Natūralioje gamtoje augalai, kuriais minta kenkėjai, nėra išplitę taip masiškai, todėl, pamatę skanias, sultingas daržoves, jie atsiranda mūsų daržuose. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis. Jo teigimu, mažų sklypelių savininkams geriausia su kenkėjais kovoti ne chemikalais, o pasikviesti daržo draugų.

– Kodėl kenkėjai masiškai puola mūsų daržus?

– Galima sakyti, kad mes patys jiems paruošiame skanų pietų stalą. Kenkėjai yra gamtos dalis. Natūralioje gamtoje augalai, kuriais kenkėjai minta, nėra išplitę taip masiškai, kaip kad mes pasodiname lysvėse. Todėl, pamatę skanias, sultingas, traškias daržoves, kenkėjai atsiranda mūsų daržuose.

Reikėtų skirti kenkėjus nuo ligų, kurias sukelia grybeliai ar virusai, ir piktžolių, nes žmonės kartais bendru vardu pavadina. Kenkėjai yra gyvūnai, priklausantys įvairioms grupėms. Yra labai smulkių, neįžiūrimų plika akimi, pavyzdžiui, voratinklinės erkutės matomos tik iš veiklos požymių – į voratinklį panašių tinklelių. Yra gerokai stambesnių, pavyzdžiui, kurkliai, žiogo giminaičiai, ypač pavojingi braškėms, nes nugraužia šaknis ir augalas nuvysta.

– Kaip apsisaugoti nuo kenkėjų?

– Klausimas labai sunkus, nes jei būtų paprasta apsisaugoti nuo kenkėjų, tai būtų padaryta. Bet turbūt mums, daržininkams, sodininkams, lemta savo sklypeliuose visada turėti kenkėjų. Ten, kur daržovės auginamos didžiuliuose plotuose, verslininkai naudoja sunkiąją artileriją – chemines medžiagas, jos ten turbūt neišvengiamos. Mažuose sklypeliuose galima pabandyti paprastesnes priemones, ne chemikalus, pavyzdžiui, privilioti daržo draugus.

– Kas yra daržo draugai?

– Daržo draugų sąrašas labai ilgas. Tai gali būti tiek augalai, tiek gyvūnai. Insekticidiniai augalai atbaido kenkėjus. Pavyzdžiui, skaistenis, senas gėlių darželių augalas, – stiprus insekticidas. Galima auginti ir prieskonius, tarkim, citrinžoles, nasturtas. Nasturtos kai kuriuos kenkėjus, pavyzdžiui, amarus, lyg ir pasiima sau. Kenkėjus atbaido medetkos, serenčiai.

„Daržovės dvynius“ galima sodinti kartu. Pavyzdžiui, manoma, kad svogūnų kvapas atbaido kai kuriuos kopūstų kenkėjus.

Daržuose galėtų gyventi visas būrys gyvūnų: įvairūs paukščiai, šikšnosparniai, rupūžės, ežiai, boružės, vapsvos, vyčiai, auksaakės, vabalai žygiai, žiedmusės, žiedblakės, šimtakojai. Galima labai ilgai tęsti.

Naudingų vabzdžių prisivilioti nesunku – yra tokie vabzdžių nameliai. Galima internete pažiūrėti, kaip juos įrengti. Galima atsinešti vieną kitą rupūžę į daržą ir pastatyti jai priedangą, kad ji įsikurtų. Paukščiams galima įsikelti inkilėlį arba įrengti girdyklą. Paukščiai atskris vieną kitą karštą dieną atsigerti vandens ir darže vieną kitą kenkėją sules.

– Ko gero, atsiranda ir naujų kenkėjų rūšių? Kaip nuo jų saugotis?

– Pamačius reikia naikinti, o naikinimas prasideda nuo pažinimo. Kartais viena kenkėjo stadija kenkia (tarkim, lervos), o kita (suaugęs kenkėjas) ne, bet suaugęs kenkėjas dauginasi, deda kiaušinėlius. Yra tam tikros agrotechninės priemonės: gilus arimas, kompostavimas, pažeistų augalų sunaikinimas nuimant derlių, netgi deginimas.

Sertifikuotos sėklos paprastai būna švarios, bet kenkėjai gali atkeliauti kitais būdais. Pavyzdžiui, vaisiai į prekybos centrus patenka iš tolimiausių šalių. Taip gali atkeliauti ir kenkėjai.

– Koks naujas kenkėjas ypač pavojingas?

– Iš Ispanijos į Lietuvą atkeliavo šliužas – luzitaninis arionas. Dabar labai bijoma jo invazijos. Šliužų daržininkai labai nemėgsta, nes jie nuėda daržoves, o luzitaninis šliužas ypač pavojingas. Jis yra stambus, apie 8 cm dydžio, rusvas.

Pamačius luzitaninį šliužą, reikėtų pranešti gamtininkams, yra netgi specialus Aplinkos ministerijos elektroninis paštas. Kol kas pagrindinis kovos būdas yra mechaninis, bet šis kenkėjas gali labai greitai išplisti mūsų daržuose ir už įprastus šliužus padaryti daug daugiau žalos.