Apie unikalią Europos šaknų raidą rašiusi Jūratė Statkutė de Rosales daugelį mūsų įtikino neeiliniu Baltų vaidmeniu Senojo pasaulio istorijoje – o gal ir Balti-Morės miestas savo pavadinimą įgavo ne iš anglų-airių kilmės Lordo pavardės, o Baltijos jūros?!

Kaip ten bebūtų, lietuviškų akcentų stambiausiame nepriklausomame Jungtinių Valstijų didmiestyje (Baltimorė nėra jokios Marylando valstijos grafystės sudėtyje) netrūksta, ir dabar viename didžiausių Šiaurės Amerikos uostamiesčių tebegyvena apie 10 tūkstančių mūsų tautiečių, nemažai jų susibūrę į oficialią JAV Lietuvių Bendruomenės apylinkę, tebeturintys jau kelis dešimtmečius gyvuojančią tautinių šokių grupę „Malūnas“ (vadovas Rytis Grybauskas).

Vos prieš keletą metų Vilniaus miestas Baltimorei padovanojo šiame mieste gyvenusio žymaus roko muzikos atlikėjo Franko Zappos skulptūrą, tuo tarpu senamiestyje tebestūkso kelių aukštų Lietuvių Namai, beje neseniai atšventę savo šimtmetį, o juose kasmet organizuojamos iškilmingos tautinės šventės. Tačiau XV-osios išeivijos tautinių šokių šventės dalyviai kažin ar būtų sutilpę ir į visus 3 Lietuvių Namų aukštus – jie netilpo net į abu šešiolika-aukščio Hiltono viešbučio pastatus, trispalvės išdidžiai plazdėjo vėjyje ir virš šalimais stūksančių Marriott bei Hyatt daugiaaukščių. Visgi ne kasdien užjūryje draugėn suvažiuoja 1800 šokėjų, atstovaujančių 46 kolektyvus bei 6 šalis! Visi keliai pirmąjį liepos mėnesio savaitgalį vedė į Baltimorę, o dar ir dabar daugeliui mūsiškių ausyse skamba Tautiška giesmė, kurią Amerikos gimtadienio rytmetį giedojome „Žaviojo miesto“ įlankoje, viename ratelyje sukomės kartu su LR Seimo pirmininke Loreta Graužiniene.

Vakar iniciatyvą iš Marylando valstijos uostamiesčio perėmė viso pasaulio lietuvių bendruomenės, Tautišką giesmę sugiedojome ir vos suspėję sugrįžti į Portlandą. Kaip žinia, prieš šešis dešimtmečius surengta pirmoji išeivijos Dainų šventė, o jau sekančiais 1957-aisiais Čikagoje įvyko Šiaurės Amerikos lietuvių Šokių šventė. Liepos 3 d. Baltimorėje jau penkioliktąjį kartą rinkosi šokėjai – šįsyk iš 19 JAV bei 4 Kanados miestų, taip pat svečiai iš Kauno bei Panevėžio, o dar ir Stokholmo, Londono bei Tel Avivo - pirmą kartą išeivijos tautinių šokių šventėje dalyvavo Izraelio lietuvių „Vija“ grupė. Specialiai šiam renginiui Baltimorėje buvo sukurta ir pristatyta Lituanistikos Tyrimo ir Studijų Centro Čikagoje paroda apie visų Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių švenčių istoriją. „Šok, dainuok, nepasensi“ – rašė dar I-osios tokios šventės prieš 60 metų Čikagoje organizatorius Bruno Shotas, o jo išmintimi vadovavosi ir šių metų dalyviai Baltimorėje – jau ko ko, bet šokių ir dainų ištisą praėjusį savaitgalį nė viename iš pagrindinių Vidinės įlankos viešbučių netrūko.

Kaip taikliai pastebėjo vienas 15-osios Šokių šventės svečių iš „Klevo lapos“ šalies Linas, liepos 3-ąją Hilton-Baltimorė nejučia tapo vos ne tikru „Vingio parku“. Visgi, skirtingai negu „įprasta“ daugiatūkstantinėje mūsų tautiečių minioje Tėvynėje, tarp išeivijos lietuvių nekilo jokių konfliktų ar susistumdymų, nors šalia esančiose kavinėse ir paties viešbučio baruose visą savaitgalį laisvai „liejosi“ mūsų šalies aludarių pasididžiavimas „Švyturys“. Neturėjo ką veikti ir viešbučio apsauga bei miesto policija, nebent laisvą laiką galėjo skirti vienos seniausių pasaulyje kalbų pasimokymui, nes lietuviškai prašneko praktiškai visas Inner Harbor. “Šaukia ten tave kelionė“ – žymaus išeivijos poeto Bernardo Brazdžionio posmu į „Žavųjį miestą“ kvietė XV-osios Šokių šventės pirmininkas, Vašingtone gyvenantis Amerikos lietuvis Linas L. Orentas bei jauniausias istorijoje jos meno vadovas Tomas Mikuckis iš Bostono.

Ir prikvietė tūkstančius žiūrovų – pirmąkart Baltimorėje vykusiame tokiame renginyje stebėtinai gausiai „Royal Farms“ arenoje susirinkę žiūrovai išvydo trijų dalių programą, kurią atliko besikeičiančios įvairaus amžiaus šokėjų grupės iš 17 valstijų, 3 Kanados apygardų, Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Švedijos bei Izraelio. Ilgas ir vingiuotas kelias lietuvių, palikusių savo Tėvynę... įvairiomis bangomis, kartomis ir laikotarpiais leidžiamės į margąjį pasaulį, tačiau mūsų tautos šventės bei tradicijos, meilė gimtinei neapleidžia nei vieno, kur begyventume. Dar ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Atlanto vandenyno nugalėtojų Dariaus ir Girėno atminimui liepos 17-oji paskelbta Amerikos lietuvių vienybės diena.

Suvienyti lietuvius stengtasi nuo Karaliaus Mindaugo laikų... ilgainiui ši data pervadinta į Pasaulio lietuvių vienybės dieną, o prieš keletą metų LR Seimas šią dieną paskelbė atmintina, taigi šiemet jubiliejinė išeivijos tautinių Šokių šventė tapo puikia uvertiūra Pasaulio lietuvių vienybės dienos pažymėjimui. Tuo tarpu mes jau laukiame Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui skirtos Dainų šventės, nes už poros metų visi keliai ves į Pasakų miestą ant Neries kranto, iki susitikimo Vilniuje!