinis laimėjimas nuo tada, kai ji praėjusių metų gegužę po kelis mėnesius trukusių kruvinų mūšių užėmė Bachmutą.

„Ten (Bachmute) buvo sunku, bet dabar nepaprastai sunku“, – sakė 3-iosios šturmo brigados atstovas spaudai Oleksandras Borodinas, pridūręs, kad Avdijivkoje kautis yra „sunkiau“, nes Rusijos pajėgos dabar yra geriau aprūpintos.

Vėliau jis pridūrė, kad situacija „nuolat keičiasi“, nes „rusų spaudimas yra tiesiog ypatingas“.

Internetiniuose žemėlapiuose, kuriuos parengė kariniai tinklaraštininkai, matyti, kad Rusijos pajėgos artėja prie Avdijivkos, užimdamos pozicijas, kurias dar dieną prieš tai buvo užėmusios Ukrainos pajėgos.

„Kariai taip pat manevruoja į naujas parengtas pozicijas, kad galėtų toliau naikinti rusų okupantus ir išlaikyti miestą“, – sakė O. Tarnavskis.

„Ukrainos gynėjai ir toliau stabdo priešą, kuris vis bando apsupti Avdijivką... Ukrainos kariai laikosi savo pozicijų“, – pridūrė jis.

Ukraina prašo Vakarų sąjungininkių nuolatinės pagalbos, o V. Zelenskis penktadienį išvyko į Vokietiją. Berlyne V. Zelenskis pasirašė saugumo susitarimą, kurį kancleris Olafas Scholzas pavadino „istoriniu žingsniu“, įtvirtinančiu nuolatinę paramą Kyjivui.

Prancūzija taip pat patvirtino, kad su Ukraina bus pasirašytas saugumo susitarimas, tačiau nepateikė jokių konkrečių duomenų apie jo turinį.

Šios žinios buvo sveikintinas postūmis, nes 60 mlrd. JAV dolerių vertės JAV karinės pagalbos paketą vis dar blokuoja JAV Kongresas. O Europos Sąjunga pripažino, kad galės atsiųsti tik pusę iš milijono artilerijos sviedinių, kuriuos iš pradžių žadėjo atsiųsti iki kovo mėnesio.

Jei žinia apie A. Navalno mirtį yra teisinga, vadinasi, „Navalnas ne šiaip mirė“, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nužudė Navalną“, teigė Leonidas Volkovas.

„Jie melavo, meluoja ir meluos“, – penktadienį „Telegram“ kanale pareiškė V. Volkovas, pridūręs, kad nėra jokio pagrindo tikėti valstybine propaganda.

A.Navalno komanda dar negavusi tiesioginio patvirtinimo apie jo mirtį ir yra susipažinusi tik su bendru regioninės teisminės institucijos pranešimu.

A. Navalno advokatas pranešė, kad šiuo metu vykstantis į koloniją IK-3, esančią netoli Charpo miesto į šiaurę nuo poliarinio rato.