Suvilioti sėkmės

L.Ruzgienė sako, kad mokymus organizuoti būtina taip, kad suaugusieji patys mokytųsi – andragogas tik paskatina ir nukreipia tam tikra tema. Labai pasiteisina taikomas „apverstos klasės“ principas – besimokantys asmenys iš anksto gauna medžiagą ir savarankiškai pasimoko. Su naujomis žiniomis jie sugrįžta pas suaugusiųjų švietėją ir kartu aptaria, diskutuoja, ką naujo sužinojo.

„Suaugusiųjų švietime itin svarbu, kad atėjusieji mokytis patirtų sėkmę. O tai įmanoma, kai aktyvių mokymų metu susirinkusieji įsitikina, kad jų žinios praktiškai panaudojamos. Dalydamiesi vieni su kitais savo patirtimi mokymų dalyviai patys daug ko išmoko. Dažnai jie net nustemba, kiek daug įdomių dalykų gali papasakoti, ir taip sustiprėja jų savivertė ir savirealizacija“, – aiškina specialistė. Vis dėlto andragogikos esmė – ne mokyti privalomų programų kaip mokyklose, o atsižvelgti į suaugusiųjų poreikius ir norus. Aktualiausi mokymai suaugusiesiems Kauno rajone yra bendrieji psichologijos, sveikos gyvensenos, užsienio kalbų pradmenų įtvirtinimo kursai.

Mokosi dėl trijų priežasčių

Suaugusiųjų švietimas Kauno rajono savivaldybėje organizuojamas atsižvelgiant į besimokančiųjų amžių, jų poreikius.

„Svarbiausia išgirsti atėjusį mokytis žmogų, ką jis sako ir ko nori. Jauno, iki 30 metų, žmogaus mokymosi tikslai visiškai skiriasi nuo brandaus amžiaus besimokančiųjų Trečiojo amžiaus universitete, todėl ir mokymo programos yra rengiamos atsižvelgiant į skirtingų grupių žmonių mokymosi poreikius“, – pasakoja L.Ruzgienė.

Suaugusieji mokytis eina dėl trijų motyvų. Pirmasis – asmeninis tobulėjimas, kai mokomasi ugdant savo asmenybę.

„Vienas geriausių pavyzdžių, kai suaugę žmonės ateina tobulinti užsienio kalbos žinių, kad galėtų bendrauti su savo vaikais ir anūkais, gyvenančiais užsienyje. Pastebime, kad dažnai užsienio kalba tobulinama ir dėl kelionių, kad galėtų susišnekėti svečioje šalyje“, – savo įžvalgomis dalijasi andragogė.

Dalis žmonių ateina dėl profesinio tobulėjimo, nes siekiant karjeros nebepakanka mokymosi įstaigose įgytų žinių. Vis stipriau įsitvirtina supratimas, kad mokytis reikia visą gyvenimą ir būtina nuolat atnaujinti savo kompetencijas. O štai vyriausių žmonių grupėje itin išryškėja socialinis mokymosi aspektas – tarp bendraamžių senjorai jaučiasi ne tokie vieniši, išpildo bendravimo poreikį.

Pasirinkti yra iš ko

Vienas geriausių pavyzdžių, kai suaugę žmonės ateina tobulinti užsienio kalbos žinių, kad galėtų bendrauti su savo vaikais ir anūkais, gyvenančiais užsienyje.

Kauno rajono švietimo centras siūlo apie 120 skirtingos tematikos akredituotų kvalifikacijos tobulinimo programų: nuo vadybos, pedagogikos, specialiosios pedagogikos ir psichologijos iki užsienio kalbų, sveikos gyvensenos, teisės, namų ūkio ir aplinkosaugos.

„Mūsų įstaiga ne tik organizuoja mokymus, bet ir koordinuoja suaugusiųjų neformalųjį švietimą Kauno rajone. Tie, kurie nori mokytis, gali rinktis iš daugybės galimybių – įvairūs renginiai vyksta Kauno rajono kultūros centruose, viešojoje bibliotekoje. Edukaciniai užsiėmimai vykdomi Kauno rajono muziejuje ir jo padaliniuose“, – vardija mokymosi galimybes andragogė.

Daug dėmesio sulaukia ir Kauno rajono Trečiojo amžiaus universitetas. Šiuo metu jame studijuoja per 600 vyresnio amžiaus studentų. Sveikos gyvensenos ir dvasinio tobulėjimo, Namų ūkio ir aplinkosaugos, Menų ir literatūros fakultetuose senjorai mokosi, bendrauja, keliauja, keičiasi patirtimi, organizuoja savo darbų parodas, dalyvauja konkursuose ir realizuoja save.

Mokymosi visą gyvenimą galimybių yra kiekvienoje savivaldybėje. Lėšų suaugusiųjų švietimo programoms skiria Švietimo ir mokslo ministerija, jos finansuojamos ir iš 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų. Suaugusieji gali nemokamai mokytis lietuvių ir užsienio kalbų, įgyti psichologinių, skaitmeninio raštingumo ir kt. įgūdžių.

Pirmajame trejetuke

Atlanto vandenyne Lietuvos tolimojo plaukiojimo laivai sugauna bene daugiausia žuvų (apie 82 tūkst. tonų). Mūsų šalį lenkia tik Ispanija ir Prancūzija.

„Kalbėdami apie tolimosios žvejybos sritį, galime didžiuotis – esame vieni stipriausių ES. Mums netgi priklauso trečias pagal dydį pasaulyje žvejybos laivas „Margiris“. Visas turimas laivynas taip pat aktyviai žvejoja. Visa tai sudaro sąlygas, kad sugavimas tolimuosiuose žvejybos rajonuose sudaro apie 80 proc. Lietuvos laimikio“, – kalbėjo ministras Bronius Markauskas.

ES žvejybos laivyno registre įregistruoti 143 su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai. Iš jų net 67 proc. aktyviai žvejoja, o ES vidurkis yra tik 22 proc. dirbančių laivų. Visgi sugautą laimikį mūsų laivai iškrauna ne Lietuvoje, o Afrikos krantuose – dažniausiai Maroke ir Mauritanijoje.

Daug didesnis iššūkis – žvejyba Baltijos jūroje. Baltijos jūroje leidžiamų sužvejoti žuvų skirta kvota Lietuvai yra viena iš mažiausių ir siekia vos 2,94 proc. žuvų (išskyrus lašišas). Konkurencija tarp laivų vyksta tiek šalies viduje, tiek už jos ribų, todėl svarbu išnaudoti visas ES suteikiamas galimybes modernizuoti techniką, optimizuoti įmonių veiklą ir užtikrinti tvarią žuvininkystę. Tam iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir Lietuvos biudžeto skirta beveik 14 mln. eurų.

Akvakultūros sektorius vis auga

Pasak ministro, pasaulyje stiprėja tendencijos, kad žuvų turėsime užsiauginti patys. Tam įtakos turi vis mažėjantys žuvų ištekliai jūrose ir vandenynuose.

Lietuvoje akvakultūros sektorius taip pat labai plečiasi – per penkerius metus tvenkiniuose ir uždarose sistemose užauginamos žuvies kiekiai išaugo trečdaliu. Per metus dabar tokiu būdu užauginama apie 4,4 tūkst. tonų įvairių žuvų. Daugiausia, apie 80 proc., – karpių, vis daugiau auginama ir eršketų, vaivorykštinių upėtakių, lydekų, afrikinių šamų ir kt.

„Uždarose akvakultūros sistemose užauginta žuvis beveik visa patenka ant mūsų stalų – apie 70 proc. produkcijos parduodama Lietuvos rinkoje, o kita dalis iškeliauja į Lenkiją ir Latviją. Mūsų tikslas, pasinaudojant ES investicijomis, kuo labiau išplėtoti akvakultūros sektorių ir skatinti auginti vis įvairesnes žuvų rūšis“, – teigė ministras B.Markauskas.

Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programą, numatyta per 28 mln. eurų investicijų tvariai, konkurencingai ir gyvybingai akvakultūrai.

Kalbėdami apie tolimosios žvejybos sritį, galime didžiuotis – esame vieni stipriausių ES.

Moderniausia laboratorija 

Kopgalyje įsikūrusi Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija – naujas tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų centras.

Vykdant ES lėšomis finansuojamą projektą, buvo iš esmės pertvarkytos Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus patalpos. Atnaujinta laboratorija aprūpinta modernia specializuota įranga ir yra atvira mokslininkams, studentams, verslininkams. Ją sudaro trys pagrindinės dalys: akvakultūros, eksperimentinės ekologijos ir molekulinės biologijos.

„Analogiškos kompleksinės infrastruktūros nėra visame pietrytiniame Baltijos jūros regione. Žuvininkystės mokslinių tyrimų srityje žengiame koja kojon su visa Europa ir tuo galime didžiuotis. Jau dabar čia sėkmingai veisiamos ir dirbtinėmis sąlygomis auginamos verslinės žuvys“, – džiaugėsi ministras B.Markauskas. Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriuje sumontuota didelio tūrio mezokosmų sistema – vienintelė Baltijos šalyse. Mezokosmai – tai lauko ir vidaus eksperimentinės sistemos, kuriose atliekami natūralios aplinkos stebėjimai ir tyrimai, susiję su vandens telkinių eutrofikacijos procesais, planktono mitybinėmis grandinėmis, biogeocheminiais ciklais.

Eksperimentinės ekologijos laboratorijoje sukonstruotame srovės kanale tyrinėjamos nešmenų nusodinimo galimybės, vandens gyvūnų, augalų ir dumblių ekologija. Laboratorijoje esančios eksperimentinės sistemos yra pritaikytos dirbti tiek gėlo, tiek druskingo Baltijos jūros vandens aplinkoje.

Priemonės žuvininkystės sektoriui modernizuoti

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programai įgyvendinti skirta daugiau kaip 81,6 mln. eurų. Šios investicijos skirstomos per 22 programos priemones akvakultūrai, žuvininkystės įmonių veiklai plėtoti ir modernizuoti, jų konkurencingumui didinti bei kitoms sritims. Skirstant ES investicijas, ypatingas dėmesys bus skiriamas žuvų auginimui, arba akvakultūrai (per 28 mln. eurų), beveik 14 mln. eurų numatyta žvejybai, bus didinamas užimtumas ir plėtojami regionai – tam bus skirta per 12 mln. eurų, plėtojama prekyba ir perdirbimas (daugiau nei 12 mln. eurų).

2017 m. trečią ketvirtį skelbiami kvietimai teikti paramos paraiškas pagal šias priemones: „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“, „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, „Produktyvios investicijos į akvakultūrą (supaprastinta tvarka)“, „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas“.

2017 m. ketvirtą ketvirtį bus priimamos paraiškos pagal šias priemones: „Mokslininkų ir žvejų partnerystės“, „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas pagal supaprastintąsias taisykles“, „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“, „Bendradarbiavimo veikla“.