Jeigu jie atsisakytų toliau ją dirbti, tuomet sklypus galėtų gauti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.  

Seimas antradienį balsuos dėl tokių Žemės įstatymo pataisų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS teigė, kad laikinojo žemės naudojimo sutartys dėl 30 tūkst. ha dabar kaimiškose teritorijose ir 900 ha miesteliuose tebegalioja ir jos bus tęsiamos, kol bus suformuoti sklypai. 

Nutrūko tik maždaug 3 tūkst. ha žemės, esančios 103-jose miesto statusą turinčiose vietovėse, nuomos sutartys.

Pasak S. Gentvilo, pirminiu pataisų variantu buvo siekiama leisti tęsti sutartis tik žemės miestuose nuomininkams. 

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, priimant įstatymą dėl valstybinės žemės perleidimo savivaldai nebuvo tikimasi, kad miestuose atsiras tiek daug dirbamos žemės.

„Apie 2,8 tūkst. ha ir 1 tūkst. pareiškėjų“, – Seimo Kaimo reikalų komitete svarstant pataisas anksčiau teigė ministras. 

Dirbamos žemės miestuose nuomos sutartys nutrūko nuo šių metų pradžios įsigaliojus žemės naudojimo pokyčiams, kai valstybinės žemės valdymas bei dalis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijų perduota savivaldybėms.

Žemės ūkio ministerija anksčiau kovą kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama stabdyti jos pavedimą NŽT nebeišduoti naujų ir nepratęsti jau išduotų leidimų laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai. 

Kai valstybinės žemės sklypai bus suformuoti, juos bus galima įsigyti aukcionuose. 

Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas: už buvo 107 Seimo nariai, prieš – du, o 10 susilaikė.

Finansų įstaigos, jei joms kiltų įtarimų, turės keistis informacija apie klientus ir jų atstovus, naudos gavėjus, įmonių ir jų vadovų pinigines operacijas ar sandorius. Informacijos keitimosi tvarką nustatys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Seimas, be to, išplėtė asmenų, kuriems bus taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, ratą – jų neatitinkantys žmonės negalės dalyvauti kai kurių įmonių, pavyzdžiui, lošimų organizatorių valdyme. Šiuos reikalavimus turės atitikti ir pastarųjų įmonių samdomi žmonės bei įmonės, taip pat valiutų keitimo specialistai, nekilnojamojo turto agentai, mokesčių konsultantai, apskaitininkai.

Seimas įpareigojo virtualiųjų valiutų keityklas ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius minimalų – 125 tūkst. eurų įstatinį kapitalą išlaikyti per visą veiklos laiką. 

Priežiūros institucijos galės stabdyti pažeidėjų veiklą.

Teigiama, kad taip norima skatinti vietos gynybos pramonę, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas į ją.

Įstatymu taip pat siūloma, kad Vyriausybė patvirtintų prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris parodys aiškias Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptis, ir, pasak Krašto apsaugos ministerijos, pramonės subjektams leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad pakeitimais norima sustiprinti gynybos pramonę Lietuvoje. 

Pataisomis siūloma apibrėžti tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmą, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.

Vadinamąjį „pramoninį bendradarbiavimą“ valstybė galėtų inicijuoti vykdant pirkimus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. eurų.

 „Vienur, pavyzdžiui, Šiaulių regione, yra dar labai šlapia, kitur jau kaip ir dirbama – sodina į dirvą. Pavyzdžiui, Kėdainiuose viena augintoja susodino į dirvą kopūstų daigus“, – BNS teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė.

Kaip sakė morkų ir kopūstų augintoja Sandra Kuprevičiūtė iš Kėdainių rajono, dėl palankių orų šiemet sodinimą pradėjo trimis savaitėmis anksčiau. 

„Pernai ankstyvąsias morkas sėjome kaip šiandien (penktadienį – BNS), tai šiemet leido orai į dirvą įeiti trimis savaitėmis anksčiau“, – sakė ūkininkė.

Jeigu laikysis tokie orai, kaip dabar, vėjai, kaip per pastarąsias dvi dienas, kurie labai greitai džiovina, gali tekti laistyti.

„Džiaugiamės dėl to, kad drėgmės laukuose dar užtenka, nors taip jau ant ribos viskas, nes kai kur jau per sausa šiek tiek, bet galime sėti, galime sodinti. Jeigu laikysis tokie orai, kaip dabar, vėjai, kaip per pastarąsias dvi dienas, kurie labai greitai džiovina, gali tekti laistyti. Laukiame lietaus“, – pasakojo ji.  

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad po tokių rekordinių karščių pats blogiausias scenarijus būtų šalnos.

„Atėjusios šalnos gamtai gali pakenkti, padaryti bėdos nemažai žydintiems pumpurams, tai yra sodininkams, daržininkams“, – BNS sakė A. Svitojus.

Pasak jo, dėl orų permainų, ypač tada, kai temperatūra dieną ir naktį skiriasi daugiau negu 20 laipsnių, augalai jaučia didelį stresą, nuo kurio atsiranda ligos.

Tuo tarpu žiemkenčiams didelės orų permainos neturėtų pakenkti, jie gali ištverti šaltį iki 7 laipsnių.

Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas  sako, kad braškių augintojams temperatūrų svyravimai pridaro papildomų rūpesčių – reikia ryte apdangalus nuimti, o vakare – vėl apkloti.

„Tas kas dengia braškių derlių agroplėvele, tas šokinėjimas verčia sunerimti. Uždengt-nudengt-uždengt-nudengt... O hektarų tai šimtai. O jeigu dar blogas vėjas? Labai apsunkina vėjuotumas“, –  pasakojo T. Gurskas. 

Anot jo, labiausiai orų permainos kenkia dekoratyviniams augalams, kurių pumpurai greitai išsprogsta, bet didžioji dalis uogininkų, pavyzdžiui, šilauogių, aviečių augintojų orų įtakos nepajus. 

„Kai staigiai atšilsta, viskas sužydi, bitės nespėja skraidyti“, – kalbėjo Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas.

Didžiausią nerimą augintojams kelia ne balandžio mėnesio temperatūros svyravimai, o gegužės.

„Minusas apie Motinos dieną pridaro daugiausiai žalos. Todėl uogininkai, sodininkai derlių skaičiuoja po šios dienos šalnų“, – teigė T. Gurskas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui ministerijos pateiktas variantas numato, kad nuo birželio jaunoms šeimoms su valstybės parama būstą įsigyti būtų galima ir trijų didžiųjų miestų žiedinėse savivaldybėse – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose. Ten perkamo būsto vertė neturėtų viršyti vidutinės konkrečios savivaldybės daugiabutyje esančio būsto vertės.

Tokiam siūlymui šią savaitę komitetas pritarė, dabar jį vertins Biudžeto ir finansų komitetas, o paskui svarstys visas Seimas.

Socialinių reikalų komiteto pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė BNS teigė, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose įsigyti būstą būtų galima „tik krašteliuose“.

„Taip būtų teisinga“, – teigė ji. 

„Jeigu jau žiedinė savivaldybė, tai nereiškia, kad kiekvienas gabalėlis yra prilipęs prie miesto. Yra skirtingi nutolimo atstumai“, – BNS sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Pasak parlamentaro, siūloma nauja tvarka savivaldybės iš dalies patenkintos, o, anot jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad būstus su valstybės parama būtų galima įsigyti dviejuose trečdaliuose Vilniaus rajono teritorijos, Klaipėdos rajone – maždaug pusėje, o Kauno rajone – trečdalyje teritorijos.

„Žiedinės savivaldybės nėra apvalios tiek, kad būtų galima teritoriškai nuspręsti. Jeigu žiedines savivaldybes išmeti, Medininkuose, Riešėje negalėtum įsigyti būsto, o jau Lentvaryje galėtų. Tai neteisinga. pavyzdžiui, Klaipėdos rajonas eina į Žemaitijos gilumą. Pusėje jo galėtum, kaimuose, miesteliuose galėtum, bet Gargžduose – ne“, – BNS teigė demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Linas Kukuraitis. 

Jis, be kita ko, prognozuoja, kad, Seimui priėmus ministerijos pasiūlytą variantą, atsirastų daugiau teritorijų, kur jaunos šeimos su valstybės parama galėtų įsigyti būstą.  

Jeigu Seimas naują paramos skirstymo tvarką patvirtintų, susidarytų dvi laukiančiųjų paramos eilės – vienoje būtų iki šiol finansinės paskatos jau paprašiusios, bet jos dėl lėšų stygiaus negaunančios jaunos šeimos, kurių yra apie tūkstantis, o kitoje – paramos prašysiančios pagal naujas taisykles.

Pagal naują tvarką subsidija siektų 7,5 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst. eurų). Tai reiškia, kad maksimali subsidijos suma būtų 6,5 tūkst. eurų.

Dabar subsidija siekia 15-30 proc. paskolos, šeima gali tikėtis vidutiniškai 15 tūkst. eurų paramos, jeigu ji turi vaikų.

Ateityje įsigyjamo būsto maksimali vertė, ko iki šiol nebuvo, siektų 120 tūkst. eurų. Taip pat ketinama įpareigoti šeimas, gavusias subsidiją, penkerius metus deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame bute.

Seimui ministerija taip pat siūlo nebeleisti jaunoms šeimoms būstų statytis pačioms, būtų galima pirkti tik stovinčius pastatus. Taip pat paramos dydis nebepriklausytų nuo vaikų skaičiaus, kaip yra iki šiol. 

Paramai jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose iš biudžeto 2018-2022 metais buvo skirta 64,2 mln. eurų, pernai – 12 mln. eurų, o šiemet – 8 mln. eurų, bet visos 2024 metams numatytos lėšos jau yra išdalintos.

Tokį sprendimą komisija priėmė trečiadienį. Taip pat nutarta nesikreipti į Etikos ir procedūrų komisiją.

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Agnė Širinskienė pareiškė, kad etikos sargams įvertinti A. Anušausko elgesį greičiausiai siūlys opozicija.

„Tirti Antikorupcijos komisijoje nėra rimto pagrindo (...). Emocijos. Kažkokie pasisakymai šiek tiek sutirštinti. (...) Kažką mūsų komisijoje dar šiuo klausimu nuveikti nematau, kad būtų galimybių. Kas nori politiškai įvertinti Anušausko pasisakymą nesiūlyčiau tai daryti per mūsų komisiją. Gali frakcijos kritiškai įvertinti, jeigu nori“, – teigė konservatorius Jurgis Razma.

A. Širinskienė teigė A. Anušausko pasisakymuose matanti etikos pažeidimo požymių.

„Matant tuos požymius, būtų prasminga Etikos komisijai pavertinti. Kaip pavadinti ministro elgesį, kai jis... suprantu, galbūt emocijos, bet kitą dieną jis galėjo paneigti ir išsklaidyti visas abejones. Pasakyti, kad pasikarščiavau, bet jis pusantros savaitės bandė visaip save pateisinti“, – sakė parlamentarė.

Jeigu to mes nepadarysime dabar, tai padarys opozicijos nariai.

„Jeigu to mes nepadarysime dabar, tai padarys opozicijos nariai“,  – pridūrė ji, kalbėdama apie kreipimąsi į Etikos komisiją.

Pasak A. Širinskienės, A. Anušausko elgesys lėmė, kad viena partija net buvo paskelbusi, jog traukiasi iš susitarimo dėl gynybos finansavimo.

„Tos pasekmės politinei sistemai tikrai buvo ir didžiulės“, – teigė politikė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kovo pabaigoje pranešė atsisakanti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje, o Generalinė prokuratūra po kelių dienų pranešė palikusi galioti STT priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

Atsistatydinimo pareiškimą kovo viduryje įteikęs A. Anušauskas po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pareiškė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Dabar draudimas įsigalioja, kai rūkymui paprieštarauja bent vienas namo gyventojas.

J. Sabatausko teigimu, prieš trejus metus uždraudus rūkyti daugiabučių balkonuose, nepavyko sulaukto to efekto, kurio tikėtasi. 

„Žmonės, kurie negali balkonuose rūkyti, rūko susėdę virtuvėse  prie gartraukio ir tada tie dūmai patenka per namo ventiliacijos sistemą ir gali jausti kiekvienas kaimynas bent tos pačios laiptinės“, – BNS tvirtino J. Sabatauskas.

Pasak jo, per draudimo rūkyti balkonuose laikotarpį nubausta nedaug žmonių.

Tuo metu idėjos iš balkonų išguiti rūkalius iniciatorius demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas pasipiktino tokia pataisa, sakydamas, kad ji iš esmės užkirstų kelią draudimams.

„Surinkti pusę gyventojų net namo renovacijai sudėtinga. Tai nerealus skaičius norint priimti tokius sprendimus namo mastu. Tai Sizifo darbas – eiti per butus ir įtikinėti kaimynus, kad rūkalai kenkia sveikatai“, – BNS teigė jis,

Keisti gerą sprendimą yra labai neišmintinga, tai sukels žmonių pasipriešinimą, bus sugriautas interesų balansas.

Politikas pabrėžė, kad dėl Seimo patvirtintos tvarkos diskusijos vyko ir sprendimų ieškota porą metų. 

„Keisti gerą sprendimą yra labai neišmintinga, tai sukels žmonių pasipriešinimą, bus sugriautas interesų balansas“, – pridūrė T. Tomilinas.

Dabar norėdamas, kad jo gyvenamame daugiabutyje būtų uždrausta rūkyti, žmogus turi kreiptis į savivaldybę. Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju įrengiami ženklai apie galiojantį draudimą.

Per trejus metus dėl rūkymo didmiesčių balkonuose nubausta keliasdešimt žmonių, beveik visi – Kaune.

Vasarį trijų didžiųjų miestų BNS pateikti duomenys parodė, kad Klaipėdoje vienintelė bauda skirta užpernai, tuo metu Kaune 2021 metais skirta 11 baudų, užpernai – devynios, o pernai – 13. Vilniuje dėl rūkymo balkonuose nebuvo nubaustas nė vienas žmogus, nors skundų iš gyventojų sulaukiama.

Draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas, įsigaliojo 2021-ųjų pradžioje. Nuo tada sostinėje rūkymas uždraustas 1,7 tūkst. daugiabučių. Kaune tokių daugiabučių yra 545, o Klaipėdoje – 303.

Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisoms: už balsavo 99 parlamentarai, o susilaikė keturiolika. Galutinis balsavimas – kitame posėdyje.

Pakeitimai numato, kad valstybės paramos galės siekti žuvusiųjų nepriklausomybės gynėjų vaikai, našliai ir tėvai, taip pat – gynėjų, netekusių 45 proc. ir daugiau darbingumo arba pripažintų invalidais, nepilnamečiai vaikai, sutuoktiniai, tėvai.

Jiems būtų kompensuojamas būsto atnaujinimo projekto parengimas, jo įgyvendinimo administravimas, statybos techninės priežiūros išlaidos, paskolos draudimo įmoka. Taip pat būtų išmokama vienkartinė kompensaciją už paskolą, paimtą daugiabučiam modernizuoti, ar palūkanas, jeigu jos jau būtų apskaičiuotos iki įstatymo įsigaliojimo.

Dabar valstybės parama teikiama tik nepriklausomybės gynėjams.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo nuo šių metų liepos, o ne nuo 2025-ųjų gegužės leisti taksi ir pavežėjų paslaugas teikti vairuotojams, turintiems galiojantį Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) ar NATO šalyje, Šveicarijoje arba Ukrainoje išduotą pažymėjimą. 

Pasak G. Palucko, dabar Kelių transporto kodekso projekte numatomi pernelyg liberalūs reikalavimai, todėl jie sukuria nevienodas konkurencines sąlygas ir galimybes sukčiauti. 

Pasak jo, licencijų atnaujinimas nėra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas.

„Galima padaryti operatyviau. Tai nedidelė reforma“, – BNS teigė G. Paluckas. 

Seime svarstomos Kelių transporto kodekso pataisos numato, kad ateityje taksi vairuotojai turės naudoti su spausdintuvu sujungtą taksometrą arba taksometrą ir kasos aparatą.

Šiuo metu dirbti pavėžėju ar taksi vairuotoju gali bet kurios šalies vairuotojo pažymėjimą turintis užsienietis, pakanka dvejų metų stažo vairuojant B kategorijos transporto priemonę.

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, dabar su trečiųjų šalių vairuotojo pažymėjimais Lietuvos keliuose važinėja apie penktadalis pavežėjų.

„Susidursime su teisėtais lūkesčiais ir žmonių nusivylimu“, – praėjusią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė demokratų frakcijos narė Rima Baškienė, pabrėžusi, kad 2024 metams tokiai paramai numatyta per mažai tik 8 mln. eurų. 

Ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Ramūnas Šveikauskas nurodė, jog pusė šiems metams numatytų lėšų jau išdalinta.

„4,5 mln. eurų jau esame paleidę ir yra išduotos pažymos maždaug 300 šeimų“, – komitete sakė jis.

Viceministras Martynas Šiurkus negalėjo pasakyti, kiek šeimų galėtų kreiptis dėl paramos sugriežtinus jos dalybas.

„Analizuodami dabartines eiles matome, kad vis tik jose laukiančiųjų didžioji dalis iš tų pačių žiedinių savivaldybių, į kurias parama ir dabar nukeliauja“, – komitete tvirtino viceministras.

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad 30-40 proc. paramos prašančių ir jos dėl lėšų trūkumo negaunančių šeimų būstą įsigyja be valstybės paramos. 

„Tai reiškia, kad jiems ta parama nebuvo tas dalykas, dėl ko jie gali ar negali įsigyti būstą“, – kalbėjo viceministras. 

Prezidento patarėja Vaida Budzevičienė priekaištavo, kad vienose vietovėse arti Vilniaus valstybės parama teikiama, o kitose – ne.

„Nėra teisinga neleisti parama būstui pasinaudoti Liucionyse ar Nemenčinėje, 30 km nuo Vilniaus, o leisti Lentvaryje Trakų savivaldybėje“, – tvirtino V. Budzevičienė.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas teigė, kad Judrėnų miestelyje ar Endriejavo seniūnijoje, kur įsikurti su valstybės parama nebūtų galima, būstas yra kur kas pigesnis nei Švėkšnoje ar Rietave.

„Registrų centras turi turto verčių žemėlapius, pagal juos galima tiksliai išskirti tas teritorijas šalia Klaipėdos, kuriose įsigyjant būstą nebūtų skiriama paskata“, – kalbėjo meras. 

Socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi, kad paramos dalybų sąlygos yra tokios, kad jos negauna jaunos ir neturinčios pakankamai lėšų įsigyti būstą šeimos, tuo metu ją gauna didesnių pajamų šeimos. 

B. Markausko teigimu, paramą gauna šeimos, turinčios komercinio nekilnojamojo turto: „Tokius dalykus reikia eliminuoti“.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Audronė Vareikytė tvirtino, kad dauguma savivaldybių remia šeimų, pretenduojančių į paramą, turto ir pajamų patikrą. Tačiau, pasak jos, pataisų rengėjai to nenumatė.  

Prezidento atstovė V. Budzevičienė taip pat apgailestavo, kad parama negali pasinaudoti šeimos, norinčios statytis būstą.

„Kai kuriuose regionuose nubrauksime galimybes pasinaudoti parama, nes ten tiesiog niekas nestato daugiaaukščių namų, o senų neparduoda“, – teigė ji.   

„Seni namai, kurie parduodami regionuose, yra nekokybiški, net ir su ribotomis pajamomis šeima skaičiuoja, kad pigiau ne nusipirkti seną, o statytis naują būstą“, – pridūrė V. Budzevičienė.

Pataisomis, kurioms jau pritarė Vyriausybė, siūloma mažinti paramą jaunoms šeimoms įsigyjant būstą ir neteikti jos aplink didžiuosius šalies miestus esančiose savivaldybėse bei kurortuose.  

Subsidija siektų 7,5 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst. eurų), o tai reiškia, kad maksimali subsidijos suma būtų 6,5 tūkst. eurų. Dabar subsidija siekia 15-30 proc. paskolos, šeima gali tikėtis vidutiniškai 15 tūkst. eurų paramos. Vėliau įsigyjamo būsto maksimali vertė siektų 120 tūkst. eurų. Subsidija būtų išmokama tik užbaigus statybas.

Taip pat ketinama įpareigoti šeimas, gavusias subsidiją,  penkerius metus deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame bute. 

M. Šiurkaus teigimu, 70 proc. paramos gavėjų uždirbo daugiau nei VDU, daugiau nei pusė buvo iki 30 metų amžiaus. Maždaug pusė šeimų dirbo kitose savivaldybėse nei įsigijo būstą, o apie 6 proc. nedeklaravo gyvenamosios vietos būste, kurį įsigijo su valstybės parama. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2018-ųjų iki 2022 metų finansine paskata galėjo pasinaudoti 5,3 tūkst. šeimų, iš jų mažiausiai buvo pasienio rajonuose, o daugiausiai – Klaipėdos (18,4 proc. visų gavėjų), Kauno (7,3 proc.), Vilniaus (5,8 proc.), Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose – čia vidutinis paramos dydis viršijo 15 tūkst. eurų ir buvo iki 32 proc. didesnis negu kituose rajonuose, kur nekilnojamasis turtas pigesnis.

Tokiai paramai iš biudžeto 2018-2022 metais buvo skirta 64,2 mln. eurų, pernai – 12 mln. eurų, o šiemet – 8 mln. eurų.