III forte – kariuomenės uniformų paroda | KaunoDiena.lt

III FORTE – KARIUOMENĖS UNIFORMŲ PARODA

  • 5

Kauno tvirtovės III forte veikia Lietuvos kariuomenės uniformų nuo 1990 m. iki mūsų dienų paroda.

Uniformas parodai paskolino jos sumanytojai ir rengėjai III forto įgulos nariai Andrius Jurkša ir Darius Ponamarenko. III forto įgulos štabo viršininkas A.Jurkša – gyva atsikūrusios Lietuvos kariuomenės istorija. Jis su pirmuoju šaukimu išėjo tarnauti į besikuriančią Lietuvos kariuomenę, grįžęs įstojo į Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) gretas, saugojo svarbius strateginius objektus, vėliau tarnavo įvairiuose reguliariosios armijos daliniuose. A.Jurkša tarnyboje iš viso praleido aštuoniolika metų, yra gerai susipažinęs, kaip kito uniformos, jų atributai. KASP 2 rinktinės žvalgų skyriaus savanorio D.Ponamarenko iniciatyva buvo surinkta ir privačiomis lėšomis įgyta daugelis eksponatų.

Paroda veikia iki balandžio 1 d. Parodos lankymas – iš anksto susitarus tel. 8 689 32862.

GALERIJA

  • III forte – kariuomenės uniformų paroda
  • III forte – kariuomenės uniformų paroda
  • III forte – kariuomenės uniformų paroda
  • III forte – kariuomenės uniformų paroda
  • III forte – kariuomenės uniformų paroda
Organizatorių nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (5)

Anonimas

paroda galite rasti panemunes bibliotekoi vaidoto g.115 darbo laikas i-v 10-19 val sestadieni 9-15val nr 837346298

Kęstas

Mes ir vėl kartojame Smetonos klaidą. Kodėl Smetonai teko gėdingai bėgti iš Lietuvos per upelį, kai suomiai tuo metu apsigynė nuo rusų? Nes Smetona išleido krūvas pinigų militarizavimui ir elito prabangai, o skurstanti dauguma gyventojų Lietuvoje prarado norą Smetoną ginti nuo rusų. Taip atsitiko ir šiandieniniam valdančiajam režimui. Bandymai dar pagilinti šią problemą būtų katastrofiški, kaip teisingai pastebi G. Paluckas: "Būtina pažymėti ir tai, kad norint įvesti tikrai visuotinį šaukimą, papildomai reiktų 400 mln. eurų prie dabar skiriamų 873 mln. eurų. O jei norėtume šaukti visus devyniolikos metų sulaukusius mokyklas baigusius vaikinus ir merginas – iš viso tektų skirti 1,5 mlrd. eurų. Ar tikrai pajamų nelygybe ir net dirbančiųjų skurdu regionuose pasižyminti Lietuva gali tai sau leisti?

Kęstas

Teko girdėti argumentų, jog kariniuose poligonuose šauktiniai atranda meilę tėvynei bei įgyja vyriškumo. Galėčiau atsakyti, jog tai tėra gailus švietimo sistemos ir šeimos auklėjimo spragų pateisinimas. Atliekančių karo tarnybą šauktinių ekonominis potencialas tam karo tarnybos laikotarpiui yra užšaldomas, o bendraamžių (neatliekančių karo tarnybos) profesinis pranašumas didėja. Ar aš esu prieš privalomąją karo tarnybą? Taip. Esu linkęs patikėti krašto gynybą profesionaliai, gerai aprūpintai Lietuvos kariuomenei, motyvuotiems, savanoriškai karinę tarnybą atliekantiems vyrams ir moterims bei mūsų NATO partneriams. Visuomenę regiu tvirtos valios, pasitikinčią savo valstybe, okupanto invazijos atveju pasiruošusią pilietiniam pasipriešinimui bei nekoloboravimui." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS