A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje vykstančioje parodoje savo kūrinius pristatantys jaunieji grafikai aktyviai įsilieja į lietuviškąjį meno lauką, praplėsdami jį savo matymu, suvokimu, patirtimis.

Nostalgija proveržiui

Išvydus parodos pavadinimą "Jaunystė" persmelkia nostalgija. Jaunystė asocijuojasi su prarastu laiku, sugėrusiu visą nerūpestingumą, laisvę priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, nesmerkiant savęs už neišsipildžiusius lūkesčius, klaidas, praleistas progas.

Jaunystė – tai ir proveržis, energija, nuolatinis kaitos procesas; atradimai, džiaugsmo akimirka ir siekiai kurti dabartį, o ne vytis ateitį. Jaunųjų grafikų parodoje jaunystės džiaugsmai ir švelnios liūdesio akimirkos skleidžiasi klasikinės grafikos kūriniuose, kompiuterinės grafikos darbuose, iliustracijose.

Jaunosios kartos menininkai iš Kauno ir Vilniaus: Linas Spurga, Lauksminė Steponavičiūtė, Inga Navickaitė, Ieva Auželytė, Viltė Žumbakytė, Julija Račiūnaitė, Toma Šilinaitė, Vladimiras Leleiva – praplečia tradicinį grafikos suvokimo lauką, jungdami skirtingas medžiagas bei technologijas, ieškodami naujų būdų klasikinėms priemonėms atskleisti, eksperimentuodami su koncepcijos ir vizualios jos išraiškos skirtumais.

Grupinę parodą inicijavo žinomi grafikos meistrai: Rolandas Rimkūnas ir Rimvydas Kepežinskas, siekdami atskleisti platesnei visuomenės daliai, kokių galimybių ir tikslų turi jaunosios kartos grafikai.

Greta jaunųjų grafikų, eksponuojami gerai žinomų, ne vieną grafikų kartą išugdžiusių kūrėjų R.Rimkūno ir R.Kepežinsko darbai. Kūriniai įdomūs savo turiniu, kuris atsiskleidžia per meistriškai įvaldytas klasikinės grafikos technikas. Grafikos metrų darbai nekonkuruoja su jaunosios kartos menininkų kūriniais, priešingai, padeda jiems atsiskleisti.

Raktas į vaizduotę

Abstrahuotos erdvės, minkšti toniniai perėjimai juodose ir baltose kūrinių erdvėse bei smulkūs, darbų plokštumoje besiblaškantys veikėjai (raiteliai) – tai V.Žumbakytės estampai, kurti sausos adatos ir cianotipijos technikomis.

Menininkės kūriniuose neatpažįstamos (numanomos) erdvės išsiskaido į fragmentus, smulkias daleles, susilieja į dėmes, tarsi persikurdamos, nuolatos besitransformuodamos. Jose jungiasi realūs, žmogų supančio materialaus pasaulio elementai ir jo vidinio pasaulio – minčių, jausmų – refleksijos.

V.Žumbakytė atspaudus derina su tapybos etiudais, taip bendroje ekspozicijoje atsiranda spalvų: "sudžiūvusi" geltona ir "gelmiška" mėlyna. Jos – tarsi realybės intarpai: akivaizdūs, perskaitomi, tačiau kintantys.

Realaus ir įsivaizduojamo pasaulių sampynos bei fragmentiškumas kompozicijose būdingi ir L.Steponavičiūtės iliustracijoms, skirtoms Hanso Christiano Anderseno pasakai "Mergaitė su degtukais". Iliustracijoms būdinga minimalistinė raiška: kompozicijos kuriamos iš kelių elementų, paliekant daug tuščios, laisvos erdvės.

Tai vieni įdomiausių ir netikėčiausių parodos kūrinių, ne tik dėl savitos menininkės estetikos pajautos, bet ir dėl atlikimo technikos – koliažo, sujungiančio grafiškus elementus į bendrą, nedalią visumą. L.Steponavičiūtė į iliustracijos meną pažvelgia labai individualiai ir originaliai, atitoldama nuo tradicinio iliustracijos suvokimo bei atlikimo technikų.

Kitokios istorijos

V.Leleivos raižiniai išsiskiria savita vizualine raiška. Vaizduodamas buitiškus elementus (plaktuką, pirštinę, banano žievę ir t. t.), menininkas suteikia jiems nebūdingą medžiagiškumą.

Iš plonų, tankių linijų autorius sukuria minkštus, jaukius, kailį primenančius paviršius, kuriuos norisi liesti. Nekeisdamas realios objektų formos, o atkartodamas ją be galo tiksliai, V.Leleiva sužadina žiūrovo jusles, pasiklydusias tarp realybės ir fantazijos.

Švelnus ir nekaltas melas raižinių serijoje paskatina žiūrovą įsižiūrėti ir priverčia jį suabejoti savo teisumu.

T.Šilinaitę kūryboje domina klasikinės ir skaitmeninės grafikos jungtis. Kūrinių serijoje "Viena paduška ir trys sieniniai kilimai", pasinaudodama dviejų, iš pirmo žvilgsnio skirtingų technikų galimybėmis, menininkė kuria naratyvą.

Jame laiko fragmentai jungiami tarpusavyje, iš atminties ištraukiant prisiminimus sugėrusių daiktų paviršius – faktūras. Paliečiant daiktą, pajaučiant jo formą, faktūrą, mintyse randasi istorijos, kurias iš atminties kerčių ištraukia sudirginti pojūčiai.

Vaikystės atspindžiai

I.Auželytė parodoje pristato asmeninį iliustracijų ciklą. Nesunku pastebėti, kad kūrėją inspiruoja japoniškų animacinių filmų tradicija. Menininkės kūriniuose veikiantis personažas, mistiniai sutvėrimai, aplinkos elementai vaizduojami pasitelkus subtilius spalvinius sprendimus, smulkiomis detalėmis neperkrautą kompoziciją.

L.Spurga jaunesnysis taip pat eksponuoja iliustracijas, kurios skiriamos Johno Updike'o romanui "Kentauras". Mistišką kūrinių atmosferą kuria šviesos ir šešėlių sankirtos, išryškinančios erdvės, kurioje veikia pagrindinis personažas, atšiaurumą, griežtumą.

I.Navickaitės iliustracijose, kurios yra kurtos įvairiomis klasikinėmis grafikos technikomis (lino raižiniu, šilkografija, skaitmenine spauda: risografija, rašaline spauda), svarbus dinamiškas veiksmas kūrinio erdvėje.

Stilizuoti personažai, baltoje, neapibrėžtoje laukymėje sąveikaudami tarpusavyje, sukuria naratyvą. Grafikės iliustracijose pastebimos aliuzijos į tapybos klasikų kūrinius, tačiau viską permąstant, perteikiant savaip.

I.Navickaitės darbams būdingas sluoksniškumas: spalvinės dėmės, perdengdamos viena kitą, sukuria erdvę žiūrovo interpretacijai. Klasikinės grafikos technikos yra tarsi priešprieša šiuolaikiškai iliustracijų estetikai, tačiau šios dvi skirtybės papildo viena kitą, atskleisdamos savitą menininkės žvilgsnį į supantį pasaulį.

Vieniša instaliacija

J.Račiūnaitė parodoje nustebina ironiška instaliacija "Sunkūs tėvai", kurioje visus, besijaučiančius vienišus, skatina kreiptis į savo "įmonę" ir užsisakyti pieštus tėvus, senelius, draugus, kuriais galima užpildyti ne tik savo buitį, bet ir būtį.

Kabantys ant sienų ar tyliai stovintys žmonių siluetai, turintys vienodus veidus, žiūrovui sukelia galybę minčių. Instaliacija užmezga dialogą ne tik apie vienatvę, išsiskyrimą, bet ir apie automatišką prisitaikymą, siekį būti bandos dalimi, kad nekankintų vienišiaus sindromas.

Kas? Paroda "Jaunystė".

Kur? A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje.

Kada? veikia iki gegužės 8 d.