Dangaus kūnai: saulė teka 6.01 val., leidžiasi 20.35 val. Dienos ilgumas 14.34 val.

Mėnulis (priešpilnis) leidžiasi 3.42 val., teka 12.17 val.

Vardadieniai:

Adalbertas (Vaitiekus), Daugaidas, Jurgita, Jurgis, Vygailė

Datos:

Jurginės (Šv. Jurgis — antrasis Lietuvos globėjas)

Jorė (žalumos dievo garbinimo diena)

Ganiklio diena (gyvulių globėjo garbinimo šventė)

Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena

Anglų kalbos diena (JTO paskelbė Viljamo Šekspyro garbei)

1871 — gimė skulptorius, knygnešys Antanas Raudonis. Mirė 1931 m.

1910 — gimė Henrikas Radauskas, poetas, vertėjas. Mirė 1970 m. Vašingtone (JAV).

1922 — įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena.

1942 — gimė poetė Janina Martišienė. Mirė 1993 m.

1967 — gimė prozininkas Vladas Butleris. Mirė 1945 m.

1991 — įkurtas Žemaitijos nacionalinis parkas. Jo administracinis centras – Plateliai.

2004 — eidamas 74-uosius metus, netikėtai mirė kompozitorius, pianistas, pedagogas Vytautas Mikalauskas.

2010 — eidamas 88-uosius metus, mirė prozininkas Anielius Markevičius. Gimė 1927 m. Lenkijoje.

Balandžio 23-oji pasaulio istorijoje:

1564 — gimė anglų poetas bei dramaturgas William Shakespeare (Viljamas Šekspyras). Mirė 1616 m.

1616 — mirė anglų poetas bei dramaturgas William Shakespeare (Viljamas Šekspyras). Gimė 1564 m.

1661 — Anglijos karaliumi tapo Karolis II.

1728 — gaisras smarkiai nuniokojo Kopenhagą (Danija).

1891 — gimė rusų kompozitorius, pianistas Sergej Prokofjev (Sergejus Prokofjevas). Mirė 1953 m.

1918 — Paryžiuje, išeivio iš Rusijos Orenburgo miesto, aktoriaus Lazare Kessel (Lazario Keselio), kuris 1908 metais drauge su šeima persikėlė gyventi iš Rusijos į Nicą, šeimoje gimė garsus rašytojas, Prancūzų akademijos narys Maurice Druon (Morisas Driuonas). M. Druon'as įėjo į istoriją pirmiausia kaip plačiai žinomos „Partizanų dainos“ (Le Chant des Partisans), kuri tapo prancūzų Pasipriešinimo himnu, autorius. Rašytojas mirė 2009 m.

1938 — Čekoslovakijos Sudetų krašto vokiečiai ėmė reikalauti autonomijos.

1989 — Gazos sektoriuje kilus neramumams, Izraelio kareiviai nukovė 22 palestiniečius.

1990 — Kinijos premjeras Li Peng (Li Pengas) atvyko į Maskvą: tai buvo pirmasis Kinijos valdžios atstovo vizitas į Maskvą per pastaruosius 26 metus.

1997 — Kroatijos teismas už akių pradėjo karo nusikaltimais apkaltino Jugoslavijos armijos vado Momčil Perišič (Momčilo Perisičiaus) bei dar 18 kariškių teismo procesą.

1999 — NATO valstybių narių vadovai nusprendė sugriežtinti ekonomines sankcijas Jugoslavijai, paskelbdami naftos produktų embargą Belgradui.

2007 — nuo širdies smūgio netikėtai mirė pirmasis demokratiškai išrinktas Rusijos prezidentas (1991—1999 m.) Boris Jelcin (Borisas Jelcinas). Gimė 1931 m. vasario 1 d. Butkos kaime, Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) regione.

2013 — Prancūzijos parlamentas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo legalizuojamos gėjų santuokos, bei jiems leidžiamas įvaikinimas.

Balandžio 23-oji šou pasaulyje:

1936 — gimė dainininkas ir dainų autorius, rokenrolo kūrėjas Roy Orbison (Rojus Orbisonas). Mirė 1988 m.

1954 — gimė amerikiečių režisierius, aktorius, Oskaro laimėtojas Michael Moore (Maiklas Muras).

1960 — gimė „Def Leppard“ gitaristas Steve Clark (Styvas Klarkas).

1988 — Prince (Princas) išleido įrašė dainą „Alphabet St.".

1991 — perdozavęs narkotikų mirė 38 metų roko muzikantas Johnny Thunders (Džonis Tanderis).

Planuojama, kad darbai truks pusmetį.

Taką kloja konkursą laimėjusi įmonė "Inkomsta ir Co". Pagal sutartį darbai atsieis apie 286 tūkst. eurų, tačiau suma šiek tiek dar gali kisti.

Tarp tarybos narių buvo kilusi diskusija, ar reikia būtent šioje vietoje pėsčiųjų ir dviračių tako. Galiausiai sutarta, kad jis reikalingas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad takas pagerins susisiekimą su koplyčia, onkologijos centru.

Pėsčiųjų ir dviračių tako trūksta ir nuo Dragūnų gyvenamojo kvartalo į miesto pusę. Žmonės čia priversti eiti gatve ar šlaitais.

Anot L.Dūdos, kol kas kloti takų šioje vietoje neplanuojama. Tačiau yra numatyta sutvarkyti kitoje pusėje esančią gatvę palei individualius namus. Ji lygiagreti Liepojos gatvei nuo Šiltnamių iki Klaipėdos gatvės.

"Visi galės judėti šia puse, kai užbaigsime darbus. Nesakau, kad nereikėtų kitoje, bet čia nėra prioritetas", – tvirtino direktorius.

Šiemet uostamiestyje planuojama atnaujinti šaligatvius ne vienoje miesto vietoje. Jų ruožai bus tvarkomi Panevėžio, J.Zembrickio, Verpėjų, Bijūnų, Birutės gatvėse, Statybininkų prospekte, kitose miesto gatvėse.

Remonto darbai vyks ir viešosiose erdvėse.

Nauja danga važiuojamojoje dalyje bus paklota Vingio gatvės dalyje. Šie darbai jau pradėti. Taip pat Taikos prospekto ruože, Rumpiškės gatvės dalyje nuo Taikos prospekto iki Tilžės gatvės, Statybininkų prospekte nuo Taikos prospekto iki Minijos gatvės.

Dalis gatvių bus atnaujintos iš pagrindų. Jau pradėta Pamario, Tilžės gatvių rekonstrukcija.

Dėl darbų vairuotojų laukia eismo apribojimai. Jų prašoma kantrybės ir atidumo.

Lygiai taip pat neverta tikėtis, jog valdžia, žadėdama geresnį gyvenimą, ko nors iš jūsų prieš tai neatims. Panašiai atsitiko ir šįsyk. Po pompastiško naujos mokesčių sistemos pristatymo lietuviai ūmai sužinojo, kad antrajam jų būstui bus taikomas nekilnojamojo turto mokestis.

Taigi, jei turite šviesios atminties tėvelių sodybėlę, kolektyvinį sodą ar garažiuką nusususiame kooperatyve, ruoškitės: mokesčių prievaizdai jus tikrai pakratys už kojų. Teks ne tik mokėti 0,3 proc. nuo turto vertės, bet ir pačiai VMI deklaruoti, ką apskritai turite. Priešingu atveju, iš kur klerkai sužinos, kam įjungti skaitiklį? Apie tai, beje, niekas viešai taip ir neužsiminė.

Žodžiu, alpulys iš džiaugsmo, kad kiekvieną mėnesį dabar gausite kokius 10 eurų daugiau, buvo šiek tiek per ankstyvas. Taip nebūna, kad valstybės pinigus dėliojant iš stalčiaus į stalčiuką, jie imtų staiga stebuklingai daugintis. Negailestingas fizikos dėsnis byloja, kad niekas iš nieko neatsiranda. Jei valdžia kėsinasi jums ką nors duoti, tai ne prieš gera, vadinasi, ji jau žino, ką iš jūsų paims.

Paaiškėjo ir tai, kad valdžios grietiniečiai aną savaitę aptarinėjo ir automobilių mokestį. Tiesa, finansų ministras sako, kad tam dar ne laikas, bet artėjant 2020-iesiems ši TVF inicijuota prievolė vis tiek bus deklaruota kaip neišvengiama būtinybė.

Užuot dieną naktį varčiusi smegenis, kaip padidinti žmonių pajamas, kad šie galėtų įsigyti naujesnius automobilius, valdžia apkraus mokesčiais pensininkų golfus ir pasatus ir tai vadins skatinimu įsigyti ekologiškesnes mašinas. Iš kur naujam transportui tas mūsų žmogus paims pinigų? O tai jau tamstų, piliečiai, reikalas, valstybei rūpi tik globali politika, strateginės koncepcijos ir biudžeto lėšų įsisavinimas.

Šiandien apsukrūs vertelgos mums siūlo kuo minkštesnes pagalves, neva tik miegant ant tokių mes gerai pailsėsime.

Visai kitokios nuomonės buvo kinai, gyvenę prieš labai daug metų. "Kokteilį" pasiekė informacija, kad senovės Kinijoje pagalves darydavo iš medžio, porceliano ar akmens.

Pasirodo, iš pagalvės medžiagos ir formos buvo galima spręsti apie jos savininko turtingumą ir padėtį visuomenėje. Pavyzdžiui, porcelianinės pagalvės buvo labai brangios ir jas įsigyti galėjo tik labai turtingi žmonės.

Senose kinų knygose yra pasakojimų apie stiklo pagalvę, pripildytą ne visai išsiskleidusių gėlių, kurios labai gražiai atrodo pro stiklą.

Kinijos gydytojai, puikūs liaudies medicinos žinovai, patardavo pagalves pripildyti gintaro, arbatos lapų ar pupų. Priklausomai nuo ligos, į pagalves dėdavo obuolių ar persikų žievelių, apelsinų ar arbūzo žievių.

Užmigsite be migdomųjų

Jei negalite užmigti, jums padės šilta vonia su raminamosiomis žolėmis – valerijonais, pakalnutėmis, melisomis.

Taip pat šiltos vonelės kojoms su tomis pačiomis raminamosiomis žolelėmis (kojos į vandenį įmerkiamos iki pusės blauzdų).

Gerai migdo ir stiklinė šilto pieno su medumi.

Į lovą trauks ir kai valandą prieš miegą išgersite raminamosios arbatos stiklinę.

Jei patys neprisirenkate žolelių, jų mišinių galite nusipirkti vaistinėse.

Mišiniai miegui gerinti

Ramunėlių ekstraktas: 1 šaukštą ramunėlių užpilkite stikline verdančio vandens ir palaikykite 30 min. Gerkite po 70 ml valandą prieš valgį.

Liucernų sėklų nuoviras: 5 šaukštus liucernų užpilti stikline vandens ir virti 2–3 min. Paskui palikti 2 val. nusistovėti. Gerti 3 kartus per dieną po 100 ml.

Krapų sėklų nuoviras: 2 šaukštus krapų sėklų užpilti 400 ml verdančio vandens ir palaikyti 1 val. Gerti 3 kartus per dieną padalijus šią normą 2 dienoms.

Linksmieji tirščiai

Sumanymai: šiuolaikinė pramonė pagalvėmis gali net pralinksminti.

Skatina žiūrėti erotiką?

Užduotis ketvirtokams: "Rytis nori pažiūrėti kino filmą, kurio trukmė ne ilgesnė negu dvi valandos. Kurį filmą gali pasirinkti Rytis?"

Toliau pateiktos keturių filmų afišos "12 vergovės metų" (jo trukmė 2 h 15 min), "Išlikęs gyvas" (trukmė 2 h), "Žirnis ir Šermanas (trukmė 3 h) ir "Volstryto vilkas" (užduotyje nurodyta trukmė 1 h 35 min).

Akivaizdu, kad Ryčiui tinkamiausias pasirinkimas – filmas N-14 "Volstryto vilkas" arba iš bėdos – karinis trileris "Išlikęs gyvas".

Taigi teisingas ketvirtokui skirtos užduoties atsakymas – tikrai puikus, bet suaugusiesiems skirtas garsaus režisieriaus M.Scorsese’es filmas, kuris prasideda atvira erotine scena (o jų filme yra labai nemažai), persunkta kvaišalų vartojimu.

"Ne ką mažiau glumina ir kita šio sąrašo juosta, iš kurių turėjo rinktis 10-metis, – "12 vergovės metų". Net su tėvais vaiko į kino salę tokio filmo pažiūrėti niekas neįleistų, o čia suformuluota užduotis pratybų sąsiuvinyje. Nei verkti, nei juoktis. Nesuprantu, kas tai – subtilus juodas užduočių kūrėjų humoras ar kvailumas ir paprasčiausias neišprusimas? Juk yra smalsių vaikų, pavyzdžiui, mano sūnus pasidomėjo, apie ką tie filmai ir, neabejoju, kad, atsiradus galimybei, juos pažiūrės, turiu galvoje, tikrai ne "Žirnį ir Šermaną". Tai ką reiškia tokios užduotys?" – klausė ketvirtoko mama, klaipėdietė Inga.

Banginio ir žirafos dilema

Kitą mamą nustebino tų pačių pratybų matematikos užduotys apie žirafą ir banginį.

Pasirodo, jūrų milžinas – mėlynasis banginis, sveriantis daugiau nei 100 tonų, pavojaus akimirką gali išvystyti 48–50 km/val. greitį.

Visi zoologijos žinynai tikina, kad taip greitai plaukti jis gali tik trumpą laiką, paprastai jis plaukia maždaug 20 km/val. greičiu.

Matematikos užduotyje reikia išsiaiškinti, kiek kilometrų per 2 valandas nuplauks išgąsdintas banginis.

Akivaizdu, kad ne kažin kiek, nes taip greitai jis plaukia tik labai trumpą laiką ir tikrai ne dvi valandas, tačiau užduoties kūrėjai primygtinai reikalauja sužinoti: "Kiek kartų toliau per 2 h mėlynasis banginis nuplaukia pajutęs grėsmę negu ramiai?"

"Ši užduotis iš esmės klaidinanti, bet ketvirtokas dar negali žinoti tam tikrų subtilybių, kad nustatytų, jog banginis nepajėgus greitai plaukti 2 valandas. Ir neatsakyti į klausimą jis negali, nes tokiu atveju neatliks užduoties, nesvarbu, kad ji yra nesąmonė", – piktinosi taip pat ketvirtokės mama Aistė.

Ir tai dar ne viskas. Anot matematikos užduočių ketvirtokams sudarytojų, pasirodo, žirafos ėda duoną ir pomidorus.

"Perskaičiusi užduotį, dukra tuoj panaršė internete ir pareiškė, kad žirafos minta miramedžių, viršūklių lapais ir vaisiais, dar mėgsta žalius svogūnus. Akivaizdu, kad nemažai žodinių matematikos užduočių – nevykusios, bet kaip tai paaiškinti vaikui?" – klausė moteris.

Tėvai bado pirštais

Daugumą vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių leidžia leidykla "Šviesa".

Jos interneto svetainėje nurodyta: "Kurdami šiuolaikišką edukacinį turinį, tvirtai tikime, kad mokytis, kasdien atrasti ką nors naujo, klausti ir ieškoti atsakymų yra vienas įdomiausių dalykų pasaulyje. Todėl mums labai svarbu, kad dabartinei mokinių kartai kuriamas turinys būtų patraukiantis nuo pat mažų dienų, skatinantis pažinti ir suteikiantis vaikams motyvaciją tapti kuriančio pasaulio dalimi. Tikime, kad kasdien patirdami atradimo džiaugsmą, jie lengviau atras ir tai, kokiais žmonėmis nori tapti."

Žvelgiant į šios leidyklos išleistų mokymo priemonių klaidas, tai skamba labai dviprasmiškai.

Su šia leidykla bendradarbiaujančios vadovėlių ir pratybų "Riešutas" autorės buvo linksniuojamos dar prieš kelerius metus, kai pradinukų tėvai atrado užduotį, kur vaikai turėjo pabaigti paskaičiuoti išlaidas rūkalams.

"Pabaik skaičiuoti išlaidas rūkalams. Apskaičiuok, kiek knygų galėtum nusipirkti už rūkalams išleistus pinigus. Pakelis rūkalų kainuoja 3 eurus, knyga – 10 eurų. Suskaičiuok, kiek rūkalams išleidžiama per 10, 20 ir 30 dienų, jeigu per dieną reikia vieno pakelio ir už jį sumokama po 3 eurus. Kiek knygų būtų galima nusipirkti už tas sumas", – čia jau užduotis trečiokams.

Buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Natalija Istomina-Fatkulina prisiminė šį atvejį, tada esą apie tai buvo diskutuota net ministerijoje.

"Tuomet mums paaiškino, kad šita užduotis buvo parengta sąmoningai, kaip sveikatos ugdymas, kad vaikai paskaičiuotų, kiek daug pinigų išleidžiama rūkalams, kad net finansiškai rūkyti neapsimoka", – prisiminė pašnekovė.

Iš šios užduoties išeitų, kad taip pat neapsimoka pirkti ir knygas.

Vis dėlto keisčiausiai atrodo tai, jog kai iš liaudies dainų šiandien siekiama ištrinti kiekvieną bent menkiausią užuominą apie alkoholio vartojimą, o užduotyse vaikams liepiama skaičiuoti išlaidas rūkalams.

Klaidos nepataisė

Dar viena jau ne pirmus metus nuostabą kelianti matematikos užduotis ketvirtokams, reikalaujanti išsiaiškinti, kiek sutaupys vairuotojas vietoj benzino įpylęs į mašinos baką dyzelino: "Automobilis 100 km nuvažiuoti sunaudoja 10 l kuro. Kiek sutaupys vairuotojas, jei 100 km nuvažiuoti vietoj benzino naudos dyzeliną?"

Visų pirma keista, kad užduočių autoriai neskiria kuro nuo degalų.

Tačiau dar keistesnis kitas dalykas. Net nevairuojančiam žmogui žinoma, kad automobilio savininkui variklio remontas dėl sumaišytų degalų kainuos gerokai daugiau, nei tie sutaupyti keli eurai benziną pakeitus dyzelinu.

Šio uždavinio autorei 2013 m. buvo įteikta Lietuvos metų mokytojo premija.

Pernai balandį viename interneto portale pasirodė tėvų pasipiktinimas dėl šios užduoties.

Autorė padėkojo skaitytojams už atsiliepimus ir patarimus, patikino, kad šis uždavinys jau buvo aptariamas. Esą netikslumą lėmė praleistas žodis, kad automobilių yra ne vienas, todėl sąlyga tapo neaiški.

Pažadėta, kad ruošiamame naujajame leidime uždavinys jau yra pakoreguotas.

Vis dėlto šiųmečiai ketvirtokai vėl skaičiavo, kiek sutaupys vairuotojas vietoj benzino į automobilį įpylęs dyzelino.

Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis teigė, kad vaikams turėtų būti rengiamos aukštesnio lygio užduotys, užtikrinančios bendruosius gebėjimus, tačiau pripažino, kad realybėje tos užduotys dažniausiai vertinamos matematine, o ne logine prasme.

"Mes savo priemonėmis, kiek įmanoma, per mokymus, per kvalifikacijos tobulinimą, su mokytojais šituos dalykus aptarinėjame. Net vadovėlis šiandien nėra panacėja, pagal kurį būtinai turi būti mokomasi. Pagrindinis dokumentas yra mokymo programa", – tikino G.Vaidelis.

Ugdo nemąstantį vaiką?

Minėtos klaidinančios užduotys dominuoja pratybų sąsiuviniuose.

Nors jau prieš kelerius metus Švietimo ir mokslo ministerija laikėsi pozicijos, kad pratybų sąsiuviniai nebūtini ir jų nereikia pirkti, situacija tokia, kad juos vis tiek visi perka ir iš jų vaikams skiriami namų darbai, kuriuos atlikti jie privalo.

"Mūsų nuostata yra ta, kad pratybų sąsiuviniai neprisideda prie pasiekimų gerinimo. Todėl mokytojams ir tėvams reikia labai rimtai pasišnekėti, kokia prasmė iš tų pratybų sąsiuvinių. Ypač jei ten yra klaidinančių užduočių. Gal jų reikia visai atsisakyti ir nebeleisti pinigų. Mes prašome mokytojų, kad jie šiuo atveju atsakingai rinktųsi ir nekištų abejotinos kokybės mokymo priemonių", – dienraščiui kalbėjo G.Vaidelis.

"Problema yra ta, kad vadovėlių leidyba apskritai buvo paleista iš ministerijos kontrolės. Tie vadovėlių rašytojai labai konkuruoja tarpusavyje, o vadovėlių turinio filtras beliko tik Ugdymo plėtotės centras. Gal todėl tiek klaidų ir vadovėliuose, ir pratybų sąsiuviniuose. Pati auginu dvi mažametes dukras ir matau, kiek nesąmonių ten prirašyta. Tokiomis užduotimis ugdomas ne vaikų kūrybiškumas, o paklusnumas", – įsitikinusi N.Istomina-Fatkulina.

Komentaras

Gediminas Navaitis

Psichologas

Šiandieną, manau, švietimo sistemoje padarėme tam tikrą klaidą, palikę teisę laisvai ir bet kam rengti vadovėlius, teigdami, kad jie turi tarpusavyje konkuruoti, nes mokytojas geriausiai žinos, ką pasirinkti. Logiškai mąstant, kiekvienas mokytojas turėtų susipažinti su visomis mokymo priemonėmis, kurios siūlomos jo mokiniams, tačiau neretai jis tokių galimybių neturi. Tačiau neatsitiko taip, kad kiekybė pereitų į kokybę, todėl vadovėlių turime daug, bet trūksta gerų. Pateikti pavyzdžiai liudija, kad užduotis vaikams kuria skubantys žmonės, kurie veikiausiai internete pažiūrėjo, kad filmo trukmė tinka, nors paties filmo nematė, paminėtas vilkas, gal tas filmas apie žvėrelius ar laukinę gamtą, o kas tas Volstrytas, vyresnio amžiaus žmogus gali ir nežinoti. Tokių žioplų klaidų rastume ne viename vadovėlyje. Tačiau apmaudžiausia, kad mokykloje ir toliau siekiama ne mokinių supratimo ugdymo, o datų, skaičių, faktų žinojimo. Taigi klausimas, kokius vaikų gabumus siekiame išugdyti, kaip rengiamas jaunimas gyvenimui? Atsakymas: išugdome žmogų, neprisitaikiusį prie šiuolaikinio atviro modernaus gyvenimo.

"Nemanau, kad Lietuvoje didesnis korupcijos mastas nei kitose valstybėse", – sako pirmasis STT vadovas Juozas Gaudutis.

1997-aisiais susikūrusi STT anksčiau buvo kaltinama, kad gaudo tik smulkias žuveles. Visko buvo. Ir teisėjų, iš buvusio kolegos paėmusių butelį. Ir direktorių, už paslaugas gavusių baldų. Kažkas kažkam atsilygino automobilio remontu ar padangomis. Rimtesni kaltinimai prieš keletą metų pasipylė ligoninių vadovams. Buvo Panevėžys, buvo Šiauliai. Visai neseniai ant Vilniaus Santarų klinikų vadovo krito įtarimai. Apie gydytojus nepavargstama kalbėti, kad jie visi ima. Ir ne tik gėles ar saldainius.

Didžiausia STT žuvimi laikoma šią savaitę Generalinės prokuratūros teismui perduota politinės korupcijos byla, kurioje kaltinami ir esami, ir buvę Seimo nariai. Pusšimtis politikų apklausta kaip specialieji liudytojai. Kita politinės korupcijos byla nagrinėjama teisme. Kuo jos baigsis?

O buvo bylų, kurios baigėsi niekuo. 2004-ieji: įtarus dokumentų klastojimu perkant medicinos įrangą Klaipėdos jūrininkų ligoninei sulaikomas buvęs sveikatos apsaugos ministras Romualdas Konstantinas Dobrovolskis. Išteisintas. Kaip ir pernai po šešerius metus trukusio tyrimo ir bylos nagrinėjimo – Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. 2014-aisiais geriausia šalies mere išrinkta Birštono savivaldybės vadovė Nijolė Dirginčienė – jai STT 2010-aisiais dėl piktnaudžiavimo buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Tais pačiais metais tyliai nutraukė.

– Skandalas po skandalo. Kratos Nacionaliniame kraujo centre, kratos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje. Ar mūsų visuomenė jau visiškai sugedusi?

– Nėra nė vienos valstybės, kurioje nebūtų korupcijos, kyšininkavimo, piktnaudžiavimo. Klysta visi. O mes perėjome į valstybę, paremtą visiškai kitokiais ekonominiais pagrindais. Mes savo valstybę tebekuriame, dar jos nesukūrėme. Be abejo, buvusio socialistinio turto dalybas (jos dar nėra pasibaigusios) visada lydi intrigos. Be to, valstybės aparate vyksta valdymo pertvarkymas. Jis skausmingas tiek gydytojams, tiek teisininkams, tiek valstybės tarnautojams. Visa tai sukelia įvairius negatyvius reiškinius. Pavyzdžiui, turto siekimą bet kokia kaina. Valdininkas juk negali gyventi taip, kaip gyvena verslininkas, bet to siekia.

Tai, kad pranešama apie kyšio ėmimo atvejus, rodo, kad mūsų visuomenė yra demokratinė, gana atvira. Anais laikais, kai dirbau ypatingųjų bylų tardytoju prie šalies generalinio prokuroro, net policininkų bylos būdavo slaptos. Visuomenė neturėjo teisės apie tai žinoti. Dabar viskas atvira. Tas atvirumas kartais perauga į negerus dalykus, kai būna sureikšminami dar neištirti dalykai. Kai platinami pranešimai apie aplinkybes ir faktus, kurie dar nesulaukė teisinio įvertinimo, sudaroma nuomonė, kad konkretus asmuo yra kaltas. Na, bet yra taip, kaip yra.

– Italijoje, Izraelyje beveik nebeliko nė vieno buvusio premjero, kuriam nebūtų pateikti kaltinimai korupcija. Prancūzijoje nuo panašių skandalų kenčia prezidentai. Mes su savo vienu ar dviem Seimo nariais, Kraujo centro direktore, matyt, nesame ryški dėmė pasaulio korupcijos žemėlapyje?

– Nemanau, kad šiuo metu Lietuvoje didesnis nusikalstamumas, korupcijos, piktnaudžiavimo mastas nei kitose valstybėse. Buvau Jungtinėse Valstijose, Anglijoje, Prancūzijoje – ten taip pat yra korupcija. Tik mastas kur kas didesnis. Esame mažiukai, tad atrodo, kad 100 eurų daktarui – jau didelis kyšis.

Kol vyksta reformos, persitvarkymai, yra daugybė problemų, nesklandumų. Mūsų žmonių atlyginimai nėra sutvarkyti. Pranešimų apie įtarimus korupcija pagausėjimas, be abejo, yra  šiandienės padėties mūsų valstybėje atspindys. Bet Lietuva nėra kokia nors ypatinga korumpuotųjų šalis. Sulaiko vieną, sulaiko antrą, trečią… Tik nežinia, ar visi tyrimai pasibaigs nuosprendžiu. Gal dėl to skuboto viešinimo nepelnytai išgąsdiname užsienio investuotojus, kurie turi planų ateiti į mūsų šalį. Bet kol kas pas mus nebuvo atvejo, kad prezidentas būtų ėmęs kyšį. Ar Seimo pirmininkas, ar Vyriausybės nariai, tad nesame patys prasčiausi pasaulyje.

– Nemažai triukšmingų korupcijos tyrimų subliūkšta.

– Neįsivaizduoju užsienio valstybės, kurioje po tokių bylų, kaip pas mus buvusio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano, buvusio Lietuvos banko vadovo Romualdo Visokavičiaus, niekas neatsakytų. Kalbu apie tuos, kurie organizavo bylas, kurie perdėtai viešino siekdami, kad visuomenė iš anksto apkaltintus asmenis nuteistų.

Atrodo, kiekvienas išteisinimas yra pergalė. Bet tie tyrimai iš tiesų sugriauna šeimas, žmonių likimus.

Norėtųsi, kad teisėsaugos profesionalumas būtų aukštesnio lygio, negu yra. Valstybėje pirmiausiai turėtų būti didelė teisės darbuotojų atsakomybė. Jie turėtų žinoti, kad ateis valanda, kai reikės už neprofesionalumą atsakyti. Imkime paprastą darbininką – jei sugadino medžiagą, iš jo atlyginimo už tai bus išskaityta. O kas išskaitys ir iš ko už panaudotas labai dideles lėšas neprofesionaliai tiriant bylas? Kartais kalbama net apie 0,5 mln. eurų, tiek atsieina mokėti atlyginimus operatyviniams darbuotojams, tyrėjams. Byloje minimi žmonės išteisinami, o niekas neatsako!

– Gal bent atsiprašoma neteisingai apkaltintų žmonių?

– Ne, neteko girdėti nė vieno viešo teisėsaugos institucijų atsiprašymo. Nei STT, nei Valstybės saugumo departamento, nei prokuratūros…

Įstatyme parašyta, kad prokuroras vadovauja tyrimui, tačiau jame nėra nė žodžio, kad prokuroras atsako. Niekas neatsako. Valstybėje, atrodo, visi dirba, juda, kruta, tačiau kai reikia atsakyti, atsakomybės nebelieka. Nėra valstybės tarnautojo atsakomybės principo.

Senais laikais Nemune, ties Jurbarku, nuskendo septyniolika vaikų iš Viešvilės vaikų namų. Aš tyriau tą bylą.

Senais laikais Nemune, ties Jurbarku, nuskendo septyniolika vaikų iš Viešvilės vaikų namų. Aš tyriau tą bylą. 49 įvairaus rango žmonės buvo atleisti iš pareigų, nuo ministro pavaduotojo iki pat žemiausios grandies. Ar šiais laikais girdėjote, kad koks nors ministras ar generalinis prokuroras prisiimtų atsakomybę dėl žemesnių institucijų darbuotojų? Ne, to nėra.

Kol neįdiegsime principo, kad už nepagrįstą žmogaus patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, vedžiojimą su antrankiais po darbovietes ir t.t. privalu atsakyti, tol situacija nepasikeis. Teisininkui privaloma atsakomybė, padorumas, mandagumas ir profesionalumas. Teisininkas su kaltinamuoju, suimtuoju, bet kuriuo kitu žmogumi privalo elgtis taip, kaip norėtų, kad elgtųsi su juo. O ne diktuoti iš aukštos kėdės, kaip žmogui elgtis.

Kai teisininkai daro klaidas, žmogus pradeda nebesuprasti, kokioje visuomenėje gyvena. Štai pavyzdys. Buvo suimta vienos mokyklos direktorė, nes rinko pinigus iš vaikų. Pasėdėjo dešimt parų, o paskui paaiškėjo, kad pinigai rinkti vaikų kelionei į Vokietiją. Kai moteris grįžo, jos vietoje jau dirbo kitas žmogus. Aš ją gyniau ir savęs klausiau, ar tokio teisingumo reikia žmonėms? Ne kaip advokatas, bet kaip buvęs prokuratūros Ypatingųjų bylų skyriaus vadovas. Teisėsaugos darbuotojų neprofesionalumas tiesiogiai lemia kiekvieno žmogaus gyvenimą. Reikia tikėtis, kad sistema, nors ir iš lėto, bus sutvarkyta. Tik turi būti atranka.

Kad ir policijoje. Padarė pertvarką, ir kiekvienas gali būti tyrėjas. Tačiau mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad iš visų universitete teisę baigusių absolventų tik 20 proc. tinka tyrėjo darbui. Visi kiti yra balastas. Ir tas balastas pas mus sprendžia žmonių likimus. Dievo neduota visiems būti tyrėjais.

– Imkime politinės korupcijos bylas. Vienos partijos atstovas – įtariamasis, kitos – įtariamasis, trečios… O kaip specialieji liudytojai prokurorų apklausti žmonės vos ne iš visų partijų. Išeitų, kad valstybėje visa politinė sistema korupcinė?

– Yra politinės intrigos, politikų siekis daryti įtaką teisinėms institucijoms, kad jos dirbtų jiems, noras sukelti politinius susistumdymus, kad pareigūnai būtų jų pusėje, yra Prezidentės siekis į postus skirti savus žmones. Pažiūrėkime į JAV – ten postus užima profesionalai, o kas vyksta pas mus? Tarp jaunystės, patyrimo ir teisingumo yra didelis atotrūkis.

O politinės korupcijos bylos – skausmingas klausimas Lietuvai. Sugriauti valstybę nesudėtinga griaunant politines partijas, sukeliant jose rietenas.

Sugriauti valstybę nesudėtinga griaunant politines partijas, sukeliant jose rietenas.

– Iš ko atsiranda korupcija? Ar atlyginimo dydis valstybės tarnyboje gali padėti jos išvengti?

– Nuo seno kalbama, kad reikia duoti gydytojui, jei nori, kad išgydytų. Pirmiausia ir reikia išspręsti gydytojo, valstybės tarnautojo atlyginimo klausimą. Reikia mokėti tiek, kad jis nenorėtų, bijotų imti kyšius, vertintų savo darbo vietą. Kol valdininkas suks galvą, kaip jam pigesnių barščių nusipirkti, tol neturėsime švaraus, žmonėms naudingo valdymo.

Kai kūrėme STT, premjerui sakiau, kad tol, kol negalėsime mokėti normalių atlyginimų, tarnybos neturėsime. Jis suprato ir lėšų buvo rasta. Nuo tų laikų iki šiol negirdėjau, kad bent vienas STT darbuotojas būtų paėmęs kyšį.

Dirbdamas STT vadovu kasryt gaudavau įvykių suvestines. Prisimenu atvejį Kaune, kai policininkai iš per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui važiavusio vairuotojo pareikalavo 100 litų. Pasižiūrėjau, kas per žmonės tie pareigūnai, pasidomėjau, kaip jie gyvena. Tada jie gaudavo apie 600 litų atlyginimą. Pas vieną – nedirbanti žmona su vaiku ir serganti mama. Ar gali kas pasakyti, ką galvoja toks pareigūnas eidamas į tarnybą. Be abejo, jis galvoja, kaip pasidaryti pinigo, kad jo šeima galėtų išgyventi. Negalime iš alkanų žmonių reikalauti meilės Tėvynei, patriotizmo. Jų niekaip nepakeisi, kai yra tokia situacija. Nekalbu apie tuos atvejus, kai žmogus vis tiek ims, kad ir kiek mokėtum algos. Yra tokių, bet jie – retenybė.

Ir teismai, kai kūrėsi STT, turėjo problemų. Sprendimai neretai buvo priimami už pinigus. Tuometis premjeras Gediminas Vagnorius priėmė sprendimą padidinti teisėjams, policijos komisarams atlyginimus tiek, kad jie bijotų, nenorėtų imti. Ir iš tiesų, pakėlus algas, ėmėme gauti agentų pranešimų, kad atėję pas teisėją ko nors prašyti sulaukdavo atsakymo: "Aš pats tau butelį pastatysiu, tik tu nieko neprašinėk." Taip, buvo likę tokių daigų, kurie tebenorėjo imti, bet mums teko juos sunaikinti. Teismai atsistojo ant kojų, o tai ir yra pavyzdys, kaip materialaus gyvenimo pagerėjimas pakeičia žmones.

Ir iš tiesų, pakėlus algas, ėmėme gauti agentų pranešimų, kad atėję pas teisėją ko nors prašyti sulaukdavo atsakymo: "Aš pats tau butelį pastatysiu, tik tu nieko neprašinėk."

– Tačiau pagundų valstybės tarnyboje vis daugėja. Šimtamilijoninės ES lėšos, šimtamilijoniniai viešieji pirkimai. Procentas iš 100 milijonų – milijonas. Kad ir koks šventas žmogus būtų, ar įmanoma atsispirti?

– Taip, pagal statistiką didelis nusikaltimų skaičius susijęs su šiais dalykais. Dėsninga, nes tai sritys, kur žmogus gali pasipelnyti. Milijonas – daug, tad žmonės rizikuoja. Bet pamažu šis procesas blėsta, nes valstybė labai suvaržė viešųjų pirkimų tvarką. O kiekvieną didesnį pirkimą stebi ir nematoma STT akis. Šiandien didelė rizika, kad įkliūsi. Pasipelnyti bandoma iš smulkmenų – remonto, kažkokių paslaugų. Tokie dalykai, kaip didelės pinigų sumos, vadinamieji otkatai išnyksta.

Viešųjų pirkimų rykštę turi ir kitos valstybės, mes nesame kokie nors išskirtiniai. Iš Vakarų perėmėme teisinę sistemą su visais negatyvais. Vakarai irgi turi savo vėžį, irgi serga. Prisiminkime prieš keletą metų nutikusį "Boeing" pirkimo skandalą, kurio gijos nuvedė iki šalies premjero. Jų mastas nepalyginti didesnis.

Pas mus atsiranda labai daug kovotojų su korupcija. Vos tik ateina rinkimai, kiekvienas kandidatas lipa ant kryžiaus ir pradeda rėkti, šaukti, kad atėjęs į valdžią pirmas ims kovoti su korupcija. Nei žino, kas ta korupcija, nei ką su ja daryti, bet kovos. Politiniai pažadai kovoti su korupcija jau tampa nuvalkioti. Yra institucijos, kurios iš to duoną valgo, turi dirbti ir atsakyti.

AVINAS. Šiandien būsite neblogai nusiteikę, galbūt net linkę flirtuoti, šmaikštauti ten, kur galima ir kur nelabai. Regis, būsite priversti atkreipti didesnį dėmesį į vaikų elgesį ar poreikius. Atsargiai kelyje.

JAUTIS. Kasdieniai darbai atims daug laiko, nors mintys kartkartėmis skries toli nuo rutinos. Norėsis kur nors pasislėpti, galbūt išvykti arba tiesiog užsidaryti tarp keturių sienų ir įsitaisius prie kompiuterio leistis į virtualias keliones.

DVYNIAI. Tai tinkama diena įvairiems smulkiems reikalams. Iš pat ryto imkitės sutarčių, korespondencijos, reklamos, pervežimų, jeigu tai aktualu. Vis dėlto kai kurie kontaktai bus nemalonūs, tad kaip įmanydami trumpinsite bendravimo laiką.

VĖŽYS. Tikriausiai pavyks įgyvendinti planuotą finansinę, komercinę operaciją. Jeigu kam nors rinksite dovaną, pasižymėsite labai praktišku požiūriu. Tai, ką išgirsite iš patinkančio asmens, gali sukelti abejonių, užminti am tikrą mįslę.

LIŪTAS. Tikriausiai ši diena privers pasirūpinti pinigų, turto reikalais, dokumentais. Vos spėsite tenkinti išaugusius antrosios pusės bei vaikų poreikius. Derėtų pasidomėti, ar jiems iš tikrųjų tiek daug reikia.

MERGELĖ. Šiandien stokosite energijos ir gerų emocijų, tačiau galite sėkmingai dirbti protinį darbą, skaičiuoti, analizuoti, sisteminti, projektuoti. Esminė sąlyga - rami aplinka be trukdžių, šurmulio, geriausia - darbas vienumoje.

SVARSTYKLĖS. Galbūt teks bendrauti su senu pažįstamu, prisiminti seną pažadą, prisiimti įsipareigojimą. Pasverkite savo žodžius. Jeigu dėl savo jausmų ar ketinimų abejojate, nesuteikite tuščių vilčių.

SKORPIONAS. Šiandien nelengva bus vykdyti konkrečias užduotis, pareigingai dirbti, tačiau jausite, kad tai būtina. Turbūt neišsisuksite nuo pokalbio su svarbiu asmeniu ir neišvengsite naujų įpareigojimų.

ŠAULYS. Nerimausite dėl ateities, nes jausite, kad kai kuriems jūsų planams iškilo grėsmė. Išdrįskite kreiptis į įtakingą pažįstamą, jei turite problemų, kurias jis gali padėti išspręsti. Atsakingai paruoštas pasisakymas turėtų suteikti vilčių.

OŽIARAGIS. Galimi nedideli pasiekimai per publikacijas, mokslą, užsienį, kultūrinę veiklą, tačiau bus ir rūpesčių. Galbūt išgirsite pranešimus apie nelengvai įveikiamas kliūtis.

VANDENIS. Galima tikėtis informacijos, susijusios su darbu, verslu, teisinėmis peripetijomis. Turbūt ieškosite įtakingų draugų, bendraminčių, pasirengusių jus paremti.

ŽUVYS. Daug dirbsite ir dar daugiau reikalausite iš kitų. Nerimausite dėl kitų žmonių reakcijos į laikinus keblumus. Vis dėlto jums gali pavykti gana konkrečiai susitarti dėl bendradarbiavimo, numatytų darbų eigos.

Geros dienos!

Tikrovėje toli gražu ne visi sulauks tokio padidėjimo, o ir visa kita, apskritai, stovi vietoje, jokių pokyčių, toliau kalbų darbo grupėse nebuvo nueita, todėl kitą savaitę, balandžio 26 d., Medikų sąjūdis rengia mitingą prie Seimo. Jei nieko konkretaus neįvyks ir po šio mitingo, medikai kalba apie stipresnes priemones.

Balandžio 27-oji – medikų profesinė diena. Išvakarėse medicinos darbuotojai prie Seimo planuoja surengti mitingą dėl padėties sveikatos apsaugos srityje. Tad gal neatsitiktinai, kartu su finansų, pensijų, švietimo reformomis, šią savaitę vyriausybės surengtoje spaudos konferencijoje buvo kalbama ir apie laukiančius pokyčius sveikatos sektoriuje. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kalbėjo apie tai, kas anksčiau buvo suderėta su medikų bendruomene – nuo gegužės 1 d. medikams atlyginimai didinami 20 proc.

„Kas yra sutarta su profesinėmis sąjungomis, vidutiniškai 20 proc. didinti darbo užmokestį ir tam darbo užmokesčio fondą jau šiemet padidinant 100 praktiškai mln. eurų. Dar papildomai 20 mln. eurų atkeliauja per papildomai apmokamas paslaugas“, – sakė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Medikai sako iš ministro išgirdę naujų dalykų, nei buvo suderėta gruodį. Pavyzdžiui, kad atlyginimai bus didinami ne visiems medikams, o tik mažiausiai uždirbantiems: pirminės sveikatos priežiūros gydytojams ir slaugytojams.

„Žingsnis yra geras, iš tiesų sveikintinas, kad bent jau pradeda jie didėti, tačiau toks, koks buvo pažadas, koks pažadas buvo gruodžio pabaigoj, kad 20 proc. didės visiems, tai jau girdime, kad taip nėra. Jau ir ministro kalboj tas matosi ir pranešimuose matosi, kad vidutiniškai 20 proc. ir ne visiems, o tiktai, sakykim, toms silpniausioms grandims, kaip mes vadiname“, – kalbėjo Medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė.

A. Veryga pareiškė, kad nuo gegužės pirminės sveikatos priežiūros gydytojų atlyginimas vidutiniškai didės 300 eurų ir iš viso sieks beveik 1880 eurų. O slaugytojų – 150 eurų ir sieks 950 eurų neatskaičius mokesčių.

Trakų rajono Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė ir šeimos gydytoja Jurga Dūdienė teigia, kad ministro optimizmas gerokai prasilenkia su tikrove. Pasak jos, dabar šioje gydymo įstaigoje slaugytojo atlyginimas – per 500, gydytojo – per 1000 eurų, neatskaičius mokesčių. Ir tai – ne pati blogiausia padėtis.

„Yra gydytojų popierinį atlyginimą Kaune gaunančių 800 eurų, popierinį atlyginimą, 600 eurų už etato darbą. Ir natūraliai kaip tada viskas vystosi? Kiekvienas medikas, ar tai gydytojas, ar slaugytojas, tada ieško variantų, kad jis turi ilgiau dirbti tam, kad tiesiog užsidirbtų. Jau seniai yra prasidėjęs perdegimo sindromas, medikų tarpe tai yra praktiškai įprasta būklė ir būsena“, – pasakojo Aukštadvario PSPC vadovė, šeimos gydytoja J. Dūdienė.

Aurelijus Veryga neneigia, kad algos ne šiaip sau didės, didesnį atlyginimą medikams teks užsidirbti, tai yra nuo gegužės padidinami teikiamų paslaugų įkainiai, apmokami iš ligonių kasos. Medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė teigia, kad tai tik įrodo, kad 20 proc. didesnės algos pasieks ne visus pirminės grandies medikus.

„Duok Dieve, vėl, kaip mes sakom, kad apie 10 proc. kils“, – vylėsi Ž. Gudlevičienė.

„Ką tai reiškia uždirbti? Tai reiškia, kad mes per mėnesį kiek tiksliai turėsime atliktų procedūrų, skatinamųjų paslaugų, prevencinių programų, aš apie pirminę grandį kalbu, mes nežinome ir netgi mes nežinome, kiek mes per mėnesį turėsime sveikatos įstaigoje prisirašiusių pacientų“, – sakė Aukštadvario PSPC vadovė J. Dūdienė.

Ministras kalbėjo ir apie kitas naujoves, kurios laukia įgyvendinant sveikatos apsaugos reformą.

„Eilių mažinimas – viena iš pagrindinių problemų, kurią įvardina mūsų visuomenė. Taip pat administracinės naštos mažinimas tam, kad gydytojas būtų užsiėmęs savo tiesioginiu darbu, tai yra gydomuoju darbu, o ne statistinių formų įvairiausių pildymu. Planuojama išplėsti šeimos gydytojo komandą, įtraukiant ten gyvensenos medicinos specialistus, kurie leistų rizikos veiksnius valdyti ir burnos higienistus“, – pasakojo A. Veryga.

Medikų sąjūdžio vadovai sako, kad nuo metų pradžios buvo sukurtos kelios darbo grupės, tačiau viskas baigėsi tik kalbomis, jokių poslinkių neįvyko. Gydytojai lozungus iš valdžios girdėjo jau nekart, bet jiems reikia ne lozungų.

„Mes neišgirdom nei konkrečių būdų, kaip tai bus padaryta, kaip bus sudarytos sąlygos, kad šeimos gydytojas daugiau laiko galėtų skirti pacientui. Kitas dalykas, kada tas bus padaryta. Nes nuo 2019 m. sausio 1 d. eilės privalės būti labai trumpos, viską turėsim labai greitai padaryti. Yra gydytojų dabar dirbančių su 2 tūkst. gyventojų apylinke, tai ten tikrai yra eilės ir trys savaitės“, – kalbėjo J. Dūdienė.

Nors ministras sako, kad algų didinimas ir vadinamoji pertvarka sveikatos apsaugos sistemoje suteiks patrauklumo mediko specialybei ir stabdys jų emigraciją, tačiau jauni medikai tikina nematantys priežasčių padėčiai gerėti ir prielaidų emigracijai mažėti taip pat. Todėl kitą savaitę mitinge dalyvaus ir gydytojai rezidentai.

„Prieš kelerius metus atlikta apklausa, kad trečdalis tvirtai pasiryžę, trečdalis dvejoja ir trečdalis yra tvirtai pasiryžę likti, tai, manau, tie skaičiai būtų šiandien į tą blogąją svarstyklių pusę pakrypę, kad jau studentų tarpe yra didelis nepasitenkinimas tiek studijomis, tiek savo ateitimi“, – teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Rezidentų tarybos pirmininkė Urtė Builytė.

Prieš sausį vykusią rezidentų protesto akciją premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad už jų stovi kai kurie politikai. Vėliau, po susitikimo su rezidentais, jis nuomonę pakeitė. Šįkart premjeras pasielgė apdairiau, su medikų atstovais susitinka pirmadienį, prieš ketvirtadienį jų rengiamą mitingą.