Ir memuarai, ir paukštis

Penkerių metų kadenciją vainikuojanti EP sesija Strasbūre dar kiek šurmulingesnė nei įprastai, nes paskutinė, visi stengiasi atvykti atsisveikinti su kolegomis, kai kas pasinaudoja paskutine proga parodyti didžiulius EP rūmus savo vaikams.

O kadencija tikrai buvo išskirtinė: kas galėjo įsivaizduoti, kad kils pandemija ir teks dirbti nuotoliu, o paskui Europoje prasidės karas. Dar vienas išskirtinis jos įvykis – „Brexitas“, tad EP kadenciją baigia mažiau europarlamentarų, nei ją pradėjo.

Paskutinėje sesijoje ne tik bandoma balsavimu užtvirtinti kuo daugiau jau sutartų sprendimų – kai kurie pasinaudoja paskutiniu šansu atkreipti į save dėmesį: slovakų europarlamentaras savo kalbos pabaigoje plenarinėje salėje paleido… paukštį – sakė, taikos balandį. Dalis juokėsi, dalis puolė piktintis dėl gyvūnų teisių pažeidimų. Vargais negalais paukštis buvo pagautas.

Kaip visuomet, kol nebalsuojama, posėdžių salė pustuštė, o kavinukės pilnos. Bet kai ko iš Lietuvos delegacijos nematyti nei vienu, nei kitu atveju: iš paskutinių devynių sesijų Strasbūre Viktoras Uspaskich praleido penkias. Kaip skelbta, jis minimas ir pradėtame ikiteisminiame tyrime, susijusiame su neteisėtu ES lėšų įgijimu.

Paskutinėje EP sesijoje rekordinis skaičius žurnalistų – net apie 600, tad kiekviename fotogeniškesniame pastato kampelyje stovi televizijų kameros, o prie kompiuterių kolegos palinkę net sėdėdami ant žemės.

Kaip visuomet EP daug ekskursantų ir oficialių svečių. Šįsyk žodį net EP plenarinių posėdžių salėje gavo dvidešimtmečiai iš dešimties šalių, mininčių narystės ES 20-metį, tarp jų ir 2024 m. gegužės 1-ąją gimusi Milda Bartašytė. Jie galėjo užduoti po klausimą savo šalies atstovui – to meto premjerui ar prezidentui: klausė apie savo šalių sėkmę, kaip prisimena tą dieną. Lietuvai atstovavo buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, nes anuometis mūsų premjeras Algirdas Brazauskas miręs, o prezidento institucija išgyveno didžiausią lig šiol būtą krizę: 2024 m. balandį Rolandas Paksas buvo pašalintas iš posto apkaltos būdu.

Po ceremonijos A. Valionis, „Kauno dienos“ paklaustas, ar taip įsivaizdavo Lietuvą po 20 metų, prisiminė, kaip 2002-aisiais su prezidentu Valdu Adamkumi, premjeru Algirdu Brazausku, grįždami iš svarbaus susitikimo dėl narystės Kopenhagoje, spėliojo, per kiek metų Lietuva pasieks ES vidurkį.

„Kiek prisimenu, buvome labiau optimistiški, nei paskui įvyko iš tikrųjų. Bet vis tiek tai milžiniška sėkmės istorija: beveik šešiskart padidinome BVP, sumažėjo nusikalstamumas, studentai studijuoja visoje Europoje, mūsų verslas remiasi eksportu ir visų pirma ES rinkoje, visa mūsų gerovė remiasi ES suteikiamomis galimybėmis“, – vardijo A. Valionis, pridurdamas, kad jam buvo malonu susitikti su 2004-ųjų gegužę gimusiais jaunuoliais, kurie jau ima į savo rankas permainas. O, pasak jo, tolesnė ES plėtra ir reformos – ne mažesni iššūkiai, nei buvo iškelti anuometinei kartai.

Situacija: Lietuvos atstovai yra paskutinėje vietoje pagal ir pagrindinių, ir šešėlinių pranešėjų skaičių, tai yra pagal svarbiausią EP darbą – įtaką ES įstatymų leidybai. / F. Marvauxo / EP nuotr.

Aktyvūs, bet ne ten

Vis dėlto Lietuvai paskutinę šios kadencijos sesiją kiek apkartino įtakingo leidinio „Politico“ paskelbta europarlamentarų ir politinių grupių visos kadencijos veiklos analizė ir statistika. Paaiškėjo, kad Lietuvos atstovai yra paskutinėje vietoje pagal ir pagrindinių, ir šešėlinių pranešėjų skaičių, tai yra pagal svarbiausią EP darbą – įtaką ES įstatymų leidybai. Negali teisintis, kad esame maža šalis, nes aktyviausi, vadinasi, ir įtakingiausi europarlamentarai yra iš nedidelių šalių – Liuksemburgo, Suomijos ar Portugalijos. Negalima ir teisintis, kad daugiau galių turi ES senbuviai: štai ketvirti rumunai, į ES įstoję vėliau nei mes, šešti – kartu su Lietuva prie ES prisijungę čekai.

„Svarbu suprasti, kad ne Lietuvos auditorijai skirtos žinutės feisbuke ar teisinių galių neturinčios rezoliucijos dėl užsienio politikos, nors ir labai matomos būtent Lietuvos viešojoje erdvėje, yra tikroji įtaka, o būtent įsitraukimas į įstatymų leidybos procesą EP“, – feisbuke rašė europinėse institucijose daug metų dirbanti Karolina Štelmokaitė.

Bet kuris didesnis EP dokumentas, dėl kurio balsuojama, turi savo pagrindinius vieną arba kelis pranešėjus, taip pat dar ir šešėlinius iš kitų EP politinių grupių. Pranešėjas yra atsakingas už tą dokumentą, vadovauja deryboms dėl teisės akto turinio arba jose dalyvauja, siekiant sutarimo. Tiesa, dokumentų EP yra įvairių. Yra teisėkūros aktai, kuriuos ES valstybės turi įgyvendinti. Tada pagrindinis ir šešėliniai pranešėjai vykdo ir atsako už derybas su ES Taryba, nuolat pristato derybų eigą EP komitetams. Kita dokumentų kategorija – įvairios iniciatyvos, rekomendacijos, kurias EP priima, bet jie šalims neprivalomi. Čia lietuviai europarlamentarai aktyvūs, ypač užsienio politikos klausimai.

Nuo nulio iki dvylikos

Nors lietuvių europarlamentarų bendras rodiklis prasčiausias tarp visų ES šalių, bet kai kurie jų gana aktyvūs. Pavyzdžiui, Lietuvos liberalų sąjūdžiui atstovaujantis Petras Auštrevičius parengė keturis pranešimus ir aštuoniuose buvo šešėlinis pranešėjas. Visi keturi – EP iniciatyvos užsienio politikos srityje (dėl ES integracijos stiprinimo atsižvelgiant į būsimą plėtrą, dėl santykių su Baltarusija, dėl Rytų partnerystės ir kt.). Šešėliniu pranešėju jis buvo dėl šešių EP iniciatyvų ir dviejų teisėkūros aktų – dėl specialaus fondo Ukrainai sukūrimo ir dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“.

Kiek prisimenu, buvome labiau optimistiški, nei paskui įvyko iš tikrųjų. Bet vis tiek tai milžiniška sėkmės istorija.

Socialdemokratams atstovaujanti Vilija Blinkevičiūtė šią kadenciją parengė du pranešimus, abu teisėkūros ir panašia tema – dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams.

Tėvynės sąjungai-Krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaujantis Andrius Kubilius kartą buvo pagrindinis ir tris šešėlinis pranešėjas. Pagrindinis pranešėjas buvo priimant rekomendacijas dėl ES ir Rusijos politinių santykių krypties, o šešėlinis – svarstant teisėkūros aktą dėl Europos inovacijų ir technologijos instituto ir dvi EP iniciatyvas (dėl ES Vidurinės Azijos ir dėl naujos ES plėtros strategijų).

Jo bendrapartietė Rasa Juknevičienė po kartą buvo pagrindinė ir šešėlinė pranešėja: pagrindinė – teisėkūros srityje (dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“), šešėlinė – EP iniciatyvoje dėl ES kibernetinės gynybos pajėgumų padėties.

Socialdemokratas Juozas Olekas net aštuoniskart buvo šešėlinis pranešėjas, iš kurių dukart – dėl teisėkūros aktų (dėl augalų veislių teisinės apsaugos pratęsimo kai kurioms jų rūšims ir dėl sprendimo Ukrainoje atliekamo javų sėklinių pasėlių aprobavimo ir užaugintos javų sėklos lygiavertiškumo klausimu).

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Bronis Ropė šią kadenciją šešiskart buvo šešėlinis pranešėjas, iš kurių triskart – teisėkūros aktų, daugiausia – žemės ūkio politikos klausimais.

Kitų indėlis kur kas mažesnis. Taip pat su LVŽS sąrašu į EP patekęs Stasys Jakeliūnas du kartus buvo šešėlinis pranešėjas (abu – EP iniciatyvos: dėl Europos Centrinio Banko 2018 m. metinės ataskaitos ir dėl rekomendacijų Komisijai dėl kylančių kriptoturto rizikų). Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Waldemar Tomaszewski kartą buvo šešėlinis pranešėjas (EP teisėkūros iniciatyva – rekomendacijos EK dėl pasiūlyto mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti dalinio keitimo). Vienintelei į EP išrinktai ne su partijos, o visuomeninio rinkimų komiteto sąrašu Aušrai Seibutytei teko vieną kartą būti šešėline pranešėja (EP iniciatyva – pranešimas dėl moterų ir vyrų lygybės ES). O Darbo partijos atstovui V. Uspaskich ir TS-LKD atstovaujančiam Liudui Mažyliui per visą kadenciją nebuvo patikėta būti nei pagrindiniais, nei šešėliniais pranešėjais.

„Gauti rengti pranešimą nelengva, o teisėkūros – ypač sunku. Jie paskirstomi pagal politines grupes, paskui komitetuose sprendžiama, kas bus pagrindinis, o kas šešėlinis pranešėjas. Paprastai per kadenciją nebūna, kad gauni kelis teisėkūrinius pranešimus. Iš Lietuvos delegacijos gal tik keturi juos turėjome“, – aiškina V. Blinkevičiūtė.

Bet, kai daliai mūsų šalies delegacijos narių nepatikima nė vieno, bendroje statistikoje ir likome autsaideriai, nors pagal kai kurių įrašus feisbuke ir galėjo susidaryti įspūdis, kad jie labai aktyvūs ir įtakingi.

Geopolitika svarbiausia

Pagal Lietuvos informaciniame lauke skelbiamą informaciją apie mūsų europarlamentarų veiklą gali susidaryti įspūdis, kad pagrindinė EP veikla – užsienio politika.

„Mano manymu, pagrindinis EP darbas šių penkerių metų kadencijoje – Ukraina ir karas joje, nes taip susiklostė, kad svarbiausia Europoje tapo geopolitika. Visa kita – ir žalioji kryptis, ir priemonės dėl COVID-19 pandemijos – irgi buvo svarbu. Bet tai, kad pavyko sukurti ir išlaikyti tam tikrą konsensusą remiant Ukrainą, atlaikant Kremliaus puolimą – pats svarbiausias dalykas“, – mano A. Kubilius.

Jis priduria, kad taip, tai nėra susiję su teisėkūra, bet negalima sakyti, kad tai nėra svarbu, nes EP formuojama ES politinė laikysena, ir vieni iš pagrindinių čia yra lietuviai europarlamentarai. „Iš Lietuvos EP turime vienuolika narių, trys klaidžioja kažkur kitur klaidžioja, bet kiti aštuoni aktyvūs šia tema. R. Juknevičienė, P. Auštrevičius, J. Olekas, aš esame EP užsienio politikos priešaky ir Ukrainos tematika formuluojame daugelį idėjų. Jei būtų analizuojamas EP narių darbas Ukrainos reikaluose, Lietuvos delegacija būtų tarp pirmaujančių“, – neabejoja europarlamentaras.

Jis pasakoja, kad čia yra daug nematomo darbo: neužtenka vien atsistoti ir pasakyti „Aš – už Ukrainą“ . Turi aiškiai suformuluoti iniciatyvas, suburti palaikytojus ne tik frakcijose, važinėti po kitas valstybes buriant politikus iš įvairių šalių, lankytis Ukrainoje. Pavyko suburti, galima sakyti, pasaulinę parlamentarų koaliciją dėl Ukrainos. Dėl Ukrainos reikalų mūsų europarlamentarai daug dirba su Rusijos opozicija. Lietuvos parlamentarai koncentruojasi ne tik į Ukrainos, bet ir Baltarusijos, Sakartvelo, Moldovos, Armėnijos klausimus.

Bet A. Kubilius yra ne tik Užsienio reikalų, bet ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys. „Ir šio komiteto posėdžiuose dalyvauju, aktyviai balsuoju, net turėjau vieną raportą. O dėl sankcijų Rusijos energetikos išteklių eksportui lietuviai buvo pagrindiniai idėjos varovai. Bet visur negali būti aktyvus. Išsikovojome autoritetą Ukrainos temoje, galime realizuoti įvairias iniciatyvas ir idėjas. Bet tai pareikalauja viso laiko ir energijos“, – tikina A. Kubilius.

Kas svarbiausia žmonėms

V. Blinkevičiūtė EP jau baigia trečią kadenciją ir ji mato kiek kitokius EP prioritetus: „Eurobarometro apklausoje ES piliečiai pasakė, kad jiems svarbiausia, kaip įveiksime skurdą, socialinę atskirtį, ar jie turės darbą. Jei tai žmonėms svarbiausias klausimas, jis turi būti svarbiausias ir EP darbotvarkėje.“

Pasak jos, EP priimami sprendimai, kurie turi įtakos visų 27 šalių, tarp jų ir Lietuvos, piliečiams, kurių yra daugiau nei 440 milijonų. Jos įsitikinimu, vienas svarbiausių EP sprendimų – Europos socialinių teisių ramstis, kuriame padėti socialinės Europos pagrindai. Per šią kadenciją priimta daug svarbių sprendimų jam įgyvendinti. Pavyzdžiui, direktyva dėl minimalaus atlyginimo ES. Žinoma, alga nebus visose šalyse tokia pati, bet galios tie patys kriterijai, kad ji negali būti mažesnė nei 50 proc. atlyginimo. Lietuvai čia dar reikia pasitempti. O minimali alga daro įtaką ir kitiems atlyginimams.

Kita dirbantiems asmenims svarbi direktyva, tiesiogiai daranti įtaką atlyginimams – dėl kolektyvinių susitarimų, socialinio dialogo. Skandinavijos šalyse kolektyvinio susitarimo apimtis yra apie 80 proc., o Lietuvoje tik apie 20. Direktyva įpareigoja imtis visų priemonių, kad kolektyvinių susitarimų daugėtų. Dar vienas svarbus sprendimas dirbančių žmonių labui priimtas šią, paskutinę, kadencijos sesiją – sutarta dėl internetinių platformų (pavežėjų, maisto išvežiotojų ir pan.) darbuotojų veiklos sąlygų. „Jie turi turėti sveikatos ir pensijos draudimą, ko dabar nėra. Pavyko susitarti, kad turi būti tam tikri kriterijai, nes negali būti vergovės šiems žmonėms“, – sako europarlamentarė. Šią kadenciją priimti sprendimai dėl darbo ir šeimos suderinimo, dėl atlyginimų skaidrumo, nes negali būti, kad moterys už tą patį darbą gauna mažiau nei vyrai. O tai, primena V. Blinkevičiūtė, daro įtaką ir pensijoms. Jei turėsi darbą su socialinėmis garantijomis, pakankamą atlyginimą, derinsi darbą ir šeimą, tai sumažins pajamų atotrūkį tarp moterų ir vyrų, pagerins gyvenimo kokybę ir kai išeisi į pensiją.

Priimti sprendimai dėl priežiūros strategijos, kas ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, dėl vaiko garantijų.

Svarbu suprasti, kad ne Lietuvos auditorijai skirtos žinutės feisbuke ar teisinių galių neturinčios rezoliucijos dėl užsienio politikos yra tikroji įtaka.

EP priimamos direktyvos turi įstatymo statusą, jie šalims privalomi. Nustatomas terminas ją perkelti į savo teisę, paprastai dveji metai. „Bet, pavyzdžiui, dėl vaiko garantijų įgyvendinimo Lietuva vėlavo daugiau nei metus. O juk priėmus priemonių planus jų vykdymui dar galima ir lėšų gauti iš europinių fondų“, – primena V. Blinkevičiūtė.

Paskutinė šios kadencijos sesija buvo dar vienas įrodymas, kad nors Lietuvoje EP dažnai įsivaizduojamas kaip į rezoliucijas užsienio politikos klausimais susikoncentravusi institucija, bet čia priimami sprendimai, su kuriais galime susidurti kiekvienas. Štai išplėstos vartotojų teisės taisyti sugedusius daiktus, bus spartinamas baudų už kelių eismo pažeidimus užsienyje išieškojimas, patvirtinti nauji oro kokybės reikalavimai, naujos ES taisykles, kurios įpareigos dideles kompanijas įvertinti savo veiklos poveikį žmogaus teisėms ir aplinkos apsaugai, žemdirbiams sumažinta administracinė našta, atsiras vieningas ES neįgaliųjų pažymėjimas ir automobilių statymo kortelės, patvirtintos ES kovos su smurtu prieš moteris taisyklės, kurios nustato baudžiamąją atsakomybę už priverstinį moterų ištekinimą, jų lyties organų žalojimą, stiprina išžaginimo prevenciją.

Vadovaujančių – mažai

Beje, V. Blinkevičiūtei patikima ne tik būti pagrindine pranešėja. Šią kadenciją ji buvo Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininkė, o praėjusią buvo išrinkta Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke, ir tai aukščiausias iš Lietuvos atstovų turėtas postas EP per visą laikotarpį, kai tapome ES nariais.

„Komitetų yra dvidešimt, ir paprastai jų pirmininkais tampa europarlamentarai iš didesnių valstybių, iš mažesnių – retai, o iš Baltijos šalių tai buvo vienintelis atvejis. Nėra lengva tapti komiteto pirmininku. Iki tol, kol tapau komiteto pirmininke, dar ir ankstesnėje kadencijoje buvau jo vicepirmininkė. Turi įrodyti, ar sugebėsi. Pirmiausia sprendimas priimamas frakcijoje, EP vienas lauke – ne karys“, – aiškina V. Blinkevičiūtė.

Lietuviai kol kas neturėjo ir EP pirmininko pavaduotojų, kas estams buvo pavykę. Bet, mano V. Blinkevičiūtė, jei lietuviai EP nori daryti įtaką, reikia aktyviau veržtis, siekiant gauti teisėkūrinius pranešimus.

A. Kubilius prisipažįsta, kad pirmas jausmas atvažiavus į EP, kad nieko tu čia nepasieksi, kai esi vienas tarp daugiau nei 700 europarlamentarų. „Bet po pirmų metų pamatėme, kad jei pasiimi temą, kur turi žinių, ir nuosekliai dirbi, esi iniciatyvus, sugebi suburti bendraminčių ne tik iš savo, bet ir iš įvairių politinių grupių, iš įvairių valstybių, gali realiai pasiekti rezultatą. Ypač prasidėjus karui Ukrainoje mūsų pradėjo labiau klausytis, ir nors mūsų įtakos šiai politikos krypčiai lengvai neišmatuosi apibrėžiamais dalykais, bet ji yra. O kai pajunti, kad gali kažką padaryti, tas pokyčių pojūtis dar labiau skatina dirbti“, – sako A. Kubilius.

Ir nors Lietuvos žmonės birželio 9-ąją rinks tik vienuolika iš 720 europarlamentarų, labai svarbu, ką išrinks, nes tikrai ne tas pat, koks bus kitos kadencijos EP.

„Apklausos rodo, kad Lietuvos žmonės pasitiki naryste ES, jie mato, kaip stipriai pasikeitė mūsų gyvenimas per tuos du dešimtmečius. O daugelis tų kiekvieno žmogaus gyvenimui svarbių sprendimų priimama čia, EP“, – pabrėžia ketvirtos kadencijos siekianti V. Blinkevičiūtė.

Kaip lietuviai dalyvauja EP teisėkūroje

(2019–2024 m. kadenciją buvo pagrindiniai ar šešėliniai pranešėjai)

Petras Auštrevičius – 4 pranešimai, 8 šešėliniai

Vilija Blinkevičiūtė – 2 pranešimai, 0 šešėlinių

Andrius Kubilius – 1 pranešimas, 3 šešėliniai

Rasa Juknevičienė – 1 pranešimas, 1 šešėlinis

Juozas Olekas – 0 pranešimų, 8 šešėliniai

Bronis Ropė – 0 pranešimų, 6 šešėliniai

Stasys Jakeliūnas – 0 pranešimų, 2 šešėliniai

Aušra Seibutytė – 0 pranešimų, 1 šešėlinis

Waldemar Tomaszewski – 0 pranešimų, 1 šešėlinis

Liudas Mažylis – 0 pranešimų, 0 šešėlinių

Viktor Uspaskich – 0 pranešimū, 0 šešėlinių

Šaltinis: EP