Statistikos dinamika

Ilgametė SEB banko partnerė organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ neseniai pasidalijo duomenimis apie mokinių dalyvavimą verslumo programoje „Accelerator X“. Tai mokomųjų mokinių bendrovių programa, kurios dalyviai dar mokyklos suole gali išbandyti tikro verslo kūrimo pradmenis ir patirti, ką reiškia kurti, vystyti, valdyti verslą, priimti svarbius sprendimus. Taip lavinamas ne tik mokinių verslumas, bet ir lyderio savybės, bendradarbiavimo įgūdžiai, kūrybiškumas, savarankiškumas, drąsa ir ryžtas priimti sprendimus.

Nuo 2020 m. šioje programoje dalyvavo 6,7 tūkst. 9–12 klasių mokinių, iš jų 3,7 tūkst. merginų ir beveik 3 tūkst. vaikinų. Įdomu tai, kad šioje programoje vadovo pareigas mokomosiose įmonėse vidutiniškai 15 proc. dažniau eina merginos. Tiesa, jų ir vaikinų dalis einant vadovaujamas pareigas kasmet artėja prie 50 su 50 proporcijos. Toks ir yra programos tikslas – ir dalyvių, ir lyderio vaidmenį apsiimančių mokinių dalis pagal lytį turi būti lygi.

Akivaizdu, kad šiandien mokyklos suole mergaitės ir berniukai jaučiasi lygūs imtis vadovaujamojo vaidmens. Deja, vyresnėms kartoms tai nebuvo būdinga – darbo rinkoje tokios lygybės dar nėra. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, praėjusiais metais iš 132,7 tūkst. vadovo pareigas einančių asmenų Lietuvoje maždaug 38,5 proc. buvo moterys. Lyčių lygybės stygių rodo ir dar viena svarbi statistikos eilutė – atlyginimai. Šiuo metu vyrai Lietuvoje uždirba vidutiniškai 13,6 proc. daugiau negu moterys.

Nauda keleriopa

Darbo rinkoje ir versle lyčių disbalansą rodo ir kiti duomenys. Pavyzdžiui, SEB banko iniciatyva šių metų vasarį–kovą trijose Baltijos šalyse atlikta „Norstat“ apklausa atskleidė, kad perspektyva tapti verslininku vilioja kas penktą (20 proc.) vyrą ir tik kas septintą (15 proc.) moterį Lietuvoje. Paprašytos pasakyti priežastis, kurios šiuo metu trukdo steigti savo įmonę, kone trečdalis (31 proc.) Lietuvos moterų įvardijo nesėkmės baimę. Vyrai šį iššūkį minėjo kur kas rečiau: tik apie 12 proc. respondentų nurodė nesiimantys verslo dėl nesėkmės baimės.

Tokia nelygybė ir daugeliui šalies moterų būdinga pasitikėjimo savimi stoka yra nemažas iššūkis. Juk lyčių lygybė versle atveria didžiulį ekonominį potencialą, kurį svarbu išnaudoti Lietuvoje. Antai tarptautinės vadybos ir konsultavimo įmonės „McKinsey“ tyrimų padalinys prieš kelerius metus apskaičiavo, kad vien didesnis moterų įtraukimas į darbo rinką viso pasaulio bendrąjį vidaus produktą (BVP) galėtų padidinti iki 26 proc. Konsultavimo bendrovės „Boston Consulting Group“ analizė rodo, kad, jei vadovaujamas pareigas einančių moterų būtų tiek pat kiek ir vyrų, pasaulio BVP augtų 3–6 proc. sparčiau, o pinigais tai reikštų maždaug 2,5–5 trilijonus JAV dolerių per metus.

Moterų verslumo nauda visuomenei ne vien ekonominė. Pastebima, kad moterys daug dažniau negu vyrai kuria socialinius verslus ir taip sprendžia socialines problemas, teikia pridėtinę vertę bendruomenėms. Be to, vadovaujamas pareigas einančios moterys įkvepia, įtraukia į veiklą ir moko kitas moteris. Didesnis ryšių tinklas leidžia dalytis patirtimi, idėjomis ir gerąja praktika, atveria naujų galimybių.

Lyderystės įgūdžiai

Kaip šalies moteris galėtume paskatinti aktyviau kurti verslą? Čia pirmiausia derėtų pažvelgti į švietimą, nes apie moterų lygias galimybes ir verslumą svarbu kalbėti jau mokykloje. Didelį įdirbį šioje srityje turi jau minėta organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, keičianti ištisų kartų mąstymą ir nuostatas. 30 metų mūsų šalyje veikianti nevyriausybinė organizacija skatina ir drąsina jaunąją kartą išnaudoti šiuolaikines technologijas, siūlyti inovacijas ir besąlygiškai tikėti savo idėjomis.

Baigusios mokyklas „Lietuvos Junior Achievement“ programų alumnės net 3–5 kartus dažniau bando kurti savo verslą. Jos tai daro, nes dar mokykloje patyrė, kad svarbiausia yra bandyti, o klaidos yra neatskiriama gyvenimo dalis. Svarbu nebijoti klysti. Taigi vaikų dalyvavimas tokiose programose turi akivaizdžią naudą, o jų vaisiai raškomi visą gyvenimą.

Kad skleistųsi moterų verslumas, svarbios ir sėkmės istorijos apie tai, kaip būtent moterys įkuria verslą ar vadovauja sėkmingam verslui. Tai suteikia drąsos, įkvepia pasitikėjimo savimi, ryžto bandyti pačioms. Vis dėlto iš daugybės garsių verslo kūrėjų istorijų šiandien matome, kad įveikti vidines kliūtis ir nuostatas kartais net sunkiau negu išorines. Todėl būtina išgyvendinti stereotipus visuomenėje apie tai, kas skirta vyrams, o kas moterims, ką gali vieni, o ką kiti.

Pradėti reikėtų nuo mokyklų, kuriose neretai vis dar skatinamas berniukų veiklumas ir drąsa, o mergaitės mokomos švelnumo ir nuolankumo. Moterys sudaro pusę pasaulio gyventojų. Jų yra pačių įvairiausių: drąsių, darbščių, jautrių, veiklių. Lygiai taip pat kaip ir vyrų. Norint kurti rytojų visiems, būtina lygybė, o ji turi prasidėti nuo lyderių.

Akivaizdžios tendencijos

Viena iš teigiamų tendencijų, kurią rodo kasmet banko atliekami jaunimo tyrimai, yra tai, kad taupyti jaunimas pradeda vis anksčiau – kone pusė Lietuvos jaunuolių taupyti įpranta dar vidurinėje mokykloje ar anksčiau. Ir jų gretos tik gausėja.

Tačiau finansinis raštingumas yra kur kas daugiau negu taupymas. Ši sąvoka apima žinių ir supratimo apie finansus, pasitikėjimo savimi, gebėjimų ir veiksmingų sprendimų visumą, padedančią priimti sau palankų ir tvarų finansinį sprendimą. Arba, jei visiškai paprastai, tai supratimas apie pinigų vertę ir protingas jų leidimas.

Kadangi ne visi vaikai turi vienodas sąlygas apie pinigus ir tvarų savo finansų valdymą sužinoti namuose, švietimo įstaigoms tenka pareiga pasirūpinti pagrindinių žinių lygiu. Vis dėlto geriausi mokytojai ir pirmas pavyzdys, kaip reikia elgtis su pinigais, vaikams yra tėvai.

Nebijokite kalbėti

Kada ir kaip vaikus supažindinti su pinigais ir ugdyti jų asmeninių finansų valdymo įgūdžius, kiekvienas sprendžia individualiai. Auksinė taisyklė čia – pinigai šeimoje neturėtų būti tabu, o vaikai turi suprasti, kam pinigai reikalingi ir kaip tinkamai su jais elgtis.

Pirmoji pažintis su pinigais galėtų įvykti vaikams esant dar ikimokyklinio amžiaus, kad ir žaidimo forma. Pavyzdžiui, vaikui pradedant pažinti skaičius ir mokantis juos sudėti, pinigus – centus ar žaislinius popierinius pinigus – galima naudoti kaip vieną iš edukacinių priemonių.

Nebijokite su vaikais kalbėti apie pinigus: apsipirkdami parduotuvėje ar būdami namuose supažindinkite su kainomis, aptarkite, kiek kainuoja maisto produktai, kasdien naudojami daiktai, žaislai. Kad padėtumėte vaikams suprasti santykinį pinigų dydį, pasiūlykite kainas palyginti.

Su vyresniais galima aptarti ir kitas pragyvenimo išlaidas, pavyzdžiui, kiek kainuoja įvairios paslaugos, būsto paskola, būreliai ar kiek šeima išleis atostogoms. O jei mėgstate stalo žaidimus, puikiai tiks ir "Monopolis" ar panašus žaidimas.

Vaiko "atlyginimas"

Vis dėlto geriausias mokytojas yra praktika, o jos vaikai gaus turėdami reguliarių pajamų – kišenpinigių. Kada, kokiu dažnumu ir kiek pinigų duoti vaikams, patarimų yra įvairių. Tai priklauso ir nuo šeimos finansinės padėties.

Pirmųjų savo pinigų vaikas gali gauti vos pramokęs skaičiuoti. Žinoma, tai neturėtų būti didelė suma. Pavyzdžiui, ją galite susieti su vaiko amžiumi: per savaitę vaikas gauna perpus tiek eurų, kiek jam metų.

Lietuvoje savo asmeninę sąskaitą ir su ja susietą mokėjimo kortelę gali turėti vaikai nuo septynerių metų, ir ši paslauga tampa vis populiaresnė.

Šias lėšas iš pradžių galite duoti grynaisiais pinigais, o ūgtelėjusiam vaikui turėtų patikti pinigus gauti į kortelės sąskaitą. Skaičiuoti gal ir neteks tiek daug, bet mokydamiesi naudotis nauja atsiskaitymo priemone jie jausis labiau suaugę – jei tėtis ir mama parduotuvėje moka kortele, vaikas norės daryti tą patį.

Nepamirškite su vaikais kalbėti apie taupomus pinigus, kiek jų jau turi, ką norėtų nusipirkti, kiek iki norimo pirkinio dar trūksta. Taip pat atminkite, kad vaikai jus stebi ir iš jūsų mokosi, todėl svarbu rodyti gerą pavyzdį. Gal ir jums praverstų taupyti naujam telefonui, televizoriui ar kitam brangesniam pirkiniui kartu su vaiku?

Padėti, bet ne nurodinėti

Vaizdas parduotuvėje, kai prekystalio nesiekiantis vaikas tiesia banko kortelę ar atsiskaito telefonu bekontakčiu būdu, jau nestebina – Lietuvoje savo asmeninę sąskaitą ir su ja susietą mokėjimo kortelę gali turėti vaikai nuo septynerių metų ir ši paslauga tampa vis populiaresnė. Be to, korteles priima vis daugiau mokyklų, taigi jos tampa įprasta priemone susimokėti už pietus, o tai suteikia daugiau patogumo ne tik vaikams, bet ir tėvams.

Interneto bankas ar mobilioji programėlė yra puiki praktinė priemonė mokant vaikus finansinio raštingumo, o galėdami atsiskaityti kortele vaikai gali patys savarankiškai tvarkyti turimas lėšas, pavyzdžiui, vos atsiskaitę pasitikrinti sąskaitos likutį, įvertinti, kam ir kiek pinigų jau išleido tą mėnesį. Taip pat mažėja rizika pamesti pinigus ar pamiršti atsiimti grąžą, o tėvai gali bet kada pervesti kišenpinigių greitai ir nemokamai.

Dar vienas interneto banko ar mobiliosios programėlės pranašumas yra operacijų išrašai. Su vaiku sutarę, kokią dalį pajamų jis planuoja išleisti kasdienėms reikmėms, o kokią – taupyti, praėjus mėnesiui ar kitam sutartam laikui galite kartu paanalizuoti, kaip pavyko susitarimo laikytis, kokios išlaidos buvo nebūtinos ir kiek būtų pavykę sutaupyti jų nepatyrus.

Tačiau vaiko asmeninių lėšų analizė turėtų vykti tik jam sutinkant, reikėtų pasistengti vengti vertinimų ir juo labiau priekaištų dėl vaiko išlaidų. Kišenpinigiai vaikus moko pačius planuoti savo santaupas ir išlaidas, todėl tėvai turėtų rodyti pasitikėjimą ir leisti jam su savo pinigais elgtis taip, kaip jam norisi. Ir leisti klysti, nes tik patys priimdami sprendimus ir patirdami jų padarinius vaikai mokysis tvarkyti savo finansus ir juos planuoti. Neiškentę ir nusipirkę saldumynų ar žaidimų, kitąkart jie supras, kad taip tik patys prailgino laiką, per kurį teks taupyti norimam telefonui ar kitam svarbesniam pirkiniui.

Atkreipkime dėmesį į keturis svarbiausius pokyčius, kurie leidžia tikėtis didesnio sistemos efektyvumo ir sotesnės bei oresnės senatvės jos dalyviams.

Didesnis įsitraukimas

Pensijų sistemos tikslas – užtikrinti nuolatines pajamas pensinio amžiaus sulaukusiam ir būtiną, bent 15 metų darbo stažą turinčiam žmogui. Deja, Lietuva, kaip ir daugelis Vakarų valstybių, susiduria su iššūkiu – mūsų visuomenė sensta, pensininkų ir dirbančiųjų santykis prastėja. Jei ši tendencija išliks, ilgainiui gyventojai gaus vis mažesnes pensijas, palyginti su buvusiu atlyginimu. Prognozuojama, kad 2040 m. „Sodros“ pensija užtikrins vos 34 proc. buvusių pajamų: skaičiuojant pagal dabartinį vidutinį darbo užmokestį (VDU), tai sudarytų apie 240 eurų per mėnesį. Tokiu atveju senatvėje pasikliauti vieninteliu pensijos šaltiniu, „Sodra“, būtų pernelyg rizikinga.

Kitaip nei kaimyninių šalių, kur dalyvavimas II pakopos pensijų fonduose privalomas, Lietuvos gyventojai savarankiškai sprendžia, ar dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje. Dauguma dirbančiųjų, laimei, yra priėmę sprendimą kaupti II pakopos pensijų fonduose ir taip užsitikrinti papildomą pajamų šaltinį senatvėje. Lietuvos banko duomenimis, šių metų viduryje II pakopos pensijų fonduose pensiją kaupė 1,299 mln. gyventojų. Kasmet šios sistemos dalyvių gretas papildo dar apie 40 tūkst. dirbančiųjų. Tiesa, skiriasi dalyvių pasirinkti kaupimo fonduose būdai: apie pusė kaupia tik „Sodros“ mokamą dalį ir patys prie savo pensijos neprisideda. Kita pusė prisiėmė daugiau atsakomybės už savo ateitį ir prie „Sodros“ įmokos prisideda dalimi darbo užmokesčio. Taip elgtis skatina ir valstybė, tokiems gyventojams prie pensijos pridėdama papildomai 2 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio siekiančias įmokas.

Pakeitimams įsigaliojus jaunesni nei 40 metų dirbantieji, kurie iki šiol nekaupė pensijos II pakopos fonde, automatiškai bus įtraukiami į kaupimą su galimybe atsisakyti.

Vienas svarbiausių pokyčių, kuriuos atneš Seimo priimti ir prezidentės pasirašyti įstatymų pakeitimai, ir yra paskata kuo didesnei daliai gyventojų dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje. Pakeitimams įsigaliojus jaunesni nei 40 metų dirbantieji, kurie iki šiol nekaupė pensijos II pakopos fonde, automatiškai bus įtraukiami į kaupimą su galimybe atsisakyti. Jei dirbantysis pats nepasirinks fondo, kuriame norėtų kaupti lėšas senatvei, tai už gyventoją padarys „Sodra“, fondą parinkdama atsitiktine tvarka. Užuot „rinkęsi dalyvauti“, kaip iki šiol, dirbantieji turės „rinktis nedalyvauti“. Šis pakeitimas pasitarnaus gyventojams, kurie vis susimąstydavo apie papildomo kaupimo pensijai būtinybę, tačiau apsisprendimą dėl įvairių priežasčių atidėliodavo. Likę dirbantieji turės patys imtis iniciatyvos ir suskubti pasirinkti jų poreikius geriausiai atitinkantį kaupimo pensijai variantą.

Vyresni nei 40 metų gyventojai, kaip ir iki šiol, galės tapti pensijų kaupimo sistemos dalyviais savo iniciatyva, sudarydami sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Svarbu pabrėžti, kad II pakopos pensijų fondų dalyviams nuo 2019 m. nebebus proporcingai mažinama senatvės pensija, todėl visos fonduose sukauptos lėšos bus papildomas priedas prie „Sodros“ mokamos pensijos.

Didesnė pensija

Įsigaliojus naujajai pensijų kaupimo tvarkai keisis ir kaupimo formulė. Iki šiol kaupimas vyko dviem būdais: sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudimo įmokų siekiančią dalį į fondą pervestų „Sodra“ ir patiems prie to neprisidėti (vadinamoji formulė 2+0+0) arba papildomai mokėti 2 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio ir dar gauti 2 proc. VDU siekiančią įmokos dalį iš valstybės (formulė 2+2+2).

Nuo ateinančių metų „Sodros“ įmokas į II pakopos pensijų fondus pakeis paties dalyvio mokamos įmokos. Gyventojas kaupimui skirs 4 proc. – arba 3, skaičiuojant pagal naują darbo užmokesčio apmokestinimo tvarką, – savo atlyginimo „ant popieriaus“. Tiesa, kitąmet dėl planuojamo darbuotojo ir darbdavio mokamų mokesčių konsolidavimo, dirbantiesiems 2 proc. mažinama mokestinė našta. Tai daroma siekiant palengvinti kaupiančiųjų įsipareigojimus – pusę sistemos dalyvio įmokos į pensijų fondą sudarys lėšos, sutaupytos dėl darbo užmokesčiui taikomo mažesnio gyventojų pajamų (GPM) ir „Sodros“ mokesčių.

Prie kaupiančiųjų pensijos prisidės ir valstybė, iš biudžeto papildomai pervesdama 2 proc. – arba 1,5 proc., skaičiuojant pagal naują darbo užmokesčio apmokestinimo tvarką, – už praeitų metų VDU siekiančią įmokos dalį. Šiuo metu valstybės paskata kaupiantiesiems siekia 15,68 euro. Dėl mokesčių sistemos pakeitimų kitąmet vidutinis darbo užmokestis išaugs 1,289 karto ir 1,5 proc. siekianti valstybės paskata sudarys 15,81 euro.

Vadinasi, šiandien kaupiantys pensiją maksimaliai finansinio skirtumo iš esmės nepajus – įmokos į pensijų fondą sieks tuos pačius 4 proc., skaičiuojamus nuo asmens atlyginimo, o valstybės paskata išliks. Kaupiantiems minimaliai kaupimo tempas paspartės, nes gyventojai prisidės ir savo įmokos dalimi bei gaus papildomą paskatą iš valstybės biudžeto. Minimaliai kaupiančiųjų ir naujų sistemos dalyvių įmokos bus didinamos palaipsniui, pradedant nuo 1,8 proc. darbo užmokesčio ir per penkerius metus pamažu didinant įmoką iki 3 proc. atlyginimo „ant popieriaus“. Tokiu būdu sistemos dalyvis didesnio savo pajamų pokyčio nepajus ir įprotį taupyti senatvei ugdys po truputį.

Kadangi „Sodros“ įmokos pensijų fondų valdytojams nebebus pervedamos, tai ir nuo 2019 m. II pakopos dalyviams proporcingai nebebus mažinama senatvės pensija. Sulaukę senatvės dalyviai gaus nebemažėjančią „Sodros“ mokamą pensiją ir papildomas pajamas iš II pakopos pensijų fondų. Taigi kitąmet įsigaliosiantys pakeitimai didesnei daliai gyventojų ateityje leis tikėtis gerokai didesnės pensijos nei tuo atveju, jei sistema nebūtų keičiama.

Mažiau rizikos

Šiuo metu sistemos dalyviai turi patys imtis veiksmų, norėdami keisti fondą iš rizikingesnio į konservatyvesnį artėjant pensiniam amžiui. Paprastai rekomenduojama rizikingesnius fondus rinktis pensiją pradėjus kaupti jaunesniame amžiuje, o artėjant pensijai riziką siūloma mažinti ir pereiti į konservatyvesnį fondą. Nors pensijų fondų bendrovės visuomet pasirengusios padėti ir patarti kaupimo sistemos dalyviams, vis dėlto sprendimus ir riziką iki šiol jie turėjo priimti patys. Naujoji sistema to leis išvengti: pensijos nuo šiol bus kaupiamos naujuose gyvenimo ciklo koncepcijos pensijų fonduose.

Tokių fondų investavimo strategija keisis palaipsniui: laikui bėgant, atsižvelgiat į dalyvio amžių, vis mažesnė kaupiamų lėšų dalis bus investuojama į akcijas, tuo pačiu mažinant ir investicijos riziką. Papildomų veiksmų imtis neteks – gyventojo lėšos bus automatiškai perkeliamos į dalyvio amžių atitinkantį pensijų fondą. Nors dirbantiesiems paliekama galimybė ir patiems rinktis rizikingesnį ar konservatyvesnį fondą, pakeitimai leidžia tikėtis, kad neprisiimdami nepamatuotos rizikos ar nekaupdami perdėm konservatyviai, gyventojai sukaups daugiau.

Pažymėtina, kad šiuo metu ir taip vieni mažiausių Baltijos šalyse pensijų fondams taikomi mokesčiai bus mažinami perpus, todėl kaupiantieji galės tikėtis dar didesnės investicijų grąžos. Rizikos dalyvaujant pensijų kaupime gauti mažesnę „Sodros“ pensijos dalį apskritai nebelieka, nes kaupimo dalyviams valstybinė senatvės pensija mažinama nebebus. Be to, įsigaliojus naujajai tvarkai sistemos dalyviams suteikiama galimybė laikinai, iki vienerių metų nemokėti įmokų. Tai gera išeitis tiems, kurie supranta kaupimo reikšmę ateities pensijai, bet susiduria su laikinais finansiniais nesklandumais.

Daugiau paskatų rūpintis sotesne pensija

Pensijų sistema kartais lyginama su sumuštiniu: pirmoji pakopa, „Sodros“ dalis – tai pagrindas, duona. Ant jos tepamas sviestas – antroji, kaupiama pensijos dalis. Tačiau tam, kad sumuštinis būtų išties sotus, verta pasirūpinti ir dešra ar sūriu – trečiąja pakopa. Visose trijose pakopose dalyvaujantys gyventojai gali veiksmingiau kontroliuoti savo finansus ir užsitikrinti pageidaujamą pensijos dydį, kuris, ekspertų rekomendavimu, turėtų siekti apie 80 proc. iki pensijos gautų pajamų.

Naujoji pensijų sistema bus palanki tiems, kurie norės į savo ateities pensiją investuoti daugiau. II pakopos dalyviai ne tik kaups mokėdami periodines įmokas, bet ir galės įmokėti papildomai, už tai iš valstybės susigrąžindami gyventojų pajamų mokestį. GPM lengvata išlieka ir kaupiantiems pensiją III pakopos fonduose arba pagal investicinį gyvybės draudimą. Renkantis papildomo kaupimo būdą, reikėtų pradėti nuo tikslų įvertinimo – ar gyventojas nori užsitikrinti periodines išmokas, kurios, tikėtina, prisidės prie būtinųjų pragyvenimo išlaidų, ar sulaukęs pensijos pageidauja gauti vienkartinę išmoką iš III pakopos fondo ir ją investuoti į sveikatą ar buities pagerinimą. Žinoma, pagal galimybės yra svarbu užsitikrinti abu scenarijus.

Prisidėti bus skatinami ir darbdaviai – II pakopos pensijų fonduose darbuotojų naudai kaupiančios bendrovės, kaip ir kaupdamos III pakopoje, galės naudotis pelno mokesčio lengvata.

Dabar belieka palinkėti pensijų fondus valdančioms bendrovėms sėkmingai pasiruošti įgyvendinti naujoves, kurios neabejotinai turės teigiamą poveikį pensijų sistemai ir kiekvieno dirbančiojo ateičiai.