NASA: JAV NUSILEIDO KAPSULĖ SU DIDŽIAUSIU KADA NORS SURINKTU ASTEROIDO MĖGINIU

Praėjus septyniems mėnesiams nuo misijos pradžios, sekmadienį Jutos dykumoje nusileido kapsulė su didžiausiu kada nors kosmose surinktu asteroido mėginiu.

Mokslininkai deda daug vilčių į šį mėginį, teigdami, kad jis padės geriau suprasti, kaip susiformavo Saulės sistema ir kaip Žemė tapo tinkama gyventi.

„[Kibernetinio zondo] „Osiris-Rex“ mėginių sugrąžinimo kapsulės nusileidimas. Milijardo mylių kelionė iki asteroido Bennu (Benu) ir atgal baigėsi“, – sakė komentatorius per JAV kosmoso agentūros NASA tiesioginę nusileidimo vaizdo transliaciją.

NASA socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad kapsulė įveikė 6,21 mlrd. kilometrų kelionę. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio JAV mėginių grąžinimo misija, kuri padės geriau suprasti Saulės sistemos pradžią.

NASA apskaičiavo, kad 2020 metais iš Bennu paimtame mėginyje yra apie 250 gramų medžiagos, o tai yra gerokai daugiau nei dviejuose ankstesniuose Japonijos misijų atgabentuose asteroidų mėginiuose.

Paskutinis „Osiris-Rex“ nusileidimo etapas buvo itin pavojingas, tačiau NASA pavyko užtikrinti sklandų skrydį. Jis nusileido Jutos kariniame bandymų ir treniruočių poligone 8.52 val. vietos (17.52 val. Lietuvos) laiku.

Praėjus ketveriems metams po 2016 metais įvykusio paleidimo, zondas nutūpė ant asteroido Bennu ir surinko maždaug devynias uncijas (250 gramų) dulkių nuo jo uolėto paviršiaus.

Šis mėginio sugrąžinimas yra tikrai istorinis.

NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas) pabrėžė, kad net ir šis nedidelis kiekis turėtų padėti mokslininkams geriau suprasti, kokie asteroidai gali kelti grėsmę Žemei, ir atskleisti ankstyviausią Saulės sistemos istoriją.

„Šis mėginio sugrąžinimas yra tikrai istorinis“, – naujienų agentūrai AFP sakė NASA mokslininkė Amy Simon (Eimi Saimon).

„Tai bus didžiausias mėginys, kokį esame atgabenę nuo tada, kai į Žemę buvo grąžintos „Apollo“ Mėnulio uolienos“, – pridūrė ji.

„Osiris-Rex“ kapsulę paleido ankstų sekmadienio rytą – iš daugiau kaip 108 tūkst. kilometrų aukščio – likus maždaug keturioms valandoms iki nusileidimo.

Ugningas skrydis per atmosferą įvyko tik per paskutines 13 minučių, kai kapsulė leidosi žemyn daugiau nei 43 tūkst. kilometrų per valandą greičiu, o temperatūra siekė iki 2 760 laipsnių Celsijaus.

Spartų nusileidimą, kurį stebėjo kariuomenės jutikliai, turėjo sulėtinti du vienas po kito išsiskleidžiantys parašiutai.

Anot NASA komentatoriaus, pagrindinis parašiutas išsiskleidė daug aukščiau, nei iš pradžių buvo numatyta, maždaug 20 tūkst. pėdų aukštyje, o ne planuotame 5 tūkst.

NASA nuotraukose užfiksuota dykumoje ant žemės gulinti padangos dydžio kapsulė, o prie jos priartėję mokslininkai atlieka matavimus.