Šį rudenį vienos svarbiausių finansų institucijų Europoje − Europos centrinio banko – prezidente paskirta prancūzė Christine Lagarde. Ši moteris jau ne pirmą kartą keičia nusistovėjusius stereotipus. 2007-aisias ji tapo pirmąja Prancūzijos finansų ministre, o 2011-aisiais pirmąja Tarptautinio valiutos fondo direktore moterimi. Abu ankstesnius kartus ji ėmėsi lyderystės iššūkių laikotarpiu − per pasaulio finansų ir Europos skolų krizę. Šį kartą ji taip pat gali susidurti su dilema, kaip paskatinti tolesnį Europos augimą.

Ch. Lagarde savo vietą Tarptautiniame valiutos fonde „perleido“ bulgarei Kristalinai Georgevai. Pastaroji iki tol ėjo Pasaulio banko prezidentės pareigas, ir taip pat buvo pirmoji moteris, vadovavusi šiai tarptautinei organizacijai.

Vasaros pabaigoje paaiškėjo, kad naujai suformuotai Europos Komisijai ateinančius penkerius metus vadovaus vokietė Ursula von der Leyen. Keli pirmieji šios politikės darbai atrodo įkvepiantys. Jos iniciatyva naujoje komisijoje pasiektas beveik idealus lyčių balansas – ją sudarys 13 moterų ir 14 vyrų. Tai kol kas didžiausias moterų komisarių skaičius per visą komisijos istoriją. Be to, komisijos nariai, atrinkdami darbuotojus savo komandomis, taip pat turėjo vadovautis lyčių lygybės principu.

Dar vienas ambicingas U. von der Leyen sumanymas – ką tik paskelbtas Europos žaliojo kurso planas. Jis numato ES perėjimą prie tvarios ekonomikos modelio ir Europos tapimo neutraliu pagal anglies dvideginio emisijas kontinentu iki 2050 metų.

Kalbant apie klimato kaitos krizę, pasaulio lyderius imtis ryžtingesnių veiksmų Jungtinių Tautų konferencijoje paragino jaunosios kartos aktyvistė švedė Greta Thunberg. Ji įkvėpė pasaulinę protestų bangą, pavadintą „Fridays For Future“, prie kurios prisijungė milijonai mokinių ir studentų visame pasaulyje.

Šių metų gruodžio pradžioje darbą pradėjo naujoji Suomijos vyriausybė, kuriai vadovaujanti 34-erių Sanna Marin yra jauniausia premjerė pasaulyje. Suomijos vyriausybėje iš 19 ministrų portfelių 12 yra patikėti moterims. Įdomu tai, kad valdančiąją koaliciją suformavusioms partijoms Suomijoje vadovauja moterys, o jų dalis šios šalies parlamente sudaro 47 proc.

Moterų pasiekimais galime džiaugtis ne tik politikos bei ekonomikos srityse. Spalio mėnesį pirmą kartą į atvirą kosmosą išėjo NASA moterų astronaučių komanda, kurią sudarė Christina Koch ir Jessica Meir (pirmoji moteris į atvirą kosmosą įžengė dar 1984-aisiais). Atvirame kosmose praleidusios apie šešias valandas, dvi amerikietės pakeitė sugedusią Tarptautinės kosminės stoties detalę ir tiesiogiai susisiekė su JAV prezidentu.

Nobelio ekonomikos premija už eksperimentais paremtus skurdo tyrimus skirta trijų mokslininkų grupei, tarp kurių yra prancūzų kilmės ekonomistė Esther Duflo. Tai jauniausia Nobelio ekonomikos premijos laureatė apskritai ir tik antroji moteris per 50 metų, gavusi šią premiją.

Galiausiai, Lietuvos vardas šįmet net kelis kartus atkreipė dėmesį visame pasaulyje, ir dėl to turėtume dėkoti moterims. Asmik Grigorian tapo Tarptautinių operos apdovanojimų laureate ir buvo paskelbta geriausia operos soliste pasaulyje. Trijų menininkių – režisierės Rugilės Barzdžiukaitės, rašytojos Vaivos Grainytės ir kompozitorės Linos Lapelytės – sukurta ir Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje rodyta opera „Saulė ir jūra“ pelnė prestižinį „Auksinio liūto“ apdovanojimą, o mūsų šalies paviljonas buvo pripažintas geriausiu iš 90-ies čia dalyvavusių šalių.

Besidžiaugiant lietuvių moterų pripažinimu pasaulyje, tenka pasakyti, kad situacija mūsų šalyje nedžiugina − Lietuvoje moterys dar palyginti retai užima aukštus postus verslo srityje ar politikoje. Be to, Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) sudarytame reitinge Lietuva per dvejus metus smuktelėjo iš 19-osios į 23-ąją vietą.

Kita vertus, aš tikiu, kad reikšmingi moterų pasiekimai pasaulio mastu gali įkvėpti didesnėms ambicijoms ir spartesniems pokyčiams. Palinkėčiau, kad ateinančios šventės taptų geru metu pažvelgti plačiau ir surasti įkvėpimo šaltinį dideliems darbams ateityje.

Skaitmeninė „Google Wallet“ piniginė yra vienas pavyzdžių, kuomet inovacija neprigijo. 2011 m. pristatytas bekontaktis mokėjimo sprendimas išmaniajame telefone tuo metu buvo didžiausia korporacijos investicija, žadėjusi perversmą e. prekyboje. Deja, sprendimas vartotojų lūkesčių nepateisino. Nors skaičiuojama, kad programėlę JAV galėjo parsisiųsti iki 20 mln. vartotojų, aktyviais naudotojais tapo tik nežymi dalis. Išanalizavusi išmoktas pamokas „Google“ greičiausiai jų nekartos vystydama dar vieną bekontakčių mokėjimų sprendimą „Android Pay“.

Turėti nėra lygu naudoti – tokią pačią žinią inovatyvių sprendimų diegėjams siunčia ir Europos Komisija, šių metų kovą paskelbusi Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą. Pagal pasiektą skaitmeninės pažangos lygį, Lietuva užima 13 vietą Europoje. Beveik visi mūsų šalies rezultatai yra geresni nei ES vidurkis. Tačiau atsiliekame pagal vieną svarbų parametrą – tai, kaip aktyviai naudojamės savo turimais el. įrankiais ir infrastruktūra. Ar tai reiškia, kad neturime poreikių naudotis pažangiais sprendimais? Žinant, kaip entuziastingai lietuviai priėmė kai kurias neseniai pristatytas naujoves (pavyzdžiui, bekontakčius mokėjimus), tokios išvados daryti nesinori.

Viena iš tokių sričių, kurioje infrastruktūrą esame sukūrę, bet pokyčių tebelaukiame – tai elektroninio parašo plėtra. Ryšių reguliavimo tarnyba skelbia, kad e. parašą, kuris Lietuvoje buvo įteisintas dar 2000-aisiais, turi beveik trečdalis gyventojų. Skamba lyg ir neblogai, tiesa? Tuomet palyginkime – Estijoje jį turi 99 proc. Tačiau ar esate bandę pasirašyti dokumentą e. parašu, esančiu jūsų ID kortelėje? Jeigu norėtumėte tai padaryti, jums būtų reikalinga speciali techninė ir programinė įranga.

Turbūt nereikia įtikinėti, kodėl e. parašas ir jo pritaikomumas yra svarbus šalies skaitmeninei pažangai. Skaitmeninę tapatybę Pasaulio bankas yra įvardijęs kaip vieną iš keturių svarbiausių veiksnių skaitmeninei pažangai verslo, viešajame ir privačiame sektoriuose užtikrinti.

Pirmiausiai, tinkamai išplėtota ir vartotojui patogi e. identifikavimo infrastruktūra suteikia praktinės naudos. Ji reiškia mažesnius administracinius kaštus ir laiko sąnaudas, kokybiškesnį viešųjų paslaugų prieinamumą. Be to, ji labai svarbi diegiant vadinamąsias e. demokratijos platformas. Tikėtina, kad elektroninio balsavimo infrastruktūros Lietuvoje sukūrimas, kurį į savo darbų planą įsirašė naujoji Vyriausybė, paskatins dar kartą peržiūrėti e. parašo situaciją.

Šiandieninis vartotojas yra itin reiklus – jis puikiai atsirenka įrankius, kurie sprendžia jo problemas nekurdami naujų. To nuolat mokosi ir inovatyviuosius sprendimus diegiantis verslas. Bankai ne išimtis. Pavyzdžiui, greitųjų mokėjimų skaičiaus augimą „Swedbank“ mobiliojoje bankininkystėje pavyko paskatinti tik tuomet, kai gerokai patobulinome ir supaprastinome pervedimų atlikimą.

Kitas vartotojui svarbus aspektas – kaip greitai ir paprastai galima pradėti naudotis elektroniniu sprendimu. Pristatę klientams naująjį identifikavimo įrankį „Smart-ID“ vartotojų susidomėjimo ir aktyvumo sulaukėme iš karto. Viena priežasčių – pradėti juo naudotis yra labai paprasta, užtenka parsisiųsti programėlę. Per tris pirmąsias savaites ja jau naudojosi beveik 20 tūkst. „Swedbank“ klientų Lietuvoje. Visose trijose Baltijos šalyse „Smart-ID“ šiuo metu naudojasi daugiau nei 100 tūkst. vartotojų. Tokį įspūdingą augimą pasiseka pasiekti nedaugeliui naujai pristatytų el. įrankių.

Stebint „Smart-ID“ sėkmę, peršasi mintis, kad galbūt būtent jis ateityje galėtų tapti kvalifikuoto el. parašo infrastruktūros dalimi. Juo labiau, kad jis atitinka visus techninius reikalavimus, o jo kūrėjai ketina kreiptis dėl nacionalinio sertifikavimo.

Ką tai reikštų vartotojui? Kad pasirašyti el. sutartį, balsuoti internetu, naudotis elektroninėmis viešojo ir privataus sektoriaus paslaugomis jis galėtų turėdamas vieną vienintelę programėlę savo išmaniajame telefone. Gal būtent tokie sprendimai mums ir reikalingi, kad taptume skaitmeninės pažangos lyderiais?

Tai – vyrų ir moterų darbo užmokesčio vidurkio palyginimas. Būtų iš tiesų įdomu matyti ne bendrą šalies vidurkį, bet konkretesnius duomenis, kiek įmonės moka moterims ir kiek vyrams, dirbantiems tą patį darbą. Oficialioji statistika rodo, kad moterų ir vyrų atlyginimo skirtumas Lietuvoje 2016 m. buvo 14,3 proc. ir per metus jis dar padidėjo 0,6 procentiniais punktais. Didžiausias atotrūkis buvo fiksuojamas draudimo ir finansų sektoriuje (38,5 proc.), informacijos ir ryšių (29,5 proc.) bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (26,3 proc.) srityse.

Aiškindami tokių didelių skirtumų priežastis Lygių galimybių plėtros centro specialistai cituoja JAV mokslininkus. Jų atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad apie 40 proc. moterų ir vyrų atlyginimo skirtumo atvejų lemia objektyvios priežastys. Likusius 60 proc. atvejų nulemia išankstinės nuostatos. Stereotipinio mąstymo, kai darbai skirstomi į moteriškus ir vyriškus, viešose diskusijose Lietuvoje mažėja labai pamažu, todėl ypač svarbios pačių darbdavių pastangos.

Nuo ko pradėti? Tokį klausimą prieš trejus metus mes uždavėme patys sau bei ėmėmės lygių lyčių galimybių „Swedbank“ analizės. Siekėme identifikuoti ir panaikinti bet kokius nepagrįstus vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus. Tai realizuoti reikalauja pastangų ir didelio personalo tarnybos, vadovų ir kitų kolegų įsitraukimo. Be to, tai reiškia ir papildomas išlaidas. Tačiau aš tikiu, jog tai ne išlaidos, o ilgalaikė investicija į darbuotojus, didžiausią organizacijos turtą.

Mums pavyko statistinį atlyginimų skirtumą tarp lyčių banke sumažinti iki 1 procento. Šis atotrūkis mūsų organizacijoje apskaičiuojamas, lyginant tik panašų darbą atliekančių darbuotojų moterų ir vyrų atlyginimų vidurkius. Pavyzdžiui, klientų konsultantai yra lyginami tik tarpusavyje, finansų analitikai, atliekantys panašaus sudėtingumo darbą, lyginami tik tarpusavyje ir panašiai. Toks statistinis skirtumas gali egzistuoti, nes jis atsiranda dėl objektyvių priežasčių – skirtingo išsilavinimo, kompetencijų, patirties bagažo.

Kitas svarbus aspektas – svarbu užtikrinti ir sveiką vadovių moterų bei vadovų vyrų organizacijoje balansą. Daugumą Lietuvos finansinio sektoriaus darbuotojų (daugiau nei 75 proc.) sudaro moterys, tačiau vadovaujančiose pozicijose jų yra mažuma. Mūsų siekis buvo užtikrinti 40/60 balansą vadovų komandose nuo paties žemiausio iki aukščiausio organizacijos lygmens. Šiuo metu mūsų banko vadovybėje moterys sudaro 40 proc., tuo tarpu visų grandžių vadovų moterų ir vyrų balansas „Swedbank“ organizacijoje yra kone lygus.

Skirtingų lyčių atlyginimų skirtumų naikinimas gali padėti pasiruošti vis didesnei konkurencijai darbo rinkoje, tai atvertų daugiau darbuotojų potencialo. Pastebime, jog pozityvūs pokyčiai vyksta ir kituose verslo sektoriuose. Ir be abejonės, dar didesnį postūmį mažinti atlyginimų „žirkles“ galėtų suteikti papildomas darbo užmokesčio duomenų viešinimas – darbuotojų vyrų ir darbuotojų moterų.

Ne tik labdaros, bet ir savanorystės bei pagalbos kitiems aspektus kasmet vertina Didžiosios Britanijos labdaros organizacija „Charities Aid Foundation“. Jos sudarytame pasaulio dosnumo indekso sąraše Lietuva šiais metais vis dar yra viena iš paskutiniųjų, tačiau per metus jau pakilo per keletą vietų aukštyn. 2016 m. Lietuva yra 124 iš 140 šalių, o 2015 m. buvo tik 142 iš 144.

Remiantis „Aukok.lt“ duomenimis, pastaruosius metus fiksuojamos kur kas mažesnės aukojimų „duobės“ naujų metų pradžioje ar vidurvasarį, kai įprastai surenkama mažiausiai paramos. Šiemet planuojama, kad pasinaudodami šia aukojimo internetu platforma gyventojai labdaros organizacijoms skirs apie 400 tūkst. eurų. Dalį šios paramos sumos sudaro ir „Swedbank“ klientų skirta parama, kurie per pastaruosius trejus metus įvairiems socialiniams projektams, gyvūnų globai ir priežiūrai, kultūros rėmimo iniciatyvoms paaukojo virš 100 tūkst eurų.

Pozityviai nuteikia smarkiai augantis aukojimas mobiliaisiais įrenginiais – jais atliekama iki pusės visų „Aukok.lt“ perlaidų. Paramos siekiančioms organizacijoms šios priemonės padeda atkreipti skubančio ir kasdieniais rūpesčiais užsiėmusio žmogaus dėmesį. Į tai atsižvelgiame ir mes, pavyzdžiui, „Swedbank“ interneto banke esančioje „Erdvėje geriems darbams“ prisidėti prie prasmingos iniciatyvos galima vos keliais mygtukų paspaudimais.

Svarbu pabrėžti tai, jog aukojimo kultūros proveržį skatiname bendromis jėgomis. Tam padeda ir žinomų žmonių įsitraukimas, ir ryškūs dideli socialiniai projektai bei didėjantis žmonių supratingumas, taip pat įvairios technologinės priemonės. Aukojimas nėra tik sezoninis atributas, kuomet prieš didžiausias metų šventės sukirba noras padaryti „kažką gero“. Aukoti ir nuolat skirti savo dėmesį bei laiką kitiems yra prasminga.

Psichologų tyrimais įrodyta, kad altruistiniai veiksmai padeda žmonėms jaustis laimingesniais. Tačiau dar didesnį prasmės pojūtį suteikia reikšmingoms iniciatyvoms paaukotas asmeninis laikas ir tiesioginė parama. Tuo įsitikinome drauge su daugiau nei 1400 banko darbuotojų susibūrę į „Gerų darbų vasaros“ projektą, kurio metu savanoriavome spręsdami bendruomenių problemas. Filantropija neapsiriboja kalėdiniu laikotarpiu, o parama, kurios stokoja visuomeninės organizacijos, turi ne tik piniginę išraišką.

Verslas, kaip ir vartotojai, vis noriau pasitelkia pažangias ir patogias galimybes savo socialinės atsakomybės projektams. Galbūt ir Lietuvoje netrukus atsiras daugiau „free-donation“ (angl. nemokama parama) programėlių, kurių pagalba, pavyzdžiui, vartotojų nueiti kilometrai ar įkeltos nuotraukos bus atitinkamai konvertuojamos į finansinę pagalbą paramos organizacijoms. Geimifikacijos arba žaidimų principų išnaudojimas padėtų dar labiau pritraukti ne tik vadinamąją tūkstantmečio kartą, bet pakurstytų būsimųjų aukotojų – Z kartos – socialinę atsakomybę.

Apie bankus, kaip inovacijų lyderius, viešoje erdvėje kalbama nedažnai. Vyrauja nuomonė, kad bankai devynis kartus pamatuoja ir tik dešimtą kartą imasi veiksmų. Tačiau pažvelgus tik į faktus matyti, kad bankai yra tarp lyderių, kurie Lietuvos žmonėms nuolat pasiūlo jų gyvenimą lengvinančių naujovių. Ir šiemet šioje srityje taip pat bus svarbių žinių.

Bankas, kuris, atrodytų, neseniai iš padalinio persikėlė į kompiuterį, dabar kraustosi į išmanųjį telefoną. Pernai metais fiksavome lūžį ‒ „Swedbank“ išmaniąja programėle atliekamų pervedimų skaičius išaugo 73 proc. ir viršijo banko padaliniuose atliekamų pervedimų skaičių.

Galima drąsiai teigti, kad ir artimiausioje ateityje bankai išliks tais žaidėjais, kurie į vietinę rinką atneš inovacijas. Nepaisant to, kad jie yra ribojami griežtų saugumo reikalavimų, dėl kurių inovacijų diegimo laikas būna ilgesnis, lyginant su naujai atsiradusiais rinkos dalyviais.

Jau šiemet „Swedbank“ Lietuvoje ketina išleisti pirmąsias bekontaktes mokėjimo korteles, kurios leis atsiskaityti parduotuvėje vos prilietus kortelę prie skaitytuvo. Atliekant smulkius mokėjimus pirkėjams nereikės suvedinėti PIN kodo. Tai taupys ir vartotojų, ir prekybininkų laiką.

Vakarų Europoje tokio tipo kortelių skaičius ir atsiskaitymų apimtys kasmet auga geometrine progresija. Vien Jungtinėje Karalystėje skaičiuojama, kad kas sekundę yra atliekama dešimt atsiskaitymo operacijų tokio tipo kortele. Populiariausios atsiskaitymų vietos – smulkių prekybininkų parduotuvės, kioskai, viešasis transportas, savitarnos terminalai. Vertinant iš saugumo pozicijų, atsiskaitymas tokio tipo kortelėmis yra toks pats saugus, kaip ir bet kokia kita banko lustine kortele – visose jose yra įdiegta standartizuota EMV lusto technologija.

Taip pat šiemet bus pristatyta naujovė prekybininkams ‒ išmanusis kortelių skaitytuvas. Tai nedidelis įrenginys, kuris leidžia bet kokį išmanųjį telefoną paversti kortelių skaitytuvu, priimančiu mokėjimus. Tokiu būdu atsiskaitymai kortelėmis taps dar labiau prieinami smulkiesiems prekybininkams. Sparčiai populiarėjantiems atsiskaitymams kortele tai suteiks dar daugiau pagreičio ‒ jau pernai Lietuvos gyventojai už kasdieninius pirkinius dažniau atsiskaitė kortele nei grynaisiais. Kaip parodė „Swedbank” užsakymu atliktas tyrimas, už kasdienius pirkinius kortele atsiskaito daugiau nei pusė arba 56 proc. Lietuvos gyventojų.

Būtina paminėti ir tai, kad jau nuo praėjusių metų rudens didieji bankai ieško modernaus technologinio sprendimo, kuris leistų skirtingų bankų klientams patogiai ir saugiai prisijungti prie interneto banko ir mobilaus banko. Tokio sprendimo įdiegimas reikštų, kad skirtingų bankų klientai galėtų naudoti vieną bendrą elektroninę priemonę vietoje skirtingų atskirų bankų PIN kodų generatorių ar kodų kortelių. Neabejotina, kad šis sprendimas prisidės ir prie bendros šalies skaitmeninės pažangos.

Būti lyderiais skaitmeninėje erdvėje bankams nėra tikslas pats savaime. Tai jiems gyvybiškai svarbu, nes šiandienos klientas paslaugas nori gauti ten, kur jis tuo metu yra. Tik patogiausi ir racionaliausi sprendimai, kaip klientams paprastai, bet išmaniai tvarkyti savo finansus, lems, kas bus žingsniu priekyje.