Prie Kanados vakarinių krantų esančioje saloje rasti žmogaus pėdsakai yra palikti prieš 13 tūkst. metų ir yra patys seniausi iš aptiktų Šiaurės Amerikoje, sakoma trečiadienį paskelbtoje studijoje.

Kalverto salos, esančios į šiaurės rytus nuo Vankuverio, paplūdimyje rasti pėdsakai veikiausiai buvo palikti dviejų suaugusiųjų ir vaiko, basomis perėjusių per drėgną molį, sakoma studijoje, paskelbtoje žurnale „PLOS ONE“.

Per 2014–2016 metais vykdytus kasinėjimus rasti iš viso 29 pėdsakai, sakė Hakai instituto ir Viktorijos universiteto antropologijos profesorius Duncanas McLarenas (Dankanas Maklarenas), pagrindinis straipsnio autorius.

Tyrėjai daro išvadą, kad žmonės dabartinės Britų Kolumbijos Ramiojo vandenyno pakrantėje neabejotinai gyveno jau prieš 13 tūkst. metų ir kad ši teritorija jau buvo išsivadavusi nuo ledo gerokai anksčiau negu žemyne pasibaigė vėliausias ledynmetis. Manoma, kad ledynmetis Šiaurės Amerikoje baigėsi maždaug prieš 11,7 tūkst. metų.

Šis atradimas – dar vienas įrodymas, pagrindžiantis prielaidą, kad pirmieji žmonės į Šiaurės Ameriką atkeliavo į Aziją neapledėjusiu sausumos tiltu. Traukdami vandenyno pakrante jie pasiekė dabartinę Britų Kolumbiją.

Vis dėlto įrodyti šią hipotezę tyrėjams nebuvo lengva, nes tos Kanados srities reljefas labai raižytas, ji apaugusi tankiais miškais ir pasiekiama tik laivu.

Dėl šios priežasties mokslininkai ėmėsi kasinėti vandenyno potvynių užliejamą zoną Kalverto salos pakrantėje. Ledynmečio pabaigoje vandens lygis toje teritorijoje buvo apie 2–3 metrais žemesnis negu mūsų laikais.

Studijos autoriai sako, kad tolesni kasinėjimai, naudojant pažangesnius metodus, gali padėti rasti daugiau pėdsakų ir daugiau sužinoti apie pirmąsias žmonių gyvenvietes palei Šiaurės Amerikos vakarų pakrantę ir jų istoriją.