Pandemijos akseleruota rinka auga toliau

Valstybės valdomo „Lietuvos pašto“ rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba teigia, kad Kalėdų ir Naujųjų metų laikas – intensyviausias metuose, kai siuntų kiekiai išauga 2-3 kartus.

„Jeigu lygintume šių metų šalies viduje, tai yra, siunčiamų Lietuvoje, statistiką su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galima sakyti, fiksuojami nauji rekordai. 2020 metų šventinis laikotarpis sutapo su antruoju karantinu, tai lėmė išaugusius el. prekybos siuntų kiekius – tuomet tai buvo įspūdingi kiekiai. Šiuo metu jie yra dar didesni“, – BNS atsiųstame komentare sakė N. Žioba.

Anot jo, ypač ryškus „LP Express“ paštomatų ir kurjerių siuntų augimas – didžioji jų dalis keliauja būtent šiais būdais. Palyginti su pernai tuo pačiu laiku, šiais metais paštomatais ir per kurjerius keliauja 40 proc. daugiau siuntų.

Augimo tendencijas stebime ir šiemet, tad dar nepasibaigus metams drąsiai prognozuojame, kad 2021-ieji bus rekordiniai.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdančios Estijos kapitalo siuntų bendrovės „Omniva LT“ vadovas Simonas Bielskis BNS komentavo, kad siuntų srautų didėjimo tendencija pastebima kiekvienais metais.

„Pernai kalėdiniu laikotarpiu siuntų srautas buvo 37 proc. didesnis, palyginti su pirmaisiais rudens mėnesiais. Augimo tendencijas stebime ir šiemet, tad dar nepasibaigus metams drąsiai prognozuojame, kad 2021-ieji bus rekordiniai“, – komentavo S. Bielskis.

„DPD Lietuvos“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila pripažįsta, kad šie metai bus rekordiniai pagal siuntų kiekį, tačiau rinkos augimas jau tapęs tendencija.

„Augame kiekvienais metais (...) Ir šie metai vėl bus rekordiniai, plius 30-40 proc. tų siuntų (...) Labai nesureikšminčiau to rekordinio šiais metais, nes rekordiniai jie kiekvienais metais. Pats verslo augimas prasidėjo jau iki pandemijos. Siuntų kiekis ne mažėja, o didėja kiekvienais metais“, – BNS komentavo T. Vaišvila.

Kita vertus, jis pažymi, kad augimas verslui reiškia būtinybę toliau plėsti sandėlius, priimti naujų darbuotojų. Pastaraisiais metais keitėsi „DPD Lietuvos“ verslo specifika – augo B2C (verslas-vartotojui) segmentas. Bendrovė anksčiau buvo labiau orientuota į B2B (verslas-verslui) modelį, pavyzdžiui, farmacijos bendrovių produkcijos pristatymą vaistinėms.

„Tas persivertė per pirmąją pandemiją labai greitai ir mes esame 30 proc. B2B, 70 proc. B2C bendrovė. Dar šiek tiek yra privačių gyventojų siuntų, bet jos sudaro sąlyginai mažą procentą. Pats verslas pasikeitė iš esmės“, – kalbėjo jis.

Ruošėsi visus metus

„DPD Lietuvos“ atstovas sako, kad šventiniam laikotarpiui bendrovė paprastai ruošiasi nuo vasaros pabaigos ar rugsėjo pradžios. Anot jo, sistema „užlūžti“ neturėtų, nebent kiltų problemų kitiems rinkos žaidėjams – tuomet su siuntų srautu teks tvarkytis jau likusioms įmonėms. 

Bendrovės paštomatų skaičius per metus pastebimai išaugo, kartu ji turi daugiau nei 750 kurjerių ir gali būti, „kad šiais metais pirmąkart turėsime tūkstantį kurjerių“.

„Omniva LT“ vadovas sako, jog siekiant išlaikyti siuntų pristatymo tempą visą šventinį laikotarpį, tam ruoštasi ir investuota visus metus.

„Nuo gruodžio pradžios įrengėme jau 38 paštomatus ir padidinome 36. Paštomatai įrengiami visoje Lietuvoje netoli labiausiai perpildytų paštomatų. Taip siekiame tolygiai paskirstyti siuntų srautus ir nevėluodami pristatyti klientų siuntas“, – komentavo S. Bielskis.

Jo teigimu, visoje Lietuvoje šalia populiariausių paštomatų tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais organizuojami kurjerių budėjimai.

„Lietuvos paštas“ teigia, kad visus metus plėtė paštomatų tinklą, pastarosiomis savaitėmis praplėtė apie 60 populiariausių paštomatų, pristatė galimybę paštomatines siuntas be eilės palikti pašto skyriuje.

Laukti paskutinės minutės nevertėtų

„Omniva LT“ teigia, kad siuntas Lietuvoje bendrovė pristato per vieną ar dvi darbo dienas. Vis dėlto gyventojams rekomenduojama siuntimu pasirūpinti kaip galima anksčiau. Įmonė atkreipia dėmesį, kad po gruodžio 19 dienos paštomatuose paliktos siuntos gali pasiekti gavėjus tik po Kalėdų.

„Norint, kad siuntos adresatus pasiektų dar iki švenčių, raginame nelaukti paskutinės minutės ir dovanas siųsti kaip galima anksčiau tiek Lietuvoje, tiek į užsienį“, – sako S. Bielskis.

Norint, kad siuntos adresatus pasiektų dar iki švenčių, raginame nelaukti paskutinės minutės ir dovanas siųsti kaip galima anksčiau tiek Lietuvoje, tiek į užsienį.

„DPD Lietuvos“ atstovas sako, kad atidėlioti siuntų paskutinei savaitei irgi nerekomenduotų. Jis kartu pastebi, jog šie metai nėra „labai išskirtiniai“, jų ypatybė esanti nebent galimybių pasas.

„Jeigu praeitais metais parduotuvės buvo išvis uždarytos, šiais metais tie srautai yra labai ribojami, čia pagal statistiką žiūrint, kiek turi galimybių pasus. Bet šiaip, metai nėra labai išskirtiniai, tiesiog pati elektroninė komercija labai smarkiai auga“, – kalbėjo T. Vaišvila.

„Lietuvos pašto“ rinkodaros ir pardavimų vadovas N. Žioba teigia, kad šiuo metu tiek skirstymo procesas, tiek pristatymo terminai yra įprasti, pavyzdžiui, daugiau nei 90 proc. bendrovės paštomatais keliaujančių siuntų yra pristatomos kitą dieną.

„Žinoma, artėjant šventėms pristatymo terminai gali ilgėti, tačiau siuntų pristatymas Lietuvoje neturėtų būti ilgesnis nei savaitė. Bet kuriuo atveju, kviečiame klientus šventinėmis siuntomis pasirūpinti iš anksto ir ramiai sutikti gražiausias metų šventes“, – sakė N. Žioba.

„Lietuvos paštas“ šią savaitę informavo, kad siuntų į užsienį pristatymo terminai ilgėja į dar daugiau šalių. Tad siuntos gali keliauti ilgiau į Austriją, Belgiją, Jungtinę Karalystę, Rusiją, Ispaniją, Italiją, Švediją, Vokietiją. Pasak bendrovės pristatymo terminus lemia dėl pandemijos riboti avialinijų pajėgumai, COVID-19 įtaka vietinių paštų darbui, oro sąlygos.

„Vertinant situaciją, kiek Lietuva turi santykio su Kinija, tai mūsų eksportas į Kiniją sudaro apie 1 proc.  viso Lietuvos eksporto. Tai išties nėra mūsų itin didelė partnerė, todėl esminio poveikio Lietuvos ekonomikai ir verslui nenumatome“, – penktadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams kalbėjo Gintarė Skaistė, atsakydama į klausimą, ar kitų metų biudžete atsirastų lėšų kompensuoti verslui galimus praradimus.

„Galima prognozuoti tam tikrus pokyčius ir manau, kad verslas darydamas sprendimus, kur jam reikia nukreipti savo pastangas, turėtų įvertinti ir rizikas, kurios galėtų kilti tiek bendradarbiaujant su Kinija, tiek su Baltarusija ir kitomis valstybėmis“, – sakė ministrė.

Ketvirtadienį paskelbta, kad Lietuvos verslininkai negali išmuitinti prekių Kinijoje, nes pastaroji nuo gruodžio išbraukė Lietuvą iš šios šalies muitinės deklaravimo sistemos.

Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.

„Seime ir pirminis biudžeto projektas tikrai sulaukė palaikymo, tikiu, kad sulauks ir patobulintas biudžeto projektas ir bus jam pritarta“, – Vyriausybėje spaudos konferencijoje kalbėjo Gintarė Skaistė.

Numatomas valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais didėja 0,2 punkto iki 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pasak G. Skaistės, trečdalis šio deficito prieaugio yra dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su pandemijos suvaldymu ir migrantų krize.

Anot ministrės, taip pat būtina didinti finansavimą krašto apsaugai.

„Trečdalis to augimo yra susijęs su tarptautinių institucijų priimtais sprendimais ar patikslintais duomenimis, kur realiai nei finansų ministras, nei Seimas negali to pakeisti, nes Lietuvos įnašą į Europos Sąjungos biudžetą reikia mokėti pagal tai, kokį jį priduoda Europos Sąjunga“, – sakė ministrė.

Vyriausybė penktadienį pritarė atnaujintam 2022 metų valstybės biudžeto projektui.

Planuojamos pajamos, su Europos Sąjungos lėšomis, kitąmet turėtų siekti 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų. Palyginti su pirminiu biudžeto projektu, planuojamos valstybės pajamos didėja 521,2 mln. eurų, išlaidos – 146,1 mln. eurų.

Biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas gruodžio 9-ąją, o tada po kelių dienų vyks jo priėmimas.

99 tokius aparatus visoje Lietuvoje aptarnaujanti telekomunikacijų bendrovė „Telia“ pranešė, kad planuoja taksofonus išmontuoti iki kitų metų vidurio.

„Telia“ reguliuojamų paslaugų vadovė Vida Gobienė teigė, kad jie buvo įrengiami laikais, kai mobilusis ryšys atrodė tolima ateitis.

„Šiandien galime skambinti ne tik telefonais, bet ir laikrodžiais, tarpusavyje bendrauja daiktai, į gatves išrieda autonominiai ir nuotoliniu būdu valdomi automobiliai, taigi, ateitis jau seniai atėjo“, – pranešime sakė V. Gobienė.

Teikti šią paslaugą „Telia“ privalėjo, nes taksofonai laikyti universaliąja paslauga, juos operatoriai turėjo išlaikyti savo lėšomis.

Tačiau nuo gruodžio 1-osios įsigalios naujos redakcijos Elektroninių ryšių įstatymas, į jį perkeltos Europos elektroninių ryšių kodekso nuostatos ir juose taksofonų, kaip universalios paslaugos, jau nebėra.

„Likusių taksofonų būdelių ir įrangos būklę įvertins mūsų specialistai. Dalį jų planuojame perleisti suinteresuotoms mokslo, technikos institucijoms ar muziejams“, – teigė V. Gobienė.

Muziejaus vadovas: įdomus objektas

Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas BNS sakė, kad taksofonai turi galimybių tapti ateities projektų ir pristatymų dalimi.

„Įdomus objektas yra taksofonai ir tai mūsų istorijos dalis. Dabar dar nesvarstėme, kur galėtume panaudoti arba kaip reprezentuoti ir pristatyti tą istoriją, bet manau, kad yra peno pamąstyti“, – kalbėjo M. Bistrickas.

Anot jo, bent jau į muziejaus fondą vienas taksofonas turi nukeliauti.

Paklaustas, ar žmones domina senesnių laikų ryšio priemonės, jis sakė, kad daug kas priklauso nuo to, kaip eksponatas pristatomas.

„Jeigu pasirenkama teisinga kryptis, būdas, kaip pristatyti tam tikrą istorinį faktą, tai visą laiką žmogų galima sudominti ir paskatinti pamąstyti, iš kur tai ir kodėl tai yra“, – sakė jis.

Direktoriaus teigimu, šiuolaikiniam žmogui, ypač jaunimui, gali kelti nuostabą išnykusi telefonistės profesija ir fizinis skambučio sujungimas, tačiau istorijos pažinimas ir leidžia pamatyti žmonijos technologinę pažangą.

„To pristatymas irgi yra svarbus, nes tai parodo ir mūsų tobulėjimą, evoliuciją, judėjimą į priekį ir tai skatina mąstyti“, – sakė M. Bistrickas.

Per pastaruosius metus iš 99 veikiančių taksofono aparatų Lietuvoje atlikta 2 tūkst. skambučių, jų vidutinė trukmė neviršijo 30 sekundžių, teigia telekomunikacijų bendrovė.

Lietuva yra viena iš paskutinių Europos Sąjungos šalių, kuri dar nėra galutinai atsisakiusi taksofonų.

Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.

„Pagal dabartinį turimą parką 18 proc. automobilių nemokėtų šito taršos mokesčio. Likusi dalis – kas antras automobilio savininkas – mokėtų iki 100 eurų. Benzininiams automobiliams iš esmės mokestis būtų mažesnis, lyginant su dyzeliniais automobiliais“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo Simonas Gentvilas.

Pasak jo, pakeitimais siunčiama žinia, kad mažinti taršą ir nemokėti mokesčio galima nebūtinai persėdant į elektromobilį ar ant dviračio, bet ir į benzininį automobilį, nes didžioji dauguma jų savininkų mokesčio nemokės arba mokės tik simboliškai.

S. Gentvilas nesutiko su kritika, esą tik turtingieji nemokės mokesčio.

„Tai nėra turto mokestis, kas yra bandoma dažnai pasakyti, nes turto mokestis būtų jau nuo automobilio vertės, o čia trečdalis iš esmės šiandien jau registruojamų automobilių nesikvalifikuos kaip taršos arba mokesčio objektas“, – aiškino ministras.

„Svarbiausi du dalykai yra, kalbant apie tą mokesčių naštą. Jeigu yra šeima, turi du vaikus ir jai reikia didesnio automobilio, tai, man atrodo, labai svarbu pasirūpinti, kad ji galėtų pasikeisti į tą mažiau taršų“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Anot jo, svarbu pereinamasis laikotarpis, įvertinant mokesčių naštą.

„Ir aš net neabejoju, girdėdamas diskusijas Seime, kad tas bus padaryta iki galutinių sprendimų“, – sakė ministras.

Pasak Ingridos Šimonytės, diskusijos dėl NT mokesčio korekcijų galėtų įvykti Seime kitų metų pavasarį.

„Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai yra tas mokestis, kuris stiprina savivaldybių biudžetų pajamas, o kaip žinoma, su bet kokiu turtu atsiranda taip pat ir infrastruktūros poreikis ir tą infrastruktūrą kuria būtent savivalda“, – žurnalistams Seime kalbėjo I. Šimonytė.

„Nekilnojamojo turto mokestis yra įprastas ir natūralus daugumoje valstybių. Ir Lietuvoje jis taip pat yra, tik tiek, kad jo bazė yra siauresnė“, – sakė ji.

Anot premjerės, NT mokestis gali veikti ir kaip priemonė riboti augančias investicijas ne į pirmą būstą.

„Kitas dalykas yra, kad tai taip pat veikia ir kaip tam tikri alternatyvūs kaštai, vertinant, ar verta, pavyzdžiui, įsigyti dar vieną papildomą turto vienetą tada, kada tai nėra susiję su žmogaus būtinaisiais poreikiais, tai yra, poreikiu turėti gyvenamąją vietą“, – argumentavo premjerė.

I. Šimonytės teigimu, Finansų ministerija, kai bus pasiruošusi, pateiks savo vertinimą dėl NT  mokesčio ir realu, jog diskusija dėl jo galėtų vykti Seime pavasario sesijoje.

„Niekada neslėpiau savo teigiamo požiūrio į nekilnojamojo turto mokestį kaip į geresnį mokestį negu daugelis kitų mokesčių, kurie mokesčių sistemoje egzistuoja. Ir pasiūlymai dėl mokesčių bazės išplėtimo ir savivaldos, kompetencijų įgalinimo, manau, kad bus pristatyti kažkada jau netrukus“, – aiškino Vyriausybės vadovė.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus visuotinį nekomercinio NT mokestį mato kaip dar vieną vieną priemonę, mažinančią spekuliacines paskatas investuoti į NT. 

„Tai turėtų būti visuotinis, socialiai orientuotas NT mokestis. Jis būtų progresinis, o jo tarifas priklausytų nuo vertės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB vadovas.

„Didžiajai daliai didmiesčių gyventojų mokestis galėtų sudaryti keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, toks mokestis būtų labiau simbolinis“, – pridūrė jis. 

Centrinis bankas skelbia pateikęs siūlymus, jog NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausi gyventojai.

Pasak LB, šis mokestis turėtų būti progresinis – pradinis tarifas turėtų būti labai mažas, pavyzdžiui, 0,1 proc. ir didėti, jei valdomas didelės vertės ar prabangus NT. Tai reikštų, kad didžiajai daliai gyventojų toks mokestis sudarytų keliasdešimt eurų per metus, o regionuose, kur būsto vertė mažesnė, jis būtų labiau simbolinis arba būstas būtų ir visiškai neapmokestinamas.

Savo ruožtu, už prabangų NT reikėtų susimokėti gerokai didesnes sumas – tai jau būtų šimtai ar tūkstančiai eurų.

Pasak savivaldybės valdomų VŠT, 120 didelių prekybos centrų į aplinką išmetamos šilumos energijos užtektų Vilniaus miesto karšto vandens poreikiui tenkinti vasaros sezonu.

Vis dėlto šalčiausiomis žiemos dienomis šilumos poreikis gali išaugti net dešimt kartų, palyginti su vasaros poreikiu, tad šaltuoju periodu ir toliau reikės sklandžiai veikiančių biokuro katilų.

„Atliekinę šilumą išskiria prekybos centruose naudojami šaldikliai. (...) Per aušintuvus išmetama aukštos temperatūros šiluma, kurią galima praktiškai iškart patiekti į tinklą“, – pranešime sakė VŠT strategijos ir vystymo direktorius Paulius Martinkus.

Pasak jo, atliekinės šilumos panaudojimas atitinka žiedinės ekonomikos principus ir gali būti puikiu sprendimu, kaip ligoninėms, biurams, restoranams ir duomenų centrams sumažinti savo neigiamą poveikį aplinkai.

Kol kas Vilniuje atliekinė šiluma surenkama iš pramoninių procesų, bet tikimasi ateityje ją atgauti ir iš kitų verslo procesų.

Danai atliko pilotinį projektą, kurio rezultatai parodė, jog vieno prekybos centro išmetamos šilumos energijos užtenka patenkinti apie 20 namų ūkių metinį šilumos poreikį.

„Danai atliko pilotinį projektą, kurio rezultatai parodė, jog vieno prekybos centro išmetamos šilumos energijos užtenka patenkinti apie 20 namų ūkių metinį šilumos poreikį“, – sakė P. Martinkus.

Vilniaus šilumos tinklai kartu su italų inžinieriais šią vasarą atliko duomenų centro atliekinės šilumos vertinimą ir dar šiemet planuoja įsivertinti galimybes surinkti atliekinę šilumą iš prekybos centro.

Ekspertas: reikėtų didelių investicijų

Vis dėlto energetikos ekspertas Vytautas Dagilis teigia, kad svarstomą sumanymą įgyvendinti sunku. Kaip viena iš problemų jis mato tai, jog pačiai energijai gauti bus reikalinga kita energija, pavyzdžiui, elektra.

„Atliekinę šilumą paversti šiluma, kuri tiktų pagal temperatūrą vartojimui sudėtinga. Pirmiausia nežinau, ar kolegos įvertino, kad tai ne vien investicijos į šilumos siurblius, – savikainos daug didesnę dalį sudarys vis dėlto energijos išlaidos. (...) Pats šilumos siurblys ima arba elektros energiją arba aukšto potencialo šilumą“, – BNS komentavo buvęs Kauno technologijų universiteto Energetikos katedros profesorius V. Dagilis.

Jo skaičiavimais, jeigu būtų norima vasarą šiltą vandenį Vilniuje pasigaminti vien iš atliekinės šilumos, reikėtų instaliuoti apie 100MW šiluminės galios šilumos siurblių. Tai būtų apie 45 mln. eurų investicijų (neskaičiuojant išlaidų kurui ir kitų kaštų).

„Per vasarą būtų pagaminama 420 tūkst. MWh šilumos, kurios kilovatvalandės savikaina, įvertinus paminėtas išlaidas, būtų 7,12 cento. Arba 1,52 karto daugiau, nei šiandien“, – vieną iš galimų scenarijų įvardijo ekspertas.

Jis taip pat teigia, kad Vilnius yra išskirtinis miestas tiek dėl didelio senamiesčio, tiek ir dėl nemenko palyginamojo viso miesto ploto.

„Juk tai vienas iš mažiausią gyventojų tankumą turinčių miestų-sostinių Europoje. Tai didina šildymo kaštus. Kita vertus, nepateisinama, kad šilumai gaminti Vilniuje suvartojama tiek daug gamtinių dujų“, – kalbėjo ekspertas.

Pasak jo, mieste pavėluota su perėjimu nuo dujų prie biokuro. Tačiau ir biokuro gamyba šalyje turi būti efektyvesnė. Skandinavijos, ypač Kanados patirtis rodo, kad net ir labai brangios darbo jėgos šalyse šį kurą galima pagaminti pigiau nei Lietuvoje.

Didelės galimybės Kauno rajonui

Kalbėdamas apie šilumos gamybos perspektyvas Lietuvoje, V. Dagilis atkreipė dėmesį į Kauno marių sekliosios geoterminės energijos potencialą, kuris esą beveik dešimt kartų viršija Kauno miesto šilumos poreikį.

„Esmė tokia, kad tas vanduo, kuris atiteka žiemą į Kauno marias (...) jis atiteka lygiai 0 laipsnių temperatūros, bet Kauno mariose jis sušyla, ir ne taip mažai: bent jau iki plius vieno, dviejų laipsnių, paimdamas geoterminę šilumą iš apačios“, – sakė buvęs KTU profesorius.

„Mes tą šilumą pasiimame iš Nemuno ir tos šilumos yra gerokai daugiau, negu kad reikia visam Kauno miestui šildyti“, – sakė jis.

V. Dagilio požiūriu, žvelgiant į tolesnę perspektyvą, galima kalbėti apie sezoninę šilumos akumuliaciją, tobulėja šiaudų deginimo technologija, todėl nereikia atsisakyti šio pigaus biokuro.

Jis sekmadienį antrajame ture įveikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatą Jaroslavą Narkevičių.

Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, A. Šatevičius surinko 52,39 proc., o J. Narkevičius – 45,88 proc. rinkėjų balsų.

VRK duomenimis, Trakų rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų pakartotiniame balsavime dalyvavo 39,7 procentai nuo viso šios savivaldybės rinkėjų skaičiaus.

Trakuose nauji rinkimai rengiami buvusiai merei, Liberalų sąjūdžio atstovei Editai Rudelienei tapus Seimo nare. Ji parlamente pakeitė balandžio pabaigoje mirusį Kovo 11-osios Akto signatarą Kęstutį Glavecką.

30-metis A. Šatevičius nuo šių metų dirba savivaldybės administracijos direktoriumi, o nuo 2019 metų buvo savivaldybės tarybos narys.

Lentvaryje gimęs A. Šatevičius aukštąjį išsilavinimą įgijo 2017 metais, gavęs specialiojo pedagogo specialybę Šiaulių universitete.

Jis yra dirbęs socialiniu darbuotoju Lentvario vaikų globos namuose, specialiuoju pedagogu Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijoje.

A. Šatevičius savivaldybėje jaunimo reikalų koordinatoriumi įsidarbino 2015 metais ir šiose pareigose praleido dvejus metus.

Vėliau jis dar dvejus metus laikinai vadovavo Trakų rajono savivaldybės pedagoginei psichologinei tarnybai, kol buvo išrinktas į savivaldybės tarybą.

A. Šatevičius deklaruoja turintis daugiau nei 13 tūkst. eurų privalomo registruoti turto ir 9,5 tūkst. eurų piniginių lėšų.

Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje anketoje kandidatas nurodo mėgstantis aktyviai leisti laisvalaikį gamtoje, kontaktinį sportą, dalykinę literatūrą. Jis yra vedęs ir turi sūnų.

Galutinius rinkimų rezultatus VRK tvirtins kitą savaitę, spalio 28 dieną.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas Dalius Prakuraitis teigė, kad Kelmėje pareigūnai neužfiksavo jokių incidentų, susijusių su rinkimais ar su viešosios tvarkos pažeidimais rinkimų apylinkėse.

„Manome, kad rinkimai praėjo civilizuotai“, – spaudos konferencijoje sakė D. Prakuraitis.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viršininkas Sigitas Šemis sakė, kad rinkimai praėjo ramiai.

„Nei administracinės, nei baudžiamosios teisės pažeidimų neužfiksavome“, – kalbėjo jis.

Manome, kad rinkimai praėjo civilizuotai.

Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ atstovas Laimonas Petreikis sakė, jog stebėtojai vis dėlto nustatė su rinkimų komisijų darbu susijusių pažeidimų.

„Galėtume išskirti netinkamai antspauduojamas balsadėžes, užfiksavome keletą atvejų, kai ne visi komisijos nariai segėjo pažymėjimus, kai kuriose apylinkėse – tikrai ne daugumoje – komisijos nariai netikrino arba vangiai tikrino rinkėjų asmens dokumentus (...)", – sakė L. Petreikis.

Tačiau, pasak jo, komisijos daugeliu atveju į pastabas sureagavo ir problemas sprendė geranoriškai.

„Apibendrinant, manome, kad rinkimų skaidrumo fonas šiame ture buvo labai panašus kaip ir pirmame – šiurkščių pažeidimų, kurie darytų įtaką rinkėjų apsisprendimui arba trukdytų jiems išreikšti jų valią, tikrai neužfiksavome“, – sakė L. Petreikis.

J. Petkevičienė: Trakų aktyvumas nustebino

Antrajame ture iš viso balsavo 35,05 proc. rinkėjų, pirmajame rinkėjų aktyvumas siekė 34,22 proc.

„Džiugu, kad rinkėjai aktyvūs“, – replikavo VRK pirmininkė J. Petkevičienė.

Iš anksto antrajame ture šiose savivaldybėse balsavo 8,32 proc., o rinkimų sekmadienį iki balsavimo pabaigos – 20 valandos – 26,74 proc. rinkėjų.

Kelmės rajone iš anksto balsą atidavė 9,16 proc., o rinkimų dieną – 20,29 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Bendras rinkimų aktyvumas Kelmės rajone siekia 29,45 procento.

Trakų rajone bendras aktyvumas siekia 39,81 proc. – iš anksto čia balsavo 7,60 proc., rinkimų dieną – 32,21 proc. rinkėjų.

„Trakai nustebino: jeigu Kelmėje yra 29,5 proc. rinkėjų dalyvavo rinkimuose, tai Trakuose – beveik 40 proc. antrame ture dalyvavo. (...) Paminėčiau kelias Trakų rinkimų apylinkes, tai Senojo Tarpupio, kur dalyvavo daugiau negu 50 proc. rinkėjų (...) Labai nustebino Paluknio rinkimų apylinkė, nes iš ten registruotų daugiau kaip tūkstančio rinkėjų į rinkimus atėjo per 47 proc. rinkėjų – tai didelis aktyvumas“, – sakė VRK pirmininkė.

Kelmėje turi teisę rinkti 23 tūkst. 801 rinkėjas, o Trakuose – 27 tūkst. 966 rinkėjai.

Trakuose į antrąjį turą pateko Liberalų sąjūdžio kandidatas Andrius Šatevičius ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas Jaroslavas Narkevičius.

Kelmėje – savarankiškai išsikėlęs Ildefonsas Petkevičius ir Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Stasys Jokubauskas.

Trakuose nauji rinkimai rengiami buvusiai merei, Liberalų sąjūdžio atstovei Editai Rudelienei tapus Seimo nare. Ji parlamente pakeitė balandžio pabaigoje mirusį Kovo 11-osios Akto signatarą Kęstutį Glavecką.

Kelmės rajono mero rinkimai šaukiami birželį nutraukus dėl korupcijos nuteisto Kelmės rajono mero Vaclovo Andrulio įgaliojimus.

Galutinius rinkimų rezultatus VRK tvirtins kitą savaitę, spalio 28 dieną.

Merų rinkimai. Renkant merus Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybėse antrajame ture jau balsavo 28,26 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos 16 val. duomenys. Balsavimas baigsis sekmadienio vakarą.

Koronaviruso situacija. Per savaitgalį nustatyti 5335 atvejai, pranešta apie 40 mirčių. Ligoninėse, sekmadienio duomenimis, gydomas 1781 pacientas. Pirmąja doze per dvi dienas paskiepyta beveik 4,4 tūkst. žmonių.

Patikrinimas. Policija pradėjo 38 ikiteisminius tyrimus dėl svetimo galimybių paso naudojimo po to, kai apie 200 pareigūnų penktadienį šalies prekybos centruose patikrino beveik 12 tūkst. asmenų. Vilniuje šeštadienį dėl naujų pažeidimų pradėti dar du ikiteisminiai tyrimai.

Palaikymas. Prie Prezidentūros šeštadienį buvo susirinkę LGBT bendruomenę palaikančių žmonių, pranešė žiniasklaida. Jie solidarizavosi su prezidentui laišką parašiusia moterimi. Su ja, kaip skelbta anksčiau, Gitanas Nausėda planuoja susitikti pirmadienį.

Migrantų antplūdis. Praėjusią parą pasieniečiai prie sienos su Baltarusija apgręžė 183 neteisėtus migrantus – tai vienas didžiausių skaičių nuo rugpjūčio pradžios. Iš viso per šeštadienį ir sekmadienį apgręžti 259 migrantai, nė vienas nebuvo įleistas į Lietuvą.

Kaimynų pasienis. Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai šeštadienį apgręžė 19 žmonių, mėginusių neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija.

Pontifiko raginimas. Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino pasaulinę bendriją išspręsti Libijos migrantų krizę, nors Europos Sąjungos lyderiai nesutaria, kaip būtų geriausia valdyti migrantų srautus į Europą.

Procesas Italijoje. Italijoje šeštadienį prieš teismą stojo dešiniųjų pažiūrų buvęs vidaus reikalų ministras Matteo Salvini (Matejus Salvinis), 2019 metais draudęs migrantus gelbėjusiam ispanų laivui atplaukti į Siciliją.

Protestas Estijoje. Taline šeštadienį vyko demonstracija prieš Estijoje įvestus suvaržymus dėl COVID-19 ir vakcinavimo kampaniją. Laisvės aikštėje susirinko tūkstančiai žmonių.

Ieškant išeities. Bulgarijos vyriausybė šeštadienį pranešė, kad netrukus gali būti priversta siųsti COVID-19 pacientus į užsienį. Ketvirtoji koronaviruso banga yra paralyžiavusi šalies sveikatos apsaugos sistemą.

Neslūgstanti įtampa. Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) sekmadienį pareiškė, jog arabų valstybės, pernai normalizavusios santykius su Izraeliu, „nusidėjo“ ir turėtų šiuos žingsnius atšaukti.

Naujakurių būstai. Izraelio Statybų ministerija sekmadienį paskelbė, kad šalis planuoja pastatyti per 1,3 tūkst. naujų būstų žydų naujakuriams okupuotame Vakarų Krante.

Nepageidaujami. Turkijos prezidentas pareiškė, kad dėl paramos turkų aktyvistui Osmanui Kavalui bus paskelbti nepageidaujamais asmenimis dešimties Vakarų valstybių ambasadoriai, įskaitant Vokietijos ir JAV pasiuntinius.

Mažesnė intriga. Uzbekistane sekmadienį vyksta prezidento rinkimai, kuriuose dabartinis šalies vadovas Šavkatas Mirzijojevas neturi realios opozicijos.

Proveržis už Atlanto. Kolumbijos pareigūnai sulaikė ieškomiausią šalies prekeivį narkotikais Dairo Antonio Usuga (Dairą Antonijų Usugą), pravarde Otonielis, valstybei pirmaujant pasaulyje pagal kokaino gamybos mastą.

Išpuolis Afrikoje. Ugandos sostinėje Kampaloje nugriaudėjo sprogimas, per kurį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar penki žmonės. Šalies prezidentas sekmadienį išpuolį įvardijo „teroro aktu“ ir pažadėjo surasti kaltininkus.

Neutralumo ambicija. Daugiausiai naftos eksportuojanti Saudo Arabija sieks iki 2060 metų tapti neutrali klimato atžvilgiu, šeštadienį paskelbė jos faktinis lyderis, artėjant tarptautinei klimato konferencijai COP26.

Genijaus palikimas. Vienuolika Pablo Picasso (Pablo Pikaso) šedevrų šeštadienį „Sotheby's“ aukcione Las Vegase buvo nupirkti už 108,9 mln. dolerių.

Pirmasis Lietuvoje. Jonavoje, Joninių slėnyje sekmadienį atidarytas pirmasis profesionaliai suprojektuotas ir įrengtas kalnų dviračių parkas Lietuvoje.