Jau dešimtą kartą švęsti Žolinės į Jadagonius gausiai susirinko čia gyvenančios ir gyvenusios šeimos su vaikais, anūkais, artimais ir tolimais giminaičiais.

Kad nenutrūktų puiki šio kaimo tradicija kartu švęsti Žolinę, kasmet aktyviai rūpinasi veiklūs ir energingi gyventojai.

Ši tradicinė rugpjūčio šventė – daugelio laukiama diena. Tai ir pasibuvimas šventiniame šurmulyje, ir puiki galimybė susitikti su artimaisiais.

„Jadagonių kaimas – unikalus tvirta bendruomene, galinčia būti pavyzdžiu visiems. Džiugu ir sveikintina, kad ji organizuoja renginius, vienijančius savojo krašto gyventojus“, – kalbėjo šventėje dalyvavęs Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Visockas.

Už bendruomeninių vertybių puoselėjimą buvo įteikta padėka Jadagonių kaimo gyventojui Jonui Peimai.

Renginio dalyviai patvirtino faktą, kad tie, kas moka gerai dirbti, geba ir iš širdies džiaugtis. Po šv. Mišių Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo koplyčioje, kurias aukojo kunigas klebonas Vidmantas Striokas, renginio dalyviai ir svečiai, tradiciškai pasipuošę specialiai renginiui kiekvienais metais pagaminamais ženkliukais, susėdo prie bendro stalo, dalijosi ir vaišinosi savo užaugintomis bei paruoštomis gėrybėmis.

Koncertavo Lekėčių daugiafunkcio centro mišrus ansamblis „Mikyta“, vyko grupės „Žentai“ koncertas, vaikai pūtė muilo burbulus.

Žolinės atlaidai Jadagoniuose vyksta nuo 1996 m.: 1994 m. pradėta statyti koplyčia, po dvejų metų įvyko pirmieji atlaidai. Nuo tada šalia koplyčios pradėtos statyti skulptūros. Pastaroji pašventinta pernai per Žolinę – Jadagonių bendruomenės nario V. Obelieniaus iniciatyva pastatytas koplytstulpis.

Nuo 2009 m. šalia koplyčios po šv. Mišių vyksta ir kultūrinė programa.

***

Žolinė tikinčiųjų minima jau nuo VI amžiaus. Lietuvoje yra daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų titulą – jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai.

Per Žolinę šventinamos puokštės, kurioms skiriama sakralinė prasmė. Į jas senovėje buvo dedama kuo daugiau ir kuo įvairesnių augalų. Puokštės dalis būdavo išdžiovinama ir visus metus laikoma labai garbingoje vietoje – dažniausiai prie šventųjų paveikslų. Tikėta, kad šventinti žolynai gali apsaugoti namus nuo negandų, tad užėjus perkūnijai jų puokštele pasmilkydavo namus.