22-ojo Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ Kulinarinių filmų programą atidarė ne vieną įvertinimą už dokumentiką pelniusio danų režisieriaus Andreas Johnsen juosta „Vabzdžiai“, kurioje aptariama globali maisto stygiaus problema, vabalai ir kirmėlės, kaip vienas pagrindinių ateities maisto resursų.

Ji tapo ir pagrindine atidarymo vakaro tema. Kurdamas meniu, jos interpretaciją kartu su restorano „Skonio slėnis“ komanda ir prieskonių gamintoja „Santa Maria“ pateikė vienas geriausių Lietuvos šefų Martynas Praškevičius.

„Dar ne taip seniai į profesionalias, o ypač namų virtuves Lietuvoje atkeliavo tokie produktai kaip krevetės, austrės, žalia žuvis. Ne vieną jų skonis ir vaizdas stebino, net šokiravo. Dabar šiais egzotiškais produktais mėgaujamės ir svečius vaišiname, deriname juos su mums jau gerai žinomais, vietiniais produktais, taip pat – įvairiais gurmaniškais ingredientais. Tuo pat metu tokių savo kulinarine kultūra pažengusių šalių kaip Danija restoranų virtuvėse atsiranda vabzdžiai“, – sako šefas.

Virtuvėje privalo vyrauti ideali švara ir tvarka, vabzdžiams, atrodo, nėra vietos, tačiau vertinant per sveikatos prizmę, tai – gausiai baltymų prisotintas produktas. Be to, juose daug geležies, B grupės vitaminų. Neatsitiktinai, vabzdžių gydomosios savybės žinomos nuo seniausių laikų. Vabzdžiai buvo populiarūs ir lietuvių liaudies medicinoje. Vis tik, virtuvės šefas nėra visomis keturiomis už vabzdžių naudojimą ruošiant maistą, ypač – profesionalioje virtuvėje.

Jis įsitikinęs, jog atsakingas vartojimas yra kelias, padėsiantis išvengti poreikio vabzdžius naudoti kaip vieną pagrindinių maisto produktų. Jei gaminant ir maitinantis visi atsakingai galvos, kokius ir kiek produktų naudoti, kad kuo mažiau maisto būtų išmetama, ne tik patys taupysime, bet prisidėsime prie globalių aplinkosaugos ir maisto trūkumo problemų sprendimo.

Dviems restoranams sostinėje vadovaujantis M. Praškevičius „Kino pavasario“ kulinarinių filmų programos atidarymo renginyje pristatė kulinarinę fantaziją, paįvairintą modernių technologijų. Meniu vaišėms paruošti panaudotas inovatyviausiu 2016 m. išradimu pripažintas liofilizuotas medus bei pasitelkti molekulinės virtuvės šedevrai, tokie kaip medaus nano granulės, svirplių druska, specialiai valgiaraščiui išauginti bičių perai.

Švelniame kokoso piene mirkyta krevetė, pateikiama su migdolu tyre ir medumi

Penkioms porcijoms reikės:

– 10 krevečių;

– 10 g vyno;

– 200 ml „Santa Maria“ kokosų pieno;

– 100 g maltų migdolų;

– 100 g migdolų miltų;

– 5 g žalatios;

– medaus, tabasko padažo, ridikėlių daigų – pagal skonį.

Nuo šviežių krevečių nulupami kiautai. Krevetės užmerkiamos 100 ml kokoso pieno ir mirkomos 60 min. Išėmus iš kokoso pieno, krevetės porą minučių apkepamos baltame vyne.

Malti migdolai ir migdolų miltai sumaišomi su 100 ml kokoso pieno ir žalatina, supilami į formą ir užšaldomi.

Į porcelianinį indelį dedamos dvi krevetės ir migdolų tyrė, gardinama medum, ridikėlių daigais ir šlakeliu tabasko padažo.

Clamarita su svirplių druska

Gėrimui reikės:

– 60 ml laimo ir cukraus koncentrato (arba šerbeto);

– 120 ml „Corrona“ alaus;

– 50 ml „Tequilla blanco“;

– žiupsnelis „Santa Maria“ druskos;

– žiupsnelis „Santa Maria“ aitriųjų paprikų dribsnių;

– 50 ml „Clamato“ (pomidorų sulčių su trintais moliuskais);

– Laimo skiltelės.

Supilkite laimo ir cukraus koncentratą (arba šerbetą) į vieną indą, druską – į kitą. Trečiame sumaišykite alų, tekilą ir „Clamato“. Taurės kraštus pamerkite į laimo ir cukraus koncentratą, paskui į druską. Į taip paruoštą taurę supilkite gėrimą, patiekite su laimo skiltele, apibarstyta aitriųjų paprikų dribsniais.