Paskambino telefonu

Tokiu būdu investavę asmenys dažniausiai pasakoja ant sukčių kabliuko užkibę šiems paskambinus telefonu. Gerokai rečiau, bet pasitaiko, kai žmonės investicijomis susidomi pastebėję straipsnius su fiktyviomis žinomų žmonių sėkmingų investicijų istorijomis, skelbiamus naujienų portalus imituojančiuose interneto puslapiuose.

Pasiūlymą investuoti man sukčiai pateikė telefonu. Pašnekovas maloniu balsu prisistatė atstovaujantis bendrovei, teikiančiai investicijų valdymo paslaugas, ir iškart griebė jautį už ragų. Puolė žadėti, kad finansinė grąža yra garantuota ir gali siekti net iki 70 proc. investuotos sumos. Atrodo, kad žodžių "ne", "neįdomu", "nenoriu" ar kitų, prieštaraujančių jų tolesniam pokalbiui, šie žmonės tiesiog negirdi: šneka taip įtaigiai, taip atkakliai, kad nė neleidžia pabaigti kiek kritiškesnės minties. Supratęs, kad pavyko mane įtraukti į pokalbį, pašnekovas, tarytum atlikęs apšildytojo vaidmenį, informuoja, kad toliau bendrausiu su jo kolega, kuris ir sukurs man investicijų paskyrą.

Prasidėjus pokalbiui su antruoju sukčiumi fone pasigirdo klegesys. "Atsiprašau dėl triukšmo – ką tik baigėme labai didelį sandorį, gerai uždirbome savo klientui", – lyg tarp kitko paaiškina pašnekovas ir instruktuoja, kaip bus kuriama paskyra. Pats jos susikurti negaliu, nes tai padaryti esą pernelyg sudėtinga. Paskyrą tuojau pat sukurs pašnekovas, bet pirmiausia paprašo leisti nuotoliniu būdu prisijungti prie mano kompiuterio. Tada pokalbį ir pabaigiu tiesiog padėjęs ragelį (mandagiai atsisveikinti su jais turbūt vargiai įmanoma). Tad patariu ir jums, jei tik atsidursite panašioje situacijoje: nesileiskite į kalbas, nutraukite pokalbį, jei vėl skambins – užblokuokite numerį.

Gudriai jaukinasi

Kaip procesas vyksta toliau, žinau iš nukentėjusių banko klientų. Perėmę kompiuterio valdymą, sukčiai visų pirma ima rodyti įvairius pristatymus, kuriuose pateikiama informacija apie neregėtai sėkmingas investicijas ir kad dabar yra palankus metas investuoti. Viskas gražu, spalvota ir labai įtaigu, todėl po pristatymo pereinama prie paskyros kūrimo. Žinoma, tam, kad ji būtų sukurta, būtina pateikti išsamius asmeninius duomenis.

Sukūrus paskyrą atliekama pirma investicija. Sukčiai rekomenduoja pradėti investuoti nedideles sumas ir, prisijungus prie paskyros, stebėti, kaip auga investuoti pinigai. Rezultato ilgai laukti netenka – augimas būna spartus ir įspūdingas, pvz. investuota 100 eurų suma padidėja iki 300 eurų. Taip po truputį sužadinamas žmogaus noras užsidirbti daugiau – tūkstančius, o gal net ir dešimtis tūkstančių eurų. Yra buvę atvejų, kai į tokias investavimo aferas žmonės sudėjo visas savo santaupas ir iš artimųjų, draugų ar kaimynų pasiskolintas lėšas.

Perėmę kompiuterio valdymą sukčiai visų pirma ima rodyti įvairius pristatymus, kuriuose pateikiama informacija apie neregėtai sėkmingas investicijas.

Kad galutinai užmigdytų budrumą sukčiai pasitelkia dar vieną gudrybę – sugrąžina dalį uždirbtų pinigų iš investavimo sistemos į asmens sąskaitą. Pirmas realus uždarbis, vadinasi, sprendimas investuoti buvo teisingas. Ir tada žmogui pasidaro nė motais, kai artimieji mėgina perspėti apie galimai sukčių paspęstus spąstus. Jei būtų sukčiai, pinigų juk nepervestų! Kadangi investuoti pinigai grįžo greitai ir pavyko lengvai uždirbti žadėtą grąžą, žmonės vėl investuoja ir karuselė įsisuka. Investavimas įprastai trunka kelis mėnesius – viskas komplikuojasi, kai asmuo nusprendžia, kad uždirbtų pinigų jau gana, metas juos atsiimti. Sukčiai pažada juos pervesti, bet paprašo pirmiausia sumokėti lėšų atsiėmimo mokestį (apie kurį anksčiau nebuvo užsiminta), o sumokėjus – vėl prašo mokėti. Atsisakius mokėti, paslaugos teikėjai dingsta kaip į vandenį, neįmanoma susisiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu.

Apsimeta ir pareigūnais

Bet jei manote, kad sukčių veikimo scenarijus tuo baigiasi, klystate. Kai kurie nukentėjusieji yra pasakoję, kad po kelių mėnesių tylos sulaukė neva teisėsaugos atstovo skambučio. Skambinantysis pranešė apie išaiškintą sukčių gaują, siūliusią fiktyvias investavimo paslaugas. Jų veikla sustabdyta, vyksta tyrimas. Taigi dabar, kai sukčiai už grotų, yra vilties atgauti prarastus pinigus, tereikia tik susimokėti tam tikrą mokestį...

Girdint tokiomis investicijomis susigundžiusių ir skaudžiai nudegusių žmonių istorijas dažnam gali kilti klausimas, kaip galima būti tokiam naiviam? Tačiau pats pabendravęs su keliais šio žanro apgavikais galiu paliudyti – jie yra tikri profesionalai. Jie pasižymi neįtikėtina psichologine įtaiga, yra atlikę namų darbus (todėl lengvai žongliruoja specifiniais investavimo terminais), veikia nuosekliai ir atkakliai, yra dėmesingi smulkmenoms. Dėl to ir atsispirti jiems nėra taip paprasta. Ir visgi sulaukę pasiūlymo, kuris atrodo pernelyg viliojantis, kad būtų tiesa, turėtume neprarasti budrumo ir vertinti jį kritiškai. Kaina, kurią gali tekti mokėti susigundžius lengvo uždarbio pasiūlymu, gali būti labai didelė.

Panašu, kad šiandien nuo interneto sukčių pinklių nėra apsaugotas niekas. Kai kurių fiktyvių parduotuvių puslapiai internete kuriami taip įtikinamai, kad renkantis prekes nekyla net abejonių (skelbiama, kaip grąžinti prekę, kur prireikus pasiskųsti), o potencialių pirkėjų dėmesį bandoma patraukti visais įmanomais būdais: reklama socialiniuose tinkluose, „Google“, naujienų portaluose ir kt.

Mechanizmas paprastas: svarbiausia pasiūlyti tokią prekę, kuriai pirkėjas negalėtų atsispirti. O tada – klasikinė įvykių seka: nusprendęs įsigyti prekę pirkėjas mikliai užpildo, atrodytų, įprastą pirkimo formą ir tuoj pat šoka į kitą, paskutinį etapą – įveda savo banko kortelės duomenis. Viskas – pinigai už prekę išskaičiuoti iškart, o prekės nėra arba atsiunčiama pigi kopija. Bet blogiausia ne tai. Blogiausia, kad savo mokėjimo kortelės duomenis atiduodate į sukčių rankas. Vadinasi, galimybės sukčiams atlikti neteisėtus mokėjimus ir ištuštinti jūsų sąskaitą yra atvertos. Jei nesinaudojate banko programėle ir retai jungiatės prie savo interneto banko sistemos, galite kurį laiką net ir nepastebėti jūsų vardu atliekamų įtartinų operacijų.

Žinoma, bankai patys nuolat atlieka finansinių operacijų banko kortelėmis stebėseną, taip pat gauna duomenis apie galimai pavogtus mokėjimo kortelių duomenis iš tarptautinių organizacijų „Mastercard“ ir VISA. Kilus įtarimų, kad kliento vardu atliekamos operacijos yra neteisėtos, bankas nedelsdamas imasi veiksmų – blokuoja kliento mokėjimo kortelę arba apriboja galimybę ja atsiskaityti internetu ir apie tai informuoja klientą.

Apsisaugoti nuo galimo sukčiavimo pirkėjams padėtų tinkami prevencijos veiksmai – apriboti galimybes kortele atsiskaityti internetu ir užsienio šalyse ir jas aktyvinti tik atsiskaitymo metu. Šiuos apribojimus galima nustatyti ir atšaukti mobiliojoje programėlėje ar interneto banke. Taip pat patariame periodiškai peržiūrėti atliktų mokėjimo operacijų sąrašą – tai patogu padaryti naudojantis mobiliąja banko programėle. O įtarus, kad mokėjimo kortelės duomenys galėjo patekti į sukčių rankas, būtina nedelsiant kreiptis į banką ir ją užblokuoti. Tai bankuose įprastai galima atlikti bet kuriuo paros metu.

Vis dėlto, kad sukčiams nepavyktų lengvai apgauti ir neprireiktų visų šių procedūrų, prieš nusprendžiant atlikti mokėjimą interneto parduotuvėje vertėtų pirmiausia pasidomėti, ar ji patikima. Įtarimą pirkėjams turėtų kelti nežinomos, veiklos istorijos neturinčios, beveik jokių duomenų apie save neatskleidžiančios interneto parduotuvės siūlančios žinomų prekės ženklų gaminius už ypač mažą kainą. Nors sukčiai tobulėja nuolat ir prisistato vis įtikinamiau, perkant internetu reikėtų įvertinti šiuos kelis dalykus:

1. saugumą. Patikimos elektroninės parduotuvės rūpinasi klientų duomenų saugumu, kurį liudija SSL sertifikatas, padedantis nustatyti svetainės tapatumą ir užšifruoti tarp kliento ir serverio siunčiamą informaciją. Taip sertifikuotų svetainių adresai prasideda https://. Tai nesuteikia visiškos garantijos, kad svetainė saugi ir patikima, – sukčiams tobulėjant, pastebima, kad jų svetainės vis dažniau imituoja turinčios tokį sertifikatą. Tačiau, jei nėra net to, savo duomenų patikėti tokiai svetainei neverta;

2. kontaktus. Sąžiningai veikiantys prekybininkai nesislapsto, jie stengiasi kuo geriau aptarnauti klientus ir būti lengvai pasiekiami. Jei svetainėje, kurioje ketinate pirkti, nerandate informacijos apie pardavėją (jo rekvizitų, kontaktinių duomenų, adreso), tai gali būti signalas, verčiantis suklusti;

3. patikimumą. Atlikite tyrimą ir pasidomėkite, kokia kitų vartotojų patirtis perkant jus dominančioje svetainėje. Internete yra ne viena svetainė, skirta būtent tokiai informacijai apie prekybininkus dalintis. Vartotojų atsiliepimų trūkumas arba, atvirkščiai, pernelyg teigiamų komentarų perteklius gali įspėti apie galimą klastą;

4. pasiūlymą. Įvertinkite ir gerai pagalvokite, ar žadama prekių kokybė atitinka kainą. Skirkite kelias minutes paieškai internete ir palyginkite, kiek ta pati prekė kainuoja kitose interneto parduotuvėse. Akį rėžiantis skirtumas vienus paskatina tučtuojau pirkti, kitus – atidžiau pasidomėti pardavėju ir galbūt nuo pirkinio susilaikyti;

5. laiką. Ir sąžiningai dirbantys rinkodaros specialistai, ir sukčiai neretai taiko įvairius psichologinius būdus, norėdami daryti įtaką pirkėjui. Ribotas pasiūlymo laikas ir vaizdžiai besisukantis laikrodis, nedidelis turimų prekių skaičius – tokie dalykai dažnai paskubina apsispręsti ir atlikti mokėjimą. Tad, ko gero, vertingiausias patarimas: išlikti sąmoningam ir elgtis racionaliai. Pajutote stiprų norą įsigyti prekę? Tyčia padarykite pertrauką, atsitraukite nuo kompiuterio ar telefono, o sugrįžę po valandos ar kelių atlikite tyrimą ir atkreipkite dėmesį į pirmiau aprašytus dalykus. Kartais tai gali padėti išvengti pagundos įsigyti prekę, kurios iš tiesų jums nė nereikėjo, o kartais – ir sukčių spąstų.