STORIAUSIO VAIŠVYDAVOS ĄŽUOLO METAMORFOZĖ

Ypatingą pagarbą Lietuvoje pelnė ąžuolas, kuriam nei amžiumi, nei drūtumu neprilygsta joks kitas medis. Gyventojų ir miškininkų rūpesčiu storiausias Vaišvydavos ąžuolas dar ilgai džiugins žmones.

Su ąžuolo vardu Lietuvoje susiję net 74 vietovardžiai. Šis miško galiūnas nuo seno gerbiamas ne vien dėl savo stoto, patvarumo, bet ir kitų puikių savybių. Deja, ąžuolynų plotai Lietuvoje per keturis šimtmečius smarkiai sumenko: XVI a. ąžuolynai sudarė net 15–20 proc. visų miškų ploto, o 2005 m. ąžuolai Lietuvoje augo tik 37,3 ha plote. Todėl valstybė susirūpino ąžuolynų gausinimu – Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programoje numatyta per 2006–2021 m. padidinti ąžuolynų plotus beveik iki 48 tūkst. ha, kas sudarytų 2,4 proc. visų miškų ploto.

Bet ąžuolai rūpi ne tik valstybei – tai patvirtino šalia storiausio Vaišvydavos ąžuolo įsikūrusi sodininkų bendrija "Dubrava". Jos nariai pernai pranešė redakcijai apie storiausiam Vaišvydavos ąžuolui iškilusį pavojų, kurį, sodininkų nuomone, kėlė prie pat jo užvirusios statybas.

Pernai kalbintas Dubravos urėdijos vyriausiasis miškininkas Gediminas Kazlovas tikino, kad Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos (DEMMU) inicijuotos modernaus miško sodmenų medelyno statybos tikrai nepakenks ąžuolui. "Storasis ąžuolas tikrai nenukentės – jis buvo, yra ir bus saugomas įvairiais įmanomais būdais. Maža to, pasibaigus statyboms, jis bus aptvertas, įrengta informacinė lentelė su patikslintais jo duomenimis", – pernai žadėjo G.Kazlovas.

Šiemet sodininkai pakvietė įsitikinti, kad miškininkai iš tiesų įvykdė savo pažadą. "Mes patys netikėjome, kad darbų eigoje bus taip pagarbiai elgiamasi su mūsų pasididžiavimu – storiausiu Vaišvydavos ąžuolu. Pasibaigus statyboms, dėkojame Dubravos miškų urėdijai, kuri ištesėjo pažadą – išsaugojo ąžuolą ir sutvarkė jo aplinką taip, kad dabar malonu į jį pažiūrėti ir svečiams parodyti. Tik, deja, negalime laisvai prie jo prieiti – šis gamtos paminklas pateko į aptvertą DEMMU teritoriją. O taip norėtųsi pastovėti prie ąžuolo galiūno, apkabinti jį, pajusti šio lietuviui švento medžio galią", – kalbėjo sodininkų bendrijos "Dubrava" narė Rasa Eugenija Karaliūtė- Čižinauskienė.