Kartais malonu paskaityti surastą ir labai seną knygą. Nors jos dažnai būna ne geriausios būklės, jų turinys vis tiek gali būti įdomus ir viliojantis. Tik kodėl jų puslapiai dažnai būna tokie geltoni, net kai knygos būna laikomos švarioje lentynoje?

Popierius yra gaminamas iš medienos pluošto, kurį sudaro celiuliozė, ligninas ir kitos medžiagos. Pati celiuliozė puikiai atspindi šviesą, todėl popierius įprastai atrodo baltas. Aišku, tai dar labiau sustiprinama pramoniniu būdu – gaminant popierių naudojami balikliai. Ligninas yra polimeras, kuris medienai suteikia standumo, tačiau su laiku jis keičiasi.

Ligninas (ir šiek tiek celiuliozė) iš aplinkos įsisavina deguonį. Papildomi deguonies atomai keičia lignino molekulinę struktūrą, sukurdami molekulinius regionus, kurie atspindi tam tikros spalvos šviesą. Paprastai tariant, oksiduojantis ligninui šis polimeras įgyja gelsvą atspalvį. Būtent dėl to popierius pageltonuoja, tačiau kai kurios popieriaus rūšys pagelsta greičiau nei kitos.

Popieriaus gamintojai žino, kad ligninas gali sukelti šią estetinę problemą. Todėl ligninas yra šalinamas pramoniniais balikliais, tačiau dali jos beveik visada lieka. Kuo daugiau lignino popieriuje, tuo greičiau jis pagelsta. Pavyzdžiui, laikraščiai išleidžiami gana dažnai, todėl jiems naudojamas pigesnis popierius, kuriame yra daugiau lignino, todėl laikraščiai pageltonuoja greičiau. Tuo tarpu kai kurie pirkinių maišeliai iš gamyklos iškeliauja jau būdami rudi, nes ligninas iš jų nėra šalinamas.

Šiais laikais knygų popierius dažnai yra papildomai glazūruojamas, kad prie jo neprisiartintų deguonis. Tai sulėtina geltonavimą, tačiau dažniausiai jo visiškai nesustabdo. Dėl to nuotraukas geriau laikyti įvilktas į plastiką ir padėtas toliau nuo tiesioginių saulės spindulių. Pats radikaliausias būdas apsaugoti popierių būtų padėti jį į sandarą dėžutę ir pakeisti joje esančią atmosferą argonu ar kitomis inertinėmis dujomis.