Šalių sutarimu sandorio vertė neskelbiama.

„Tokiu būdu bendrovė visiškai pasitraukė iš Rusijos bei kitų Nepriklausomų valstybių sandraugai (NVS) priklausančių šalių rinkų. Pardavimo sutartis pasirašyta su Rusijos bendrove „Ocean Group“, kuri per vieno iš Europos banko padalinį jau pervedė didžiąją dalį suderėtos sumos“, – penktadienį pranešė Lietuvos grupė.

„Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis sako, jog tai buvo pats sudėtingiausias sandoris grupės veikloje.

„Akivaizdu, kad žaidėme ne savo žaidimą, pagal svetimas taisykles ar visai be jų, todėl belieka konstatuoti, kad mums pagaliau pavyko (...). Tikimės, kad likusią proceso dalį įveiksime sklandžiai ir greitai, o po to tęsime sparčią plėtrą Vakarų rinkose“, – pranešime sakė D. Matijošaitis.

Be 7 Rusijoje veikiančių bendrovių („Vichiunai-Rus“ „BaltKo“, „Fort Trans Logistika“, „LK Centrus“, „Frost logistics“, „RefTerminal“ ir „ViciRusTrans“), grupė pardavė tris įmones Baltarusijoje („EcoFort“, „Viciunai Bel“ ir „Vičiūnai Logistik“), Kazachstano „Vici-Kazakhstan“, Azerbaidžano „Vichiunai Azerbaijan“, Kirgizijos „Vicunai KG“, Uzbekistano „Viciunai Vostok“ bei Sakartvelo „Vichiunai Sakartvelo“.

Pasak pranešimo, „Ocean Group“ perėmė visų įmonių valdymą ir įgijo ir teisę naudotis „Viči“ prekės ženklu NVS šalių teritorijoje.

Vengiant painiavos, lietuviškasis „Viči“ bus palaipsniui transformuojamas plečiant „Vičiūnai Group“ ženklų portfelį.

Pasak grupės, 2022 metų vasarą pradėjus pardavimo procesą preliminarius pasiūlymus buvo pateikę 15 pretendentų, iš kurių 8 buvo ne Rusijos bendrovės. Be to, jie keitėsi, dėl įvairių priežasčių pasitraukė net trys potencialūs pirkėjai, galop visus kriterijus atitinkančia buvo paskelbta „Ocean Group“.

Belieka konstatuoti, kad mums pagaliau pavyko.

D. Matijošaičio teigimu, grupė svarstė apie gamyklos uždarymą, tačiau toks sprendimas būtų reiškęs baudžiamąjį persekiojimą tų įmonių vadovams, sugriautus santykius su tarptautiniais tiekėjais ir kreditoriais iš Vakarų.

„Susitarimas su pirkėju buvo pasiektas 2023 metų pabaigoje, tačiau valstybinės (Rusijos – BNS) komisijos leidimas buvo duotas tik šių metų vasarį. (...) Gavus leidimą darėme viską, kad pardavimo sutartis būtų kuo greičiau pasirašyta, tačiau ir šiame procese neapsieita be pauzių ir siurprizų. Šiandien galiu konstatuoti, kad mes Rusijoje ir NVS jau nebedirbame. Taškas“, – teigia D. Matijošaitis.

„Vičiūnų grupė“ planuoja toliau plėsti savo veiklą Baltijos šalyse ir Vakarų Europoje. Lietuvos, Estijos ir Ispanijos fabrikuose gaminama jos produkcija parduodama 57 valstybėse. 

Rusijos žiniasklaida praėjusią savaitę skelbė, kad „Viciunai-Rus“ pirkėjas susijęs su dideliu Rusijos žuvies ir jūros gėrybių importuotoju „Unifrost“.

Rusijos registre nėra duomenų apie „Gruppa Okean“ naudos gavėjus, steigėjus ar savininkus, jos ataskaitų ar informacijos apie kitą veiklą, viešai skelbiama tik tai, kad ji nėra sankcijų sąrašuose, jai vadovauja Marija Bucharova. Grupės veikla – investicijos į įmonių įstatinį kapitalą, padidintos rizikos investicijos, įskaitant per investicijų bendroves.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, „Gruppa Okean“ įsteigta Sankt Peterburge 2023 metų birželį.

„Vičiūnų grupės“ savininkai anksčiau teigė bandantys parduoti verslą Rusijoje nuo 2022 metų pavasario, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje.

V. Matijošaitis ir Liudas Skierius iki šiol valdė po 50 proc. „Vičiūnų grupės“ valdytojos „VG Holding“ akcijų.

Sandorio vertė neskelbiama.

„Gruppa Okean“ gali būti siejama su dideliu Rusijos žuvies ir jūros gėrybių importuotoju „Unifrost“.

Sandoriai Rusijos juridinių asmenų registre įregistruoti ketvirtadienį, balandžio 18 dieną, rodo BNS turimi dokumentai, kuriuos agentūrai pateikė tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“.  

Pasak jų, Sankt-Peterburge registruota „Gruppa Okean“ valdo 100 proc. „Viciunai-Rus“ ir dar 6 įmonių akcijų paketus.

BNS patikrino informaciją, kurią pateikė „Vičiūnų grupės“ ir kitų Lietuvos įmonių veiklą Rusijoje stebinti iniciatyvinė grupė „STOP prekybai rusijoje", – visų 7 „Vičiūnų grupės“ įmonių Rusijoje naudos gavėjas yra „Gruppa Okean“.

Grupei, be „Viciunai-Rus“, iki šiol priklausė Maskvos surimio ir žuvies didmeninės prekybos bendrovė „Baltko“, Kaliningrado srityje veikianti logistikos ir sandėliavimo įmonė „Frost Logistics“, jos antrinė logistikos ir krovinių vežimo įmonė „LK Centrus“, tokios pat veiklos bei atliekų apdorojimo įmonė „Vičirustrans“, Maskvos srities didmeninės prekybos maistu ir krovinių vežimo bendrovė „Fort Trans Logistika“ ir Kaliningrado srities sandėliavimo ir didmeninės prekybos įmonė „Refterminal“.

Rusijos registre nėra duomenų apie „Gruppa Okean“ naudos gavėjus, steigėjus ar savininkus, jos ataskaitų ar informacijos apie kitą veiklą, viešai skelbiama tik tai, kad ji nėra sankcijų sąrašuose, jai vadovauja Marija Bucharova. Grupės veikla – investicijos į įmonių įstatinį kapitalą, padidintos rizikos investicijos, įskaitant per investicijų bendroves.

„Gruppa Okean“ įstatinis kapitalas siekia 100 tūkst. rublių (apie 1000 eurų). 

Rusijos žiniasklaida praėjusią savaitę skelbė, kad „Viciunai-Rus“ pirkėjas susijęs su „Unifrost“.

„Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis BNS atsisakė komentuoti sandorį: „Nenorėsiu komentuoti, ačiū“.

Tačiau grupės atstovai kiek vėliau penktadienį žada pateikti oficialų komentarą žiniasklaidai.  

Leidimas sandoriui gautas vasarį, įmonė modernizuojama

2023 metų „Viciunai-Rus“ ataskaitoje, kurią turi BNS, rašoma, kad valdymo įmonės „Gruppa Okean“ naudai numatoma perleisti reikalavimo teises pagal paskolų ir skolos sutartis tarp „Viciunai-Rus“ ir Estijos „Viciunai-Nordic“ – jų bendra suma siekia 29,4 mln. JAV dolerių ir 1,86 mln. eurų.

Joje, be to, nurodoma, kad Rusijos vyriausybės užsienio investicijų kontrolės komisija vasario 5 dieną pritarė 100 proc. Sovetske esančios „Viciunai-Rus“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoriui.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, „Gruppa Okean“ įsteigta Sankt Peterburge 2023 metų birželį, tačiau jos savininkai Rusijos valstybiniame juridinių asmenų registre neskelbiami.

„Forbes.ru“ šaltinio teigimu, bendrovė gali veikti „Unifrost“ interesais, tačiau pati „Unifrost“ atsisakė komentuoti, pasak portalo, trečiųjų šalių sandorius.

„Vičiūnų grupės“ savininkai nuo 2022 metų pavasario, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, teigė bandantys parduoti verslą Kaliningrado srityje.

Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra buvo įtraukusi „Vičiūnų grupę“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą, tačiau dabar šis sąrašas panaikintas.

„Vičiūnų grupės“ įmonės Rusijos biudžetui pernai sumokėjo 5,46 mlrd. rublių (55,2 mln. eurų) mokesčių – 10,2 proc. daugiau nei 2022-aisiais, skelbė iniciatyvinė grupė „STOP prekybai rusijoje“.

Vien Sovetsko įmonės „Vičiūnai Rus“ pelnas pernai mažėjo 32,6 proc. iki 1,27 mlrd. rublių (12,8 mln. eurų), o pajamos augo 11,2 proc. iki 18,21 mlrd. rublių (184 mln. eurų).

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad 2023 metų pabaigoje „Viciunai-Rus“ skolos bankams VTB, „Gazprombank“, „Rosbank“, „Alfa Bank“ siekė 3 mlrd. Rusijos rublių (apie 30,1 mln. eurų). 2023 metais bendrovė iš Kaliningrado srities vyriausybės gavo 703 mln. rublių (apie 7,1 mln. eurų) subsidijų veiklos perorientavimui iš importo į vietos gamybą ir darbo vietų išsaugojimui.

Šiuo metu įmonė atnaujina dvi pagrindines linijas, kurios padidins našumą iki 200 tonų produkcijos per savaitę. Investicijos į modernizavimo projektą pernai rugsėjį buvo sumažintos nuo 1 mlrd. iki 710 mln. rublių (7,13 mln. eurų).

Kaliningrado srities specialiojoje ekonominėje zonoje esantis fabrikas gamina daugiau nei 1,5 tūkst. pavadinimų produkcijos – žuvies pusgaminių, rūkytos skumbrės, lašišos ir sviestažuvės, konservuota silkės, jūros gėrybių, šaldytų krevečių ir kita.

2023 metų pabaigoje įmonėje dirbo 1,2 tūkst. žmonių.

V. Matijošaitis ir L. Skierius valdo po 50 proc. „Vičiūnų grupės“ valdytojos „VG Holding“ akcijų. 

Buvęs energetikos ministras neatmeta, jog tokio dydžio gamyklą reikės prijungti ne prie skirstymo, o perdavimo tinklų, plėsti pastočių tinklą.

„Sviedinių gamyba yra metalurgija, vadinasi, bus liejamas plienas, bus kažkokios kad ir nedidelės aukštakrosnės, (...) vadinasi, reikalingas elektros tiekimas“, – BNS pirmadienį sakė gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.

„Reikalingi keliai, (...) reikalingas didelis elektros kiekis, galingi elektros tinklai. Kadangi sviedinių gamyba yra susijusi su karštu gamybos būdu, tai bus reikalingas ir didelis kiekis dujų. Reiškia, bus reikalingas dujų vamzdynas“, – BNS kalbėjo Lietuvos gynybos pramonės asociacijos direktorius Valdas Sabaliauskas.

Septyni šaltiniai, didžioji dalis kurių kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, BNS patvirtino, jog Vokietijos gynybos pramonės milžinės 155 mm amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) valdomoje valstybinėje žemėje.

A. Matonis svarstė, kad būtent šią vietovę renkamasi, nes joje pavyks užtikrinti pakankamą elektros tiekimą, be to, rajoną kerta intensyvūs keliai, Radviliškyje yra didelis geležinkelių mazgas, Lietuvos kariuomenės objektai.

„Geri keliai, matyt elektros tiekimas pagal reikiamus parametrus. Dar ir labai tanki Lietuvos kariuomenės infrastruktūra – visiškai prie Radviliškio yra Lietuvos kariuomenės pagrindinis arsenalas, taigi, įsigytą produkciją būtų įmanoma labai nesudėtingai ir saugoti“, – sakė ekspertas.

„Taip pat aplink yra ir sausumos pajėgų padaliniai, aviacijos bazė, oro gynybos batalionas Radviliškyje. (...) Galima užtikrinti oro gynybą, nes Šiaulių aviacijos oro gynyba tikrai bus užtikrinama visomis įmanomomis priemonėmis“, – kalbėjo A. Matonis.

V. Sabaliauskas teigė iš rinkos dalyvių išgirdęs, jog gamintojams gerai išplėtota geležinkelio infrastruktūra nebūtina. Jo teigimu, sprogmenų gamyklos sklype turi būti įrengti apsauginiai pylimai, arti neturėtų gyventi žmonės.

Tuo metu A. Matonis pabrėžė, kad gamykla statoma darbui taikos sąlygomis, ji taip pat atliks atgrasymo funkciją.

Reikalingi dideli elektros pajėgumai

V. Sabaliauskas pabrėžė, kad gaminant amuniciją, kaip ir kitus sunkiosios metalo pramonės produktus, suvartojama daug elektros ir dujų. Pasak jo, „Rheinmetall“ gamyklai reiktų apie dešimt kartų daugiau energijos nei Giraitės šaudmenų gamyklai Kauno rajone.

Buvusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, ruošiantis gamyklos statyboms svarbu nustatyti, kiek jai pritaikoma bendroji energetikos infrastruktūra, ar nereikės statyti naujų transformatorių pastočių.

„Iš esmės tokioms gamyklos dažnai reikalinga netgi ne ESO („Energijos skirstymo operatoriaus“ – BNS) pastotė, o „Litgrid“ (perdavimo tinklo operatorės – BNS) pastotė, kurios galios žymiai didesnės“, – BNS teigė Ž. Vaičiūnas.

Anot jo, jei prireiktų, naujos transformatorinės gamyba ir įrengimas galėtų užtrukti ir iki kelerių metų.

„Viskas priklauso nuo dydžio, kadangi yra skirtingų pastočių. Vienos galbūt ir per metus gali būti pagaminamos, kitos gal dvejus metus ir daugiau, įskaitant pristatymą. Labai skirtingi parametrai“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

„Šiuo metu pakankamai ilgai užsitęsę tokių transformatorinių užsakymai ir gamyba, pristatymas“, – tikino jis.

Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą dar kovo viduryje patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris), tačiau iki šiol numanoma gamyklos vieta nebuvo skelbiama, o valdžios institucijos informacijos apie tai nekomentuoja ir dabar.

Premjerė Ingrida Šimonytė su LSMU rektoriumi Rimantu Benečiu pirmadienį aptarė galimą žemės perdavimą gamyklos reikmėms.

„Rheinmetall“ galimus skirti sklypus šiuo metu naudoja universiteto Gyvulininkystės institutas.

Pasak A. Matonio, jei gamykla būtų pastatyta Radviliškio rajone, ji turėtų ir simbolinę vertę: prie Linkaičių, kur šiuo metu veikia kariuomenės arsenalas, 1939 metais buvo pastatyta Lietuvos kariuomenės artilerijos sviedinių gamykla.

Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį atmetė „Via Lietuvos“ skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai lapkritį priimtą sprendimą, antradienį pranešė teismas.

Anot jo, „Via Lietuva“ neįrodė, jog e. tollingo diegimo konkurse dalyvavusios „SW Traffic“ prašymo laikinai stabdyti konkursą patirs 61 mln. eurų nuostolių. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad „Via Lietuva“ patyrė nuostolių išskirtinai tik dėl „SW Traffic“ kaltės.

„Ieškovė („Via Lietuva“ – BNS) neįrodė priežastinio ryšio ir žalos“, – rašoma Apeliacinio teismo balandžio 8 dienos nutartyje.

Teismo teigimu, „Via Lietuvos“ reikalaujamos negautos pajamos yra hipotetinės, nes e. tollingo sistemos įdiegimas vis tiek nebūtų baigtas iki 2023 metų pradžios dėl su kitais tiekėjais kilusių teisminių ginčų.

Pasak teisėjų, skelbiant būtinus elektroninės kelių rinkliavos sistemos sukūrimo ir eismo kontrolės įrangos pirkimus „Via Lietuva“ ne kartą gavo tiek „SW Traffic“, tiek kitų tiekėjų pretenzijas, atidėjo konkursus, juos nutraukė ir vėl paskelbė iš naujo.

„VIA Lietuva“ skunde Apeliaciniam teismui teigė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių e. tollingo sistema nepradėjo veikti laiku – nuo 2023-iųjų, jos pradžia buvo nukelta iki šių metų liepos, o dėl to esą bendrovė neteks 60,91 mln. eurų pajamų.

Apeliacinio teismo sprendimą „VIA Lietuva“ per tris mėnesius dar gali skųsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šių metų sausį laikinai sustabdė e. tollingo diegimo konkursą ir uždraudė „Via Lietuvai“ pasirašyti sutartį su laimėtoja – Vilniaus programinės įrangos kūrimo įmone „ProIT“, o kovo pabaigoje atmetė „Via Lietuvos“ prašymą leisti pasirašyti sutartį.

Rusijos leidinys „Kommersant“ apie šį galimą gamyklos pirkėją pirmadienį paskelbė remdamasis 2023 metų „Viciunai-Rus“ ataskaita.

Pačioje ataskaitoje, kurią turi BNS, „Unifrost“ pavadinimas neminimas – joje tik rašoma, kad valdymo įmonės „Gruppa Okean“ naudai numatoma perleisti reikalavimo teises pagal paskolų ir skolos sutartis tarp „Viciunai-Rus“ ir Estijos „Viciunai-Nordic“ – jų bendra suma siekia 29,4 mln. JAV dolerių ir 1,86 mln. eurų.

„Artimiausiu metu planuojamas vienintelio bendrovės dalyvio pasikeitimas“, – teigiama ataskaitoje.

Joje nurodoma, kad Rusijos vyriausybės užsienio investicijų kontrolės komisija vasario 5 dieną pritarė 100 proc. Sovetske esančios „Viciunai-Rus“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoriui.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, „Gruppa Okean“ įsteigta Sankt Peterburge 2023 metų birželį, tačiau jos savininkai Rusijos valstybiniame juridinių asmenų registre neskelbiami.

„Forbes.ru“ šaltinio teigimu, bendrovė gali veikti „Unifrost“ interesais, tačiau pati „Unifrost“ atsisakė komentuoti, pasak portalo, trečiųjų šalių sandorius.

„Vičiūnų grupė“ nekomentuoja

BNS žiniomis, sandoris galutinai turėtų būti baigtas šią savaitę.

„Vičiūnų grupės“ Marketingo skyriaus vadovė Vilma Veverskė BNS šios informacijos nekomentavo.

Artimiausiu metu planuojamas vienintelio bendrovės dalyvio pasikeitimas

„Esame pardavimo procese ir kol procesas neužbaigtas, jo eigos ir detalių komentuoti negalime. Tikimės jūsų kantrybės ir tikrai informuosime“, – BNS teigė V. Veverskė.

Su V. Matijošaičiu BNS pirmadienį susisiekti nepavyko.

„Vičiūnų grupės“ savininkai nuo 2022 metų pavasario, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, teigia bandantys parduoti verslą Kaliningrado srityje.

Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra yra įtraukusi Lietuvos bendrovę „Vičiūnų grupė“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą.

„Vičiūnų grupės“ įmonės Rusijos biudžetui pernai sumokėjo 5,46 mlrd. rublių (55,2 mln. eurų) mokesčių – 10,2 proc. daugiau nei 2022-aisiais, skelbė iniciatyvinė grupė „STOP prekybai rusijoje“.

Vien Sovetsko įmonės „Vičiūnai Rus“ pelnas pernai mažėjo 32,6 proc. iki 1,27 mlrd. rublių (12,8 mln. eurų), o pajamos augo 11,2 proc. iki 18,21 mlrd. rublių (184 mln. eurų).

V. Matijošaitis ir L. Skierius valdo po 50 proc. „Vičiūnų grupės“ valdytojos „VG Holding“ akcijų. 

Seimas po pateikimo ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias opozicijos atstovo parengtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 25, o susilaikė 29.

Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 20 dieną, gavęs Vyriausybės išvadą, kurios paprašė finansų ministrė Gintarė Skaistė.  

„Morkos bus keturis kartus pigesnės“, – sakė pataisas pristatęs „valstietis“ Dainius Kepenis.   

Konservatorius Kęstutis Masiulis siūlė užuot taikius lengvatą vaisiams ir daržovėms, labiau apmokestinti tai, kas žalinga – cukrų, energinius gėrimus.   

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad tokią pataisą priėmus biudžeto netektys sieks 106 mln. eurų per metus. 

Jis taip pat abejojo, kad nustačius mažesnį PVM, bus sumažintos kainos.

Dabar visiems maisto produktams taikomas 21 proc. PVM.  

Seimas jau ne kartą svarstė opozicijos inicijuotas pataisas dėl lengvatos Lietuvoje užaugintiems vaisiams, daržovėms, uogoms, bet visos iniciatyvos arba atgulė į stalčius, arba joms nepritarta gavus neigiamas Vyriausybės išvadas.    

Premjerė Ingrida Šimonytė ir finansų ministrė G. Skaistė anksčiau teigė, kad naudos vartotojai beveik nepajustų, tačiau valstybės biudžetas prarastų didelę dalį įplaukų.

Žemės ūkio ministerija 2021 metai siūlė svarstyti galimybę taikyti 9 proc. PVM tarifą būtiniausioms daržovėms ir vaisiams arba ekologiškai produkcijai, o Sveikatos apsaugos ministerija rėmė siūlymą mažinti PVM maisto produktams, kurie atitinka tarptautinius „Rakto skylutės“ (tai yra, palankių sveikatai) kriterijus.

Ministrės Monikos Navickienės teigimu, svarbių aplinkybių sąrašas nebūtų baigtinis, jame galėtų būti ir paties žmogaus nurodyta svarbi priežastis, dėl kurios kaupimas pensijai apsunkintų jo gyvenimą, pavyzdžiui, jei sunaikinamas jo būstas arba nebėra tikslo kaupti pensijai.   

„Matytume dvi arba tris pagrindines aplinkybes, kurias nurodysime: pirmoji būtų kritinės ligos, antroji – sunki negalia, kuri ištiktų arba kaupiantįjį, arba kaupiančiojo šeimos narį, nepilnametį vaiką“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime teigė M. Navickienė.

Pasak jos, dar tariamasi, ar į išimčių sąrašą įtraukti atvejus, kai sunaikinamas žmogaus būstas ir dėl to jam reikia lėšų.

„Turėjome neseniai ir tokį pavyzdį dėl gaisro, jeigu jis nėra draustas, ar nebūtų tokia galimybė pasinaudoti anksčiau nutraukiant sutartį. Tačiau dėl šios aplinkybės dar derinamės ir tariamės“, – kalbėjo ministrė.

Jos teigimu, svarbių aplinkybių galėtų būti ir daugiau, pavyzdžiui, kai žmogus nebemato tikslo kaupti pensijai.

„Taip pat neatmesčiau tokios galimybės, kad žmogus ir pats galėtų nurodyti aplinkybę, kuri, jo nuomone, itin apsunkinanti, arba padaranti kaupimą betiksliu, apie kurią galbūt mes nepagalvojome“, – tvirtino M. Navickienė.

Pasak jos, ministerija galutinį pataisų variantą pateiks balandžio antroje pusėje, jį svarstys Vyriausybė, o vėliau – Seimas.

Kovo pradžioje KT paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme dabar nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai. Tokia priežastimi teismas nurodo iš esmės pasikeitusias žmogaus gyvenimo aplinkybes, dėl kurių jo kaupimas pensijai tampa itin apsunkintas.

Anot KT, įstatyme turi būti nustatyti ir kiti senatvės pensijų kaupimo specialiuose pensijų fonduose pabaigos atvejai, taip pat ir atvejis, kai pensijų kaupimas nutraukiamas dalyvio iniciatyva, kai yra svarbių priežasčių.

Anot jos, asociacija su Lietuvos banku (LB) yra sutarusi, kad Seimui priėmus pakeitimus, jis imtųsi visuomenės informavimo kampanijos.

„Kad žmonėms kasoje nereikėtų aiškinti, štai kur prekybininkų didysis iššūkis. (...) Šiuo atveju mes prašėm Lietuvos banko, kad jie organizuotų tą gyventojų informavimą kaip įmanoma anksčiau, kaip įmanoma plačiau, kaip įmanoma giliau, kad pasiektų visas gyventojų kategorijas, visus sluoksnius – ir tie, kurie žiūri TV, ir tie kurie nežiūri“, –  BNS ketvirtadienį sakė R. Vainienė.

„Ko mes labiausiai bijom – kad žmonės ateis ir prie kasos sakys „o kodėl tu man nedavei (grąžos – BNS)“ ir tada turės aiškinti kasininkas, o kasininkas jau ir taip yra apkrautas dideliu darbu“, – aiškino ji.

Asociacijos vadovė pridūrė, kad kitų problemų prekybininkams iškilti neturėtų – naujų kasos aparatų nereikės, pokyčiai įsigalios tada, kai prašė asociacija.

„Buvo data su mumis derinta dar tuomet, kai projektas buvo pačioj pradinėj stadijoj ir mes tai datai pritarėm. (...) Jie (kasos aparatai – BNS) ne kitokie, tiesiog juose programinę įrangą reikia pakoreguoti. Programuotojai turi prisėsti ir tas taisykles, kurios nustatytos įstatyme dabar, jie turi perkelti į programinę įrangą taip, kad aparatas darytų tas operacijas pats“, – aiškino R. Vainienė.

Pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą nuo 2025 metų gegužės galutinė pirkinio suma bus apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio. Monetos iš apyvartos nebus išimamos, jomis atsiskaityti ir toliau bus galima.

Apvalinimas nebūtų naudojamas atsiskaitant negrynaisiais pinigais, keičiant valiutą, pervedant grynuosiu pinigus, grynųjų įmokėjimui į sąskaitą ir išėmimui.

Pasak Gintarės Skaistės, 2025 metais skolai aptarnauti valstybės biudžete reikės papildomai apie 170 mln. eurų.

„Kitais metais, prognozuojama, kad reikės papildomai apie 170 mln. eurų tam, kad būtų galima aptarnauti dabar egzistuojančią skolą“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime teigė G. Skaistė.  

„Natūralu, kad tai yra klausimas į kurį reikia žiūrėti atsakingai, ypač prisiimant naujus įsipareigojimus ir tas turbūt aktualu ir dabartinėje diskusijoje apie papildomas išlaidas krašto apsaugai, kad visgi turime turėti tvarius pajamų šaltinius“, – pridūrė ministrė.   

Pasak jos, skolinamasis brangsta dėl Europos Centrinio Banko ilgą laiką didintų bazinių palūkanų normų.

Finansų ministerija BNS nurodė, kad šiemet prognozuojami skolos aptarnavimo kaštai sieks 460,5 mln. eurų, o dėl padidėjusių palūkanų ir augančių skolos apimčių 2025 metais – 628,7 mln. eurų.

G. Nausėda ketvirtadienį teigė, kad finansavimas gynybai turėtų būti mišrus – skolinantis trumpalaikiams gynybos projektams, tuo metu tęstinius, ilgalaikiams projektus finansuoti iš gynybos mokesčio.

G. Skaistės teigimu, valstybės skola šiuo metu sudaro apie 38 proc. BVP.

Darbdavių atstovai BNS praėjusią savaitę teigė, kad palaikytų siūlymą didinti pelno bei pridėtinės vertės mokesčius (PVM). Tuo metu profsąjungos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai BNS sakė manantys, kad PVM neturėtų būti didinamas, ir siūlo didinti pelno mokestį bei atsisakyti kai kurių lengvatų.

„Kadangi žadėjom premjerei, tai tikslas yra susėsti ir pasišnekėti, paieškoti bendrų sąlyčio taškų“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pristatė keturias alternatyvas.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Trišalės tarybos ir Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vertinimo bus laukiama maždaug porą savaičių ir tuomet jį svarstys politikai.

Pagal Finansų ministerijos pristatytą pirmąjį variantą siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas. Siūloma peržiūrėti progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą.

Pagal antrąjį – 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą ir 1 punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, pagal trečiąjį – pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 2 punktais iki 17 proc., lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms – 5 punktais iki 10 proc., tai pat siūloma naikinti šildymo PVM lengvatą centralizuotam šildymui, atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat  ir sveikatos sektoriuje bei pakeisti verslo liudijimų apmokestinimą

Ketvirtuoju variantu siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis, sumažinant joms tenkančią GPM dalį. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc.