Gandrinės Lietuvoje minimos kovo 25-ąją, tačiau net ir tą dieną būna sugrįžę tikrai ne visi gandrai. Jų kelias ilgas ir sunkus. Jį suprasti gamtininkams padeda naujausios technologijos.

Dėl siųstuvėlių, kuriais paženklinti gandrai, Gamtos tyrimų centro mokslininkams pavyko stebėti ne tik keletą gandrų, žiemojančių Afrikoje, Čade ir Sudane, bet ir toliausiai nukeliavusį gandrą, žiemą praleidusį Pietų Afrikos Respublikoje, netoli Keiptauno.

Sausio 30 d. šis gandras pakilo į kelionę namo, tačiau paskrydėjęs 70 kilometrų apsigręžė ir grįžo į savo žiemojimo vietą. Sausio 31-ją 10 valandą ryto gandras pagaliau pakilo, per dieną įveikė 300 kilometrų ir apsistojo nakvynei. Tolesnis jo kelias – per visą Afriką.

Ornitologijos laboratorijos vadovo dr. Mindaugo Dagio teigimu, iki Čade ir Sudane esančių gandrų šiam gandrui teks skirsti apie 5–6 tūkstančius kilometrų. O kelias į namus bus apie 10–12 tūkstančių kilometrų. Tikėtina, kad iš Afrikos pietų gandras namus Kėdainių rajone pasieks tik kovo pabaigoje.