-
Neįgaliųjų galimybės mieste didėja 1
Šiandien Vilniaus televizijos bokšto durys atviros visiems – tiek sveiki, tiek negalių turintieji gali apsilankyti aukščiausiame statinyje Lietuvoje. Tokia galimybe pasinaudojo ir Seimo narys Justas Džiugelis.
„Aš manau, kad jei būtų neįgaliųjų, kurie pradės dažniau čia lankytis, tai galbūt ir tų dienų skaičius galėtų plėstis. Aš tai pavadinčiau pilotiniu projektu, ir pamatysime, ar iš tiesų yra poreikis“, – sakė J. Džiugelis.
Judėjimo negalią turintys žmonės į televizijos bokštą galės pakilti ir liepos 22 bei rugsėjo 23 d. Jie neįleidžiami nuo tada, kai pernai, kilus incidentui, suveikė priešgaisrinė signalizacija ir buvo suabejota dėl saugios neįgaliųjų evakuacijos. Dabar nelaimės atveju turėtų padėti pagalbiniai darbuotojai.
„Įvykus incidentui reikėtų išnešti tuos žmones nešte į evakuacijos kambarį, kuris yra po grindimis – tokia kapsulė, kurioje gaisro atveju telpa 100 žmonių“, – pasakojo Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinis direktorius Remigijus Šeris.
Tačiau neįgaliųjų atstovai tikina, kad toks sprendimas – tik kompromisinis. Tiesa, neįgalieji, atvykstantys su palyda, televizijos bokšte lankytis gali kaip ir visi.
„Tai nėra pats geriausias susitarimas, nes vis tiek turintieji regos ir judėjimo negalią yra išskiriami. Jie gali lankytis tik tam tikromis dienomis be lydinčiųjų arba bet kada, bet turi atsivesti lydinčiuosius“, – kalbėjo Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.
Miesto valdžia tikina, kad situacija mieste gerėja, ir vis daugiau pastatų ir viešosios infrastruktūros yra pritaikyta neįgaliųjų poreikiams. Tačiau priėjus Vilniaus centre esantį „Europos“ požeminės perėjos liftą, akivaizdu, kad modernu – nebūtinai reiškia, kad veikia.
„Svarstomos galimybės skelbti konkursą ir pagrindines perėjas pritaikyti neįgaliesiems, kad jie irgi galėtų per jas persikelti. O visi nauji objektai yra pritaikyti neįgaliesiems“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas.
Rampos – tikras iššūkis neįgaliesiems. Mėgindami nusigauti į kitą gatvės pusę, jie gali ir pasiklysti, nes dalies rampų tiesiog nėra.
„Iš tikrųjų nespėjama, kadangi yra daug tokių vietų nuo senų laikų likę, per vienus metus sutvarkyti, bet einama vis toliau. Kiekvienais metais atsiranda vis daugiau perėjų, pritaikytų neįgaliesiems“, – teigė A. Visockas.
Neįgalieji vis dar susiduria su savarankiško judėjimo kliūtimis mieste. Daugiau nei pusė sveikatos priežiūros įstaigų neįgaliesiems pritaikytos tik iš dalies.
-
Krepšinio aistruoliai už „Žalgirio“ pergalę statė keturženkles sumas
Stebėti Žalgirio rungtynių su Maskvos CSKA ekipa baruose ir kavinėse rinkosi beveik dvigubai daugiau žmonių nei įprastai sekmadieniais. Panašiai tiek padidėjo ir apyvarta.
„Bent jau tuo metu, kai vyko varžybos, tai įprastai tokiu metu žmonės į miestą ar į barą neina. Čia dėl to, kad yra geri orai. Žmonės labiau rinksis lauko terasą, o ne barą praleisti laiką. Tai, tarkim, šis sekmadienis buvo išskirtinis tuo, kad lauko terasose buvo mažiau žmonių, kur nerodė krepšinio, o barų viduje, kur yra televizoriai, neproporcingai daug“, – pasakojo baro „Piano man“ vadovas Šarūnas Čėsna.
„Sekmadienis nebuvo toks efektyvus, koks buvo penktadienis. Jeigu būtų laimėjęs „Žalgiris“ pusfinalyje, tai, žinoma, sekmadienį barai būtų pilnutėliai, ir būtų toks penktadienio lygio sekmadienis“, – kalbėjo baro „Local Pub“ savininkas Vidmantas Čičelis.
Didesne apyvarta galėjo pasigirti ne tik barai, bet ir lažybininkai. Jų teigimu, nors „Žalgirio“ šansai užimti trečiąją vietą buvo bene 3 kartus mažesni nei varžovų, tai žmonių neatbaidė. Statymai buvo įvairūs – vienose lažybų kontorose „Žalgirio“ pergale dėl trečiosios vietos tikėjo pusė besilažinusių, kitose ir daugiau – du trečdaliai žmonių.
„Žmonės pasiduoda savo komandos palaikymui. Jeigu stebėtume lietuvių statymus, tai už lietuvių komandas visą laiką statoma daugiau, nepriklausomai, koks yra koeficientas ir kurias komandas lažybų kontoros prognozuoja laimėtojomis“, – sakė „Betsafe“ vykdomasis direktorius Justinas Šliažas.
„Buvo tikrai besilažinančių didelėmis sumomis, didžiausios sumos buvo triženklės, gal ir keturženklė viena kita pasitaikė. Laimėjimai, na, atitinkamai galima pridėti dar po vieną nuliuką. Buvo tikrai tikinčių ta pergale nuo pat pradžių, kurie tikėjo ir lažinosi nuo pat sezono pradžios, kad „Žalgiris“ bus čempionas, net ir tokių buvo. Deja, niekas nesilažino, kad „Žalgiris“ užims 3 vietą“, – pasakojo „Olybet“ tinklo vadovas Julius Kalvaitis.
Tačiau ne tik statę už „Žalgirio“ pergalę galėjo džiaugtis pilnesnėmis piniginėmis. Pats klubas už trečiąją vietą gavo 300 tūkst. eurų. Iš viso per Eurolygos sezoną „Žalgiris“ iškovojo kiek daugiau nei milijoną. Tačiau iš valdžios už šią pergalę premijų Kauno krepšinio klubui nenumatyta. Vyriausybė vienkartinių premijų sporto klubams neteikia jau kurį laiką.
„Yra vienas įsipareigojimas Vyriausybės neįvykdytas nuo 1999 metų, kada „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą, buvo skirta beveik 2 mln. litų premija, ir jinai prasidėjus krizei nebuvo išmokėta. Tai kadangi ši Vyriausybė moka kompensacijas ir skolas iš ankstesnių, tai mes žiūrėsime, kodėl tas įsipareigojimas buvo neišmokėtas. Jeigu jis yra aktualus, tai ieškosime būdų, kaip skolą grąžinti“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Pasak verslininkų, artėjantis futbolo čempionatas taip pat turėtų kilstelėti apyvartas, tačiau kiek tiksliai, pasakyti sunku.
-
Paukščių „Eurovizijoje“ Lietuvai atstovavo Žuvinto sparnuočiai
Vadinamąjį „Paukščių chorą“ arba „Paukščių Euroviziją“ sekmadienio naktį buvo galima išgirsti per unikalią Airijos radijo naktinę transliaciją, kurios metu LRT RADIJAS kartu su kitais Europos visuomeniniais radijais transliavo pavasario paukščių giesmes.
Paruošiamieji transliacijos darbai prasidėjo „Paukščių choro“ išvakarėse. Žuvinto biosferos rezervato direkcijoje įkurta kilnojamoji radijo studija. Įvairiose vietose inžinieriai įjungė vienu kokybiškiausių pripažintą garsą užtikrinančius mikrofonus. Komanda dirbo visą naktį, bendravo su studijomis Vilniuje ir Dubline.
„Mes nuo antros valandos ryto jungėmės į tarptautinį eterį su airių transliuotoju, čiulbinome Žuvinto paukščius, jeigu taip galima pasakyti, kitiems Europos klausytojams, kurie irgi nemiegojo naktį. O nuo 5-6 val. ryto Žuvinto paukščius galėjo išgirsti ir Lietuvos radijo klausytojai“, – pasakojo LRT RADIJO žurnalistė Vaida Pilibaitytė.
Žuvinto ežere šiemet suskaičiuota arti tūkstančio sparnuočių, pusė jų – migruojančios žąsys. Pastebėtos ir pirmosios į perimvietes parskridusios juodosios ir upinės žuvėdros bei retai į Žuvintą užklystančios plėšriosios žuvėdros. Jau renkasi migruojantys gaidukai, tamsieji tilvikai ir didžiosios kuolingos. Girdimos parskridusios gražiagalvės.
„Visą naktį nenutilo ir suokė fantastiškai lakštingala. Šiek tiek kukliau nei pernai, bet taip pat labai aiškiai girdėjom gana retą paukštį, gyvenantį Žuvinto nendrynuose – didįjį baublį, kuris išsiskiria savo žemais tonais, bet taip pat įvairių krankšlių, nendrinukių, pačių įvairiausių paežerės paukščių, bet taip pat paukščių, kurie gyvena aplinkinėse sodybose“, – kalbėjo V. Pilibaitytė.
„Aš manau, kad ne tiktai Lietuvos klausytojai, kurie turėjo galimybę klausytis naktinę paukščių transliaciją, bet ir kitų šalių žmonės, gamtininkai, mėgėjai, kur kas daugiau pamato arba išgirsta apie Žuvintą, ir mums tai yra labai svarbu. Todėl, kad kiekvienas gamtos kampelis, jeigu jisai yra tiktai saugomas gamtininkų, ir apie jį niekas nežino, tai jisai, ko gero, neturi tokios vertės, kokią galėtų turėti“, – sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Per naktinę transliaciją buvo girdimi paukščių balsai iš 14 Europos šalių.
-
Kariuomene pasitiki vis daugiau lietuvių 3
Nemokamas kavos ar arbatos puodelis, nuolaidos sporto klubuose, kitose įstaigose. Idėja kariams siūlyti lengvatas Lietuvos verslininkams kilo po to, kai vienoje iš Jonavos kavinių padavėja nesutiko aptarnauti užėjusių karininkų. Netrukus sukurtas tinklapis „Garbė aptarnauti“, jame gali užsiregistruoti karių laukiantys verslininkai.
„Aš galvoju, kad viskas susideda iš mažų detalių. Jeigu mes pradėsime, tarkim, nuo kavos, arbatos, kad jie galės nueiti bet kur, į bet kurią Lietuvos vietą ir gauti nemokamai kavos, arbatos, tai jau bus didelis žingsnis į priekį. Viskas nemokamai – čia toks dalykas gal ir visai utopinis yra, bet tai, kad jie žinos, kad nuėję gali gauti kavos, arbatos, man atrodo, tai būtų superdalykas, ką mes galėtume padaryti maksimaliai gerai“, – sakė baro savininkas Vidmantas Čičelis,
„Tai iš tikro visos visuomenės sferos įsitraukia į tą karių rėmimą, paramą kariuomenei. Iš kitos pusės mes, pavyzdžiui, savanorių pajėgose per savo gimtadienį, tai yra sausio 17 d., turime dieną su uniforma. Tai per ją mes kaip tik ir pratinam visuomenę, civilius asmenis priprasti prie tos uniformos. Iš principo mums nereikia pagarbos, mums reikia, kad visuomenė mumis pasitikėtų“, – kalbėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas, pulkininkas Arturas Jasinskas.
Tyrimų duomenimis, kariuomene pasitiki beveik 60 proc. gyventojų. Tai – trečia taip gerai vertinama institucija Lietuvoje, po policijos ir ugniagesių.
„Visuomenės požiūris iš tikrųjų dabar auga, didėja, stiprėja. Pažiūrėjau, kovo mėnesį jau 57 proc., kad pritaria, palankiai vertina, tai plius-minus išlieka panašiose ribose, bet tai atrodo, kad yra nedidelis augimas. Bet tai – ne vienintelis rodiklis, iš tiesų, visuomenė gana stipriai remia ir šauktinių kariuomenės dabartinį formatą, nes buvo baimių, kad žmonės gal bus skeptiški, gal nenorės, nenorės savo vaikų, anūkų paleisti“, – sakė VU TSPMI dėstytojas, karybos tyrinėtojas Deividas Šlekys.
Kariuomenę itin gerai vertina jaunimas – 73 proc., o pusė jaunų žmonių kario profesiją dar ir laiko prestižine.
„1990 m. buvo labai neigiamas požiūris į kariuomenę, todėl, kad visi suvokė kariuomenę ne kaip Lietuvos, o kaip sovietinę kariuomenę. Ir paskui, kai atsirado kariuomenė ir prasidėjo apklausos jau gana reguliarios, tai 1996 m. buvo didžiulis šuolis pasitikėjimo kariuomene. Na, auksinių šaukštų faktorius, jisai irgi sumažino pasitikėjimo laipsnį, paskui jis vėl išaugo“, – pasakojo Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė prof. dr. Jūratė Novagrockienė.
Tyrimų duomenimis, du trečdaliai apklaustųjų sutiktų, kad jų artimas žmogus tarnautų kariuomenėje.
-
Nuo rugsėjo įvedamas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas 3
Lietuvių kalbos mokytoja Vida Liužinienė mokykloje dirba daugiau nei 15 metų. Pasak mokytojos, naujas etatinio darbo užmokestis kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Ji pastebi, kad mokyklų vadovams gali būti suteikta labai daug galios.
„Vienintelis dalykas, kuris viešai yra skelbiamas, kad neva mokytojams bus daugiau užmokama už darbus, kuriuos jie dabar neva dirba neatlygintinai. Bet konkretumo iš tiesų labai trūksta, kokie tie darbai, už ką bus apmokama ir sudaromas įspūdis, kad iš tikrųjų mokyklų direktoriams paliekama labai daug laisvės ir kalbama, jau kaip minėjau, gandų lygmenyje, kad galbūt direktoriai sugebės tiek duoti darbų, kad iš tikrųjų mokytojai jokio gerėjimo nepajaus“, – sakė V. Liužinienė.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, kad to būtų išvengta, yra tam tikrų saugiklių, pavyzdžiui, pareigybės aprašas, vidaus darbo taisyklės, profesinės sąjungos.
„Ir dabar direktorius, kaip įstaigos vadovas, kaip ir bet kuris įstaigos vadovas, formuoja mokytojų kolektyvą, tai yra jo tiesioginė atsakomybė. Taip mokytojų bendruomenė matys darbo užmokesčio fondą, procesas yra skaidresnis“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
„Direktoriai – jie negalės būti vienvaldžiai, nes jie vis tiek vienaip ar kitaip modelį įstatys į tam tikrus rėmus per ugdymo plano valandas. Jie turės išdalinti tas kontaktines valandas, tai čia manau daugiau bus dialogas tarp mokytojų ir mokyklos vadovų“, – teigė Lietuvos mokytojų švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Eglė Žukauskaitė.
Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas sako, kad gali tekti atleisti 7 tūkst. mokytojų, nes dabar jų daugiau, nei bus etatų.
„Ir žinant tai, kad ministerija formuoja 28 tūkst. naujų etatų iš 35 tūkst. mokytojų, tai mes traktuojam kaip jų realybės šou, išvarymas iš Lietuvos, mokytojų emigracija“, – kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Pasak ministrės, etatą galima skaidyti į dalis, todėl numatomi 28 tūkst. gali būti padalyti didesniam žmonių skaičiui.
Lietuvos švietimo profsąjungos vadovas taip pat pritaria, kad nauja apmokėjimo tvarka nebūtinai reikš atleidimus.
„Šalia darbo apmokėjimo, tam, kad nebūtų didelio noro skaidyti etatus, yra sutarta dėl kelių kitų pakeitimų, kaip antai galimybės mokytojams dėstyti kelis dalykus. Tai palies tuos, kurie dėsto dalykus, kur yra mažai ugdymo valandų arba mažose mokyklose, ir tai, mūsų galva, leis daugiau mokytojų turėti pilnus etatus“, – pasakojo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 val. per savaitę. Pamokoms reikėtų skirti iki 1008 val. per metus, pradedantiesiems mokytojams – iki 756. Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms, tai reiškia su pamokomis susijusioms veikloms, ir papildomoms veikloms mokyklos bendruomenei.
-
Studentų pragyvenimo šaltinis – darbas 2
Kad valstybės parama studentų pragyvenimui nepakankama, pripažįsta ir valdininkai, tačiau tokia tendencija esą ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tuo metu švietimo ekspertai įžvelgia kitą problemą – pradėjusieji dirbti nekvalifikuotą darbą studijų metu jį tęsia ir baigę aukštąjį mokslą.
Penkto kurso medicinos studentė Samanta Plikaitytė šiuo metu dirba kavinėje. Mergina teigia, kad pagrindinis pajamų šaltinis – darbas ir tėvų parama. Atsisakyti darbo ir daugiau laiko skirti studijoms bei stengtis gauti stipendiją, merginos teigimu, neverta.
„Mano nuomone, stipendijos tai yra juokingo dydžio, kad ir kaip bebūtų, aš nemanau, kad studentas gaudamas vien tik stipendiją galėtų išgyventi pats vienas be tėvų pagalbos. Reikėtų bent jau darbo papildomai. Aišku, stipendija yra labai gerai, tai gal labiau yra įvertinimas, kad tu iš tikrųjų gerai mokaisi“, – sakė V kurso medicinos studentė S. Plikaitytė.
Studentų sąjungos teigimu, valstybės parama studentų pragyvenimui nėra didelė. Ir nors pripažįstama, kad dėl darbo neretai nukenčia studijos, tyrimas parodė, kad 30 proc. bakalauro ir beveik 70 proc. magistro studentų pagrindinis pajamų šaltinis – nuolatinis darbo užmokestis. 3 procentai nurodė, kad paskola arba stipendija. O daugelį remia tėvai.
Lietuva yra 23 vietoje tarp 31 Europos valstybių pagal paramą studentams. Tai rodo, kad parama nėra didelė.
„Kaip rodo 2015 metų atliktas tyrimas Bolonijos procese, tai Lietuva yra 23 vietoje tarp 31 Europos valstybių pagal paramą studentams. Tai rodo, kad parama nėra didelė. Skatinamosios stipendijos yra labai įvairios, turime suprasti, kad kiekviena aukštoji mokykla turi, nusistato savo tvarkas, kaip jie skiria stipendijas. Bet mes tikrai žinome atvejų, kada stipendija yra 7, 9 eurai per mėnesį. Vidurkis galbūt galėtų būti apie 50 eurų“, – pasakojo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.
„Didelė studentų dalis dirba šiuo metu, ir tai tikrai neigiamai įtakoja studijų kokybę, o dirba dėl to, kad yra ekonominės priežastys, sudėtinga tiesiog pragyventi. Tai tam yra keičiama ir aukštojo mokslo sistema. Tam yra planuojama studijų finansavimo pertvarka ir be jokios abejonės turi būti gerinamos socialinės studentų sąlygos gyventi bendrabučiuose, paskolų sistema, stipendijų sistema“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Nors studentai turi nemažai lengvatų, pavyzdžiui, viešojo transporto ar imant paskolą, tyrimas parodė, kad 2 iš 5 per paskutinį semestrą patyrė finansinių sunkumų.
„Visa tendencija ES yra tokia, kad studentų dirbančių kasmet yra vis daugiau, Lietuva kol kas dar nepasiekė tokių valstybių, kaip pavyzdžiui Airija, kurioje 85 proc. dirbančių studentų, arba Estija, kur yra 65 proc. dirbančių studentų, tai Lietuvoj ta dalis, man atrodo, be jokios abejonės didės, nes tai yra normali tendencija dėl visų socioekonominių sąlygų. Tačiau mes turime galvoti ir priimti tą realybę, dėl ko tai vyksta ir ar tai vyksta teisingu, ar neteisingu keliu“, – svarstė MOSTA direktorius dr. Ramojus Reimeris.
Valdininkų teigimu, studentai dažniausiai dirba nekvalifikuotus darbus. Pagal specialybę – trečdalis bakalauro ir pusė magistro studentų. Švietimo ekspertų teigimu, dažnas baigęs studijas dirba nekvalifikuotą darbą.
„Nekvalifikuotus darbus, tai turbūt nėra staigmena, tai, ką mes galime matyti, kasininkus, padavėjus, sandėlio darbuotojus ir panašias specialybes. Jeigu šnekame apie kvalifikuotus darbus, tai viena iš tendencijų, kuri būtent dabar ryškėja, tai vadinami freelanceriai, kurie dirba su WEB, dizaineriai, rašo kažkokius tekstus, grafines pagalbas teikia, programuoja“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.
„Būtų noras, kad jie dirbtų kvalifikuotus darbus, susijusius su jų ateities specialybe. Tačiau kitais atvejais studentai pradeda dirbti darbus ir dirba juos toliau, baigę studijas, tačiau tai nėra pagal jų specialybę susiję darbai, pradėti darbai“, – pastebėjo MOSTA direktorius dr. R. Reimeris.
Pasak eksperto, jei patys universitetai suteiktų daugiau praktinių, darbdavių lūkesčius atitinkančių įgūdžių nuo pirmų studijų metų, studentai pradėtų dirbti mažiau atsakingus, bet specialybei reikalingus darbus, kurie leistų įsitvirtinti darbo rinkoje.
-
Architektas V. Petrulis padovanojo muziejui filmavimo įrenginių kolekciją
Šiuos eksponatus Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui padovanojo Jungtinių Valstijų lietuvių išeivis architektas V. Petrulis. Iš už Atlanto atgabenta dovana – kolekcija, kurioje 1710 filmavimo ir fotografavimo technikos vienetų.
V. Petrulis – kolekcininkas, kino mėgėjas, filmavęs žymius lietuvius, svarbius išeivių renginius.
„Vytautas Petrulis neatsitiktinai tai darė, daug medžiagos yra ir filmuotos – filmo juostų, video juostų. Tai yra ir dalyvauja tose juostose ir Marijos Gimbutienės gyvenimo dalelytė atspindėta, aktorės Rūtos Lee gyvenimas“, – pasakojo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktoriaus pavaduotoja Rima Grašienė.
Juostose užfiksuotas Vytauto Landsbergio pirmas vizitas Kalifornijoje, jo paskaita Amerikos klubui, Vytauto Kernagio grupės „Tarp girnų“ koncertas Los Andžele ir kiti įvykiai. Muziejui padovanota technika anksčiau priklausė ir profesionaliems reporteriams bei operatoriams, ir mėgėjams, todėl aparatų būklė labai įvairi.
„Mes niekada savo kolekcijoje neturėjome tokios senos kameros, kuri yra datuota 1925 metais, pagaminta. Dalis eksponatų, atkeliavusių iš Amerikos, bus pervežta į Šiaulių Aušros muziejų, į fotografijos muziejų“, – sakė R. Grašienė.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus planuoja surengti parodą, kurioje pristatytų V. Petrulio kolekciją ir jo vaizdo įrašus apie išeivijos kultūros įvykius ir žymius žmones.
