Apie papildomai gautas vakcinas paskelbusi Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets padėkojo Lietuvai „už gerą bendradarbiavimą ir paramą šiame procese“.

„Financial Times“ pranešė, kad Latvija antrąjį ketvirtį turėtų gauti papildomai 376 tūkst. vakcinos dozių, Estija – 41 tūkst.

Papildomų vakcinų taip pat gaus Kroatija, Slovakija ir Bulgarija.

Dėl solidarumo mechanizmo padalyti beveik 3 mln. dozių sutarė 24 ES šalys. Austrija, Slovakija ir Čekija prie schemos neprisidėjo.

Šios vakcinos skiriamos prasčiausioje padėtyje esančioms šalims. Ketvirtąjį ketvirtį jos „grąžins skolą“ ir gaus atitinkamai mažiau nei pasidalyti vakcinomis sutikusios kitos šalys narės.

Latvija yra viena iš mažiausiai Europoje gyventojų paskiepijusių šalių, nes užsisakė daug „AstraZeneca“ vakcinų, kurios vėluoja, ir nedaug „Pfizer“ vakcinų. Estija skiepija sėkmingiau nei dauguma kitų Europos šalių, bet pastaruoju metu fiksuoja didžiulį sergamumą koronavirusu.

Penkioms šalims padalyti trys milijonai dozių yra dalis 10 mln. papildomo vakcinų paketo, kurį „Pfizer“ pristatys anksčiau nei planuota. Likę 7 mln. turėtų būti paskirstyti tarp visų šalių narių, atsižvelgiant į gyventojų skaičių.

Grupės direktorių valdybos narys Vygaudas Ušackas BNS trečiadienį sakė, kad įmonė tokį sprendimą priėmė susipažinusi su vyriausybinės komisijos protokolu.

Jo teigimu, įmonė mano, kad sprendimas nepritarti angaro rekonstrukcijai grindžiamas politiniais motyvais ir nepagrįstomis prielaidomis.

„Kreipsimės į teismą su tikslu įvertinti taikomų priemonių neproporcingumą“, – BNS teigė V. Ušackas.

„Susipažinus su vyriausybinės komisijos protokolu, matomas akivaizdus ryšio tarp pateiktų argumentų ir išvadų trūkumas. Susidaro įspūdis, kad sprendimas neleisti įmonei veikti Lietuvoje galima grindžiamas politiniais motyvais bei inerciniu institucijų vertinimu bei niekuo nepagrįstomis prezumpcijomis“, – teigė jis.

Lietuvos Vyriausybė šį mėnesį patvirtino strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos neigiamą išvadą dėl grupės planų atnaujinti ir plėsti angarą Vilniaus oro uoste.

Investicijos Vilniaus oro uoste yra komisijos dėmesio akiratyje, nes oro uostai įtraukti į pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.

Pastaraisiais metais Lietuvos nacionalinio saugumo institucijos atsargiai vertino „Avia Solutions Group“ investicijas dėl jos ankstesnės veiklos Maskvos Žukovskio oro uoste ir aviacijos veiklos Rusijoje.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis anksčiau šį mėnesį teigė, kad žvalgyba turi informacijos, kuri kelia abejonių dėl „Avia Solutions Group“ veiklos ir patikimumo, ir žvalgyba yra apie tai informavusi sprendimų priėmėjus.

Įmonių grupė teigia, kad ji dar 2018 metais nutraukė visas sąsajas su Žukovskio oro uosto projektu, o įmonės veiklos blokavimą vadina „raganų medžiokle“ ir ragina žvalgybą paviešinti visą turimą informaciją.

„Avia Solutions Group“ teigia, kad investicijos į „Fl Technics“ angaro rekonstrukciją būtų siekusios 7 mln. eurų, tai būtų sukūrę 200 naujų darbo vietų.

V. Ušacko teigimu, Vyriausybės sprendimas neturės įtakos „Avia Solutions Group“ įmonių veiklai. Jis teigia, kad aviacijos grupė veiklą vykdo 60-yje pasaulio šalių ir „griežtai laikosi Europos Sąjungos bei Jungtinių Valstijų įstatymų bei sankcijų“, paslaugas teikia didžiausiuose ES, JAV, Azijos oro uostuose.

Tai ne pirmas kartas, kai Vyriausybė dėl nacionalinio saugumo blokuoja „Avia Solutions Group“ plėtrą Vilniaus oro uoste. 2015 metais vyriausybinė komisija nusprendė, kad grupės įmonės „FL Technics“ plėtra jo teritorijoje neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.

Teisėjai, priešingai nei policijos, žvalgybos ar pasienio pareigūnai, nėra tiesiogiai įvardyti ministro įsakyme kaip prioritetinė grupė. Tačiau įsakyme yra palikta nuostata, kad prioriteto tvarka gali būti skiepijami ir „kiti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, išskyrus bendrąsias, vykdantys darbuotojai, kontaktuojantys su kitais asmenimis, kai funkcijų negalima vykdyti nuotoliniu būdu“.

Teisėjų taryba kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją išaiškinti, ar jie gali pakliūti į šią kategoriją ir gavo teigiamą atsakymą, kad teisėjai kartu su teismo posėdžių sekretoriais ir teismo raštinių darbuotojais gali būti skiepijami prioritetine tvarka.

„Sveikatos apsaugos ministerija informavo Teisėjų tarybą, kad teismų darbuotojai, atliekantys funkcijas, kai tiesiogiai kontaktuojama su teismų lankytojais – teisėjai, teismo posėdžių sekretoriai ir teismų raštinių darbuotojai, turėtų būti skiepijami prioritetine tvarka“, – BNS antradienį sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

SAM Teisėjų tarybai nurodė, kad dėl vakcinacijos organizavimo ir atlikimo turėtų kreiptis į vietos savivaldybės skiepų koordinatorių.

Savo ruožtu BNS ministerija informavo, kad daugiau kreipimųsi išaiškinti, ar konkreti profesija yra traktuojama kaip atliekanti „gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas“, nėra gavusi.

Ministerija taip pat neketina pateikti viešo išaiškinimo, kokios dar profesijos galėtų būti laikomos tokiomis.

„Ne, nes akivaizdu, kad niekam nekyla daugiau klausimų. Ten pakankamai detaliai išvardinta. Tiems, kuriems kyla klausimų, mes mielai atsakysime“, – sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta.

Lietuvos teismuose dirba daugiau kaip 700 teisėjų.

„Ar mes tinkamai išnaudojame tas priemones, kad mūsų visuomenės psichologinė būsena būtų geresnė? Manau, kad ne, ir čia esama tikrai daug klaidų, nenuoseklumo ir kartais net erzinančių visuomenę sprendimų, kurie tam tikra prasme provokuoja žmones maištauti ir daryti atvirkščiai“, – interviu BNS pirmadienį sakė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, Vyriausybė turėtų ieškoti būdų, kaip saugiai leisti dalį renginių, taip pat peržiūrėti judėjimo ribojimus, nes dabartinė tvarka skatina žmonių susibūrimus keliose tos pačios savivaldybės vietose.

Prezidentas taip pat išsakė lūkestį, kad jau birželį gali pradėti veikti imuniteto sertifikatas, kuris leistų gyventi atsparumą virusui turintiems žmonėms.

G. Nausėdos teigimu, Seimo konservatorių iniciatyva į Europos Vadovų Tarybą deleguoti ne jį, o premjerę Ingridą Šimonytę, prieštarauja Konstitucijai ir be pagrindo kursto įtampą.

Prezidentas taip pat skeptiškai įvertino valdančiųjų siūlymus sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maitinimo paslaugoms ir sukritikavo planus atidėti mokesčių reformos įsigaliojimą iki 2023 metų.

Interviu prezidentas pareiškė, kad pritaria JAV lyderiui Joe Bidenui (Džo Baidenui), jog Rusijos vadovą Vladimirą Putiną galima pavadinti žudiku.

– Jau antrąsias Velykas lietuviai pasitinka karantino sąlygomis, uždarytose savivaldybėse. Ar palaikote Vyriausybės žingsnius tvarkantis su karantinu? O gal yra kokia nors alternatyva, gal pritariate tiems, kurie sako, kad karantinas jau išsisėmė?

– Du klausimo aspektai: viena vertus, ar pati kryptis yra teisinga, antra, ar pasirinkę tą strategiją, mes įgyvendiname ją tinkamomis priemonėmis.

Šiandien būtų nusikalstama teigti, kad turime viską atpalaiduoti, nes tiesiog visiems nusibodo – jokiu būdu ne. Manau, kad susirgimų dinamika, ir ypač dinamika aplinkinėse valstybėse, o ir apskritai visoje Europos Sąjungoje, yra kelianti nerimą, atsipalaiduoti, deja, mes negalime.

Ar tinkamai išnaudojame tas priemones, kad mūsų visuomenės psichologinė būsena būtų geresnė? Manau, kad ne, ir čia esama tikrai daug klaidų, nenuoseklumo ir kartais net erzinančių visuomenę sprendimų, kurie tam tikra prasme provokuoja žmones maištauti ir daryti atvirkščiai. Nenoriu badyti pirštais į visai neseno pobūdžio įvykius, kurie sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, noriu kalbėti apie esmę.

Kultūros, švietimo įstaigas atvėrėme per vėlai, ypatingai kultūros įstaigas, ir turime daryti viską, kad saugodamiesi, laikydamiesi saugumo reikalavimų, atvertume tuos dalykus, kurie kiekvienam žmogui, jo savijautai yra be galo svarbūs. Šiandien mes, pasiėmę Maslow (Maslou) piramidę, sakome, kad valgyti ir miegoti reikia, o kultūra kažkur viršūnėje gali palaukti. Aš manau, kad kaip tik, dalykai, kuriuos mes atskleidžiame sau kultūros pasaulyje, padėtų mums lengviau ištverti šitą tikrai nelengvą metą ir šioje vietoje, deja, mes tikrai kol kas turime, kur pasitempti, ir tikiuosi, kad atitinkami sprendimai bus padaryti.

Šiandien būtų nusikalstama teigti, kad turime viską atpalaiduoti, nes tiesiog visiems nusibodo – jokiu būdu ne.

Tai šiandien atsakymas yra paprastas: karantinas turi būti griežtas, bet jis turi neprovokuoti daryti veiksmų, kurie yra demonstravimas tam tikro nesiskaitymo su nustatytais reikalavimais, o atvirkščiai – ieškoti kūrybinių sprendimų, kurie pademonstruotų, kad saugantis, laikantis tam tikrų saugumo reikalavimų galima pasiekti, kad liga neišplistų ir, kita vertus, įvykis, renginys įvyktų ir visi būtų dėl to laimingi.

Konkretus pavyzdys – Kauno „Žalgirio“ klubas pateikė pasiūlymą Vyriausybei dėl sporto varžybų organizavimo, esant tam tikriems nustatytiems reikalavimams. Atsakymo nėra iki šiandien. Kodėl nėra? Trūko laiko, trūko noro ar apskritai negalvojama, ką šiuo klausimu daryti? O reikėtų galvoti.

– Konkrečiai kalbate būtent apie renginius? Nes muziejai, galerijos jau veikia, tiesiog renginių negali būti. Jūsų manymu, galėtų būti leidžiami renginiai tam tikromis sąlygomis?

– Aš manau, kad pirmiausia, būkime lankstūs, žiūrėkime į labai konkrečius atvejus ir žiūrėkime į organizatorių atsakomybę, kaip jie ketina tą renginį įgyvendinti ir ar tikrai gali būti šitas renginys organizuojamas. Jeigu post factum išaiškės, kad kas nors buvo nepadaryta iki galo, taip, teks susitaikyti su tuo, kad yra atsakomybė. Bet gal tokiu būdu mes galėsime skleisti tą gerąją patirtį ir į kitas sritis, sudaryti sąlygas mūsų žmonėms jaustis ramiau, užtikrinčiau ir išgyventi tuos likusius, aš manau, keletą mėnesių, kurie  dar bus pakankamai sudėtingi ir prieštaringi, iki tos galbūt ir ne visiškai pergalingos pabaigos, bet vis dėlto tam tikro atsipalaidavimo arba galimybės leisti atsikvėpti sau.

Sutikime, kad visiems yra sunku, ir kai kurios nuostatos, kaip aš matau, ypatingai tuo metu, kai yra uždarytos galimybės būti gamtoje net ir aplinkinėse savivaldybėse, verčia žmones koncentruotis tam tikrose vietose. Aš pats kaip mėgstantis gamtoje lankytis žmogus matau, kaip žmonės tiesiog trinasi vienas į kitą dėl to, kad jie yra pakankamai apriboti erdvėje, ir labai daug žmonių pasklinda tuo pat metu į tas pačias vietas ir tokiu būdu rizika yra ne mažinama, o didinama.

– Tai siūlote ir atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių?

– Aš nemanau, kad galima taip urmu paimti ir atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių, tačiau, žinoma, atsižvelgus į konkrečių savivaldybių situaciją, galimybę judėti miesto apylinkėse, kuri sumažintų tą žmonių koncentraciją, tikrai galima būtų organizuoti.

– Ką tik užsiminėte, kad bus keletas mėnesių, kaip sakėte, iki kito etapo – turbūt kalbat apie vakcinaciją. Prisimename Jūsų pasakymą, kad 70 proc. suaugusiųjų galėtų būti paskiepyta per Mindaugines. Lieka 99 dienos iki šios šventės. Ar galime konstatuoti, ar ta data vis dėlto bus vėlesnė?

– Judame tinkama linkme, jeigu statistika neapgauna, esame 12 proc. šalies gyventojų paskiepiję, bet čia skaičiuojant ne nuo suaugusių gyventojų skaičiaus, o nuo viso gyventojų skaičiaus. 12 proc. yra įgiję, vėlgi skaičiuojant nuo viso gyventojų skaičiaus, natūralų imunitetą, kadangi persirgo. Vadinasi, nemažą žingsnį į priekį esame padarę, o turint omenyje, kad antrąjį metų ketvirtį tikrai keleriopai paspartės pats vakcinacijos ir skiepijimosi tempas, šis tikslas dar laikytinas realiu.

Bet net jeigu mes ten būsime į vieną ar į kitą pusę per keletą procentinių punktų, aš manau, kad tai vis dėlto leis mums gerokai labiau atpalaiduoti savo viešąjį gyvenimą, ypač dar ir atsižvelgiant į tai, kad, ko gero, jau birželio mėnesį turėsime imuniteto sertifikatą, kuris leis ne tik plačiau jį naudoti judant tarp atskirų valstybių, bet plačiau naudoti ir organizuojant įvairius renginius šalies viduje. Aš, pavyzdžiui, matau didelį potencialą imuniteto sertifikatą taikyti ne tik tarptautinėje praktikoje, bet ir viduje.

– Tokios sertifikato kritikai sako, kad sukurtumėme dviejų lygių visuomenę. Kai kurie psichologai teigia, kad dar augtų susipriešinimas, todėl tai dar nėra geras sprendimas. Ar pagrįsta tokia kritika?

– Kol nebus sudaryta galimybė masinei vakcinacijai, pritarčiau, kad kritikai turi racijos šitaip teigdami, tačiau kai turėsime galimybę masiniam vakcinavimui, o tai jau turės būti netrukus, aš manau, kad turime sudaryti ir tam tikra prasme sukurti paskatą skiepytis, testuotis. Ir tokiu būdu leisti ne tik sau pačiam asmeniškai daugiau laisvės, bet ir suteikti daugiau laisvės visuomenei.

– Pagal Jūsų viziją turėtų būti daugiau laisvių žmonėms, kurie turi imunitetą, ar ir tiems, kurie dar neprieis savo eilės, negalės pasiskiepyti, bet jiems užtektų nuvažiuoti į punktą, išsitestuoti ir galėtų eiti į kavinę, į barą?

– Aš manau, kad galime priimti sprendimus, atsižvelgdami į tai, kad išsitestavęs žmogus, nustatęs savo situaciją žmogus, galėtų sau leisti daugiau nei tas, kuris visiškai nesitestuos. Na, o jei persirgęs žmogus, savaime suprantama, kad jei tai yra imunitetas, kuris įgyjamas bent keletui mėnesių, vėlgi automatiškai leis jam laisviau naudotis to laisvesnio viešojo gyvenimo privalumais, nesukeliant grėsmės nei sau pačiam, nei kitiems žmonėms.

– Baigiant pandeminius klausimus, pone prezidente, kokį Jūs asmeninį vaidmenį matot valdant pandemiją, įvertinus tai, kad pagrindiniai teisiniai sprendimai yra Vyriausybės ir sveikatos apsaugos ministro rankose?

– Jeigu jūs sekate mano veiksmus, tai pamatysite, kad tikrai stengiuosi neįsivelti į operatyvinį krizės valdymą būtent karantino požiūriu. Šitoje vietoje prezidento vaidmuo yra daugiau apsiriboti raginimais visuomenei laikytis tam tikrų nustatytų reikalavimų ir, be jokios abejonės, jei tai yra tikslinga daryti – kritikuoti pačią bendrąją karantino pokyčių situaciją, jei tokia kritika yra pagrįsta, o ne vien kritika dėl kritikos.

Bet jūs turbūt pastebėjote, kad nuo pat pradžių aš esu labai aktyvus skiepijimosi programos prasme, skiepijimosi ambicijos prasme, nes, mano giliu įsitikinimu, tai yra vienintelis patikimas kelias išeiti iš šitos situacijos, išeiti iš šitos krizės. Karantino pokyčiai – tuo jau turėjome pakankamai progų įsitikinti anksčiau – jie sukelia galbūt tam tikrą pagerėjimą, bet čia atsiranda daugiau atmainų arba pradeda plisti tam tikros atmainos – žiūrėkite, statistika vėl blogėja. Ko gero, jau šiandien mes suvokiame, kad griežtinimas ar švelninimas pats savaime problemos neišsprendžia. Su problema reikia kovoti, kovojant su jos priežastimis. Mano įsitikinimu, skiepijimas yra patikimas būdas ne visiškai išspręsti problemą, bet vis dėlto padaryti didžiulį žingsnį sprendžiant šitą problemą. Ir tą, beje, byloja ir atskirų valstybių patirtis, valstybių tų, kurios yra nužengusios gerokai toliau skiepijimosi prasme. Pirmiausia, Izraelis, bet taip pat ir Didžioji Britanija ir kitos valstybės, todėl sekime tais geraisiais pavyzdžiais, susiformuokime ambiciją ir stenkimės visi vieningai padaryti gerą darbą mūsų žmonėms. Čia, aš manau, prezidento vaidmuo yra labai svarbus.

– Dar vienas vaidmuo, kuris tradiciškai būdavo prezidentui pastaruosius dešimt metų – Europos Vadovų Taryba. Seimo konservatoriai ėmėsi iniciatyvos, kad EVT jus pakeistų Ingrida Šimonytė. Kaip reaguosite, jei Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija nuspręs ir sudarys premjerės vadovaujamą delegaciją vykti į EVT?

– Pirmiausia, jokia institucija, ministerija, Seimo narių grupė negali sudaryti galimybių ar apriboti prezidento galimybių vykdyti jo konstitucinę, pabrėžiu, ne teisę, o prievolę, pareigą. Ir tokia pareiga yra – šalies prezidentas vykdo šalies atstovavimą įvairiose tarptautinėse organizacijose, užsienio valstybėse, išgyvendindamas šalies užsienio politiką.

Su problema reikia kovoti, kovojant su jos priežastimis. Mano įsitikinimu, skiepijimas yra patikimas būdas ne visiškai išspręsti problemą, bet vis dėlto padaryti didžiulį žingsnį sprendžiant šitą problemą.

Konkrečiai jeigu kalbate apie Europos reikalų komitetą, taip, ERK gali suformuoti Lietuvos poziciją, tačiau jis neturi teisės nustatyti delegacijos sudėties.

– O kaip atsakytumėte į tuos argumentus, kad prezidentas, turintis tautos mandatą, bet iš esmės neatskaitingas nei Seimui, nei Vyriausybei, gali nukrypti nuo Seimo patvirtinto mandato ir Vyriausybės pozicijos. Ar yra praktinių būdų išspręsti šitą situaciją?

– Pirmiausia, galbūt pasiremkime precedentu. Ar yra buvęs toks precedentas, kuomet prezidentas, nežinau, ar svarstydamas, ar derėdamasis dėl daugiametės finansinės perspektyvos ir gaivinimo fondo ar kitais klausimais, svarstydamas arba derėdamasis dėl klimato kaitos tikslų, kas visiškai neseniai buvo daryta, nukrypo, kaip jūs sakot, nuo Lietuvos pozicijos? Lietuvos pozicija yra formuluojama, formuluojama kartu, dirbant įvairioms institucijoms ir mes tos pozicijos laikomės. Tai yra mandatuojama – surandamas bendras vardiklis tarp skirtingų valdžios įstaigų. Ir mes tai pozicijai atstovaujame.

Tikrai nėra taip, kad prezidentas susigalvoja savo poziciją, stovėdamas prie „Spartano“ lėktuvo ir nuskridęs improvizuoja. Prezidentas atstovauja Lietuvos pozicijai dėl to, kad jis, kaip aukščiausias valdžios pareigūnas, yra saistomas, be jokios abejonės, noro bendradarbiauti su kitomis valdžios institucijomis. Tą jis daro.

Iš mūsų pusės problemos niekada dėl kažkokių bendrų gairių arba pozicijų nustatymo nėra kilę. Todėl aš labai tikiu, kad jeigu visos į šio klausimo sprendimą įtrauktos pusės turi geros valios bendradarbiauti, nėra jokių problemų nei formuojant bendrą poziciją, nei paskui pasidalijat arba informuojant apie procesus EVT post factum, kai įvyksta šitie renginiai ir kalbantis su premjere, kalbantis su ministru, kalbantis su Seimo nariais.

Man atrodo, kad mes čia kuriame problemą ten, kur jos iš esmės galėtų ir nebūti. Galbūt tai yra sąmoningai daroma – problema yra sukuriama tam, kad būtų atrasta tam tikra įtampos vieta arba įtampos šaltinis.

– Įsivaizduojate tokią situaciją, kad ir premjerė sudaro savo delegaciją, ir Jūs sudarote savo delegaciją – kas tada?

– Be abejo, kad valstybėje turbūt tai nesudarytų prielaidų atrodyti tinkamai tarptautiniame kontekste, tai būtų šiek tiek komiška situacija. Bet aš dar kartą grįžtu prie to, kad turime vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir jokie veiksmai, kurie prieštarautų Konstitucijai, yra tiesiog negalimi. Nes priešingu atveju, jeigu kurie nors Seimo nariai dirbtinai kuria situaciją, kurioje atsiranda konfliktas su pagrindiniu šalies įstatymu, na, jie  turėtų jau dabar pagalvoti apie savo politinę ir ne tik politinę atsakomybę.

– Ar Jūs jaučiate, kad konservatoriai bandytų jus izoliuoti?

– Nematau kokių nors labai kryptingų mėginimų. Prezidentas turi tiek daug visokiausių iniciatyvų šiuo metu. Jau yra iš esmės pateikta eilė įstatymų pavasarinei Seimo sesijai, yra daugybė kitų klausimų, susijusių su konkrečių pareigūnų paskyrimais ir šitose srityse man niekas jokių bandymų apriboti mano kompetencijas nedaro, jaučiuosi visiškai laisvai ir visiškai ramiai galiu dirbti tą darbą, kuris man yra numatytas.

– Pakalbėkime plačiau apie Seimo sesijos darbus ir apie pareigūnų skyrimą. Užsienio reikalų ministras, berods, praėjusią savaitę Jums turėjo atnešti kandidatus į kai kurias ambasadorių pareigas. Didžiausias dėmesys – Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungai, tos pozicijos nėra jau nepateisinamai ilgai. Ar jums tiko Gabrieliaus Landsbergio atnešti kandidatai?

– Aš nenoriu urmu kalbėti apie visas septynias pavardes – tiksliau, pavardžių yra gerokai daugiau, kadangi į visas pozicijas yra mažiausiai po du kandidatus. Mes labai išsamiai įvertinsime tų žmonių tinkamumą pareigoms ir tada aš jau galėsiu jums pateikti atsakymą. Tikrai yra daug rimtų kandidatų atsakingoms pozicijoms užimti, taip kad – kaip pirminis žingsnis, aš jį užskaitau, jis yra tinkamas ir, manau, kad judėsime toliau į priekį.

– Kalbant apie Seimo sesiją – kreipdamasis į parlamentą sakėte, kad pavasario sesija yra kaip reta palankus metas esminėms permainoms, nes artimiausi rinkimai gana toli. Valdantieji sprendimus dėl mokesčių, dėl švietimo nukelia anksčiausiai į rudens sesiją. Kaip Jums atrodo pavasario sesijos darbotvarkė?

– Sakyčiau, toks mišrus įspūdis. Konkrečiai dėl jūsų minėtos mokesčių politikos arba reformos programos – neslėpsiu, man atrodo, nevisiškai priimtina, kad tie sprendimai, kurių visuomenė laukia dabar, nukeliami į 2023-iuosius, o de facto valstybės biudžetą – jeigu kalbame apie tam tikrų lengvatų arba neteisingumų ištaisymą – tai biudžeto įplaukos padidėtų kai kuriais atvejais 2024-aisiais metais, tai yra, jau praktiškai, kitų rinkimų metais.

Tai turbūt nėra tas lūkestis, kurį šiuo metu turi mūsų verslas ir visuomenė, kurie laukia, ką mes galime pasiūlyti. Suprantu, kad konkrečiai, dabar, šią minutę negalime pasiūlyti mokesčių politikos priemonių. Geriausiu atveju galime tą padaryti nuo kitų metų pradžios, bet net ir nuo kitų metų pradžios sprendimai negimsta, jeigu jie nebus priimti, pavyzdžiui, pavasario sesijoje, net ir išlaikant tą būtiną šešių mėnesių terminą.

Tai štai kodėl, atsižvelgiant į tai, ką aš dabar pasakiau, nusprendėme, jog einame į Seimą pavasario sesiją konkrečiai su pasiūlymu, kuris, mūsų manymu, yra labai prasmingas daryti dabar, nelaukiant 2023 ar 2024 metų: tai yra pelno mokesčio nuostatų pakeitimas toms išlaidoms, kurias įmonės daro išmokėdamos aukštesnį vidutinį darbo užmokestį arba kurdamos naujas darbo vietas. Kitaip tariant, šias sumas galima patrigubinus atskaičiuoti iš apmokestinamojo pelno. Paskatos kurti darbo vietas, paskatos kelti darbo užmokestį net ir tokiomis nelengvomis pandemijos aplinkybėmis – tai yra būtent tos paskatos, kurių reikia dabar.

Štai kodėl mes ir teikiame šį pasiūlymą – ne norėdami užbėgti už akių diskusijai, kaip tik ta diskusija galės kilti Seime ir galėsime diskutuoti iš įvairiausių pusių šitą pasiūlymą, bet tai reikalinga dabar.

Kaip ir nedarbo draudimo neįgaliems žmonėms įstatymas. Na, turbūt žmonės, sutikime, praranda darbo vietas šiandien ir neįgalūs žmonės, deja, praranda dar gerokai didesne sparta negu kiti žmonės. Ir taikyti toliau tokią nuostatą, kuri šiuo metu yra, kad neįgalūs žmonės negauna visos nedarbo draudimo išmokos, o tiktai tą dalį, kuri viršija jų pensijas ir kitokias pašalpas, – mano nuomone, tai yra tiesiog nusikalstama. Ir kiekvienas papildomas pusmetis, atidėliojant šito sprendimo įgyvendinimą, yra nusikalstamas dalykas.

Kalbame apie sumas, kurios iš esmės yra 1 mln. eurų, ir tuo pat metu svarstome mokesčių politikos pakeitimus, kurie kainuoja šimtus milijonų eurų. Ar tai yra moralu? Mano manymu, ne.

– Kaip vertinate šviežią konservatorių pasiūlymą mažinti PVM maitinimo įstaigoms, galbūt renginiams?

– PVM mokestis yra vartotojo mokestis. Tad klausimas – ar šiuo metu mums labiausiai turėtų rūpėti restoranų lankytojai, kaip vartotojai? O galbūt šitą sumą, kurios neteksime pritaikę PVM lengvatas, galėtume skirti, pavyzdžiui, neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimui arba kitoms priemonėms, kurios orientuotos tiesiogiai į žmones, kurie konkrečiai nukenčia dėl pandemijos. Vartotojai, šeimos, ypač mažus vaikus auginančios šeimos, senjorai, tie patys neįgalūs žmonės.

Mano manymu, kalbėti apie paramą verslui reikia, tačiau PVM lengvata, kaip mes puikiai prisimename iš mūsų diskusijų praeityje, dažniausiai nėra perduodama vartotojui. Ir jeigu kalbame apie PVM sumažinimą konkrečioms verslo grupėms, tai jau iš esmės kalbame apie konkrečią paramą toms verslo grupėms, o ne vartotojams, ne žmonėms.

Mano manymu, kalbėti apie paramą verslui reikia, tačiau PVM lengvata, kaip mes puikiai prisimename iš mūsų diskusijų praeityje, dažniausiai nėra perduodama vartotojui.

Reikia atsižvelgti dar ir į kitą aspektą, kad PVM yra apyvartos mokestis. Kitaip sakant, kuo didesnė bus įmonės apyvarta, tuo labiau jos ta PVM lengvata pasinaudos. Šia prasme šita priemonė dar yra net ir šiek tiek procikliška. Tuo metu, kai apyvartos mažos, tai yra, dabar, pasinaudoti bus galima mažesne suma. Tuo metu, kai ekonomika atsigaus, bus galima pasinaudoti kur kas labiau.

Visi šie samprotavimai verčia manyti, kad tikrai neišnaudojome visų galimybių apsvarstyti, – jeigu jau kalbame apie konkrečią sumą, kurią iš biudžeto esame skyrę paaukoti, – svarstyti kitoms, alternatyvioms priemonėms taikyti. Ir tos priemonės turėtų būti kur kas taiklesnės, labiau adresuotos į labiausiai nukentėjusias visuomenės grupes.

– Seimo vadovybė siūlo atleisti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovą Adą Jakubauską. Ar matote pagrindą jo atleidimui?

– Manau, šioje institucijoje tikrai yra daug ir paveldėtų ir kitokio pobūdžio bėdų ir problemų. Šiandien aš norėčiau, kad nusistatytume labai aiškų tikslą, ar mums Genocido ir rezistencijos centras kaip toks yra reikalingas. Mano atsakymas – taip, jis yra reikalingas ir ne tik kaip genocido arba tik kaip rezistencijos centras, bet kaip genocido ir rezistencijos centras. Tokią funkciją jis gali įgyvendinti turėdamas tinkamą finansavimą, tinkamą vidinę organizaciją, tam tikrą reputaciją mokslinėse sferose ir viso šito šiandien mes neturime.

Ar vien vadovas yra kaltas dėl visų susidariusių problemų? Deja, daugelį problemų mes paveldime iš anksčiau, bet šiandien nesinorėtų, kad vyktų šios mokslinės institucijos prarijimo ir galbūt prijungimo prie kokios kitos struktūros procesas. Deja, tokių nuogąstavimų matydamas dabartines tendencijas aš turiu ir tai man kelia nerimą.

– Norėčiau paklausti apie Jūsų komandą. Vos pradėjęs dirbti pavadinote ją stipriausia iš visų prezidentų, kodėl ta komanda taip sparčiai keičiasi?

– O ar ji tikrai sparčiai keičiasi?

– Iš tų žmonių, su kuriais mes bendraujame kaip žurnalistai, komunikacijos vadovas jau trečias.

– Komunikacijos vadovas liko dirbti mūsų struktūroje, jis tikrai turi labai didelių privalumų ir mes jo privalumus įžvelgiame per jo darbo Prezidentūroje mėnesius, žmogus puikiai dirba su kultūriniais, pilietinės galios projektais ir ten atsiskleidžia visa apimtimi.

Kalbant apie bendrą politinio pasitikėjimo patarėjų skaičių, aš tikrai nedaryčiau esminių išvadų, kad ta kaita yra didesnė nei buvo anksčiau arba kitų prezidentų kadencijos metu. Vyksta natūralus atsinaujinimo procesas, aš ir šiandien galiu pasakyti, kad man tikrai be galo patinka dirbti su mano komanda, tai yra atsidavę, motyvuoti žmonės, kurie tikrai atiduoda geriausias savo jėgas tam veikos barui, kuris jiems yra patikėtas ir aš ir šiandien optimistiškai vertinu savo komandą.

Tik dar kartą noriu pasakyti, kad tikrai esu pateikęs nemažai pažadų, kuriuos mes stengsimės įgyvendinti, bet pažado, kad aš su nekintančia komanda būsiu penkerius metus, niekada niekam nesu davęs.

– Praėjusią savaitę pirmą kartą turbūt pabendravote su Joe Bidenu kartu su kitais Europos Sąjungos vadovais, nors ir nuotoliniu būdu. Pirmiausia toks tiesus klausimas: ar jūs kaip ir Joe Bidenas galite Vladimirą Putiną pavadinti žudiku?

– Deja, taip. Manau, kad daugelis faktų byloja, kad ši sistema yra toli nuo demokratiškos, jeigu ne pasakyti stipriau.

Tai kas vyksta Rusijoje, vyksta blogėjimo prasme pastaruoju metu. Aš matau daugybę požymių, kurie demonstruoja atvirą nusispjovimą, pavadinkime tai taip, į civilizuoto pasaulio vertybes, nesiskaitymą su tautų apsisprendimo teise, nesiskaitymo su kaimynių teritoriniu suverenumu ir tą Kremlius pastaruoju metu demonstruoja pakankamai demonstratyviai, taip pat ir Ukrainoje, kurią man teko garbė neseniai aplankyti. Situacija vėl blogėja, vėl žūsta žmonės, jauni vyrai, jaunos moterys, vaikai netenka savo tėvų, tėvai netenka savo vaikų, ir tai yra tikrai labai labai apgailėtina, tai kas, vyksta Europos viduryje XXI šimtmetyje, nors tai nepateisinama jokiame pasaulio kampelyje.

Aš matau daugybę požymių, kurie demonstruoja atvirą nusispjovimą, pavadinkime tai taip, į civilizuoto pasaulio vertybes, nesiskaitymą su tautų apsisprendimo teise.

Pridėkime tuos faktus, kuriuos mes žinome, tai, kas vyksta šiuo metu pačios Rusijos viduje, kai režimas akivaizdžiai krūpčioja nuo stiprėjančios opozicijos, mėgina užgniaužti bet kokį opozicijos judesį pačioje užuomazgoje, persekioja brutaliausiu būdu opozicijos lyderius, matome, kas vyksta su Aleksejumi Navalnu, bet tai toli gražu tik aisbergo viršūnė tai, ką mes stebime šitoje istorijoje.

Ir toliau įtraukus galvą į pečius sakyti, kad mes ieškome įsitraukimo į santykius su Rusija, kaip aš kartais girdžiu iš savo kolegų Europos Sąjungoje, na, tikrai reikia būti ir emociškai ir teritoriškai labai toli nuo to kas vadinama Rusija, kad kalbėtume šitokius dalykus. Lietuva tikrai nebus tas, kuris abejingai sėdės galiniame suole, stebės procesus ir sakys, kad reikia didesnio įsitraukimo, matydama, kad vyksta brutalūs žmogaus teisių pažeidimai čia pat mūsų pašonėje.

Šioje vietoje aš manau, kad susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Joe Bidenu buvo man asmeniškai labai patrauklus ta prasme, kad per visą Joe Bideno kalbėjimo laiką aš labai džiugiai konstatuodavau, kad štai grįžome į tą patį puslapį, kalbame apie tuos pačius dalykus, apie tas pačias rizikas ir štai susidarė vėl prielaidos matyti Europos Sąjungą ir Jungtines Amerikos Valstijas plaukiančias vienoje valtyje.

Aš labai tikiuosi, kad šitas priminis įspūdis nebus sugadintas ir galėsiu tą konstatuoti  po tam tikro laiko, kada jau atsiras labai praktiniai susitikimai, praktiniai įvykiai, kurie demonstruos transatlantinę vienybę, o tokių bus netrukus, birželio mėnesį NATO viršūnių susitikimas, kuriame, tikiuosi, JAV prezidentas dalyvaus fiziškai.

– Ačiū už Jūsų laiką.

„Vyriausybės sprendimas priimtas. Vyriausybė patvirtino komisijos išvadą“, – BNS penktadienį sakė premjerės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Lančinskas. Jo teigimu, toks sprendimas priimtas anksčiau šį mėnesį.

Strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija, kurioje dirba skirtingų ministerijų, teisėsaugos ir žvalgybos tarnybų atstovai, neigiamą išvadą dėl verslininko Gedimino Žiemelio valdomos grupės planų plėsti angarą Vilniaus oro uoste paskelbė praėjusį mėnesį.

Investicijos Vilniaus oro uoste yra komisijos dėmesio akiratyje, nes oro uostai įtraukti į pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.

Pastaraisiais metais Lietuvos nacionalinio saugumo institucijos atsargiai vertino „Avia Solutions Group“ investicijas dėl jos ankstesnės veiklos Maskvos Žukovskio oro uoste ir aviacijos veiklos Rusijoje.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis anksčiau šį mėnesį teigė, kad žvalgyba turi informacijos, kuri kelia abejonių dėl „Avia Solutions Group“ veiklos ir patikimumo, ir žvalgyba yra apie tai informavusi sprendimų priėmėjus.

Įmonių grupė tikino, kad ji dar 2018 metais nutraukė visas sąsajas su Žukovskio oro uosto projektu. „Avia Solutions Group“ skelbė, kad investicijos į angaro rekonstrukciją būtų siekusios 7 mln. eurų.

Investicijų blokavimą verslo grupė vadina raganų medžiokle ir ragina žvalgybą paviešinti visą turimą informaciją.

Tai ne pirmas kartas, kai Vyriausybė dėl nacionalinio saugumo blokuoja „Avia Solutions Group“ plėtrą Vilniaus oro uoste. 2015 metais vyriausybinė komisija nusprendė, kad grupės įmonės „FL Technics“ plėtra jo teritorijoje neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.

„Patvirtiname, kad COVID-19 buvo aptikta kovinėje grupėje praeitą savaitę. Todėl kovinės grupės vadas iš Vokietijos nusprendė visus karius Rukloje pervesti į karantiną, kol bus atsekti kontaktai“, – BNS informavo už viešuosius ryšius atsakingas pulkininkas leitenantas Stephanas-Thomas Klose (Štefanas Tomasas Klozė).

„Koronavirusu užsikrėtę kariai izoliuoti kitoje stovykloje. Ši operacija nepaveiks misijos, kovinė grupė bus pajėgi įvykdyti visus savo uždavinius Lietuvoje“, – pridūrė karininkas.

Jis neatskleidė, kiek atvejų nustatyta batalione ir kokių šalių kariai užsikrėtė.

Norvegijos žiniasklaida skelbia, kad Lietuvoje užsikrėtė šios šalies kariai, dislokuoti batalione.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota 2017 metų vasarį, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą regione. Batalionui Lietuvoje vadovauja Vokietija.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė, kad be D. Šakalienės į juodąjį Kinijos valdžios sąrašą pateko ir Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje dirbanti Aušra Semaškienė.

„Kadangi sankcijos yra įvestos ir sutuoktiniams, Lietuvos piliečių, pakliuvusių į sankcijas, iš tikrųjų yra daugiau. Turime keturis žmones iš viso, iš jų trys – Lietuvos diplomatai“, – teigė Briuselyje viešintis ministras.

D. Šakalienės ir A. Semaškienės sutuoktiniai dirba diplomatinėje tarnyboje.

Paradoksalu, kad milijardinė valstybė renkasi bauginti mažytės šalies pilietę užuot nustojusi neteisėtai kalinti ir kankinti milijoną savo šalies piliečių.

Pekinas sankcijas dešimčiai europiečių įvedė kaip atsaką į Europos Sąjungos sankcijas Kinijos pareigūnams dėl uigūrų mažumos persekiojimo.

Į juodąjį sąrašą taip pat įtraukti keli europarlamentarai, Belgijos, Olandijos parlamentų nariai, mokslininkai. Jiems uždrausta atvykti į Kiniją.

„Užsienio reikalų ministerija nedelsdama kviesis Kinijos ambasadorių išreikšti protestą dėl tokio veiksmo. Išrinkti Lietuvos pareigūnai, Lietuvos valstybei dirbantys diplomatai neturėtų būti įtraukiami į sankcijas, priešingai negu žmonės, įrodomai prisidedantys prie priverstinio darbo Kinijoje“, – teigė G. Landsbergis.

Socialdemokratė D. Šakalienė BNS sakė, kad šis Pekino žingsnis rodo, jog Kiniją veikia principinga ES pozicija.

Politikė priklauso Tarpparlamentiniam aljansui dėl Kinijos, yra viena iš keturiasdešimties kopirmininkių.

„Paradoksalu, kad milijardinė valstybė renkasi bauginti mažytės šalies pilietę užuot nustojusi neteisėtai kalinti ir kankinti milijoną savo šalies piliečių. Ir visgi tokia staigi Kinijos komunistų partijos reakcija į ES šiandien paskelbtas sankcijas aukštiems kinų pareigūnams, tiesiogiai susijusiems su masiniais sistemingais nusikaltimais žmogiškumui, liudija, kad Kiniją veikia mūsų principinga pozicija“, – sakė Seimo narė.

„Tiek ištrūkusių politinių kalinių liudijimai, tiek ilgametis sistemingas mokslininkų darbas bei surinkti įrodymai liudija, kad Kinijos vykdomas uigūrų genocidas nesiliaus, jei nebus griežtos tarptautinės reakcijos. Mano darbas Tarpparlamentiniame aljanse dėl Kinijos ar kritika dėl žmogaus teisių pažeidimų pagrįsta viešai prieinama tarptautinių patikimų šaltinių informacija“, – pridūrė D. Šakalienė.

Europos Sąjungos pareigūnai neseniai sutarė įvesti sankcijas keturiems Kinijos pareigūnams dėl uigūrų persekiojimo.

Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Kinija taip pat kaltinama Sindziange naudojanti priverstinį darbą ir vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas:

Vyriausybė pradėjo darbą įsibėgėjant antrajai pandemijos bangai ir kol kas pandemijos valdymas užgožia kitus darbotvarkės klausimus. Daugiau dėmesio skiriama tam, kaip sklandžiai vykdyti vakcinaciją, o ne pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą, kaip ir kada atsidarys mokyklos, o ne švietimo reformos turinys, kaip toliau bus remiamas dėl karantino ribojimų dirbti negalintis verslas, o ne skaitmenizacijos politika bei verslo aplinkos peržiūra ir panašiai.

Ramūnas Vilpišauskas/T. Lukšio (Fotobanko) nuotr.

O vertinant tai, kaip ši Vyriausybė valdo krizę, galima matyti nemažai panašumų su ankstesne – iš esmės procesas valdomas, tačiau kyla ir komunikacinių nesklandumų, ir praktinis sprendimų įgyvendinimas, pavyzdžiui, dėl paramos verslui, yra gana lėtas. Tiesa, reikia pastebėti, kad vakcinacijos proceso rodikliai Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, atrodo santykinai labai gerai. Tad su pandemijos sukelta krize tvarkomasi gana gerai, tačiau svarbiausias klausimas išlieka toks – kada nuo krizės valdymo režimo bus pereita prie strateginių prioritetų, ir koks tada bus skiriamo laiko santykis tarp sprendimų parengimui skirtų diskusijų ir viešų konsultacijų bei paramos jiems telkimo Seime ir dėmesio praktiniam įgyvendinimui. Ties pastaraisiais dažniausiai įstrigdavo daugelis ambicingų reformų.

Su „AstraZeneca“ yra tikra tragedija – nuomonės pakeitimas, skiepo vartojimo suspendavimas atbaidys daug žmonių skiepytis ir kitomis vakcinomis. Absoliuti nekompetencijos viršūnė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius:

Aš linkęs Vyriausybę vertinti neigiamai – šešiais balais iš dešimt. Nors ji turėjo laiko pasiruošti valdžios perėmimui, atėjo be aiškių planų, kaip įveikti koronavirusą. Pirmomis dienomis naujoji valdžia be pagrindo atmetė „valstietės“ Aušrinės Norkienės kandidatūrą į Seimo pirmininko pavaduotojus, mėgino iš opozicijos atimti galimybę skirti Seimo Audito komiteto pirmininką. Jie sukėlė nereikalingą konfliktą su prezidentu dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje.

Smarkiai išaugus koronaviruso atvejų skaičiui, Vyriausybė griebėsi griežtų priemonių, bet atsisakė pataisyti lengvai pataisomas klaidas – draudė šeimoms susitikti, tad vieniši žmonės buvo palikti vienų vieni. Verslas skundėsi, kad ūkinės veiklos reguliavimo taisyklės buvo nenuoseklios, neobjektyvios, nepagrįstos aiškiais duomenimis, darbdavių konfederacija jas apskundė Briuseliui. Su „AstraZeneca“ yra tikra tragedija – nuomonės pakeitimas, skiepo vartojimo suspendavimas atbaidys daug žmonių skiepytis ir kitomis vakcinomis. Absoliuti nekompetencijos viršūnė.

Užsienio politikos yra vienas teigiamas poslinkis – pagaliau dėl žmogaus teisių ir demokratijos pažeidimų pradėta kritikuoti ne tik Rusiją, bet ir Kiniją. Dabar bus galima nuosekliai teigti, kad vykdome vertybėmis grįstą užsienio politiką. Kitais atžvilgiais viskas kaip anksčiau – JAV viską gerai daro, Rusija – viską blogai.

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė:

Vyriausybė paveldėjo kritinę situaciją dėl koronaviruso plitimo, ji sąlygojo tai, kad teko teikti prioritetą COVID-19 plitimo valdymui, siekiant išvengti mirčių, kurios augo gruodžio mėnesį didžiuliais tempais. Vyriausybei pavyko situaciją bent suvaldyti, taip pat pavyko padaryti tam tikrus namų darbus, kalbu apie parengtą Vyriausybės veiksmų įgyvendinimo planą. Dabar Vyriausybės tolesnis uždavinys – neleisti įvykti reversui kalbant apie COVID-19 plitimą ir paraleliai bandyti spręsti problemas, susijusias su ekonomika, socialiniais klausimais, švietimu, kur problemų susikūrė pakankamai nemažai.

Iššūkių Vyriausybei netrūko, kritikos galima pateikti ir kalbant apie komunikaciją, ir apie vakcinavimo koordinavimą, ir vakcinavimo kampaniją. Klaidos buvo, ir jos kainuoja, kalbu apie žmonių nepasitikėjimą vakcina. Vakcinavimo informavimo kampanija tikrai turėjo prasidėti ne su vakcinų atvykimu. Šimtas dienų yra stabilizacijos dienos ir tikrai tai nėra proveržio dienos. Kitas šimtas dienų, klausimas, ar bus lengvesnės.

Rima Urbonaitė/Gedimino Bartuškos (ELTOS) nuotr.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė:

Nelengvos 100 dienų Vyriausybei. Įtampos kyla dėl pandemijos, ją suvaldyti yra pakankamai sunku. Skaitėme programą, laukėme priemonių plane konkretesnių žingsnių, bet kai kuriais atvejais nusivylėme ir priemonių planas pakankamai aptakus.

Kažkokių rimtų darbų Vyriausybė dar nepradėjo, dėl to ir pagirti, ir pakritikuoti būtų sunku. Kiekvieną dieną girdime – karantinas, vakcinavimas. Atmetus pandemiją, išskyrus to, kad išėjo jų priemonių planas, daugiau ypatingai nieko ir nevyksta. Priemonių paną mes peržiūrėjome, išrašyta daugybė puslapių, bet koks bus įgyvendinimas, kokie bus įstatymų pakeitimų projektai ir kuria kryptimi nueis Vyriausybė, tą pamatysime ateityje.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė:

Vyriausybė pradėjo dirbti itin sudėtingu laiku. Reikia gesinti gaisrus – pirmiausia sveikatos, bet taip pat ir ekonomikos bei socialinėje srityse. Per šį laikotarpį daug dėmesio buvo skiriama Vyriausybės programos ir veiksmų planui, kuriame matome gerų signalų. Vyriausybė nusimatė siekį pakankamai reikšmingai sumažinti skurdą. Pradėtos peržiūrėti mokestinės lengvatos, kas suteiktų šansą skirti daugiau lėšų socialinei apsaugai. Planuose taip pat matome socialinių paslaugų plėtrą, socialinių darbuotojų stiprinimą, dėmesį žmonėms su negalia.

Tačiau dalis priemonių, skirtų skurdui mažinti, yra arba pernelyg vėlyvos arba per menkos, kad būtų galima pasiekti ambicingus tikslus. Pasigendame konkrečių priemonių, kaip bus užtikrinamos gyventojų minimalios pajamos ir stiprinama bedarbių socialinė apsauga. Pandemijos sąlygomis tai dar aktualesnis klausimas. Vietoje to dalis priemonių yra siaurinamos, pavyzdžiui darbo paieškos išmoka ir deja nėra stebima, kiek bedarbių negauna jokių išmokų. Raginame vyriausybę daugiau dėmesio skirti COVID-19 pasekmių mažinimui: paslaugų plėtrai ir išaugusio poreikio atliepimui, bedarbių apsaugai ir grąžinimui į darbo rinką.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius:

Vyriausybei darbą teko pradėti ekstremaliomis sąlygomis. Būtų sunku sakyti, kad jie turėjo pakankamai laiko įnikti į savo pagrindinę funkciją, ką deklaravo trys partijos – konservatoriai, liberalai ir Laisvės partija. Visa koncentracija nuėjo kovai su kovidu, kas yra pagrindinis prioritetas, bet lygiagrečiai buvo kiek mažokai gilinamasi į postkovidinį periodą. Dėl kovido Vyriausybė negalėjo pereiti prie struktūrinių reformų, apie kurias buvo kalbėta ir kurias būtina daryti jau šiais metais.

Jeigu mes viską nukelsime į kitus metus, tada reikės pusės metų priimti įstatymą, pusės metų, kad jis įsigaliotų, ir tada ateisime į 2023 metus, kai jau prasidės rinkiminė kampanija savivaldai. Realybė yra tokia, kad paskui visos intencijos žlunga, visi bando įtikti daugumai, kad juos perrinktų ir tada reformos sustoja.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis:

Norėčiau išskirti entuziazmą, darboholiškumą ir tuo pačiu nuovargį – aukščiausio lygio politikai dirba labai daug, viską daro patys, tačiau pradėjus tokį maratoną nuovargis yra neišvengiamas. Matome akivaizdžią politinę lyderystę, tačiau taip pat matome, kad šios pastangos atsimuša į biurokratinę tvorą. Nustekenta, lyderystės stokojanti valstybės tarnyba duoda savo rezultatą. Instituciniai nesusikalbėjimai, paramos dalijimo greičiai, yra akivaizdus to pavyzdys.

Be kovido kol kas daugiau beveik nieko nėra, galbūt čia išimtis dar yra apie mokesčius kalbanti Finansų ministerija. Man imponuoja tai, kad sveikatos sistema tiek politikų, tiek medikų dėka atlaikė ir išgyveno. Taip pat yra akivaizdus, netgi ministerijų lygmenyje, sektorinis advokatavimas, kaip kiekviena ministerija išsako savo pozicijas dėl kovidinių reikalavimų, tačiau tuo pačiu einama ir į dialogą, ieškoma bendrų sprendimų.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė:

Gerai suprantame, kad Vyriausybė savo darbą pradėjo itin sudėtingu pandeminiu laikotarpiu ir turėjo daug iššūkių, kuriuos reikėjo spręsti, tačiau taip pat supranta, kad šiuo laikotarpiu Vyriausybės sprendimai verslo subjektų atžvilgiu toli gražu nebuvo visiems teisingi, grįsti argumentais, diskusijomis, bendru sutarimu ir naudingi šalies ekonominei bei socialinei aplinkai. Didžiulį nepasitenkinimą ir nusivylimą smulkiojo verslo rinkoje sukėlė Vyriausybės pozicija nutarimuose įteisinti smulkaus verslo subjektų diskriminaciją, kai priiminėjamos teisės aktų nuostatos, išskirtinai naudingos vienai verslo subjektų grupei.

Nėra teisinga nei visuomenės, nei verslo subjektų atžvilgiu, kai valdžios atstovai tam tikrus ketinimus ar sprendimus dėl paramos verslui ištransliuoja skirtingais tekstais ir pažadais, o galutinis rezultatas verslą pasiekia toli gražu ne tas, ką didžiuodamiesi valdžios atstovai viešai žadėjo, ir dažnai prasilenkia su verslo atstovų siūlymais.

Tikiuosi, kad nesuklysiu manydama, jog Vyriausybės sprendimas uždaryti verslą buvo kraštutinė priemonė. Tikėtina, kad mums dabar ir ateityje teks „susidraugauti“ su pandemijomis ir jų pasekmėmis, todėl verslo uždarymas neturėtų tapti pagrindine priemone pandemijai įveikti, nes tai – pagrindinė priemonė šalies ekonomikos ir socialinės aplinkos nuosmukiui. Vyriausybei noriu palinkėti, kad ji ne tik prašytų verslo atstovų patarimo, bet ir įsiklausytų į juos, derintų su verslo bendruomene bei priimtų visiems teisingus sprendimus, kurie būtų naudingiausi ekonomikai, verslui ir žmonėms.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas:

Kol kas jokių sprendimų Vyriausybė nedarė, tiesiog patvirtino praeitos Vyriausybės biudžetą. Derybos dėl nacionalinio susitarimo iš esmės dar nepradėtos, nors partijos lyg ir deleguoja derybininkus. Mūsų derybos su ministerija faktiškai nepradėtos. Visi derybiniai dalykai turbūt susiję su biudžeto formavimu, kuris prasidės nuo balandžio iki liepos.

Andrius Navickas (I. Gelūno / Fotobanko nuotr.)

Vyriausybės programa ir priemonių planas – labai aptakūs, nėra konkretumo, matysis, kaip jie tai dėlios biudžete, kokias priemones gerinant situaciją švietime bandys taikyti. Tada ir vertinsime, dabar kol kas buvo tam tikras šios Vyriausybės apšilimas, jie sau susidėliojo planus, o mes, visuomenė vėliau matysime jų sprendimus.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas:

Per šimtą dienų tokio atsargumo neturėjo dar nė viena Vyriausybė. Atrodo, kad nenori imtis pradėti dirbti – lyg kažką šneka, buksuoja, neduok Dieve, kad žiniasklaida kažką blogo parašys. Situacija yra pandeminė, bet matosi visos Vyriausybės susikoncentravimas tik į sveikatos sritį – tai šiek tiek stebina. Dar kažkiek verslui patrupina Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bet iš Švietimo ministerijos stipresnių judesių trūksta.

Dėl Nacionalinio susitarimo praktiškai išvis nieko nežinome, kas vyksta. Sudaryta darbo grupė dėl švietimo pagalbos, bet visa kita – kol kas toks vaizdas, kad užtrauktas rankinis stabdis ir laukiama geresnių laikų. Vyriausybės programos priemonių planas yra aptakus, o pastabos galėjo būti teikiamos tik dėl to, kad skyrybos ženklo trūko ar kalba ne tokia – jokio konkretumo nėra. Vis dar laukiame konkrečių sprendimų. Taip pat ir mėtymasis dėl ugdymo atnaujinimo, Vyriausybės komunikacija nesuprantama, ypač dėl Seime svarstomo Užkrečiamų ligų įstatymo. Su komunikacija – fiasko.   

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos pirmininkė Rūta Prusevičienė:

Šios daugumos praktiškai pirmas prioritetas rinkimuose buvo kultūra, girdėjome labai daug artikuliuotų idėjų visų partijų ir Vyriausybės programoje, prie kurios rengimo stipriai prisidėjo ir nacionalinių įstaigų asociacija. Pernai pandeminį iššūkį, mano manymu, suvaldėme gerai, visos kultūros sektoriaus įstaigos, ne tik valstybinės, solidarizavomės, turėjome daug pasitarimų ir su Kultūros, ir su Sveikatos ministerija, su Vyriausybe.

Sakyčiau, puiku, kad klausimai sprendžiami tuoj pat ir nevyniojant į vatą. Kaip nacionalinės įstaigos, džiaugiamės prasidėjusia diskusija dėl bendrųjų įstaigų funkcijų konsolidavimo, kadangi kultūros įstaigų specifika nėra pritaikyta centralizuotai veiklai ir aptarnavimui. Į mūsų siūlymus įsiklausoma. Aktyviai diskutuojame ir visus įstaigų atsivėrimo scenarijus – net ir matant, kad tos bangos gali vėl pakilti, mes turime turėti aiškumo dėl procentinio užpildymo viduje arba lauko erdvėse. Tai – lemtinga, nes valstybinių įstaigų kolektyvai negali dirbti beveik pusę metų, komerciniai, nevyriausybiniai – jau beveik metus. Planas „minimum“ yra vasara – manau, kad nuo birželio iki rugpjūčio renginių užpildymas turi būti 50-100 procentų.

Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matutis:

Darosi įspūdis, kad poslinkis yra į gerąją pusę, atsirado aiški komunikacija, įsiklausymas, ieškojimas abiem pusėms priimtinų sprendimo formų. Bandoma įsiklausyti, kartu dirbti. Žiūrime pakankamai rezervuotai į įstaigų atvėrimą, šios problemos irgi sąlyginai sprendžiamos labai aiškiai, bandant diskutuoti, įtikinti abi puses. Tikimės, kad atsiras aiški atlaisvinimo programa, nes kultūrai tai reikalinga ne šiandien ar rytoj, bet turime žinoti į ateitį.

Labai svarbios Kultūros centrų įstatymo pataisos, kurios, tikimės, dar šiemet pradės judėti – sudaryta darbo grupė, kartu su bendruomenėmis buvo rengiama Vyriausybės programa. Yra lūkesčiai ir dėl darbo užmokesčio kilimo tęstinumo, jaunų specialistų į regionus pritraukimą, kvalifikacijos kėlimą. Tai konkretūs žingsniai yra tikrai aptarti, tikimės, kad jie bus tenkinami. Nors esu žmogus, kuris daug kritikuoja, kol kas meluočiau, jei sakyčiau kitaip.

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris:

– Vertinti sudėtinga, mes turėjome fokusuotis į paslaugų teikimą pandemijos metu. Mus labiausiai domina finansinis aspektas ir kol kas daug yra dalykų, kurie „važiuoja“ dėl senų Vyriausybės sprendimų. Jaučiama, kad daug kas bus peržiūrima – bent jau yra tokios deklaracijos. Sveikatos sektorius yra gana konservatyvus, nes labai greiti, kardinalūs sprendimai gali padaryti didelės žalos. Dėl to pokyčiai vyksta pamažu, o jeigu jie staigūs, turi būti labai pataikyti, kitaip būna didelis atgarsis visuomenėje ir tarp medikų.

Šimtas dienų nėra didelis laiko tarpas, per kurį galėtume pasakyti, kad čia viskas faina arba viskas labai blogai. Žinutės iš Vyriausybės man yra kol kas atrodo labiau teigiamos negu neigiamos, tačiau visada žiūrime su atsargumu. Pagrindinis dalykas, kurį išskirčiau (kaip lūkesčius ateičiai), tai pagarba žmonėms, pagarba pačiai sistemai, pagarba medikams kaip vienai didelei bendruomenei, kad nebūtų pjudoma, nesistengiama supriešinti su vaistininkais ar su pacientais.

„Lumiror“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas:

Leiskime žmonėms spręsti dėl bent dalies savo bendruomenės finansų.

Iš pozityvių dalykų išskirčiau, kad mokesčių peržiūra yra planuojama tiktai 2023 metais, kažkiek kosmetiškai bus peržiūrėta kitais metais. Greičiau reikėtų judėti dėl lengvatos reinvestuojamam pelnui, nes šiek tiek pralaimime konkurencinėje kovoje, lyginant su Latvija ir Estija, norėtųsi aiškesnės darbo jėgos mokesčių krypties.

Galbūt  strateginės krypties šiek tiek trūksta. Realiai pandemijos valdymas atiduotas ekspertų tarybai – ir net ne tiek tarybai, bet atvejų skaičiui. Vyksta bruzdėjimas dviem frontais: pirma, yra didelis ribojimų neapibrėžtumas, tie ribojimai dažnai yra diskriminaciniai ir sunkiai logiškai paaiškinami; antra, parama neatkeliauja taip greitai, kaip galėtų atkeliauti.

Žygimantas Mauricas (M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.)

Matosi ženklų, kad šešėlis labai smarkiai auga – šitas dalykas galbūt nepakankamai akcentuojamas. Ir kai jis išauga, po to jį labai sunku sumažinti.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas:

Teigiamai vertinu pirmuosius Vyriausybės žingsnius atveriant duomenis. Tai 21-jo amžiaus skaidrumo pagrindas. Sveikatos apsaugos ir Ekonomikos ministerijų duomenų, susijusių su COVID-19, viešinimas yra geri pavyzdžiai. Tačiau tikrasis politinės valios testas dar priešaky – tai Registrų centro veiklos modelio persvarstymas ir duomenų apie įmonių savininkus atvėrimas.

Laukiu konkretesnių veiksmų tvarkantis su senais korupcijos skauduliais, tokiais kaip kyšininkavimas sveikatos apsaugoje. Kitur žmonės kyšių iš esmės nebeduoda. Tam reikia didesnio sveikatos apsaugos ministro bei gydymo įstaigų vadovų įsitraukimo. Suprantu, kad pandemija reikalauja daug dėmesio, tačiau palikus kyšių klausimą nuošaly, nenustebčiau, jei jis vėl išaugtų, o tai būtų šios Vyriausybės pralaimėjimas.

Na ir pabaigai – pasiūlymas. Leiskime žmonėms spręsti dėl bent dalies savo bendruomenės finansų. Tyrimai rodo, jog gyventojai mato vis mažiau būdų įsitraukti į šalies valdymą. Tai yra problema, nes šios Vyriausybės viena esminių užduočių yra didinti politikos skaidrumą. Žmonėms reikia konkrečių skaidrumo patirčių, tad padarykime taip, kad kiekvienoje savivaldybėje ir mokykloje atsirastų po dalyvaujamąjį biudžetą.

Autoriai: Erika Alonderytė, Milena Andrukaitytė, Vytautas Budzinauskas, Ignas Jačauskas, Ramūnas Jakubauskas, Austėja Masiokaitė, Paulius Viluckas, Augustas Stankevičius

Tarp asociacijos steigėjų yra ir Vyriausybės narių.

Forumo prezidentu tarybos posėdyje antradienį išrinktas buvęs parlamentaras, švietimo ekspertas Gintaras Steponavičius, BNS trečiadienį pranešė tarybos narys Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Mantas Martišius.

Jo teigimu, šiuo veiksmu startuoja aktyvi Lietuvos – Taivano forumo veikla.

Pasak jo, asociacijos taryboje taip pat yra užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, europarlamentarė Aušra Maldeikienė, Varėnos meras Algis Kašėta, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai.

Lietuvos žmonės puikiai jaučia ir žino, ką reiškia gyventi grėsmės akivaizdoje, tad noras prisidėti prie visaverčio Taivanio įsijungimo į tarptautinę bendriją yra savaime suprantamas.

Tarp daugiau kaip 50 forumo steigėjų yra ir ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė, BNS patvirtino jos atstovė spaudai Skaistė Barauskienė.

G. Steponavičius BNS vėliau papildė, kad tarp steigėjų taip pat yra Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Matas Maldeikis, Marius Matijošaitis, Kęstutis Masiulis, europarlamentaras Liudas Mažylis.

„Lietuvos – Taivano forumas subūrė skirtingų sričių lyderius, kurie tarptautinėje politikoje nori matyti vertybėmis grindžiamus sprendimus ir supranta Taivanui kylančius iššūkius. Forumas prisidės prie ryšių su Taivanu plėtojimo įvairiose srityse“, – BNS atsiųstame komentare teigė G. Steponavičius.

„Lietuvos žmonės puikiai jaučia ir žino, ką reiškia gyventi grėsmės akivaizdoje, tad noras prisidėti prie visaverčio Taivanio įsijungimo į tarptautinę bendriją yra savaime suprantamas“, – teigė jis.

Forumo viceprezidentas Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų daktaras Aurelijus Zykas pabrėžė, kad „Taivanas yra viena iš demokratiškiausių pasaulio šalių, per visą sovietmetį Taivanas niekada nepripažino Baltijos šalių okupacijos, ir kuomet šios nepriklausomos valstybės buvo ištrintos iš pasaulio žemėlapių, Taivano mokiniai ir toliau mokėsi apie jų istoriją bei kultūrą“.

Vyriausybės atstovų įsitraukimas į forumą gali supykdyti Kiniją, kuri Taivaną laiko savo dalimi ir grasina susigrąžinti jo kontrolę jėga.

Lietuva nėra užmezgusi diplomatinių santykių su Taivanu, bet Vyriausybė neseniai paskelbė, kad šiais metais ketina atidaryti verslo atstovybę Taivane, siekdama plėsti ekonominę diplomatiją Azijos regione

Kinijos užsienio reikalų ministerija reaguodama į tai pareiškė griežtai prieštaraujanti, kad „bet kuri šalis, su kuria ji palaiko diplomatinius ryšius, įskaitant Lietuvą, steigtų oficialias institucijas Taivane ir atvirkščiai, bei vykdytų bet kokios formos oficialius vizitus“.

Apie tokius ketinimus Prezidentūra informavo kai kuriuos Seimo narius, BNS antradienį pranešė trys informuoti šaltiniai.

Prezidento atstovai ir pats G. Šimkus BNS komentuoti kandidatūrą atsisakė.

Pagal Konstituciją, prezidentas teikia Seimui tvirtinti Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą.

Dabartinio centrinio banko vadovo Vito Vasiliausko kadencija baigiasi balandžio 7 dieną.

G. Šimkus Lietuvos banke pradėjo dirbti 2002 m. ir per aštuoniolika darbo šioje įstaigoje metų nuosekliai kilo karjeros laiptais. Valdybos nariu jis yra nuo pernai rugsėjo.

S. Krėpšta prieš ateidamas į G. Nausėdos komandą 11 metų taip pat dirbo Lietuvos banke. G. Nausėda dar sausio mėnesį interviu „Verslo žinioms“ sakė, kad S. Krėpšta galėtų būti „vienu iš rimtų kandidatų“ vadovauti centriniam bankui.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad sprendžiant dėl kandidatų bus svarbu įvertinti jų vizijas ir darbo prioritetus.

„Norėčiau vertinti ne pavardes, bet siūlomo kandidato viziją, prioritetus ir net konkrečius darbus, kuriuos ketintų nuveikti būdamas Lietuvos centrinio banko vadovu. Visuomenė turėtų žinoti, o ir Seimo nariams tai padėtų apsispręsti prieš priimant atsakingą sprendimą“, – BNS sakė M. Majauskas.