Kiek anksčiau, tą patį mėnesį, visoje Lietuvoje taip pat vyko gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemų patikrinimas, kuris atskleidė šios srities spragas. Pastebėta, kad neveikia dalis sirenų, o įspėjamųjų pranešimų, anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), negavo daugiau kaip trečdalis gyventojų. Telekomunikacijų atstovai sako, kad nemažai daliai gyventojų vis dar trūksta informacijos, kaip veikia perspėjimo sistema. Dėl to, pasak jų, neretai sulaukiama nepagrįstų kaltinimų.

Įspėjamųjų pranešimų negavo daugiau kaip trečdalis gyventojų

PAGD Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas sako, kad praėjusį mėnesį vykęs visos Lietuvos gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemų patikrinimas buvo naudingas. Dabar, jo teigimu, galima kryptingai spręsti informavimo sistemų trūkumus.

„Patikrinimo metu mes pastebėjome, kad pranešimai nebuvo išsiųsti į vieno iš mobiliųjų tinklų operatoriaus tinklą, tai trečdalis gyventojų jų negavo. Kito mobiliojo ryšio operatoriaus tinkle dalis pranešimų nebuvo išsiųsta. Ten, kur į visą tinklą nenuėjo pranešimai, nustatėme, kad čia mūsų vidinėje priežiūros tvarkoje reikalingi patobulinimai. Tas ir buvo padaryta, dabar jau tos problemos nėra. Bet kitame tinkle, kur dalis gyventojų negavo pranešimų, problema išlieka. Dėl to, kad įranga sensta, ją reikia atnaujinti. Ta kryptis šiuo metu yra sprendžiama“, – rezultatus apibendrino PAGD atstovas.

E. Trunovas pabrėžė ir tai, kad telekomunikacijų technologijos sparčiai tobulėja, tad siekiant sklandaus gyventojų informavimo reikia atnaujinti ir PAGD turimą įrangą. O tai, pasak jo, užtrunka.

„Mobilieji tinklai atsinaujina, infrastruktūra atsinaujina ir atitinkamai turi būti atnaujinama ir PAGD turima įranga. Sudėtinga viską pasivyti. Tam reikalingi biudžeto asignavimai, planavimas. Sprendimų gali būti įvairių“, – teigė jis.

Civilinės saugos pranešimus PAGD siunčia pagal pasirinktą teritoriją

Mobiliojo ryšio operatoriai sulaukia vartotojų skundų dėl to, kad civilinės saugos pranešimai jų nepasiekė. Tačiau „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė sako, kad dėl to telekomunikacijų įmonės nėra atsakingos. Kaip nurodo ji, įspėjamuosius pranešimus siunčia PAGD.

„Gyventojų įspėjamieji pranešimai siunčiami per specialią sistemą. Ji veikia tiesiai per antenas, ne į telefono numerius. Operatorius apskritai negali matyti, ar klientas gavo tą žinutę. Mes suteikiame tarnyboms galimybę naudotis tam tikru serveriu ir per jį tarnybos pasirenka į kokią teritoriją jos nori nusiųsti tuos pranešimus. Jeigu žmogaus mobilusis telefonas jungiasi prie tarnybų atrinktų antenų, jis gaus tą pranešimą, jeigu nebepatenka į tą teritoriją, tai to pranešimo negaus“, – aiškino A. Buitkutė.

Anot „Tele2“ atstovės, įspėjamųjų pranešimų gali nesulaukti net buto ar namo savininkas, nors ekstremali situacija vyksta jo gyvenamosios vietos teritorijoje.

„Tai gali būti net tokių atvejų, kad žmogus, pavyzdžiui, dirba kitame Vilniaus gale, o prie jo namų ištiko kažkokia ekstremali situacija. Jei jis dirba kitoje vietoje, pranešimo negaus, nes nepateko į tarnybų atrinktą teritoriją. Taip pat labai svarbus santykis tarp telefono ir antenos. Gali būti ir taip, kad telefonas pasirenka labiau nutolusią anteną dėl to, kad signalas yra stipresnis ar tas kampas kažkoks geresnis. Tai gali būti, kad žmogus visai netoli teritorijos, kur yra ekstremali situacija, bet jeigu telefonas jungiasi prie antenos, kuri nebepatenka į tarnybų atrinktą zoną, taip pat gali pranešimo negauti“, – teigė A. Buitkutė.

Didžiulio gaisro Vilniaus automobilių laužyne metu įspėjamuosius civilinės saugos pranešimus dėl itin didelės ir pavojingos oro taršos turėjo gauti visi Vilniaus gyventojai. Tačiau nemaža dalis gyventojų socialiniuose tinkluose skundėsi, kad apie įvykį informuoti nebuvo, o apie pavojų sveikatai sužinojo gerokai vėliau. Pranešimų nesulaukė, net ir buvę netoli įvykio vietos.

PAGD atstovas E. Trunovas sako, kad geografinė zona, kur bus siunčiami pranešimai, pasirenkami pagal atitinkamos grėsmės išplitimo lauką ir aktualumą gyventojams.

„Įspėjamieji pranešimai siunčiami visiems Lietuvos gyventojams, kai pavojus, grėsmė yra aktuali visai Lietuvos teritorijai. Tų grėsmių gali būti įvairių. Tie patys kažkokie pavojingi hidrometeorologiniai reiškiniai, kaip viesulas, stiprus vėjas, uraganas ir panašiai. Radiologinis pavojus, jeigu dėl avarijos kažkokiame branduoliniame objekte“, – aiškino PAGD atstovas.

Pranešimas gali nepasiekti ir dėl techninių nesklandumų

„Telia“ paslaugų architektas Tomas Grinevičius sako, kad yra ir daugiau galimų techninių nesklandumų, dėl kurių vartotojo gali nepasiekti civilinės saugos įspėjamasis pranešimas. Anot jo, svarbu, kad šis informavimo sistemos įrankis pasiektų daugumą gyventojų.

„Svarbu žvelgti į šį informavimo būdą kaip į „virtualią“ sireną, kuri nebūtinai turi pasiekti visus 100 proc. vartotojų, o per maksimaliai trumpą laiką atkreipti daugumos teritorijos gyventojų dėmesį į svarbų pranešimą. Toliau vartotojai turi padėti vieni kitiems“, – teigė T. Grinevičius.

„Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas nurodo, kad dalis žmonių tokių pranešimų negauna ir dėl to, nes naudoja senus įrenginius. Taip pat, priduria jis, dėl to, kad įspėjamųjų pranešimų funkcijos paprasčiausiai nėra aktyvavę savo įrenginyje.

„Įrenginius su „Android“ sistema naudojantiems žmonėms patariu atsidaryti žinučių programėlę išmaniajame telefone. Programėlės viršuje bus 3 maži taškai, kuriuos nuspaudę rasite parinktį „Nustatymai“. Paspaudus šį mygtuką, atsiras pasirinkimai – „Nepaprastųjų įspėjimų nustatymai“ ir „Daugiau nustatymų“. Pasirinkite „Daugiau nustatymų“ ir prie „Transliuojamų kanalų“ parinkties užtikrinkite, jog transliuojami visi kanalai. Taip užtikrinsite, kad įspėjamuosius pranešimus gausite. „iPhone“ naudojantiems žmonėms pirmiausia reikėtų atsidaryti nustatymų programėlę „Settings“ ir susiradus „Notifications“ pačioje apačioje rasite tris punktus – „Alert Level-2“, „Alert Level-3“, „AMBER Alerts“. Juos visus reikia įjungti“, – patarė J. Špakauskas.

Anot PAGD atstovo E. Trunovo, gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemų patikrinimo metu paaiškėjo, kad Lietuvoje dėl vienokių ar kitokių techninių priežasčių neveikia apie 10 proc. sirenų. Šiuo metu svarstoma, kaip išspręsti esančias problemas ir techninius nesklandumus.

„Priežastys buvo nustatytos. Paprastai tai arba kažkoks pastato remontas, ar elektra atjungta ir panašiai“, – teigė E. Trunovas.

Lietuvos medikų sąjūdžio prezidentas Liutauras Labanauskas sako, kad trūksta įvairių specializacijų medikų valstybinėse gydymo įstaigose. Visgi, pažymi jis, ryškiausias šiuo metu yra dermatovenerologų, kurie gydo rimtas odos ligas, trūkumas.  

„Mes turime apie 240 licencijuotų dermatovenerologų. Dabar skaičiuokim toliau. Vieno rezidento paruošimas valstybei kainuoja per 200 tūkst. eurų. Na, tai galvokim, kiek jau valstybė išleido pinigų paruošti tuos dermatovenerologus. Deja, mūsų valstybinėse gydymo įstaigose dirba tik 80 – trečdalis. Na, tai palaukit, tai ką mes „gimdome“? Mes „gimdome“ specialistus, kurie nedirba to darbo. Negydo sifilio, gonorėjos, negydo rimtų odos ligų. Ir dirba kažkur“, – problemą aiškino L. Labanauskas.

 Mes „gimdome“ specialistus, kurie nedirba to darbo. Negydo sifilio, gonorėjos, negydo rimtų odos ligų. 

Du trečdaliai dermatovenerologo licenciją turinčių gydytojų dirba ne valstybinėse, o privačiose klinikose. Dermatovenerologų privačios klinikos dažnai ieško tam, kad šie specialistai galėtų atlikti įvairias estetines nechirurgines procedūras, tarp jų – ir hialurono rūgties injekcijas, botulino toksino užpildus, lazerines procedūras.

„Aš nesakau, ką jie ten veikia, gal jie irgi gydo kažką. Bet mes labai abejojam, kad tas mano išvardytas ligas (sifilį, gonorėją, rimtas odos ligas – ELTA). Kodėl mes tą teigiam? Todėl, kad eilės yra labai didelės. Supraskit, trečdalis dirba. Jeigu dirbtų visi, ir eilių nebūtų“, – aiškino L. Labanauskas.

2023 m. darbo skelbimų duomenimis, dermatovenerologams privačių klinikų darbdaviai siūlo iki 6 tūkst. eurų atlyginimą iki mokesčių. O tai yra daugiau nei 3,5 tūkst. eurų į rankas. Lyginant, pavyzdžiui, su chirurgų atlyginimu, tai trečdaliu didesnės sumos.

Piktinasi skubią pagalbą teikiantys ir žmonių gyvybes gelbstintys medikai

Skubią pagalbą teikiantys ir žmonių gyvybes gelbstintys medikai taip pat ieško atsakymų, kodėl uždirba mažiau nei atliekantys grožio ar kitas, mažiau streso reikalaujančias, procedūras. Anot jų, atlyginimai, atsižvelgiant į prisiimamą atsakomybę ir patiriamą stresą, nėra pakankami.

Kauno klinikų Komunikacijos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė pateikė informaciją, kad 2023 m. šioje gydymo įstaigoje chirurgai gavo apie 2,4 tūkst. eurų, vaikų chirurgai – apie 2,7 tūkst. eurų į rankas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje chirurgai gauna vidutiniškai apie 2,3 tūkst. eurų į rankas.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbanti kraujagyslių chirurgė Urtė Builytė sako, kad jos darbovietėje gydytojų atlyginimai palyginti didesni nei daugelyje kitų valstybinių gydymo įstaigų.

„Tikrai žinau, kad kitose ligoninėse atlyginimai yra mažesni. Čia didesniu krūviu dirbant, su priedais galima pasiekti 2,5 tūkst. eurų per mėnesį į rankas. Aš kalbu konkrečiai apie savo darbovietę ir konkrečiai kraujagyslių chirurgus“, – atviravo chirurgė U. Builytė.

Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška sako, kad, dirbant vienu etatu tik valstybinėje gydymo įstaigoje, atlyginimas neatitiktų darbe prisiimamos atsakomybės bei patiriamo streso.

Nepakanka dirbti vienu etatu, kad būtų galima pagalvoti apie rimtesnes atostogas ar dar kažką.

„Nepakanka dirbti vienu etatu, kad būtų galima pagalvoti apie rimtesnes atostogas ar dar kažką. Vis tiek dauguma medikų dirba daugiau nei etatu, yra tokių, kur vos ne dviem etatais dirba“, – teigė B. Jonuška.

Taip pat B. Jonuška atvirauja, kad jo atlyginimas, dirbant skirtingose valstybinėse ligoninėse, skyrėsi apie pusantro karto.

A. Gerliakienė: itin kontrastingi atlyginimai regioninėse ligoninėse

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė tokią medikų atlyginimų sistemą vadina chaotiška. Anot jos, medikų atlyginimų skirtumams valstybinėse medicinos įstaigose įtakos turi ir tai, kad medikų atlyginimas susideda iš fiksuotos dalies ir kintamos, kurią savarankiškai nustato pati gydymo įstaiga. O itin kontrastingų atlyginimų skirtumų dažniausiai pasitaiko regioninėse ligoninėse.

„Regioninėse įstaigose yra problema ta, kad nėra nuolat dirbančių tam tikrų specialybių gydytojų, pavyzdžiui, chirurgų, ortopedų, kardiologų, echoskopuotojų ir kitų. Jie tada medžioja iš stambesnių gydymo įstaigų medikus ir vilioja juos gana aukštais atlyginimais, kai už dieną mokama nuo 500 iki 700 eurų į rankas. Aišku, gauna ne visi, bet gauna būtent tie, kurie konkrečiai gydymo įstaigai yra reikalingi“ – teigė A. Gerliakienė.

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė sako, kad nevienodas gydytojų pasiskirstymas Lietuvoje ir tam tikrų specializacijų trūkumas ir lemia tokį atlyginimų disbalansą.

„Čia yra tam tikros įtampos, nes realiai gydymo įstaigos finansavimą gauna praktiškai tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Neturi kažkokių šalutinių, gretutinių pajamų. Tada reikia kažkaip išlaviruoti. Jeigu tu kažkam labai daug moki, tai kažkam moki labai mažai. Biudžetas yra ribotas“, – aiškino A. Gerliakienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Julijano Gališanskio teigimu, šiemet tiek gydytojų, tiek slaugytojų darbo užmokestis turėtų didėti apie 10 proc.

Lietuvos gydytojų sąjunga, Estetinės medicinos klinikų asociacija ir kiti ekspertai tai vadina protingu žingsniu plėtojant kokybiškas medicinos paslaugas šalyje. Tačiau dermatovenerologai ir plastinės bei rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai tokius SAM planus kritikuoja.

SAM viceministro Aurimo Pečkausko rašte nurodoma, kad planuojama keisti šiuo metu galiojantį ministro įsakymą, suteikiant teisę estetinės (nechirurginės) medicinos paslaugas teikti gydytojams, profesinę kvalifikaciją įgijusiems baigus estetinės medicinos rezidentūros studijas universitete arba siauros medicinos praktikos įvadinį kursą.

Estetinės medicinos paslaugų rinka nuolat plečiasi, todėl ateityje šias paslaugas teikiančių specialistų poreikis augs.

„Pagal galiojančias licencijas gydytojų dermatovenerologų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų ir burnos, veido ir žandikaulių chirurgų nepakanka. Estetinės medicinos paslaugų rinka nuolat plečiasi, todėl ateityje šias paslaugas teikiančių specialistų poreikis augs“, – teigiama universitetams skirtame SAM rašte.

Estetinės medicinos klinikų asociacijos atstovų nuomone, šis SAM žingsnis padės suvaldyti sparčiai plintančias nelegalias ir nesaugias invazines grožio procedūras, atliekamas grožio salonuose ar tiesiog namuose.

„Grožio procedūros, kurių metu prireikia adatų, yra saugios, tačiau vis dėlto turi būti atliekamos tinkamai – medicinos įstaigose. Jas atlikti turi tinkamą išsilavinimą turintys gydytojai. Išaugus tokių paslaugų populiarumui, jas nelegaliai teikti ėmė ir medicininio išsilavinimo neturintys grožio specialistai, klinikoje vis dažniau sulaukiame pacienčių, prašančių išspręsti nelegalių grožio procedūrų sukeltas komplikacijas. Šis sprendimas turėtų gerokai išauginti kokybiškų, medikų teikiamų estetinės medicinos paslaugų pasiūlą ir taip užkirsti kelią sveikatai žalingoms nelegalioms veikloms“, – teigė Estetinės medicinos klinikų asociacijos pirmininkas Mantas Jasiukaitis.

SAM apsisprendimą laikytis Europos standarto, kuriame numatyta, kad estetinės nechirurginės medicinos paslaugas galės teikti įvairių profesinių kvalifikacijų gydytojai, sveikintinu laiko ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.

„Lietuva pripažino šitą standartą ir pagal jį turi dirbti. Čia aiškiai yra parašytas apibrėžimas, kas ta (estetinė nechirurginė – ELTA) procedūra. Aiškiai parašyta, kas ją gali atlikti. Ją gali atlikti medicinos gydytojas, ne slaugytoja, ne kosmetologė, ne dar kažkas. Ir ten nėra nurodyta, kad tik dermatovenerologai gali atlikti ir taip toliau. To standarto turi būti laikomasi“, – sakė L. Labanauskas.

„Sorainen“ advokatų kontoros advokatė Erika Žigutė SAM ketinimą laikytis Europos standarto taip pat vadina gerąja praktika. Teisininkė sako, kad iki šiol estetinės nechirurginės medicinos reguliavimas Lietuvoje buvo neaiškus ir neobjektyvus.

E. Žigutės teigimu, yra išanalizuota ir kitų Europos šalių praktika, kuri rodo, jog niekur kitur tokių ribojimų, teikiant estetinės nechirurginės medicinos paslaugas, kaip iki šiol buvo Lietuvoje, – nėra. Paslaugas gali atlikti įvairių profesinių kvalifikacijų gydytojai.

„Nėra jokių pagrindų, kodėl standartu nereikėtų remtis, nes nėra jokio kito objektyvaus kriterijaus, kuo galėtum vadovautis nustatant reguliavimą“, – teigė E. Žigutė.

Tačiau dermatovenerologai ir plastinės bei rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai kritikuoja SAM ketinimą leisti estetinės nechirurginės medicinos paslaugas teikti įvairių profesinių kvalifikacijų gydytojams.

„Aš negaliu priimti gimdymo, nors esu gydytojas, turiu plastinės rekonstrukcinės chirurgijos licenciją. Ar galima vairuoti automobilį neturint teisių, nors ir gerai tą moki daryti? Tiesiog niekas nesigilino į tai, nebuvo išaiškinimo ir visi darė, kaip norėjo.

Ne paslaptis, kad injekcijos yra pelningas verslas, todėl ir atsiranda norinčių daugiau uždirbti bei nedirba savo srityje.

Ne paslaptis, kad injekcijos yra pelningas verslas, todėl ir atsiranda norinčių daugiau uždirbti bei nedirba savo srityje“, – savo nuomonę argumentavo Lietuvos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos draugijos narys Rokas Bagdonas.

Lietuvos dermatovenerologų draugijos (LDVD) valdyba SAM planus taip pat kritikuoja ir sako, kad atliekant estetinės medicinos paslaugas neretai gali prireikti ir chirurginių paslaugų, tad siūlomų siaurų įvadinių kursų nepakanka.

„(Europos – ELTA) standarte nurodoma, tačiau viceministro nepažymėta, kad procedūras atliekančiam specialistui būtinos žinios ir įgūdžiai diagnozuoti ir valdyti su gydymu susijusias komplikacijas. Komplikacijų po audinių užpildų injekcijų valdymui prireikia ne tik anatomijos, fiziologijos, farmakologijos žinių ir gebėjimo atlikti injekcijas, bet ir ultragarsinių tyrimų, odos ir poodžio biopsijų, mikrobiologinių tyrimų, chirurginių intervencijų. Jų atlikimas ir vertinimas nėra medicinos gydytojo kompetencija“, – kritiką argumentavo LDVD valdyba.

Estetinės medicinos klinikų asociacijos pirmininko M. Jasiukaičio teigimu, komplikacijų šalinimo kompetencijų įgijimas taip pat turi būti įtrauktas numatomo estetinės medicinos įvadinio kurso programoje. Tuo metu anatomijos, fiziologijos ir farmakologijos žinios įgyjamos visų specializacijų gydytojų studijų metu.

SAM viceministro A. Pečkausko Vilniaus universitetui ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui skirtame rašte nurodyta, kad universitetų atstovai iki vasario 15 d. turi apsispręsti, ar jie numato rengti estetinės medicinos paslaugų siauros medicinos praktikos įvadinius kursus. Jei taip – kiek galėtų jie trukti ir kokių profesinių kvalifikacijų gydytojams jie būtų skirti.

„Jei universitetai nuspręstų nerengti įvadinių kursų, išliktų specialistų, teikiančių estetines medicinos paslaugas, problema. Reikėtų ieškoti kitų sprendimo būdų“, – aiškino SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Blažinskienė.

Sveikatos apsaugos ministro patvirtintame vaikų maitinimo organizavimo tvarkos apraše yra nurodyta, ką turėtų valgyti vaikai, kurie netoleruoja laktozės ar turi alergijų. Atsižvelgiant į šį aprašą, maitinimą organizuoja pačios savivaldybės, tačiau Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos organizavimo skyriaus patarėja Ieva Gudanavičienė nurodo, kad dalis savivaldybių ministro reikalavimus vykdo ne itin atsakingai.

„Esame apklausę savivaldybes dėl pritaikyto maitinimo, tai situacija labai įdomi. Yra tokių savivaldybių, kur apie 10 proc. vaikų ugdymo įstaigų tiekiamas pritaikytas maitinimas, bet yra ir tokių, kur pritaikyto maitinimo netiekia nei vienam vaikui. Turbūt suprantame, kad taip nelabai gali būti. Įvairios alergijos ar laktozės netoleravimas – ganėtinai dažnai pasitaikanti problema visuomenėje, ypač vaikų tarpe. Turbūt toje savivaldybėje maitinimas organizuojamas prasčiau. Kur specialistai į minėtas problemas žvelgia atidžiau, ten jau yra apie 10 proc. gaunančiųjų pritaikytą maitinimą“, – Eltai teigė I. Gudanavičienė.

Ugdymo įstaigos pritaikytą maitinimą sveikatos sutrikimų turintiems vaikams privalo užtikrinti, jei atitinkamos alergijos ar laktozės netoleravimas paminėtas kasmet atnaujinamose vaikų sveikatos pažymose. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro patvirtintame vaikų maitinimo organizavimo tvarkos apraše.

Pasak I. Gudanavičienės, savivaldybės dėl pritaikyto maitinimo ugdymo įstaigose paskutinį kartą apklaustos praėjusiais 2022 metais. Tačiau, kuriose toks maitinimas netaikomas nė vienam vaikui – įvardyti negalėjo.

„Įvardinti negaliu, nes yra apibendrinti duomenys. Kai mes bendraujame su savivaldybėmis, paprasčiausiai atkreipiame dėmesį, kad tas pritaikytas maitinimas yra svarbus“, – komentavo Sveikatos apsaugos departamento atstovė.

Dietistė V. Kurpienė: laktozės netoleravimo požymiai gali būti ir labai specifiniai

Laidai „Delfi diena“ dietistė Vaida Kurpienė įvardijo, kokie gali būti laktozės netoleravimo požymiai pavartojus pieno produktų: gali išberti spuogais, kankinti viduriavimas ar galvos skausmas. Požymiai gali būti ir nespecifiniai, pavyzdžiui, nuovargis ar pilvo pūtimas – nors, pažymi ji, tokie simptomai gali varginti ir dėl daugybės kitų priežasčių.

Pasak V. Kurpienės, paprasčiausias būdas patikrinti, ar netoleruojate laktozės – savaitę ar dvi nevartoti jokių pieno produktų ir tada stebėti, ar keičiasi sveikata.

Panašūs į laktozės netoleravimo simptomus yra ir pieno baltymo neskaidymo simptomai.

„Pieno produktai susideda iš laktozės, kuri skyla mūsų organizme arba dar iki atėjimo į mūsų kūną, ir taip pat iš baltymo. Pieno baltymas gali būti A2 arba A1 tipo. A2 tipas būdavo piene daug anksčiau, kai karvės bėgiodavo laisvėje. Teigiama, kas A2 tipą organizmas skaido daug lengviau“, – sakė dietistė. Lietuvoje taip pat yra gaminamas A2 baltymo pienas be laktozės.

V. Kurpienė įvardijo ir pagrindinius skirtumus tarp laktozės ir pieno baltymo netoleravimo. Laktozės netoleravimas, anot specialistės, gali praeiti savaime. Tačiau, tęsė ji, baltymo neskaidymas dažniausiai lieka visam gyvenimui.

„Baltymo skaidymas labai retai keičiasi bėgant metams, o laktozės netoleravimas labai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, taip pat nuo sveikatos. Dabar labai daug kas serga, kai pakyla temperatūra arba nebūtinai, kai organizmas kovoja su liga ir naikina blogas bei geras bakterijas – laktozė gali būti prastai skaidoma. Sergant pasikeičia žarnyno mikrobiota, gebėjimas skaidyti, tada ir kitą maistą blogiau virškiname“, – aiškino V. Kurpienė.

Auga produktų be laktozės populiarumas

Pastaruoju metu prekybininkai pastebi, kad visuomenės pieno produktų vartojimo įpročiai keičiasi. Nemaža dalis pirkėjų renkasi pieno produktus be laktozės arba su papildoma laktaze, t.y., fermentu, kuris išskaido laktozę.

„Tokio pieno (be laktozės – ELTA) populiarumas tikrai ryškiai auga, per šiuos metus pieno be laktozės pardavimų augimą fiksuojame apie 60 proc“, – prekybos pokyčius įvardijo „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

„Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė taip pat sako, kad lietuviai vis dažniau renkasi pieno produktus, kuriuose nėra laktozės, tačiau didžiausią pieno produktų be laktozės pardavimų augimą pastebėjo prieš porą metų.

„Šiuo metu pieno su laktoze produktai yra vis dar populiaresni. Didžiausias augimas pieno be laktozės produktų kategorijoje buvo 2021 metais – kone 50 proc., kuomet asortimente ženkliai padaugėjo minėtų produktų. Šiuo metu paklausa stabili“, – sakė E. Krasauskienė.

„Situacijų būna labai skirtingų. Nuo baimės, pasipriešinimo iki noro, kad antena būtų kuo greičiau pastatyta. Taigi kiekvieną situaciją sprendžiame individualiai. Edukacijos dar labai trūksta. Žmonės nori gero ryšio, didelio greičio, tačiau kratosi antenų. Svarbu pasikliauti tuo, ką sako nepriklausomi ekspertai – kai antenos veikia pagal patvirtintas normas, jos nekelia jokio neigiamo poveikio nei žmonėms, nei aplinkai. Gyventojai bet kada gali užsisakyti nemokamą, nepriklausomų ekspertų tyrimą“, – interviu Eltai teigė V. Kovzanas.

„Bet kokios 5G sąmokslo teorijos turi įtakos, ir tai atsispindi mūsų santykiuose su bendruomenėmis, tiek palaikant esamą tinklą, tiek ir plėtojant 5G. Tarkim, gyventojai pamato netoliese naujas antenas, kurios kelia asociacijas su 5G tariamomis baimėmis, ir prasideda skundai. Paradoksas – kad dažnai kiti to rajono gyventojai skambina, nes nepatenkinti ryšio kokybe. Atsiduriame „tarp dviejų ugnių“, kai norime gerinti ryšį, tačiau dalis bendruomenės priešinasi. Nuolat edukuojame visuomenę, tariamės su vietinėmis bendruomenėmis ir valdžios atstovais“, – aiškino „Tele2“ technikos direktorius.

Nepaisant iššūkių, su kuriais susiduria telekomunikacijų atstovai, 5G ryšio technologija Lietuvoje per metus itin patobulėjo ir šiandien galima pasidžiaugti gerai išvystytu ryšio tinklu, kurį išbando vis daugiau Lietuvos gyventojų.

„Šie metai tikrai buvo puikūs – turime kaip niekada gerai išvystytą ryšio tinklą. „C-band“ – ypač greito 5G ryšio padengimas mūsų tinkle jau siekia daugiau kaip 40 proc. populiacijos, matome ir didžiulį duomenų suvartojimo augimą 5G tinkle. Didžiuojamės, kad pirmieji Lietuvoje su komercine įranga sugebėjome paleisti naujos kartos stotį, naudojančią milimetrinį bangų ruožą bei pasiekėme rekordinį 4,45Gbps greitį. Galima sakyti, išbandėme tai, kas dar tik laukia ateityje, parodėme, kad tai bus įmanoma. Mūsų pasiektas 5G greitis yra įrašytas į Lietuvos rekordų knygą“, – sakė „Tele2“ atstovas.

„Mes taip pat ne tik sparčiai diegiam naujos kartos greitojo 5G stotis, bet ir toliau tobuliname ir modernizuojame 4G tinklą, kuris šiuo metu vis dar išlieka vartotojų labiausiai naudojamas, ir be kurio kol kas neįmanomas geras 5G ryšys“, – pridūrė V. Kovzanas.

Bet kokios 5G sąmokslo teorijos turi įtakos, ir tai atsispindi mūsų santykiuose su bendruomenėmis, tiek palaikant esamą tinklą, tiek ir plėtojant 5G. 

 

– Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, „Tele2“ turi daugiau kaip 2 mln. mobiliojo ryšio klientų. Ar vartotojai noriai pereina prie 5G? Kokias apskritai pastebite tendencijas – ko labiausiai nori ir ieško vartotojai? Ko jie tikisi iš technologijų šiandien?

– Pastebime, kad vartotojai tikisi vis geresnio greičio ir yra itin reiklūs kokybei. Ypač to visi tikisi iš 5G technologijos. Buvo daug kalbama, kad naujos kartos ryšys pasižymės dideliu greičiu, mažesne delsa, galimybe perduoti didelius duomenų kiekius. Tačiau susiduriame su situacija, kad yra du dažnių ruožai, ir tik vienas jų garantuoja didelį interneto greitį. Kitas, tuo tarpu, skirtas padengti 5G signalu kuo platesnę teritoriją, tačiau dideliu greičiu nepasižymi. Žmogus abiem atvejais mato telefone 5G ženklelį, tačiau jo patirtis kardinaliai skiriasi. Kai kurie gal net nusivilia – „ai, nieko ypatingo tas 5G“.

Svarbu suprasti, kad tas platus ir lėtas 5G nėra blogas, tačiau jo nauda šiai dienai prilygsta 4G tinklams, kol nėra įdiegtas taip vadinamas savarankiškas 5G korinis tinklas. Todėl ir esame nusprendę dabartiniame etape daugiau dėmesio skirti 5G greičiui.

– 2023 m. RRT ataskaitos duomenys rodo, kad lietuviai neskuba keisti savo 4G ryšio planų į naujus. Iš visų SIM kortelių, naudojamų interneto paslaugoms Lietuvoje, tik apie 6 proc. palaiko 5G ryšį. Kaip manote, kodėl taip yra?

– Tam yra keletas priežasčių. 4G yra taip gerai išplėtota technologija, kad patenkina didžiąją dalį klientų poreikių, tad sudėtinga pritraukti klientus naudotis 5G paslaugomis. O mūsų jau du kartus atliktas tyrimas apie 5G žinomumą patvirtino tendenciją, kad klientai dar neskuba išbandyti naujos kartos ryšio.

Dar nėra daug ir 5G tinklui sukurtų paslaugų, prekių ir produktų, kurie leistų patirti tą 5G ryšį apie kurį, mes tiek daug kalbame. 5G šlovės valanda dar ateis. Taip pat matome potencialą vystyti mobilų plačiajuostį internetą įdarbindami 5G tinklą.

Mūsų jau du kartus atliktas tyrimas apie 5G žinomumą patvirtino tendenciją, kad klientai dar neskuba išbandyti naujos kartos ryšio.

 

– Papasakokite apie investicijas. Ar tai daug kainuojanti technologija? Kiek resursų jau skyrėte šiai plėtrai ir kokie ateities planai?

– Vien šiais metais į technologinę plėtrą investavome per 20 mln. Eur. Iš viso per artimiausius penkerius metus planuojame investuoti 150 mln. Eur.

– Ar bendra ekonominė šalies padėtis turi poveikį plėtrai? 2023 m. susidūrėme ir su energetikos kainų pokyčiais, ir su infliaciniais procesais. Kokie tai metai buvo telekomunikacijų sektoriui?

– 2023 m. buvo labiau prognozuojami nei 2022 m., buvome labiau pasiruošę bei suplanavę savo resursus. 2023 m. buvo sėkmingi – modernizavome daugiau kaip trečdalį savo tinklo, paleidome VoLTE ir VoWiFi paslaugas, kurios suteikia klientams dar daugiau kokybės naudojantis mūsų ryšiu. 5G diegimo rezultatai irgi džiugina – padengėme daugiau kaip 40proc. populiacijos greituoju 5G tinklu.

– Vieni operatoriai jau kalba apie itin didelį padengimą, kiti – apie kosminį greitį: kokia „Tele2“ 5G strategija?

– „Tele2“ orientuojasi į gerą kliento patirtį, kad klientas gera ryšio ir paslaugų kokybe galėtų mėgautis už prieinamą kainą. Mūsų fokusas – greitojo 5G diegimas. Jei matote 5G ženklelį, tai dažnu atveju galėsite pajausti žymiai geresnį greitį nei vien su 4G. Tuo pačiu ir toliau tobulinsime 4G ryšį, kuriuo šiandien naudojasi didžioji dalis klientų.

– Iki naujosios kartos tinklo buvo kalbama apie tai, kad visur skraidys dronai, įsigalės daiktų internetas, važinės bepiločiai automobiliai, chirurginės operacijos bus atliekamos per nuotolį. Tačiau kokia realybė?

– Realybė kitokia. Daiktų internetas gali puikiai dirbti su dabartiniu 4G tinklu arba 4G NB-IoT tinklu. Kol kas poreikis nėra toks didelis, kad tektų vienoje geografinėje vietovėje aptarnauti milijonus įrenginių, tad 4G puikiai susitvarko.

„Tele2“ turi ką pasiūlyti kalbant apie IoT, tiek Lietuvoje, tiek ir įmonės grupės mastu. Po truputį matosi, kad industrijos žaidėjai, startuoliai ir jų rėmėjai jau pradeda suvokti 5G naudą ir kai kuriems sprendimams kelia 5G reikalavimus – mažesnę delsą, didelį greitį, atsiranda privataus tinklo poreikis.

Labai sveikintina Susisiekimo ministerijos iniciatyva remti startuolius bei jų iniciatyvas, susijusias su 5G paslaugomis.

 

Labai sveikintina Susisiekimo ministerijos iniciatyva remti startuolius bei jų iniciatyvas, susijusias su 5G paslaugomis, tačiau svarbu, kad iniciatyvos pasinaudotų tikrais 5G tinklo privalumais. 5G kosminis greitis, tai tik vienas iš nedaugelio 5G ekosistemos sudedamųjų dalių.

– Ar galima teigti, kad 5G yra šiek tiek per ankstyva technologija Lietuvoje?

– Viskam savo laikas. 5G dabar labiau evoliuciniame etape, kuris puikiai papildo 4G, taip pat kompensuoja trūkstamus talpumus ir tai yra labai gerai. Užtrunka laiko, kol tiek verslo sprendimai, tiek ir kiekvienas vartotojas tampa pasiruošęs naujai technologijai ir gali išnaudoti visus jos teikiamus privalumus.

Pavyzdžiui, 4G faktiškai veikia jau daugiau kaip dešimtmetį. Per tą laiką atsirado daug šiuo metu mums savaime suprantamų sprendimų, be kurių nebeįsivaizduojame savo kasdienybės, bet kurių neturėjome prieš 10 ar 15 metų. Dabar viskas greitėja dėl bendros technologinės akceleracijos. Vis dėlto tai, kur labiausiai naudosime naujos kartos ryšius, paaiškės per kelerius ateinančius metus.

– O kokios dabar realiausios 5G panaudojimo sritys? Kur jau dabar pasiteisina ši technologija?

– Šiuo metu mobilus namų internetas yra puikus pavyzdys, kur ir paprastas vartotojas gali pajusti 5G naudą.

– 5G plėtra pripažinta valstybei svarbiu projektu, numatytas servituto nustatymas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti – ar šie valdžios institucijų veiksmai duos realų proveržį naujos kartos tinklo diegimui?

– Valstybės palaikymas padeda operatoriams vystyti 5G. Ministerija nuo pat pradžių turėjo ir savo viziją, kaip greitai ir kuriose vietose ši technologija turi būti išplėtota, o šie veiksmai neabejotinai prie to prisidės. Labai gerai, kad verslas ir valstybinės institucijos vieningai mato 5G viziją ir kartu to siekia.

– Ko dar reikia, siekiant 5G technologijos proveržio? Kas dar turi būti padaryta?

– Galime tik pasvajoti. Gal turėtų atsirasti nauji išmanieji įrenginiai, naujos platformos ar dar nematyti programėlių kokybės ar vaizdo raiškos standartai, kiti technologiniai sprendimai, kurie paskatintų ne tik visą rinką, bet ir operatorius toliau investuoti ir kurti paslaugas kaip tai atsitiko su 4G tinklais.

– Kokia šiandien yra bendra 5G interneto aprėptis Lietuvoje? Kaip šiuo aspektu vertinate Lietuvą viso pasaulio kontekste?

– 5G aprėptis kokybiškai gali labai skirtis, vienu atveju jūs matysite 5G ženkliuką, tačiau turėsite 4G realybę, kitu atveju 5G ženkliukas jūsų telefoną „paturbins“ iki gigabitinių greičių. Tad kalbėdami apie greitąjį interneto gyventojų padengimą, Lietuva tikrai atrodo gerai pasaulio kontekste.

– Kaip dėl elektroninių prietaisų (telefonų, planšečių) pardavimo kiekių? Ar žmonės aktyviau atnaujina šiuos įrenginius? Ar pardavimai išaugo prieš Kalėdas?

– Jeigu prieš kelerius metus 5G funkciją turėjo tik naujausi flagmanai, tai šiuo tai vis labiau tampa ne išskirtinumu, o standartu. Gamintojai šiuo metu vis daugiau siūlo pigesnių vidutinės klasės telefonų su 5G, todėl ir mes savo klientams galime pateikti platesnį pasirinkimą 5G telefonų už priimtiną kainą.

Dabar jau 80 proc. mūsų asortimento išmaniųjų telefonų palaiko 5G, ir tokių modelių toliau daugėja. Lyginant su praėjusiais metais, parduodame 15 proc. daugiau 5G palaikančių telefonų. Įrangą klientai linkę atsinaujinti, kai pratęsia sutartį, tačiau žinoma, kad prekyba itin suaktyvėja tiek prieš didžiąsias metų šventes, prieš mokslo metų pradžią, ir žinoma, kai rinkoje pasirodo naujausias flagmanas.