Šeimininko dainos
Taip nutiko ir šį kartą, kai po varžybų vienas estas pasiūlė nuvykti į Talino pašonėje, Lagedi miestelyje, įsikūrusį Estijos kovos už laisvę muziejų (adresas: Muuseumi tee 2, Lagedi, 75303 Harju maakond, Estija).
Pirmas keistumas prasidėjo nuo to, kad šis objektas turi visą krūvą visokiausių pavadinimų. Vieni jį vadina Laisvės parku, kitiems tai tiesiog Estijos karo muziejus, tretiems – Estijos kovos už laisvę muziejus.
Šis muziejus įkurtas 1994 m. Jo savininkas yra Johannesas Tõrsas – įstabus brandaus amžiaus vyras, kuris savo rankomis remontavo visą pastatą ir paskui surinko gana įspūdingą eksponatų kolekciją. Jei atvykstate nesusitarę, šeimininkas jūsų nepasitiks, bet informavus iš anksto, tikėtina, kad galėsite paklausyti J.Tõrso atliekamų karo dainų.
Tai vėliavomis išpuoštas, sunkiai nusakomo stiliaus statinys su vos ne peiliuku išdrožinėtais užrašais.
Įspūdis dvejopas, mat muziejaus savininkas labai primena truputį kvanktelėjusius, militarizmo dvasia persisunkusius brandaus amžiaus žmones, kurie, apsikabinėję medaliais, yra gražūs tik patys sau.
Kita vertus, J.Tõrsas yra buvęs profesionalus dainininkas ir jo balsas vis dar galingas. Kadangi atvykome su Estijos kariuomenės atstovais, buvome pasmerkti šio žmogaus kompanijai. Matyt, į gera, maniau, žvelgdamas į bet kaip suverstus, žolėmis apaugusius karo technikos eksponatus.
Yra retų dalykų
Pradėkime nuo tilto į muziejaus teritoriją. Tai vėliavomis išpuoštas, sunkiai nusakomo stiliaus statinys, su vos ne peiliuku išdrožinėtais užrašais, bylojančiais apie tai, kad čia yra Laisvės parkas. Netoliese išmėtyti karo technikos eksponatai nekvepia šviežiais dažais. Ką rado, tą padėjo – maždaug toks šio muziejaus šeimininko šūkis.
Keista, bet tarp eksponatų yra tikrai retų dalykų. Tarkim, bent kiek nusimanantysis karo technikos istorijoje stipriai nustebs po medžiais išvydęs pirmąją sovietinę sparnuotąją raketą "KS-1 Kometa" ("AS-1 Kennel" NATO klasifikacijoje). Tai tikrai retas ir brangus egzempliorius, kuris šiame muziejuje riogso it koks eilinis lėktuvėlis.
Antrojo pasaulinio karo tankas, sunkiai nupasakojami elektroninės žvalgybos automobiliai, dar amerikietiškas "Dodge" pirmosios pagalbos automobilis – visa tai sudaro savotišką karinės technikos chaosą, kur kiekvienas randa tai, kas jam prie širdies. Karo istorija besidomintis žmogus šiame muziejuje jaučiasi taip, kaip tikintysis Orvidų sodyboje.
Šviestuvai iš šalmų
Ant Piritos upės krantų stovintis namas kimšte prikimštas įvairiausių eksponatų. Tądien, kai lankėmės muziejuje, buvo švenčiama Suomijos karvedžio, didvyrio, laimėjusio Žiemos karą Carlo Gustafo Emilio Mannerheimo diena. Sunkiai sekėsi suvokti, kokios šio iškilaus žmogaus sąsajos su Estija (lyg kažkur apylinkėse koją susilaužė ar pan.), tačiau ant laiptų suręstas nedidelis altorėlis su vėliavomis, paveikslais ir neaiškiais transparantais neleido abejoti, kad bent jau muziejaus šeimininkas didį suomių karvedį tikrai gerbia.
Pro iš laivo išpjautas ir name sustatytas lauko duris vidun žengęs lankytojas nenusivils. Dviejuose aukštuose lankytojo laukia ne tik ant kičo ribos balansuojantys iš vokiečių kariuomenės šalmų pagaminti šviestuvai, bet ir iš tiesų įstabi ginklų kolekcija. XVIII a. pabaigos ir XX a. pradžios šaunamųjų ginklų skaičius ir įvairovė įspūdingi. Jei pridėtume dar kelis Antrojo pasaulinio karo vokiečių motociklus ir originalius nacių Vokietijos mundurus bei vėliavas, tai klausimas, ar verta aplankyti šį muziejų, atkrinta natūraliai.
Taip, verta. Nes išvykdamas iš jo taip ir nesuvoki, ar aplankei kažką rimto ir išskirtinio, ar tik keisto žmogaus keistą muziejų.
