Kasmet ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų tėvai privalo pasirūpinti vaikų sveikatos patikra ir prasidėjus mokslo metams, ugdymo įstaigai pateikti Vaiko sveikatos pažymėjimą. Pasak Valstybinės ligonių kasos specialistų, reikia iš anksto užsiregistruoti pas savo šeimos gydytoją ir odontologą.

Nurodytu laiku į sveikatos priežiūros įstaigą atvykusį vaiką iki 16 metų turi lydėti vienas iš tėvų arba teisėtų globėjų, kurių sutikimo reikia norint patikrinti vaiko sveikatą. Nei profilaktinė apžiūra, nei gydytojo išduotas Vaiko sveikatos pažymėjimas šeimai nieko nekainuoja, nes šios išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Profilaktiškai tikrintis sveikatą ir apsilankyti pas šeimos gydytoją bei odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, šiemet lauko darbai vėluoja apie dvi savaites.

Ūkininkų sąjungos vadovo teigimu, drėgnas ir itin šaltas šių metų pavasaris neleidžia tikėtis gero derliaus. Tuo metu, pasak Žemdirbystės instituto specialistų, šiuo metu atšilę orai leis žemdirbiams gerokai pasistūmėti į priekį.

Daugiau pareigūnų dirbs, atsižvelgiant į  didesnius automobilių srautus šalies keliuose.

Policijos viešasis ir neviešasis patruliavimas bus sustiprintas žmonių susibūrimo vietose, ypatingas dėmesys bus skirtas patruliavimui prie kapinių, kur pareigūnai daugiausia dėmesio skirs saugiam eismui.

Žmonėms, vykstantiems lankyti artimųjų kapų, policija teiks visokeriopą pagalbą, atkreips vairuotojų dėmesį į eismo sąlygas. Policija kartu primena, jog reikia pasirūpinti savo turto sauga: išlipus iš automobilio – juos užrakinti ir nepalikti ten vertingų daiktų, o išvykstant iš namų – nepalikti atidarytų langų ir paprašyti kaimynų, kad pasidomėtų, ar įtartini asmenys nesidomi paliktu butu.

Ekspertai skaičiuoja, kad Europoje Sąjungoje šiemet cukraus gali būti pagaminta mažiausiai per pastaruosius 44 metus, todėl tikėtina, jog dalis ES šalių šiais metais neišnaudos cukraus gamybos kvotų. Lietuvos gamintojai cukraus taip pat pagamins šiek tiek mažiau, tačiau jiems skirtas kvotas išnaudos.

Ekspertai skaičiuoja, jog šiemet ES bus pagaminta apie 13,5 mln. tonų cukraus – ketvirtadaliu mažiau nei pernai. Bendrovė „Nordic Sugar Kėdainiai“ šiemet planavo pagaminti arti 100 tūkstančių tonų cukraus, tačiau dėl blogesnio cukrinių runkelių derliaus bus pagaminta maždaug dešimtadaliu mažiau.

Vis dėl to, pasak žemės ūkio direktoriaus Sauliaus Mozerio, skirta gamybos kvota bus ne tik išnaudota, bet ir viršyta. Daugiau kaip 26 tūkstančių tonų kvotą išnaudos ir kitas Lietuvos cukraus gamintojas – bendrovė „Arvi cukrus“.

Europos Sąjungos Žemės ūkio ministrai Briuselyje svarstys pienininkystės problemas. Lietuva Europos Komisijos prašo skirti 32 mln. eurų paramos. Tuo metu ES šalių, tarp jų – ir Lietuvos žemdirbiai, pirmadienį Briuselyje rengia protesto akciją.

Lietuva Europos Komisijos prašo paramos pienininkų nuostoliams iš dalies kompensuoti, kurie  susidarė per 8 šių metų mėnesius. Pasak žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės, gali būti skirta ir mažesnė suma, tačiau ji neabejojanti, kad paramą Lietuvos ūkininkai tikrai gaus.

„Viltis gauti kažkiek pinigų, manau, yra šimtaprocentinė. Sunku šiandien kalbėti apie konkrečią pinigų sumą. Aš labiau apsistočiau ties 32 mln. eurų – yra pateikti konkretūs skaičiavimai, ką mes esame praradę per šiuos metus. Sieksime gauti kuo didesnę paramą, bet kokia parama yra naudinga Lietuvos pienininkams“, – LRT RADIJUI sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko, Lietuvos pieno sektorius dėl Rusijos paskelbto embargo nukentėjo labiausiai ir jam reikia didesnės paramos. Pirmadienį Briuselyje rengiama ir ES šalių ūkininkų protesto akcija, kurioje dalyvaus ir apie 50 žmonių iš Lietuvos.

Nors per metus atpigo vištiena ir kai kurie kiti produktai, ypač daug sumokėti teks už daržoves, sako Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vyriausioji specialistė Asta Ramaškevičienė. Jos teigimu, pabrangimas priklauso nuo daržovių kilmės šalies, tačiau už kai kurias iš jų teks sumokėti net 160 proc. brangiau.

„Morkos, bulvės, kopūstai ir agurkai – pagrindinės lietuviškos daržovės – yra pabrangę. Kainų pasikeitimas priklauso nuo to, ar tos daržovės užaugintos Lietuvoje, ar įvežtos. Kainų kilimas svyruoja 20–160 proc. Ryškiausiai pabrango ir labiausiai išsiskiria morkos, nes, atsiradus šviežioms morkoms, palyginus su pernai metais, ypač nefasuotos morkos yra labai pabrangusios. Fasuotos morkos pabrangusios šiek tiek mažiau – apie 50 proc.“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ nurodo A. Ramaškevičienė.

Daugiau teks sumokėti už žuvį

Per metus pieno produktai didžiuosiuose prekybos tinkluose atpigo dešimtadaliu, praneša Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Mėsos kainos, pasak A. Ramaškevičienės keitėsi įvairiai.

„Per metus maždaug apie 10 proc. atpigo beveik visi pieno produktai: pienas, kefyras, grietinė, sviestas, tepus riebalų mišinys, mažiau brandintas fermentinis sūris. Varškė atpigo netgi daugiau kaip 10 proc. Tai – metinis pokytis. Kalbant apie mėsą, kiaulienos kainos, galima sakyti, nesikeitė. Jautienos kainose yra mažėjimo tendencija – ši mėsa atpigo apie 5–8 proc.“, – nurodo A. Ramaškevičienė.

Ji priduria, kad iš jautienos produktų atpigo tik kumpis su kaulu ir kumpis be kaulo. Ekspertės teigimu, nugarinė pabrango apie 10 proc., tačiau vištienos produktų kainos atpigo apie 13–14 proc. Kiaušiniai, priklausomai nuo jų dydžio, per metus atpigo 6–15 proc. Pasak A. Ramaškevičienės, šiek tiek didėja žuvies produktų kainos.

„Jūrinės lydekos, silkės, jūriniai ešeriai ir menkės per metus šiek tiek pabrango. Gal ryškiausiai pakito silkių kaina – jos pabrango apie 16 proc. Kitų minėtų žuvų kainos pakilo apie 5 proc. Didėjimo tendencija lengvai matoma ir trumpame laikotarpyje – kainos, išskyrus menkių, padidėjo apie 2–3 proc.“, – sako A. Ramaškevičienė. Jos aiškinimu, per savaitę menkių kainos sumažėjo apie 2 proc., tačiau, išreiškus valiuta, kaina tepasikeitė apie 10 euro centų.

Atpigo tik pomidorai, paprikos ir svogūnai

Per metus šiek tiek sumažėjo juodos duonos kaina – apie 9 proc., bet balta duona ir batonas nepinga. Jų kaina išlieka labai panaši ir svyruoja vos 2–3 proc. „Cukraus pigimo tendencija ta pati, kaip ir šiek tiek anksčiau. Vis dėlto rinkoje yra cukraus perviršis, todėl cukrus, palyginus su pernai metais, pigesnis apie 8–9 proc.“, – nurodo A. Ramaškevičienė.

Anot ekspertės, didžiausi kainų svyravimai pastebimi daržovių sektoriuje. Ypač tai galima pastebėti dabar, kai rinką papildė šviežių lietuviškų daržovių derlius. A. Ramaškevičienės tvirtinimu, lyginant su pernai metais, beveik visos daržovės yra pabrangusios. Ji išskiria tik pomidorus, paprikas ir svogūnus, kurie šiek tiek atpigo.

„Morkos, bulvės, kopūstai ir agurkai – pagrindinės lietuviškos daržovės – yra pabrangę. Kainų pasikeitimas priklauso nuo to, ar tos daržovės užaugintos Lietuvoje, ar įvežtos. Kainų kilimas svyruoja 20–160 proc. Ryškiausiai pabrango ir labiausiai išsiskiria morkos, nes, atsiradus šviežioms morkoms, palyginus su pernai metais, ypač nefasuotos morkos yra labai pabrangusios. Fasuotos morkos pabrangusios šiek tiek mažiau – apie 50 proc.“, – nurodo A. Ramaškevičienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad prieš mėnesį prekybos centruose morkų dar nebuvo, o prieš savaitę jos buvo dar brangesnės, nei yra dabar. Per savaitę, pasak pašnekovės, lietuviškos morkos atpigo apie 24 proc.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos krito

A. Ramaškevičienė priduria, kad panašią tendenciją galima matyti, stebint bulvių kainas. „Jos taip pat po truputį pinga, tačiau, palyginus su pernai metais, kaina dar išlieka gerokai aukštesnė. Importuoti kopūstai taip pat yra apie 10 proc. brangesni, palyginus su pernai metais. Savaitės, mėnesio laikotarpyje pastebimas svyravimas – prieš mėnesį jie buvo dvigubai brangesni. Dabar, po mėnesio, jie atpigo, tačiau per savaitę pokyčio nėra“, – teigia A. Ramaškevičienė.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje liepos mėnesį, palyginus su praėjusių metų liepa, sumažėjo apie 5,5 proc., praneša Statistikos departamentas. Augalininkystės produktų supirkimo kainos per metus padidėjo 9 proc., o gyvulininkystės produktų supirkimų kainos smuko apie 15 proc. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai, beveik ketvirtadaliu, sumažėjo natūralaus riebumo pieno, beveik penktadaliu – kiaulių supirkimo kainos.

Iš augalininkystės produktų beveik ketvirtadaliu pabrango rapsų sėklos, o 13 proc. pabrango bulvės ir kvietrugiai. Maždaug dešimtadaliu padidėjo kviečių ir rugių supirkimo kainos, o avižų ir miežių – dešimtadaliu sumažėjo.

Lietuvos eksportas pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiek tiek sumažėjo, o importas padidėjo.

Statistika rodo, jog bendrą eksporto sumažėjimą 4 procentais šiemet lėmė perpus smukęs daržovių, trečdaliu – pieno ir penkiais procentais – naftos produktų eksportas.

Eksportuotų naftos produktų vertės sumažėjimą lėmė naftos kainų kritimas.

Daugiausia – apie 13 procentų – eksporto teko Rusijai, tačiau bendras Lietuvos eksportas į šią šalį (įskaitant reeksportą) šių metų sausio–birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumenko daugiau kaip trečdaliu.

Beveik po dešimtadalį eksportuotų prekių išvežta į Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Visos šios valstybės taip pat yra ir didžiausios Lietuvos importo partnerės. Arti dviejų trečdalių Lietuvos eksporto ir importo tenka Europos Sąjungos šalims.

Ekspertai prognozuoja, jog šiemet gali būti nuimtas rekordinis, didesnis nei ankstesniais metais, javų derlius. Geresnio nei pernai derliaus laukia ir sodininkai.

Agrarinės ekonomikos institutas prognozuoja, jog šiemet javų derlius Lietuvoje bus apie 6 procentais didesnis nei pernai ir sieks maždaug 5 milijonus 400 tūkstančių tonų. Tai lems 3 procentais padidėję javų pasėlių plotai bei truputį padidėjęs derlingumas.

Praėjus vieneriems metams po Rusijos atsakomųjų sankcijų įvedimo Lietuvos eksportas išsiplėtė į naujas rinkas, tačiau analitikai teigia, kad atgauti ankstesnį pelningumą prireiks dar maždaug dvejų – trejų metų.

Rusija prieš metus paskelbė draudimą įvežti daugelį žemės ūkio produktų iš Vakarų šalių, taip atsakydama į Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos sankcijas dėl prorusiškų separatistų Ukrainoje palaikymo bei Krymo aneksijos.

Ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad maisto produktų eksporto sumažėjimas darė didžiausią įtaką bendram Lietuvos eksporto mažėjimui, tačiau gamintojai jau rado naujų rinkų, kur realizuoja produkciją, anksčiau skirtą Rusijai.

Pasak analitiko, naujosiose rinkose kainos yra mažesnės, dėl to eksportuotojams prireiks maždaug 2–3 metų, kol pelningumas pasieks ankstesnį lygį.

Tuo metu Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad Lietuva mažiau eksportuoja į Rusiją ne dėl taikomų sankcijų – didžiausią poveikį eksportui į Rytus turėjo Rusijos ekonomikos nuosmukis.

Kai kurių mėsos bei pieno perdirbimo bendrovių teigimu, įmonės šiuo metu eksportuoja kiek daugiau nei prieš embargą, o sumažėjusiam pelningumui įtakos turėjo ne tik sankcijos, bet ir kritusios pasaulinės kainos. Įmonių vadovai tikina, kad valstybė turėtų dar aktyviau padėti ieškoti naujų rinkų.

Nors mėlynių rinkėjai šiemet į supirkimo punktus šių miško uogų atneša kiek daugiau, nei pernai, tačiau derlius nėra gausus.

Pasak Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidento Virginijaus Varanavičiaus, šiemet Aukštaitijos miškai mėlynių derliumi šiek tiek lenkia Dzūkiją.