Šiemet šviežių prieskoninių daržovių ir žolelių paklausa Lietuvoje, lyginant su praėjusiais metais, ūgtelėjo 17 proc. Visgi rudenį ir žiemą šiems produktams lietuviai skiria mažiau dėmesio nei šiltuoju metų laiku.

Ir visai be reikalo: sauja šviežių prieskoninių žolelių skonių gausa ne tik praturtina kasdienius ar šventinius patiekalus, bet ir papildo organizmą vitaminais ir kitomis naudingomis medžiagomis. Pavyzdžiui, lietuvių mėgstamų 100 g petražolių turi maždaug dvigubą vitamino C paros normą.

Šviežios salotos, špinatai, krapai, salierai, rūgštynės ir kitos prieskoninės daržovės turi B grupės vitaminų, kalcio, fosforo, geležies, magnio, šarminių druskų, taip pat organinių rūgščių, cukraus ir aromatinių medžiagų. Kai kurie prieskoniai, pavyzdžiui, garstyčios ir kmynai, maistingųjų savybių neturi, bet jie padeda išskirti skrandžio sultis, pagerina apetitą.

„Svogūnai, svogūnų laiškai, česnakai, krapai, petražolės populiariausiomis prieskoninėmis žolelėmis išlieka visus metus, jų nuperkama daugiau nei visų kitų prieskoninių žolelių kartu sudėjus, rodo pastarųjų kelerių metų pardavimų duomenys“, – teigia Vilma Drulienė, „Maximos“ pirkimų departamento direktorė.

Per šiuos metus, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, labiausiai augo svogūnų (33 proc.), ekologiškų svogūnų (57 proc.), daigų ir želmenų (28 proc.), ekologiškų prieskoninių daržovių (27 proc.), česnakų (7 proc.) paklausa.

Iš kitų prieskoninių žolelių lietuviai taip pat labai vertina mėtas, kalendras, rozmariną, čiobrelį, raudonėlį, šalaviją, citrinžolę.

Virtuvė – vieta eksperimentams

Nuo spalio iki gruodžio – populiariausi svogūnai ir krapai, taip pat nuperkama daug petražolių, kalendrų, mėtų, bazilikų, rozmarinų. „Pastarnokai, pankoliai, valgomosios gelteklės, perilės – tai tik keletas naujovių, kurias lietuvių skonio receptoriai dar tik atranda“, – sako V. Drulienė.

„Lietuvių pamėgta silkė su svogūnais – toli gražu ne vienintelis sveikas ir skanus patiekalas, kurį nesudėtinga pasigaminti ir žiemą“, – sako Aidas Poleninas, lietuviško prekybos tinklo maisto gamybos departamento vadovas.

Gardžią silkės mišrainę pasigaminsite sumaišę silkę su sūru ir majonezu bei pagardinę krapais arba petražolėmis ir svogūnų laiškais. Beje, šią mišrainę galima naudoti ir kaip užtepėlę ar įdarą sluoksniuotos tešlos pyragėliams.

Pusryčiams, netikėtam svečių vizitui ar tiesiog užsimanius skaniai užkrimsti puikiai tiks sumuštiniai su lašiša ir žalumynais. Ant prancūziško batono užtepkite sviesto, uždėkite gabalėlį sūdytos lašišos, griežinėlį citrinos ir žiupsnį šviežių krapų, o gal ir visą žalumynų puokštę – krapų, petražolių, kalendrų.

Manėte, kad čiobreliai tinkami tik arbatai? Mėgstantys sukiotis virtuvėje žino, kad šios žolelės suteikia nuostabų skonį ir aromatą vištienos patiekalams. Greitą ir nesunkiai paruošiamą marinatą vištienai pasigaminsite sumalę 15 g čiobrelių, porą skiltelių česnakų, įspaudę mažos citrinos sultis, du šaukštelius medaus ir tiek pat alyvuogių aliejaus. Valanda marinavimosi, pusvalandis orkaitėje – ir patiekalas paruoštas.

Kalendra – viena naudingiausių žolelių rudenį, tad ją mėgstantiems specialistai siūlo pasigaminti prie beveik visko tinkantį padažą. Reikia sukapoti šviežias kalendras, aitriąsias paprikas arba įberti maltų Kajeno pipirų, česnakus, negausiai užpilti alyvų aliejumi ir laikyti šaldytuve. Padažas tinka ir ant kepsnio, ir į sriubą ar troškinį, juo galima pagardinti ir rytinę grikių ar bolivinių balandų košę.