Renginio iniciatoriai ir rengėjai – Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centras. Įstaigos direktoriaus Ramūno Kaubrio teigimu, šventė surengta unikalioje vietoje, nes pati piliavietė iš viršaus tarsi primena didelę smėlio dėžę.

"Mes sumąstėme idėją pakviesti visus į šią šaunią smėliadėžę. O vis dėlto smėlis irgi yra unikali materija. Žiūrėdami į smėlį, galime sakyti, kad jis yra pastovus, o jeigu paliečiame, jis juda, keičia formas. Tad norisi visiems palinkėti judėjimo – ne tik pastovumo", – šventės dalyviams linkėjo R.Kaubrys.

Renginio svečius džiugino įvairūs pasirodymai.

Koncerte dalyvavo gausus būrys šokio ir muzikos ansamblių: vaikų senosios muzikos ir šokio ansamblis "Dolce musica", šokių studija "Junga", "Verdenės" progimnazijos šokių studija "Smiltė", "Vyturio" progimnazijos būgnų orkestras, choreografijos studija "Inkarėlis", Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro choristai, J.Karoso muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras, J.Kačinsko muzikos mokyklos birbynių ansamblis, vaikų šokių studija "Vijurkas", dainos studija "Keberiokšt", Litorinos mokyklos bei Gedminų progimnazijos auklėtiniai.

Ypatingą šokio pasirodymą padovanojo Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro moksleiviai Armandas Čenkus ir Andrėja Kiguolytė.

Renginio kulminacija buvo piliavietės apkabinimas. Tėveliai, vaikai, mokytojai bei kiti šventės dalyviai susikabino rankomis į didžiulį žmonių ratą, simboliškai apjuosdami piliavietės teritoriją.

Susirinkusiuosius sveikino Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis. Sveikinimo kalboje politikas kvietė džiaugtis gyvenimu.

"Būkite laimingi, švęskite, linksminkitės, džiaukitės gyvenimu, nes problemos ateina ir išeina", – kalbėjo A.Cesiulis.

Žmonės bloškiami į paraštes

I.Kanto bibliotekoje pradėdamas pokalbį, V.Čepas pateikė savitą patriotizmo sąvokos paaiškinimą.

"Patriotizmas, tai – reiškinys, kai gerbiama, mylima, kartais ir aukštinama sava šalis arba kultūra. Tai iškart kyla klausimas, ar mūsų šiandienos tema, kai sulyginama meilė tėvynei ir iš kitos pusės – priedanga niekšui, yra korektiška?" – samprotavo V.Čepas.

Politiko nuomone, Lietuvoje galima matyti visuomenės susiskaldymą meilės tėvynei fone.

Jeigu tėvynę myli kitaip nei tą meilę demonstruoja dauguma, esi tarsi priedangoje, atsiduri paraštėje.

Susirinkusiesiems buvo primintos gerai žinomos žmonių pavardės, kurių istorijos iliustruoja diskusijos temą.

"Patriotizmo, kaip paskutinės niekšo prieglaudos, iliustracijos Lietuvoje tikrai neretas reiškinys. Su tokiais vertinimais susiduria ne tik pavieniai asmenys, sakykime, galiūnas Žydrūnas Savickas. Vien dėl to, kad savo klubą pavadino "Big Z", jau jis nebe patriotas? Mokytoja Astra Astrauskaitė, Artūras Orlauskas, klaipėdietė Jurga Lago, Nida Vasiliauskaitė – jie visi netelpa į tą tradicinį supratimą, nors irgi yra patriotai, bet jie kažkodėl – nuošalyje. Tai taikoma ir didelėms žmonių grupėms. Prisiminkime Šeimų maršą, maršistai visuomenei atrodo kažkokie ne tokie, jie neva ne patriotai, o nori valstybei tik pakenkti", – kalbėjo V.Čepas.

Sakykime, galiūnas Žydrūnas Savickas. Vien dėl to, kad savo klubą pavadino "Big Z", jau jis nebe patriotas?

Nepamiršo ir paminklų

Diskusijos dalyviai itin suaktyvėjo, kai buvo pradėta kalbėti apie sovietinius paminklus, jų griovimą, dažymus arba apgaubimą Ukrainos vėliava.

Viena diskusijos dalyvė politiko klausė: "Ar tai radikalai daro?"

V.Čepas atsakė manantis, kad tai daro patriotai- radikalai.

Pokalbyje neišvengta temos ir apie Ukrainos vėliavą. Pasak vienos klaipėdietės, ji važiuodama mato, esą kas antra sodyba yra pasikabinusi šios šalies vėliava.

Jai tuomet kyla klausimas, ar ten gyvena ukrainiečiai?

Kita moteris replikavo, kad, jeigu galėtų, kabintų tik Ukrainos vėliavas.

"Ponia, vyksta karas, juk iki karo ta vėliava nekabojo. Ar suvokiate, kad Europa keičiasi?" – emocingai savo mintis dėstė kita diskusijos dalyvė.

"Bet jeigu aš tą vėliava pasikabinsiu, nuo to karas gi nepasibaigs", – replikavo kita moteris.

Į klaipėdiečių ginčą įsitraukė V.Čepas: "Kodėl mes nekėlėme Gruzijos vėliavos? Juk ir gruzinai buvo žudomi, bet tada niekas jos nekėlė. Galbūt per toli ta šalis, bet jie – irgi mūsų draugai."

Slepia asmeninius tikslus

Pokalbio vedėjas minėjo, kad apie patriotizmą galima kalbėti be galo.

Galiausiai V.Čepas priminė prancūzų įprotį protestuoti dėl kiekvieno menkniekio. Tačiau, politiko teigimu, tokiu būdu jie vis dėlto siekia kokio nors tikslo.

"Jeigu visuomenė tyli, tai kodėl jos nesuvaryti į gardą? Netgi labai demokratinės valdžios trokšta tą gardą kuo labiau sumažinti. Bet kai visuomenė triukšmauja, kritikuoja, ją žymiai sunkiau valdyti", – įsitikinęs V.Čepas.

Vienas klaipėdietis, antrindamas V.Čepui, minėjo, esą prancūzai nuo Bastilijos šturmo (1789 m. liepos 14 d. – R.L.) dienos yra savotiški patriotai- radikalai.

"Tas radikalusis patriotizmas vis dėlto ir yra arčiausiai paskutinės niekšo prieglaudos, kai žmogus aukojasi ne dėl valstybės, o savo asmeninius ketinimus slepia po patriotizmo skraiste", – reziumavo politikas.

Prie Vasaros estrados startavę dalyviai, įveikę 2 kilometrų atstumą, finišavo Lietuvininkų aikštėje. Pagrindinis renginio akcentas –  spalvoti milteliai, papuošę bėgikus.

Vienas renginio organizatorių Tadas Račkauskis teigė, kad renginys siekia sukurti gerą nuotaiką.

„Bėgimas turi spalvotą akcentą. Mes nuspalvinsime Klaipėdą. Jokių siekiamybių nėra. Čia yra laisvas geras, linksmas laikas ir dar spalvotas“, – kalbėjo T.Račkauskis.

Organizatoriai į šį renginį kvietė dalyvius apsirengti kuo šviesesnės spalvos rūbais, nes ant baltos aprangos geriau išryškėja spalvoti milteliai.

Pasak T.Račkausko, smagu matyti, kad kiekvienais metais šio renginio dalyvių būrys vis didėja:

„Pirmais metais, kai organizavome, žmonės nežinojo, ką čia reikės daryti. O dabar tikrai matau, labai daug dalyvių“.

Pats renginys Klaipėdoje organizuojamas jau penktąjį kartą.

Kai kurie sutiktų žmonių jame dalyvauja ne pirmą kartą.

Pavyzdžiui, klaipėdietis Tadas spalvingame bėgime dalyvavo jau trečią kartą.

„Kiekvienais metais malonu sugrįžti. Futbolą žaisdavau anksčiau, dabar tiesiog palaikau formą, tai bėgioju”, – atviravo Tadas.

Dauguma kalbintų renginio dalyvių teigė nepretenduojantys į prizines vietas, jiems esą svarbiausia – gera nuotaika.

„Nuotaikos fantastiškos, šauni diena, profesionaliai nesportuoju, čia atėjau tik dėl savo malonumo”, – teigė Žydrūnas.

„Kiekvienais metais stengiamės dalyvauti įvairiuose renginiuose ir dėl geros nuotaikos, ir dėl sveikatos. Čia jau antrą kartą dalyvaujame“, – kalbėjo Olesia.

Prieš pat startą renginio dalyviai atliko bendrą mankštą. Po to policijos pareigūnai davė garsinį signalą ir bėgikai pasileido link Lietuvininkų aikštės, kur finišo vietoje jų laukė grupė „The Others”.

Išvakarėse prie Klaipėdos savivaldybės Liepų gatvėje susirinko ledo ritulio ir dailiojo čiuožimo atstovai.

Susirinkusieji norėjo atkreipti politikų dėmesį į tai, kad ilgus metus yra priversti treniruotis prekybos centro ledo arenoje.

Šalia savivaldybės durų buvo surengta inscenizuota vaikų treniruotė.

Klaipėdos ledo ritulio mokyklos "Katas" vadovas Eduardas Pavlikovas teigė, kad visi norintieji sportuoti privačioje ledo arenoje nebetelpa.

"Vien tik vaikų yra beveik 400. Plius dar yra suaugusiųjų, jie vakarais, net naktimis treniruojasi ir tikrai jiems vietos taip pat nepakanka", – kalbėjo E.Pavlikovas.

Dailiojo čiuožimo klubo "Speigas" vadovė Edita Dvarionienė irgi patvirtino, kad prekybos centre treniruojasi nuo jo atidarymo dienos.

Todėl esą daugiafunkcis sporto centras, kuris būtų pritaikytas profesionalioms žiemos sporto rungtynėms su žiūrovais, Klaipėdoje tiesiog būtinas.

Sportininkai prie savivaldybės susirinko ne šiaip sau, nes jau kitą dieną posėdžiavo miesto taryba ir po ilgų diskusijų, balsų dauguma svarstė koncesijos sutartį dėl sporto ir laisvalaikio komplekso, kuriame numatytos ir dvi ledo arenos, statybos.

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Eduardas Simokaitis politikams pristatė koncesijos sutarties projektą, kuris savivaldybei per 25 metus kainuotų apie 44 mln. eurų.

Numatoma ledo arena atitiktų visus tarptautinius standartus, joje turėtų tilpti ne mažiau kaip 650 žiūrovų vietų.

Klaipėdos politikai pritarė tokiems planams.

Jeigu koncesininkas, pasiryžęs statyti šį kompleksą, sutiks su ta pačia kaina, kurią pats siūlė pernai rugsėjį ir pabrėžė, kad ji galios tik iki 2021 m. pabaigos, istorinis projektas pagaliau pajudės.