Keičia maitinimo kultūrą
Šešios bandomajame projekte dalyvavusios mokyklos – Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario, Vilkijos gimnazijos, Lapių ir Garliavos A.Mitkaus pagrindinės mokyklos, Ringaudų pradinė mokykla – įdiegė naujas priemones, keitė maitinimo kultūrą, taikė mokinių savitarnos (švediško stalo) aptarnavimo modelį. Šios mokyklos yra skirtingo tipo: skiriasi mokinių amžiaus grupės, maitinimo organizavimo būdas (vienose maitinimo paslaugą teikia įmonės, kitose išlaikoma iš savivaldybės biudžeto). Iš savivaldybės biudžeto kiekvienai bandomajai mokyklai skirta po 1590 eurų valgyklų įrangai ir inventoriui įsigyti, jaukesnei valgyklos aplinkai kurti.
Raudondvario gimnazijoje savitarnos principas pirmiausia buvo pritaikytas nemokamą maitinimą gaunantiems mokiniams – jiems sudaryta galimybė patiems įsidėti maistą susiformuojant norimo dydžio ir turinio porciją. Gimnazija suprojektavo ir įrengė savitarnos stalus bei įrangą, elektroninį meniu. Pradėta gaminti daugiau daržovių salotų, įtraukta sveikatai palankių patiekalų, įvairių pasaulio virtuvių patiekalų. Vėliau buvo įvestas bendras pietų lėkštės mokestis visiems mokiniams, perkantiems maistą už savo pinigus. Jiems kasdien pasirinkti ruošiami du kompleksinių pietų variantai. Pastebėti teigiami pokyčiai – daugiau bendruomenės narių lankosi valgykloje, pagerėjo sveikos mitybos įgūdžiai, valgymo kultūra, atsakomybė už nesuvalgytą maistą. Valgyklos darbuotojai pastebėjo, kad net ir mokinių tarpusavio santykiai tapo gražesni, sumažėjo socialinė atskirtis.
Garliavos A.Mitkaus pagrindinė mokykla naują maitinimo modelį taikė pradinių klasių mokiniams. Visi pradinių klasių mokiniai pietavo kartu, tarp jų – ir socialiai remtini. Jiems pietų pertrauka buvo pailginta iki 40 minučių. Mokyklos vadovų nuomone, naujas maitinimo organizavimo modelis sumažino socialines ribas tarp vaikų. Siekiant išvengti eilių, skirtingose valgyklos pusėse buvo įrengtos dvi atskiros savitarnos linijos su maisto šilumą palaikančiais įrenginiais. Apie 80 proc. mokinių tėvų iš karto sutiko dalyvauti šiame projekte. Likusiems mokiniams ir toliau sudarytos sąlygos pirkti maistą įprastu būdu. Įdiegus naują maitinimo modelį, tėvai pastebėjo teigiamų pokyčių: mokiniai išmoko savarankiškumo, pietums skirtų pinigų neišleidžia bandelėms, sausainiams, įvairiems gėrimams, kaip būdavo anksčiau, jie skatinami valgyti sriubas, daržoves, sumažėjo nesuvalgomo maisto, valgykloje pradėjo valgyti žymiai daugiau vaikų.
Kuria jaukesnę aplinką
Karmėlavos B.Buračo gimnazija savitarnos modelį pradžioje mokslo metų taikė tik priešmokyklinio ugdymo grupėms, vėliau – pradinių klasių mokiniams, o įpusėjus mokslo metams – ir visiems norintiems projekte dalyvauti gimnazijos mokiniams. Savitarnos modelis taikomas ir socialiai remtiniems mokiniams. Mokiniai turi galimybę patys įsipilti sriubą, vandenį ar kitą gėrimą, rinktis karštą patiekalą iš kelių pasiūlytų variantų, susikomponuoti norimų daržovių ir garnyro lėkštę. Gimnazijos valgykloje buvo siekiama sukurti jaukesnę aplinką: pavasario atostogų metu atliktas valgyklos salės remontas, įdiegtas elektroninis meniu, nupirkti modernūs ir vaikams patogūs indai su čiaupais vandeniui ar sultims įsipilti. Gimnazijos valgykla mokslo metų eigoje didelį dėmesį skyrė ir ugdomajai veiklai: su mokiniais daug diskutuota apie valgymo kultūrą, vyko paskaitos, parodomoji patiekalų gamyba ir degustacijos.
Mokiniai išmoko savarankiškumo, jie skatinami valgyti sriubas, daržoves, sumažėjo nesuvalgomo maisto, valgykloje pradėjo valgyti žymiai daugiau vaikų.
Vilkijos gimnazijoje visiško švediško stalo principu naudojasi 167 nemokamą maitinimą gaunantys mokiniai, kiti mokiniai aptarnaujami mišriu maitinimo principu, t.y. daline savitarna, kai mokiniams įdedamas pagrindinis patiekalas, o jie patys gali pasirinkti salotas ir garnyrą iš trijų keturių rūšių (bulvių, grikių, ryžių, perlinių kruopų). Pastebėta, kad mokiniai garnyrui mieliau renkasi bulves ar grikius, o rečiau perlines ir kitas kruopas. Salotas vaikai renkasi įvairiai. Pradinių klasių mokiniai dažnai kopijuoja kitų elgesį: dažnai dedasi salotų, kurias dėjosi priešais jį stovintis mokinys. Po šešių pamokų nemokamai teikiamas sriubos likutis visiems to pageidaujantiems mokiniams. Gimnazijos bendruomenė per mokslo metus pastebėjo šiuos projekto pranašumus: valgykloje visiškai nelieka maisto atliekų, vaikai tapo savarankiškesni, jiems patinka patiems pasirinkti, ugdoma pagarba maistui. Pastebėta, kad sunkiau apsitarnauti pirmų klasių mokiniams, taip pat nedrąsiems ir turintiems specialiųjų poreikių. Jiems reikalinga pedagogo pagalba.
Lapių pagrindinė mokykla, atsižvelgiant į šios mokyklos specifiką, naują maitinimo modelį pradėjo taikyti tik vyresnių klasių socialiai remtiniems mokiniams, gaunantiems nemokamą maitinimą. Vėliau sėkmingai prisijungė ir pradinukai. Mokyklos darbuotojai pastebėjo, kad naujo modelio taikymo metu vis gerėjo mokinių socialiniai įgūdžiai, jie ir valgyti, ir bendrauti valgykloje pradėjo gerokai mandagiau. Didelis pranašumas – maistas yra visuomet šiltas, nes mokiniai jį įsideda prieš pat valgymą.
Ruošiasi naujai tvarkai
Ringaudų pradinė mokykla savitarnos modelį diegė tik priešmokyklinio ugdymo klasėms. Mokyklos atstovų teigimu, šie vaikai jautėsi išskirtiniai – jie ne tik galėjo patys įsipilti sriubą, įsidėti salotų, įsipilti gėrimo, bet ir pasirinkti antrąjį patiekalą, kuris jiems pristatomas moderniais vežimėliais. Kitais metais šie vaikai jau bus pirmokai, mokantys elgtis prie stalo, naudotis peiliu ir šakute. Mokykla, atsižvelgdama į teigiamus tėvų atsiliepimus, kitais mokslo metais toliau plės šį projektą – planuojama įtraukti visus pradinių klasių mokinius, pailginti pertraukas iki 35 minučių.
Kitais mokslo metais į šio projekto vykdymą planuojama įtraukti daugiau Kauno rajono mokyklų. Kauno rajono patirtimi įgyvendinant šį bandomąjį projektą ketina pasinaudoti kai kurių kitų savivaldybių mokyklos.
Įgyvendindama šį bandomąjį projektą, Kauno rajono savivaldybė iš anksto pradėjo ruoštis taikyti nuo rugsėjo pirmosios įsigaliosiantį naują Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašą. Juo rekomenduojama sudaryti sąlygas vaikams patiems įsidėti maisto, pailginti pietų pertraukas, numatyta daug lengvatų savitarnos būdą diegiančioms mokykloms. Be to, visoje Europoje prasideda didelė kova prieš maisto švaistymą. Iki 2030 m. iššvaistyto maisto kiekius privaloma sumažinti dvigubai – tokį įsipareigojimą prisiėmė visos ES narės.
