Viename daugiabučio kieme kas vakarą pasirodo keista porelė – senyva dama su juodu katinu. Augintinis labai inteligentiškas, vaikštinėja be pavadėlio, nuo šeimininkės neatsitraukia, o kai pasislepia tamsoje, moteris jį pašaukia vardu, ir tas pasirodo. Šis žavus padaras yra Žarijukas. O tokį vardą gavo dėl savo mitrumo. Pasirodo, būdamas vos delno dydžio, šis katinėlis įlindo pasišildyti po mašinos variklio gaubtu. Kadangi išlįsti nesugebėjo, ėmė kniaukti. Ir savo tuo pagalbos šauksmu gyventojus linksmino visą naktį. Ryte automobilio savininkas vargais negalais jį iškrapštė. Tada tas gudruolis katinas šast ir įlindo į kitą mašiną po gaubtu. Dabar jau jos vairuotojas nervinosi, kol išgujo neprašytą svečią, o katinas iš išgąsčio vėl įšoko į pirmąją mašiną. Juokas pro ašaras. Vairuotojai niršo, katinų gelbėtojos, kiemo moterys, juos ramino, kad tik nesužeistų gyvūnėlio. Po ilgų valandų gelbėjimo operacijos, papilkėjęs nuo įsiūčio vairuotojas ištraukė nenuoramą ir laikydamas rankose paklausė, ką dabar su juo daryti? Tada ir puolė pirmyn geroji ponia sakydama, duok jį, jis man laimę atneš. Anot ponios, katinėlis buvo beveik visas juodas, tik po kaklu – balta dėmė, tarsi kunigo apykaklė. Pavadino jį Žarijuku ir gražiai sau gyvena. Sako, net laimingai.

Madingas kvapas

– Šie kvepalai, ponia, yra paskutinis mados klyksmas. Jie kvepia chloru.

– Ką tai gali reikšti?

– Žmonės manys, kad esate verslininkė ir turite plaukimo baseiną.