Jungtinė Karalystė yra aštunta pagal svarbą Lietuvos eksporto partnerė, kuriai tenka 3,5 proc. Lietuvos eksporto ir 3,3 proc. importo (2017 m.). Jei JK pavyktų pasiekti vieną iš nuosaikių susitarimų variantų (T. May siūlomas Norvegijos ar Kanados stiliaus susitarimas ir tolimesnė narystė ES), galima būtų tikėtis nuosaikiai teigiamo ar neutralaus poveikio Lietuvos ekonomikai. Tokiu atveju sumažėtų neapibrėžtumas ir atsirastų sąlygos stiprėti svaro kursui. Verslai, turintys prekybinių ryšių su JK, galėtų ramiau planuoti vartojimą ir investicijas. Šie faktoriai kurtų prielaidas didesnei paklausai ir lietuviškų prekių eksportui. Sustiprėjęs svaras galėtų turėti teigiamos įtakos ir migrantų perlaidoms į Lietuvą.

Visai kitaip situacija atrodytų, jei dėl politinės suirutės JK išlėktų iš Europos Sąjungos be susitarimo. Tokiu atveju prekyba turėtų vykti pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, būtų pradėti taikyti muitai, į realybę grįžtų daug dešimtmečių nematytos muitinės patikros. Nepasiekus susitarimo galima žala labai priklausytų nuo institucijų pasirengimo bei laikinų susitarimų dėl tokių kertinių sričių, kaip finansinės paslaugos ar oro erdvės teisės.

Skaičiuojama, kad galima žala Lietuvos ekonomikai dėl atsiradusių muitų galėtų siekti 0,21 proc. šalies BVP, remiantis 2017 m. prekybos apyvartos duomenimis. Tačiau dažnu atveju netarifiniai barjerai prekybai yra skausmingesni nei muitai. Dėl netarifinių barjerų prekybai Lietuvos ekonomika galėtų prasti iki 0,19 proc. BVP.

Kita vertus, „Brexit“ poveikį pajaustų ir kitos svarbios Lietuvos prekybos partnerės. Tai neabejotinai paveiktų jų ekonominį augimą, o tai reiškia − ir paklausą lietuviškoms prekėms. Pavyzdžiui, remiantis EBPO ir TVF skaičiavimais, dėl labai tamprių ekonomių ryšių su JK Airijai „Brexit“ poveikis būtų beveik toks pat katastrofiškas kaip ir JK.

Vidutinis svertinis eksporto muitų tarifas, taikomas lietuviškoms prekėms, nesusitarimo atveju siektų 2,4 proc., importo – 2,2 proc. Vertinant visą prekybą bendrai, tai santykinai nedidelis muito mokestis, tačiau konkretiems sektoriams taikomi muitai gali būti gerokai aukštesni. Pavyzdžiui, drabužių ir avalynės pramonei ar maisto pramonei tektų susidurti su 10 proc. viršijančiais muitų tarifais. Lyginant su aplinkinėmis šalimis, svertinis muitų tarifas nėra didelis, tačiau dėl labai didelio Lietuvos ekonomikos atvirumo galima žala blogiausio scenarijaus atveju būtų žymi.

Pirmadienį Theresa May patyrė eilinį smūgį Bendruomenių rūmuose ir panašu, jog artimiausiu metu sklandaus situacijos sprendimo pasiekta nebus. Politiniai lyderiai, be abejo, nesiekia, kad JK pasitrauktų be susitarimo, tačiau nesant alternatyvos, kuri turėtų daugumos palaikymą, taip vis tiek gali nutikti. JK išėjimas be susitarimo, nors ir niekieno nenorimas, yra automatinis variantas, jei nebus nuspręsta kitaip.

Verslo įmonės ir gyventojai, turintys reikalų su JK, turėtų pagalvoti apie planą B. Staigus perėjimas prie PPO prekybos standartų reikštų ne tik muitus, bet ir vėlavimus, galėtų pasikeisti produktų standartai, nebegalioti licencijos, galėtų tekti iš naujo sudaryti sutartis. Tikėtina, jog net ir išsipildžius tokiam scenarijui ilgai prekiauti pagal PPO taisykles netektų, nes vyriausybės vis tiek pasiektų kažkokį prekybos sutarimą, tačiau trumpuoju laikotarpiu žalos išvengti nepavyktų.

Pagal originalų derybų planą, susitarimas dėl pereinamojo laikotarpio ir ateities santykių turi būti priimtas šių metų spalį. Tačiau sprendžiant iš derybų eigos, vargu, ar tai įvyks. Tuomet atsiranda reali vieno iš prasčiausių scenarijų galimybė – Brexit be susitarimo.

Užbaigti derybas tarp ES ir JK ir pasiekti susitarimą trukdo keletas persipynusių klausimų – tai ateities prekybos santykiai, Airijos ir Šiaurės Airijos siena bei Jungtinės Karalystės teisinė nepriklausomybė nuo ES.

Siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos yra ypatingai svarbi ir labai derybas komplikuojanti problema. 1998 m. buvo pasiektas ir dvejais referendumais patvirtintas Gerojo Penktadienio susitarimas (angl. Good Friday Agreement), kuris įtvirtino Š. Airiją kaip JK dalį, tačiau kartu įtvirtino būsimą dviejų Airijų integraciją, abi šalys oficialiai pripažino savo sienas. Vienas kertinių šio susitarimo aspektų buvo laisvas žmonių judėjimas. Šia sutartimi pavyko nutraukti beveik šimtmetį  trukusį kruviną konfliktą dėl Airijos suvienijimo. Ir ES, ir JK yra suinteresuotos pasiekti susitarimą, nes kitu atveju Brexit rytą pasienyje jau turės stovėti abiejų šalių sienų apsauga.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May pateikė pasiūlymą ES, kuriuo siūloma, jog JK lieka muitų sąjungos prekėms nare (bet ne paslaugoms), JK galėtų valdyti migraciją, būtų galima išvengti sienos tarp dviejų Airijų. ES tokį pasiūlymą vienareikšmiškai atmetė, nurodydama, kad ES vieninga rinka remiasi keturiomis laisvėmis, tai yra, prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo laisvu judėjimu. ES pozicija šiuo klausimu yra aiški − norint naudotis vienos rinkos teikiamomis privilegijomis šias laisves reikia priimti, kaip tai yra padariusios Norvegija ar Šveicarija. Atsakomasis ES pasiūlymas yra įsteigti muitinės postą Belfasto sąsiauryje. Tokiu atveju Šiaurės Airija efektyviai liktų ES muitų sąjungoje atskirai nuo Didžiosios Britanijos.

Brexit scenarijus toliau gali vystytis keliomis kryptimis, tačiau bet kokiu atveju laukia keletas įtemptų mėnesių. Nepavykus pasiekti susitarimo, britai išsiveržia iš ES su trenksmu be jokio pereinamojo periodo. Ja kitą dieną prekyba pradeda vykti pagal daug prastesnes Pasaulio prekybos organizacijos taisykles. Tai reikštų, kad prekėms pradedami taikyti muitai ir sienų patikros, Londono bankams pradedamos taikyti griežtesnės pinigų plovimo prevencijos taisyklės ir panašiai. Tokio scenarijaus žalą sudėtinga įvertinti, nes poveikis būtų ne tik kainoms ar svaro kursui − būtų pažeistos tarptautinės gamybos grandinės, todėl tikėtina, kad dalis gamybos siektų pasitraukti iš JK.

Jei būtų pasiektas Kanados stiliaus susitarimas, ekonominiai santykiai vis tiek patirtų žalos, tačiau  procesas būtų valdomas. Per dviejų metų pereinamąjį laikotarpį vyktų derybos, kurios detaliau apibrėžtų JK ir ES ateities santykius, muitai galėtų būti gerokai palankesni, ekonomika išvengtų šoko ir visuomenė turėtų daugiau aiškumo.

Norvegijos stiliaus susitarimas būtų palankiausias ekonomiškai, bet vargiai įmanomas politiškai. Tokiu atveju JK liktų vieningoje ES rinkoje, bet tektų daugelyje sričių pripažinti ES teisės viršenybę bei užtikrinti keturių laisvių galiojimą, taip pat vis dar reikėtų prisidėti prie ES biudžeto. Vertinant politiškai, tai yra praktiškai neįmanomas scenarijus, nes Brexit šalininkai būtent ir siekia atgauti teisinę autonomiją bei sienų kontrolę. Tokiu atveju JK ne tik prarastų galimybę daryti įtaką ES sprendimams, bet ir privalėtų daugeliui jų paklusti.

Išlieka ir pirmalaikių rinkimų ar antro referendumo tikimybė, kas galutinai sumaišytų visas kortas. Pirmalaikių rinkimų rezultatai būtų sunkiai prognozuojami ir šiuo atveju T. May vyriausybę gelbėja faktas, jog nelabai kas daugiau nenori jos naštos. Dabartinė valdžia atmeta antro referendumo galimybę, o ir apklausų rezultatai nerodo esminio pasikeitimo visuomenės nuomonėje.

Britų vyriausybė, reikšdama kategoriškas pozicijas ir tvirtindama, jog prastas susitarimas yra blogiau negu jokio, įsivarė save į kampą. Stengdamasi suderinti skirtingų Torių partijos flangų pozicijas T. May pateikė pasiūlymą, kurio ES negalėjo priimti saugodama vieningos rinkos vientisumą. Panašu, kad norint pasiekti susitarimą kažkam reikės nusileisti ir tai, turbūt, nebus Europos Sąjunga.