-
LEO LT: dešimtmečio senumo įvykiai parlamentiniame tyrime 6
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teigia, kad LEO LT projektas buvo įgyvendintas neskaidriai, todėl komitetas siūlo, dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT ir dėl jo veiklos kreiptis į Generalinę prokuratūrą įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar nebuvo padaryta žala valstybei. Jeigu būtų nustatyta, kad žala padaryta, NSGK manymu, ji turėtų būti atlyginta. Kaip interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ užsiminė komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, kad ji galėtų siekti iki 1 mlrd. eurų.
„Slibino“ jau nebėra, tačiau jo sukelti raibuliai juntami iki šiol, o 2007 m. dėl jo susikibo ir dvi stambios verslo grupės – „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekyba“. Vienas jos akcininkų – Žilvinas Marcinkevičius – apkaltino Darių Mockų rengiant planus sužlugdyti nacionalinio investuotojo kūrimą.
„Man yra žinomi faktai apie ilgalaikį pono D. Mockaus bendradarbiavimą ir veikimą kartu su Rusijos rezidentais saugumo tarnybų ir su šitų rezidentų įkurtom Lietuvoj kompanijom. Tai vienas faktas. Antras faktas – jūs pažiūrėkite į braižą. Buvo kompanija „Status“ savo laiku. Ir tokių kompanijų bruožas yra kontroliuoti žiniasklaidą, siekti kontroliuoti ir užsiminėti teisiniu šantažu. Šiandien analogiškais veiksmais užsiėminėja „MG Baltic“ koncernas“, – kalbėjo 2007 m. lapkričio 19 d. laidoje „TV forumas“ bendrovės „NDX energija“ valdybos narys Žilvinas Marcinkevičius.
Tuo metu „NDX energija“ jau buvo privatizavusi Vakarų skirstomuosius tinklus ir derėjosi su Gedimino Kirkilo vadovaujama vyriausybe dėl LEO LT kūrimo, o „MG Baltic“ planai privatizuoti Rytų skirstomuosius tinklus liko neįgyvendinti, pasirodžius Estijos bendrovei. Po beveik poros metų VP grupės prezidentas Nerijus Numavičius viešai atsiprašė Dariaus Mockaus už Ž. Marcinkevičiaus mestus kaltinimus, o po kelių dienų Seimo sprendimu LEO LT likviduota.
„Visuomenės opinja apie LEO LT reikalus jau buvo labai prasta, galima spėlioti, kiek prie to prisidėjo aštri „MG Baltic“ kova prieš tą projektą. Reikia prisiminti, kad tuo metu „MG Baltic“ labai aštriai kovojo“, – pasakojo 2008–2012 m. premjeras Andrius Kubilius.
A.Kubilius/K. Kovalėlio (BFL) nuotr.
„Tas spaudimas, su kuriuo šį projektą stūmė jo iniciatoriai, man atrodo ir buvo ta klaida, kuri vėliau suveikė taip, jog apskritai LEO LT buvo išformuotas. Ir man atrodo, kad tada ypač trūko gebėjimo kalbėtis ir įtikinti visuomenę, kad panašus projektas yra reikalingas Lietuvai, ir kad jis būtų naudingas ne tik privatiems investuotojams, bet ir valstybės piliečiams“, – sakė Vilniaus universiteto TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Gedimino Kirkilo vyriausybės palaimintas nacionalinis investuotojas sulaukė daug kritikos ir buvo vertinamas prieštaringai. Surengtas ne vienas protestas, atsisakyti planų kurti LEO, turėjusio statyti naują atominę elektrinę, ragino ne tik garsūs visuomenės veikėjai, bet ir politikai. O viešumoje sklandė oponentų kalbos, kad LEO projektas sumanytas ne atominei statyti, o greitai uždirbti milijonus iš prekybos pigia švediška elektra, nutiesus kabelį Baltijos jūros dugnu.
Klausimas nukeliavo net iki Konstitucinio Teismo. Šis konstatavo, kad LEO LT veikti gali, bet konstitucija pažeista, pavyzdžiui, nėra užtikrinta, kad nauja atominė elektrinė atsiras, nors šis projektas tam ir buvo sukurtas. Baimintasi, kad šalies energetikos ūkyje sukurtas monopolis, pirmenybė suteikta konkrečiai verslo grupei, todėl sudėtinga suderinti privataus verslo ir valstybės interesus.
Finansų analitikas Raimondas Kuodis tuomet teigė, kad nacionalinis investuotojas – tai aferos karūna viso to, kas vyksta šiame sektoriuje, pradedant nuo Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimo.
„Atvėrė kelią dvigubinti elektros kainą tiesiog manipuliuojant buhalteriniais skaičiais. Elektros kainų padvigubinimas būtų reiškęs tokį smūgį ekonomikai, jog labai sunku įsivaizduoti, kad iš Rytų kas nors galėtų ateiti. Tai dėl šitų priežasčių aš iki šiol nepakeičiau nuomonės – tai buvo amžiaus afera. Bandymai užgrobti elektros energetiką per pačių sumanytus akcijų mainus su RST ir su Lietuvos energija, vieni iš kurių net nebuvo indeksavę, kaip Lietuvos energija, turto verčių, o kiti tiesiog daug investavo ir turėjo galbūt didesnius pelnus – tai buvo labai agresyvus verslo žingsnis“, – teigė R. Kuodis.
A. Kubiliaus vadovaujama vyriausybė išformavo LEO LT. „NDX energijai“ išmokėti beveik 200 mln. eurų. Tuometis valdybos pirmininkas ir VP akcininkas Ignas Staškevičius sakė, kad tai – vienas nesėkmingiausių verslo grupės projektų. Tačiau šiuo vyriausybės ir verslo sandoriu suabejojo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tyręs verslo ir politikų ryšius, todėl būtina iš naujo įvertinti nacionalinio investuotojo kūrimo procesą, aiškintis ar nepadaryta nusikalstamų veikų.
„Yra labai svarbu, kad atlygintų žalą, kurią padarė valstybei. Yra tikrai, mūsų nuomone, potencialiai didžiulė žala“, – sakė Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.
„Su LEO LT projektu žalos negalėjo būti padaryti, nes jisai neegzistavo. Jis labai trumpai egzistavo, net nepradėjo iš esmės veikti. Tai kokia žala galėjo būti padaryta, jei jisai neegzistuoja. Antras dalykas, aš kaip ir sakiau, mūsų interesas – kuo greičiau išsiaiškinti. Čia buvo vienas skaidriausių projektų“, – tikino 2006–2008 m. premjeras Gediminas Kirkilas.
G. Kirkilas/ V. Skaraičio(BFL) nuotr.
„Pats ardymas ir sumos, kiek ten reikėjo sumokėti, buvo mokamos ne iš valstybės biudžeto, o iš „Lietuvos energijos“. Jos buvo tikrintos ir pertikrintos tarptautinių ir patirtį turinčių vertintojų. Tai dabar abejoti, ar turto vertintojai blogai suskaičiavo, būtų nelabai pagrįsta“, – sakė A. Kubilius.
„Situacija yra tokia, kad mes atgavome pinigus ir praradome įmonę. Tai čia net ne retorinis, o logiškas klausimas: mes atgavome pinigus ir netekome įmonės, todėl neišjaučiame padarę finansinės ar kitokios žalos valstybei“, – kalbėjo N. Numavičiaus biuro atstovas Vaidotas Cucėnas.
Ir apžvalgininkai, ir teisininkai politikų žodžius taip pat vertina skeptiškai.
„Neatmesčiau ir to, kad politikai aiškinasi tarpusavio santykius. Galbūt, ne visi, kurie dalyvauja šiame procese, bet kai kurie jo dalyviai veikiausiai galvoja apie savo politinius interesus. Lygiai taip pat gali būti, kad ir tos interesų grupės, kurios mato įvairias rizikas šitame tyrime ir procese, taip pat mėgina išnaudoti savo turimus svertus“, – svarstė VU TSPMI direktorius R. Vilpišauskas.
„Reikės įrodyti neteisėtumą veikos. Kol kas mes matome politinį procesą. Teisinio proceso čia nėra, teisiniam procesui visai kitoks įrodinėjimas reikalingas, ten operatyviniai duomenys nelabai veiks, ten reikia realių faktinių įrodymų. Ir dar vienas elementas, žalos atlyginimui yra senatis specialioji. Jeigu bendroji senatis yra 10 metų, tai specialioji – 3. Tai visus šituos dalykus sudėjus, mano supratimu, bus pakankamai sudėtinga. Nesakau, kad neįmanoma, nes neturiu visų faktų, negaliu apie konkrečias bylas kalbėti, bet tai gali būti tikrai sudėtinga“, – sakė Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė.
-
Seimas pakeitė vėjo ir saulės elektrinių kainodarą
Nuo gegužės vartotojai galės patys pasirinkti, kas jiems parankiau: mokėti abonentinį mokestį ar tik už elektros pasaugojimą, ar mokėti galios mokestį ir kita. Netruko sureaguoti ir verslas – privačių namų savininkams bendrovė siūlo pastatyti saulės jėgainę, vartotojams tik tektų mokėti šeštadaliu mažesnę elektros kainą, nei pirktų iš tinklo.
Šiuo metu gyventojai, ant stogo įsirengę saulės jėgainę, perteklinę elektrą gali tiekti į ESO tinklą pasaugoti. Jiems tenka mokėti kainų komisijos nustatytą pasaugojimo mokestį. Pripažįstama, kad vartotojams tai nenaudinga. Seimas pakoregavo atsinaujinančių išteklių bei Elektros įstatymus ir nuo gegužės elektrą gaminantys vartotojai galės už paslaugą atsiskaityti pagal keturis būdus.
„Bus galimybė, kaip kad vadinamas abonentinis mokestis, už pasaugotą energiją, kaip dabar arba barteriu, energiją kažkiek atidavei, bet ir susigrąžinai, ir jokių piniginių santykių nėra. Kiekvienas turės pasiskaičiuoti ir pasižiūrėti“, – sakė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
„Jei jam apsimoka atsiskaityti už pasaugojimą ta pačia pagaminta elektra, jei jam tie kiekiai ekonomiškai susiderina, tai gali atsiskaityti elektra, kur manome, kad jei kainų komisija tikrai priims, paskaičiuos tą ekonomiškiausią būdą, patrauklų vartotojams ir gamintojams, tai manome, kad šitas būdas būtų pats populiariausias“, – kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.
Gerinamos sąlygos ūkininkams, norintiems tapti elektros gamintojais. Nuo šiol jie, kaip ir juridiniai asmenys, galės įsirengti 10 kartų galingesnes – iki 100 kilovatų galios – saulės ar vėjo elektrines.
Nors Seime įstatymui pritarta beveik vienbalsiai, vienas parlamentaras, pats namie saulės jėgaine gaminantis elektrą, tikina, kad esą naudos nebus.
„Sako, čia bus proveržis, čia vis puls, gal jūs, statytis ant savo stogų ten savo elektrines. Nepulsite, pasiskaičiuosit, neapsimokės“, – teigė Seimo narys Kęstutis Masiulis.
Suskaičiuoti vartotojai ir gamintojai galės kiek vėliau, kai tikslią kainodarą nustatys Kainų komisija. Vartotojai mokėjimo būdą galės keisti kartą per metus.
Nepaisant būsimos kainodaros, verslas jau dabar privačių namų savininkams siūlo paslaugą – išsinuomoti bendrovės saulės jėgainę, o už jos pagamintą elektrą mokėti iki 15 proc. mažiau.
„Galėčiau pateikti kliento pavyzdį, kuris suvartoja 6 tūkst. kWh. Jis turi tam tikrą ESO planą, jo tarifas gali svyruoti apie 10 ct, priklausomai kiek suvartoja dieną ir naktį, įvertinus net pasaugojimo mokestį, tiek kiek elektros atiduotų pasaugojimui, su „Green Genius“ jis galėtų sutaupyti iki 15 proc., tai reiškia jo tarifas galėtų būti 8,5 ct“, – pasakojo UAB „Green Genius“ Saulės energijos verslo vystymo skyriaus vadovė Brigita Mačiulytė.
Bendrovė tikina pati sutvarkysianti visus dokumentus, sumontuosianti elektrinę, prižiūrėsianti, o vartotojui beliks tik naudotis saulės pagaminta elektra.
-
Nauja kompensacijų už šildymą tvarka neužtvindė savivaldybių prašymais 1
Pernai rudenį užvirus diskusijoms dėl didinamo PVM šildymui, valdžia nutarė sumažinti reikalavimus tiems, kurie kreiptųsi kompensacijos už šildymą. Tada deklaruota, kad jos galės prašyti net ir tie, kurie iki tol negavo ar net dirbantys, kurių pajamos kiek mažesnės už vidutines. Baimintasi, kad norintys gauti kompensacijas užplūs savivaldybes, o šios ėmėsi ieškoti papildomų pajėgų antplūdžiui atremti. Tačiau įvyko priešingai – eilių nebuvo, savivaldybėse prašytojų tai vienur, tai kitur padaugėjo nežymiai ar net sumažėjo.
„Prašymų pateikta 11,4 proc. mažiau 2017 m. nei 2016 m., gavėjų skaičius taip pat yra apie 17 proc. mažesnis, o išlaidos mažesnės apie 16,7 proc.“, – sako Vilniaus savivaldybės laikinoji socialinių išmokų skyriaus vedėja Dalia Filipavičiūtė.
Tuo metu Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų sk. poskyrio vedėja Zita Ragėnienė sako, kad prašymų sulaukė tikrai daugiau, bet jų skaičius nuo bendrų prašymų sudarė apie 5 proc.
Kompensacijų ratas nesiplėtė ir dėl to, kad pernai buvo gerokai šiltesni orai, todėl sąskaitos nebuvo tokios didelės, kad priklausytų valstybės parama, o ir, pasak valdininkų, žmonės pernai turtėjo.
„Šildymas atskirose savivaldybėse buvo įjungtas beveik spalio pabaigoje ir dėl to žmonės neišleido šildymui daugiau kaip 10 proc. skirtumo tarp savo pajamų ir valstybės remiamų pajamų“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos sk. vedėja Svetlana Kulpina.
Pasak savivaldybių, kompensacijų už šildymą gavėjų ratas stabilus – tai mažiausias pajamas gaunantys gyventojai – pensininkai, nedidelius atlyginimus gaunantys vieniši asmenys, bedarbiai ar šeimos. Beje, nuo šių metų buvo padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, jei tai šeima, nebeskaičiuojamos kai kurios pajamos, pavyzdžiui, vaiko pinigai, kurie galėtų lemti, ar žmogus gaus kompensaciją.
Ministerijos atstovė tikina, kad pernai politikams nusprendus pakeisti šildymo kompensacijų skyrimo tvarką ir nebuvo tikimasi prašančiųjų gausos, esą sistema buvo kuriama tokia, kad parama pasiektų tik tuos, kuriems iš tiesų jos reikia.
-
Statistiką gražina Lietuvoje nuperkami, bet į kitas šalis išvežami automobiliai 1
Tačiau ketvirtadalis mašinų Lietuvoje neužsibuvo, jos išvežtos į kitas šalis. Nors skaičiai auga, šalyje niekaip nepavyksta įveikti 15 metų amžiaus mašinų parko senatvės.
Augome sparčiausiai Europoje – daugiau nei 27 proc. ir pirmą kartą pagal naujų automobilių pardavimus aplenkėme Estiją. Tokią statistiką pateikia autoverslininkų asociacija. Nepaisant augimo procentais, skaičiuojant vienetais – 29 tūkst. – augimas ne toks įspūdingas. Lietuvos statistiką gražina čia nuperkamos, bet į kitas šalis išvežamos mašinos.
„Tam, kad pasiektume Lenkijos lygį, mes turėtume rinkoje parduoti 36 tūkst. automobilių, lyginant su faktu, tai turėtume 10 tūkst. daugiau parduoti, nei dabar parduodame. Estijos – 2,1 karto, o tam, kad pasiektume ES vidurkį, tai virš 3 kartų turėtume parduoti“, – sakė Autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Rokas Knyva.
Lietuvoje dažniausia naują transportą įsigyja verslas – 3 iš 4 automobilių, kai Estijoje 2 trečdalius naujų mašinų nuperka gyventojai, Latvijoje – apie 40 proc.
„Fizinių asmenų transporto priemonių amžius sudaro apie 15 metų, juridinių asmenų – 8 m.“, – teigė VĮ „Regitra“ Veiklos departamento direktorius Darius Jurgutis.
„Kol kas dar vis dėlto tas santykis tarp naujų ir naudotų – 1:6 – labai daug vilčių, kad pasikeis padėtis artimiausiu metu, nesuteikia“, – apgailestavo R. Knyva.
Naudotų mašinų įvežimas nemažėja. Jie plūste plūsta iš Vakarų Europos ir Jungtinių Valstijų. Iš Amerikos pernai įvežta beveik 40 proc. daugiau mašinų nei anksčiau, iš Vokietijos – penktadaliu daugiau.
Labai lėtai keičiasi ir kuro ar energijos rūšys. Dominuoja dyzelinės, nors kelerius metus vis po kelis proc. daugėja benzinu varomų mašinų. Jau ne dešimtimis, o šimtais priskaičiuojama elektromobilių ir hibridinių mašinų. Šiemet laukiama, kad rinka ūgtelės apie 17,5 proc.
-
Paradoksas: mažėja alkoholio pardavimai, bet ne alkoholizmas 11
Verslininkai, ypač kaimiškųjų parduotuvių atstovai, pritaria valdžios siekiui mažinti alkoholizmą, tačiau tikina, kad nors pardavimai mažėja, regionuose alkoholizmas nemažėja.
Praėjusių metų pabaigoje parduotuvėse neliko alkoholio akcijų, šiemet kovą didėjo akcizai, tokiomis priemonėmis valdžia siekia apriboti alkoholio vartojimą. Verslas skaičiuoja, kad tai paveikė rinką, bendrai skaičiuojama, kad alkoholio pardavimas sumažėjo beveik šeštadaliu: penktadaliu mažėjo vyno, sidro ir kokteilių, drastiškai – perpus – krito spirituoto vyno pardavimai. Legalaus verslo aljansas skaičiuoja, kad per trejus metus spirituoto vyno gėrikų sumažėjo iki 80 proc., tačiau dabar jie renkasi stiprų alų.
„Vyno ypatingai sumažėjo, alaus gal šiek tiek smunka, bet tai gal prisideda prie didesnio degtinės suvartojimo, bent jau pas mus regione. Miestuose situacija gal kitokia“, – teigia Legalaus verslo aljanso tarybos narys, smulkios prekybos įmonės savininkas Tomas Mašeckis.
Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis sako, kad pirkėjai kai kurie galėjo pradėti pirkti pigesnius gėrimus arba iš viso pradėti vartoti nelegaliai pagamintus alkoholinius gėrimus.
„Ir seniau, ir po šito akcizo padidinimo pigiausias produktas išliko pigus, tas vadinamas „bamabalinis“ alus. Pirkėjai galėjo persimesti į šitą alų, galėjo šiek tiek persimesti į nelegalią rinką. Ir tikrai, taip didėjant kainoms, samagono gamintojai reagavo ir ruošėsi, ir vartotojas, matydamas tą kainos didėjimą, priima tą sprendimą, kurio jau buvo atsisakęs“, – svarstė R. Apulskis.
Ir seniau, ir po šito akcizo padidinimo pigiausias produktas išliko pigus, tas vadinamas „bamabalinis“ alus. Pirkėjai galėjo persimesti į šitą alų, galėjo šiek tiek persimesti į nelegalią rinką.
Legalaus alkoholio pardavėjai teigia, kad valdžia priimdama alkoholio prieinamumą ribojančius sprendimus, juos taiko visiems vienodai ir esą naikina per tūkstantmečius susiformavusią Europietišką gėrimų kultūrą, tačiau, jų manymu, visiškai nesprendžiamos geriančių žmonių problemos.
„Neatskiriame problemos – kultūringo vartojimo, nuo alkoholizmo. Priemonės taikomos visiems bendrai. Jei pagrindinė problema yra alkoholizmas, tai jam reikalingos griežtos priemonės ir darbai, nei kad daroma dabar“, – sakė Someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad alkoholis sukelia ne tik priklausomybę, tačiau ir vėžines ligas, todėl reikia mažinti bendrą alkoholio suvartojimą.
„Manau, kad žmonės, kurie domisi vynais, jie ir be sakymo pasidomės ir iš kokio regiono, kurių metų ir kiek laipsnių. Lietuvoje geria ne tik alkoholikai, daug problemų turime mes ne tik su priklausomybe. Alkoholis sukelia ne tik priklausomybę, bet ir vėžines ligas, dėl to mums riekia mažinti bendrą suvartojimą ir tai dabar mes stebime“, – tvirtina A. Veryga.
Pasak ministro, metų pabaigoje bus skaičiuojami visuomenės sveikatos rodikliai, tada bus aišku, kiek apytikriai suvartojama alkoholio. Tiesa, valdžia neatsisako planų steigti specializuotas parduotuves, šiuo metu atsiklausiama suinteresuotų asociacijų ir organizacijų nuomonės. Tačiau smulkieji prekiautojai kategoriški – jų verslas žlugs, o alkoholikų dėl to nesumažės.
-
Lietuvos geografinė padėtis – dėkinga kurtis logistikos centrams
Susisiekimo ministras pabrėžia gerą Lietuvos geografinę padėtį ir infrastruktūrą, todėl, jo manymu, verslas turi puikių galimybių išnaudoti šiuos privalumus.
Anksčiau Vokietijos kapitalo logistikos bendrovė dirbo trijuose sandėliuose, kurių bendras plotas siekė beveik 10 tūkst. kvadratinių metrų, dabar plotas padidėjo 2 tūkst. kv. m, sandėlis aukštesnis, todėl patogesnis ir leis optimizuoti sandėlių valdymą bei mažinti veiklos sąnaudas.
„Į centrą investuota kiek daugiau nei 10 mln. eurų. Statybos ir projekto parengimas ir įdiegimas truko apie 2,5 metų, ir centras leis optimizuoti visus procesus“, – sakė UAB „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius.
Sandėlyje laikomos ne tik vartojimo prekės, bet ir pramonei skirti ruošiniai, gamybinė įranga. Iš šio sandėlio prekės keliauja po visą pasaulį – daugiausia į Europą ir Aziją, trečdalis krovinių – į Baltijos šalis. Krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla užsiima apie 120 žmonių.
Susisiekimo ministras pabrėžia logistikos bendrovių naudą šalies ekonomikai. Jis sako, kad tai – mūsų šalies specializacija.
„Lietuva neturi natūralių iškasenų, natūralių išteklių. Mūsų ištekliai yra mūsų geografinė padėtis ir mūsų žmonės. Geografinė padėtis labai dėkinga, todėl logistikos centrams labai palankios sąlygos kurtis Lietuvoje. BVP transportas ir logistika sudaro 11 proc., kas beveik 2 kartus viršija Europos vidurkį, taip kad tokiems verslams labai tinkama vieta kurtis Lietuvoje“, – pasakojo susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Modernaus automatizuoto logistikos sandėlio šeimininkas ir investuotojas – Norvegijos įmonė, su kuria sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis.
