Tiesa, iki tam tikros ribos − jei per mėnesį gauname tiek, kad galėtume gana komfortiškai gyventi, pinigai tampa mažiau reikšmingi.

Tiesa, gali atrodyti, kad kuo daugiau pinigų turėsime, tuo daugiau brangesnių daiktų galėsime įsigyti, o mūsų laimės kiekis proporcingai išaugs. Bet ir šiuo atveju įvairūs tyrimai ir tokį laimės receptą išbandę žmonės liudija, kad įsigijus naują daiktą, net ir aprūpintą pačiomis pažangiausiomis technologijomis, laimės jausmas dažniausiai yra trumpalaikis.

Vis dėlto laimės įmanoma įsigyti, tik ją mums gali suteikti ne konkretūs daiktai, o malonios patirtys. Vieniems tai yra bendravimas su šeima ar draugais, kitiems galimybė ramiai paskaityti knygą, tretiems – sportas ar meditacija. Tik yra vienas „bet“. Visiems maloniems užsiėmimas reikia laiko, kurio ištekliai dažnai yra riboti. Nors atrodytų, kad atmetus darbui ir miegui reikalingą laiką per dieną kiekvienam mūsų turėtų likti dar 8 valandos laisvo laiko, realybėje didžiąją jo dalį „suvalgo“ įvairūs buities rūpesčiai ir logistika.

Būtent čia mums gali pasitarnauti technologijos. Turbūt šiuo metu nė nesusimąstome, tačiau tokie įprasti buities prietaisai, kaip skalbyklė ar indaplovė mums padeda sutaupyti vidutiniškai 2-3 val. per savaitę. O kokios išmaniosios technologijos ir kiti sprendimai gali prisidėti prie dar reikšmingesnio laiko taupymo?

Robotai, kurie padeda buityje. Namuose dulkes kiekvieną dieną gali surinkti robotas-dulkių siurblys, o norintiems dar didesnės švaros pagelbės grindis išplauti galintis robotas. Tuo metu langų robotai pravers norint turėti švarius langus, o reguliarią vejos priežiūrą jau galima patikėti robotams-vejapjovėms. Maisto gaminimui skirtos automatizuotos viryklės, kurios gali įsijungti nustatytu laiku ir išsijungti pašildžius maistą. Kol išmanūs prietaisai dirba, mums nereikia būti šalia, galime užsiimti kitais dalykais.

Ekologiškas transportas. Tai irgi laiką taupanti priemonė, kuri leidžia išvengti kamščių. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad šalies sostinėje Vilniuje važinėjant elektromobiliu kiekvieną darbo dieną galima sutaupyti bent 30 minučių laiko, nes daugelyje gatvių jiems skirta prioritetinė judėjimo juosta. Tai dar labiau turėtų skatinanti pasidomėti ekologiškesniu transportu.

E. prekyba. Kone kasdien užsukame į parduotuvę įsigyti maisto ar kitų produktų, o per savaitę tam turime skirti bent kelias valandas laiko. Kita vertus, praktiškai visas buities prekes šiandien galima nusipirkti internetu, o šalies didmiesčiuose į namus pristatomos ir maisto prekės. Be to, internetu parduodamos prekės dažnai būna pigesnės, palyginus su prekėmis fizinėse prekybos vietose.

Remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, prekes internetu kelis kartus per savaitę perka tik 5 proc. šalies gyventojų. Nors reguliariai internetu apsipirkti šalies gyventojai dar nėra įpratę, 78 proc. jų teigia, kad tai padėtų sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

Skaitmeninės paslaugos. Lietuvoje daugybe valstybinių paslaugų galima pasinaudoti internetu. Ne kiekvienas mūsų atsimena visų paslaugų pasiūlą, todėl prireikus kokios nors viešos paslaugos, pirmiausia reikėtų pasidomėti galimybe ją gauti internetu. Jau esame įpratę, kad praktiškai visomis finansų paslaugomis galime naudotis elektroniniu būdu. Net ir tokie smulkūs, bet dažnai pasikartojantys dalykai kaip atsiskaitymas bekontakte kortele taupo kiekvieno laiką.

Išmanių namų sprendimai. Būna situacijų, kai prireikia netikėtai grįžti į namus vien todėl, kad reikia juos atrakinti. Tam yra nuotoliniu būdu atrakinamos spynos. Kai reikia pašildyti ar atvėsinti patalpas prieš grįžtant į namus, tam yra nuotoliniu būdu valdomos šildymo ar vėsinimo sistemos. Kai prireikia pasižiūrėti, kas vyksta namuose, valdyti šviesą, signalizaciją, žaliuzes, vartus – tam yra atitinkami nuotolinio valdymo sprendimai. Taip pat populiarėja valdymo balsu asistentai, kurie ne tik geba paleisti norimą dainą ar atsakyti į paprastus klausimus, bet ir valdyti išmaniuosius namų prietaisus.

Darbas iš namų. Laiko galima sutaupyti ir pasirinkus dirbti iš namų. „Swedbank“, kaip ir kiti šiuolaikiniai darbdaviai, suteikia lanksčias galimybes darbuotojams tam tikrais atvejais dirbti iš namų. Nauda abipusė – darbuotojas nesugaišta laiko keliaudamas iki biuro, gali labiau susikaupti didelės koncentracijos reikalaujančiai užduočiai, lanksčiau suderinti darbo ir asmeninius poreikius.

Miego asistentai. Našiam darbui būtinas geras poilsis, kuris didžiąja dalimi priklauso nuo kokybiško miego. Todėl svarbu suprasti, ar miegame kokybiškai ir ar po nakties būname visiškai atstatę savo jėgas. Miego ciklą galima stebėti pasitelkus išmaniąsias apyrankes – reiktų stengtis, kad kasnakt jos užfiksuotų vidutiniškai 7,5 val. miego. Norint stebėti daugiau miego parametrų, galima pasitelkti ir specialias juosteles su davikliais ar išmaniąsias pagalves, kurios gali fiksuoti ne tik širdies pulsą ar kūno judesius, bet ir kvėpavimo tolygumą.

Tačiau kad ir kokie pažangūs būtų įrenginiai, jie turi trūkumų. Daugeliu atvejų jie negali atlikti savo darbo iki galo, tam tikrais atvejais jie reikalauja mūsų dėmesio. Jie taip pat genda, o kuo daugiau įrenginių namuose, tuo labiau išauga sutrikimų tikimybė. Be to, dėl išmanių prietaisų, kurie yra prijungti prie interneto, kyla naujų saugumo rizikų, kuriomis reikia tinkamai pasirūpinti.

Tad laimingais vien dėl to, kad savo kasdienybėje naudojame vieną ar kitą išmanų prietaisą, vargu ar tapsime. Tačiau sumaniai išnaudojamos šių įrenginių ar sprendimų ypatybės gali padėti sutaupyti svarbaus neatsinaujinančio ištekliaus mūsų gyvenime – tai laiko. Jį skyrę savo tikriesiems poreikiams, tikrai gausime daugiau teigiamų emocijų ir pasijusime šiek tiek laimingesniais.

Visgi palyginti savo pažangą ES kontekste galime pasitelkdami Europos Komisijos iniciatyva sukurtą DESI indeksą (angl. Digital Economy and Society Index). Jis apima ryšių pasiekiamumą ir naudojimą, skaitmeninius visuomenės įgūdžius, interneto vartojimą, skaitmeninių technologijų integravimą bei valstybinių paslaugų elektronizaciją. Kaip Lietuvai sekasi šiose srityse?

Puikus ryšio pasiekiamumas

Didelė dalis Lietuvos namų ūkių turi galimybes įsirengti ir naudotis plačiajuosčiu internetu ir 4G, todėl šiuo atžvilgiu Europos kontekste atrodome labai gerai – užimame 8-ą vietą iš 28 ir gerokai lenkiame Estiją ir Latviją, kurios yra arti ES vidurkio. Kitas ypač geras rodiklis yra 4G ryšio pasiekiamumas (96 proc. Lietuvos teritorijos) bei plačiajuosčio interneto kaina namų vartotojams. Tačiau čia slypi ir paradoksas − nors ryšio tiekėjai sukuria geras galimybes naudotis internetu namuose, visgi faktiškai šia galimybe pasinaudoja tik kiek daugiau nei pusė gyventojų. Internetą namuose turi tik 63 proc. Lietuvos gyventojų, o šios srities lyderėse Nyderlanduose ar Liuksemburge – virš 95 proc. šių šalių gyventojų.

Dar viena stiprioji mūsų šalies sritis – skaitmeninių technologijų integravimas versle. Tai ERP (ang. Enterprise Resource Management) sistemų naudojimas, elektroninės komercijos apyvartos procentas nuo visų pajamų, e-sąskaitų naudojimas. Lietuvoje verslas puikiai supranta skaitmenizacijos naudą ir noriai diegia darbo efektyvumą didinančias programas, todėl pagal šį kriterijų smarkiai lenkiame Latviją ir Estiją.

Visuomenei stinga skaitmeninių įgūdžių

Silpniausia Lietuvos skaitmenizacijos vieta – skaitmeninės visuomenės įgūdžiai. Šie įgūdžiai apskaičiuojami pagal interneto vartotojų skaičių, bazinius gebėjimus naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, el. paštu, redagavimo įrankiais, o taip pat STEM (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics) mokslus baigusių studentų ir dirbančiųjų IT srityje procentą. Šiuo atžvilgiu esame ES „uodegoje“ – užimame tik 20-ą vietą. Tai lemia žemas interneto vartotojų procentas (72 proc.), mažas kompiuterinis raštingumas bei vis dar žemas IT specialistų procentas Lietuvoje. Šioje srityje lygiuojamės su Latvija, o Estijoje situacija geresnė – ji viršija ES vidurkį.

Dar viena mūsų silpnoji vieta – pirkimas internetu. Lietuvoje per pastaruosius metus tik 44 proc. interneto vartotojų bent kartą pirko internete. Šiuo atžvilgiu taip pat lygiuojamės su Latvija, tačiau mus ir vėl lenkia Estija.

Kur Lietuvai reikėtų pasitempti?

Vertinant kitus DESI kriterijus, Lietuva ES kontekste atrodo gerai, nors dar yra kur pasitempti. Pavyzdžiui, pagal įvairių e-paslaugų naudojimą esame 9-oje vietoje. Turime gerai išvystytą internetinę bankininkystę – iš visų interneto vartotojų 73 proc. naudojasi finansinėmis paslaugomis elektroninėje erdvėje.

Kalbant apie skaitmenines viešąsias paslaugas, Lietuvos užimama 11-a vieta ES kontekste atrodo visai neblogai. Tačiau mus gerokai lenkia Estija, kuri šias paslaugas Europoje yra išvysčiusi geriausiai. Nors Lietuvos viešajame sektoriuje yra įdiegta nemažai elektroninių paslaugų, tačiau jomis naudojasi mažiau nei pusė visų interneto vartotojų.

Apibendrinus visus DESI kriterijus, užimame 13-ą vietą ir esame šiek tiek aukščiau vidurkio. Drauge su Latvija, kuri yra 19 vietoje, priklausome vidutiniškai skaitmenizuotų šalių segmentui, o Estija priskiriama prie aukštai skaitmenizuotų šalių (9-a vieta).

Kaip paspartinti skaitmenizaciją?

Skaitmenizacijos indeksuose išryškėja kelios silpnos Lietuvoje sritys. Visų pirma, žemi gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai, kuriuos turi vos daugiau nei pusė gyventojų, bei žemas interneto vartojimas − tik šiek tiek daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje naudojasi internetu bent kartą per savaitę. Interneto naudojimas dažnai priklauso ne tik nuo vartotojo amžiaus, tačiau ir nuo miesto dydžio – mažiausias interneto vartotojų procentas yra kaimuose. Jau realizuota ne viena iniciatyva, kuria buvo siekta supažindinti gyventojus su interneto galimybėmis ir nauda, tačiau visgi to nepakako išjudinti skaitmenizacijos prasme pasyviausios gyventojų dalies.

Kita vertus, svarbu ne tik „išjudinti“ pasyviuosius, bet ir skatinti naująją kartą rinktis STEM mokslus, didinti IT specialistų gretas ir rinktis kitas profesijas, kurios prisideda prie technologinio progreso ir visuomenės gerovės vystymo. „Swedbank“ iniciatyva „Būsiu___“, supažindinanti vyresniųjų klasių moksleivius su įvairiomis profesijomis, ypač akcentuoja STEM mokslų galimybes. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje iš visų IT srityje dirbančiųjų tik ketvirtadalį sudaro moterys, didesnį dėmesį turėtume skirti merginų įsiliejimui į technologijų sektorių. Šiuo tikslu „Swedbank“ aktyviai prisideda prie tęstinės moterų mentorystės programos „Women Go Tech“.

Galiausiai, turime smarkiai pasistūmėti viešųjų paslaugų skaitmenizavime. Dažnai atrodo, kad atskiros valstybinės įmonės dirba kaip visiškai atskiros įmonės: jos turi atskirus IT departamentus, atskirą dalinimosi duomenimis politiką. Valstybinių institucijų ūkio konsolidavimas padėtų sumažinti infrastruktūrai ar programinei įrangai skiriamus kaštus, o bendra duomenų apsikeitimo politika supaprastintų procesus ir perkeltų valstybines el. paslaugas į aukštesnį lygį. Valstybės įstaigų IT konsolidavimas – viena esminių sąlygų mažinant biurokratiją valstybės teikiamų viešųjų paslaugų srityje. Todėl pradėti darbai suvienyti IT ūkį į vieną organizaciją turėtų būti daromi drąsiai ir greitai – orientuojantis į besikeičiančio skaitmeninio pasaulio spartą.

Dieną pradedame nuo žadintuvo telefone ir naujienų bei socialinių tinklų peržiūros, visą dieną neapsieiname be kompiuterio ir mobiliojo telefono, mūsų veiklą stebi išmaniosios apyrankės, muzikos klausomės skaitmeniniu būdu, perkame internetu arba mobiliuoju telefonu, o finansines bei valstybinių įmonių paslaugas taip pat gauname skaitmeniniais būdais.

Dar prieš 25 metus tokio skaitmeninio pasaulio nebuvo ir tuomet jis būtų atrodęs kaip mokslinė fantastika. Tuometinės skaičiavimo mašinos ir kompiuteriai buvo naudojami tik specialistų ar entuziastų. Šiandien tų laikų analogines prekes ir gyvus pardavėjus sparčiai keičia skaitmeniniai sprendimai ir savitarna. Kiek toli dar galime eiti skaitmenizuodami mus supančią aplinką ir ar šiam procesui turi egzistuoti ribos?

Kas labiausiai įprasmina analoginį pasaulį?

Galima paminėti begalę pavyzdžių, kai analoginiu veikimo principu paremtas prietaisas ar daiktas neturėjo jokių šansų išgyventi konkurencinės kovos su skaitmeniniu konkurentu. Muzikos kasetės ir kasetiniai magnetofonai krito prieš kompaktines plokšteles, kurias vėliau nukovė Youtube ir Spotify. Toks pat likimas ištiko ir video kasetes bei jų leistuvus – šiandien filmus žiūrime skaitmeniniu būdu.

Vos prieš 20 metų analogines telefonų linijas pakeitė mobilūs telefonai, o prieš 10 metų – išmanieji telefonai. Laikraščių ir kitų spausdintų leidinių vienvaldystę supurtė interneto žiniasklaida. Atsirado fizinių knygų alternatyva – elektroninės knygų skaityklės. Žaidimai kompiuteriais, žaidimų konsolėmis ar išmaniaisiais telefonais neretai varo į neviltį tėvus ir mokytojus – vaikai vis mažiau skiria laiko žaidimams ir aktyviai veiklai lauke.

Pinigų pervedimai internetu atsirado vos prieš 20 metų, tačiau dabar apie 99 proc. mokėjimų pavedimų atliekami elektroniniu būdu. Net ir turgūs turi savo atitikmenis internete – eBay ar AliExpress.

Pasaulis staiga tapo mažas

Keliavimas ir kelionių planavimas yra vienas iš tų pavyzdžių, kai skaitmeniniai sprendimai iš esmės pakeitė senąją tvarką. Kelių žemėlapius pakeitė navigacijos prietaisai – savarankiškas keliavimas tapo labai paprastas, o norint dirbti taksi vairuotoju ar teikti pavėžėjimo paslaugas nebebūtina žinoti visų miesto gatvių.

Savarankiškas kelionių planavimas tapo kaip niekada paprastas – nuo informacijos paieškos, ką norėtųsi pamatyti, iki skrydžių bilietų, nakvynės ar automobilių nuomos užsakymo. Nereikia netgi klausti draugų nuomonės – visi lankytinų objektų reitingai taip pat prieinami internete čia ir dabar. Net kelionių įspūdžiais ir fotografijomis dalijamės skaitmeninėje erdvėje – gaila, bet vis rečiau kviečiame draugus į namus parodyti paskutinės kelionės fotografijų.

Kas toliau?

Skaitmeninės prekės ir paslaugos pamažu tampa prieinamos visiems, o „senosios“ prekės tampa prabangos preke. Akivaizdu, kad augant naujajai kartai, žmonių skaičius, besinaudojančių skaitmeninėmis priemonėmis, vis didės, o tų, kurie taip ir nesusidraugavo su naujomis technologijomis, mažės. Verslas jau dabar gali skaitmenines paslaugas dėl mažesnių kaštų klientams pasiūlyti pigiau. O klientas, norintis gauti emociją ir gyvą aptarnavimą fizinėje parduotuvėje, bus priverstas mokėti daugiau.

Ir tai yra tik transformacijos pradžia. Kol kas skaitmenizuota tik tai, ką paversti skaitmeniniu signalu yra paprasčiausia, pavyzdžiui, tekstas, garsas, vaizdas, finansinės paslaugos. Tačiau žymiai sudėtingiau yra skaitmenizuoti pačias prekes ir čia artėja dideli pokyčiai – kuriami prekių skaitmeniniai trimačiai modeliai, kuriuos atsisiuntus pačią prekę bus galima atspausdinti paslaugų įmonėse arba tiesiog namuose.

Žinoma, prireiks laiko, kad spausdinimo kokybė ir savikaina pralenktų gamyklose gaminamas prekes, įskaitant logistikos ir platintojų antkainius. Ir globalizacijos kontekste vienodėjančiame pasaulyje tai bus būdas išsiskirti ir išlikti originaliam.

Skaitmeniniai sprendimai mums leis daugelį darbų ir procesų atlikti sparčiau ir norimas prekes ir paslaugas galėsime gauti daug greičiau. Tačiau paradoksalu tai, kad daugiau laiko dėl to vargu ar turėsime. Suprasdami technologijų galimybes sieksime greitesnio rezultato ir spartinsime procesus, tad lūkesčiai sau ir aplinkai tik didės.

Ar išnyks analoginis pasaulis?

Prognozuojama, kad analoginiu principu paremtos prekės taps sunkiau pasiekiamos ir kainuos gerokai brangiau, tačiau jos neišnyks ir išlaikys savo pirkėją. Tiesa, daugeliu atvejų jos taps prabangos preke.

Užkietėję melomanai randa privalumų naudoti muzikos plokšteles ir analoginius lempinius garso stiprintuvus, o knygų dar neišstumia elektroninės skaityklės. Yra tik saujelė automobilių gamintojų pasaulyje, kurie didžiuojasi, kad jų automobiliai surinkti rankomis – ir už tai jie prašo gerokai daugiau pinigų. Galiausiai sporto varžybos, nors ir prieinamos skaitmeniniu būdu su dažnai geresne kokybe sekti įvykius nei būnant įvykio vietoje, sulaukia daugybės sirgalių tribūnose. Šie ir panašūs dalykai išliks tarsi oazės skaitmeninio pasaulio platybėse.