JAZZU APIE „AKACIJŲ ALĖJĄ“: ČIA RENKASI ŽMONĖS, KURIE MOKA KLAUSYTIS

Šiais metais 17-asis gyvos muzikos festivalis „Akacijų alėja“ sulaukė daugybės skirtingų muzikos stilių atlikėjų, surengusių vienas už kitą įspūdingesnius pasirodymus. Savo išskirtiniu bendravimu scenoje susirinkusiuosius ypatingai sužavėjo Vidas Bareikis ir Justė Arlauskaitė-Jazzu.

„Kulautuvos pušų apsuptyje susirinkusi dešimttūkstantinė klausytojų minia dar kartą patvirtino, kad nuoširdus atlikėjų bendravimas su klausytojais koncerto metu jiems reikalingas ne mažiau kaip geras garsas“, – kalbėjo naujasis festivalio prodiuseris ir atlikėjas Kazimieras Likša.

Naujokai pateisino viltis

Pasak festivalio organizatorių, sumanymas į sceną leisti skirtingą muziką kuriančius atlikėjus pasiteisino. Pirmą kartą „Akacijų alėjos“ scenoje pasirodę tokie dainininkai kaip Igoris Kofas, K. Likša, grupė „The Station“, J. Arlauskaitė-Jazzu, Ovidijus Vyšniauskas įnešė savito prieskonio į festivalio programą.

Grupės „The Station“ pasirodyme netikėtai suskambėję folkloro elementai užbūrė publiką. Kažkada kėlusi tikslus sugrąžinti istorijos ir poezijos svarbą į lietuvišką roko muziką, grupė tai daro sėkmingai.

I. Kofas scenoje savo gerbėjams suteikė galimybę išgirsti puikiai žinomus jo kūrinius. Akustinės, ramios, kartu su išskirtiniu Įgorio vokalu dainos Kulautuvoje skambėjo ypatingai jautriai.

Dar viena „Akacijų alėjos“ staigmena klausytojams buvo O. Vyšniausko pasirodymas. Neseniai savo 60-ies metų jubiliejų didžiosiose šalies arenose atšventęs atlikėjas gerbėjų širdis pavergė nuoširdžiai atliekamomis dainomis.

K. Likša, kuris šiais metais buvo atsakingas už festivalio programą, atliko dainas iš savo naujausio albumo „Per pusę“. Jautrus ir šiltas pasirodymas, bendravimas su publika privertė klausytojus panirti į tikrą muzikinių jausmų labirintą.

Kitoks muzikos prieskonis 

Kur kas geriau festivalio gerbėjams pažįstami atlikėjai – Neda Malūnavičiūtė drauge su Olegu Ditkovskiu – šį kartą pristatė pačius brandžiausius ir įdomiausius jų repertuaro kūrinius, kurie Kulautuvos pušų glėbyje ir tūkstantinėje minioje skambėjo išties įspūdingai.

Ne pirmą kartą „Akacijų alėjos“ scenoje koncertavęs Domantas Razauskas šiemete festivalyje pirmą kartą pasirodė su Sauliumi Petreikiu. Atlikėjai paskutinį kartą sugrojo dalį savo jubiliejinės programos, su kuria šį pavasarį atšventė 10-ies metų scenoje sukaktį.

„Tai labai jautri programa, pilna ne tik gyvų instrumentų, laukinių improvizacijų, bet ir elektroninių garsų“, – dar prieš koncertą pasakojo D. Razauskas.

Gytis Ambrazevičius į sceną lipo drauge su Tomu Usovu ir Luku Norkūnu.  Pasirodymas buvo išskirtinis tuo, kad jie grojo be perkusininko Martyno Nugaro, tad dainos suskambėjo kur kas dar subtiliau ir intymiau.

Dainininkas, aktorius, kompozitorius V. Bareikis šiais metais trečiąjį kartą lipo ant „Akacijų alėjos“ scenos. Kaip ir dauguma jo koncertų, šis virto tikru monospektakliu, kuriame jis taip įtraukė publiką, kad ši dar nesibaigus pasirodymui prašė jį pakartoti. Galiausiai be marškinėlių scenoje likęs atlikėjas prisipažino įgyvendinęs savo pirminį planą – didžiąją dalį jo dainų susirinkusi publika dainavo kartu. Bene daugiausiai ovacijų susilaukė daina „Trys Kanados“, kurią dažniausiai V. Bareikis dainuodavo su savo žmona Jurga Šeduikyte.

Užlipusi ant scenos pasijaučiau lyg dainuočiau būriui draugų.

Vainikavo Jazzu pasirodymas

Drauge su pianistu Kęstučiu Pavalkiu pasirodžiusi atlikėja J. Arlauskaitė-Jazzu gerbėjus džiugino jos pačios kurtų dainų transformacijomis. 

„Aš girdėjau, kad čia renkasi žmonės, kurie nieko nereikalauja iš atlikėjo, tik jo klausosi. O mums, atlikėjams, labai svarbu, kad mūsų klausytųsi. Ačiū jums“, – susirinkusiesiems kalbėjo dainininkė.

Gerbėjai paprašė dainininkės pratęsti savo pasirodymą ir atlikti dar keletą neplanuotų, tačiau jautrių kūrinių iš savo repertuaro.

Per Jazzu pasirodymą ant scenos sugužėjo būrys vaikų, kurie ne tik mielai jai pritarė, bet ir gavo galimybę padainuoti atskirai. Vėliau J. Arlauskaitė-Jazzu prisipažino, kad žadėjo atlikti visai kitus kūrinius, tačiau suprato, kad šio festivalio klausytojams reikia nuoširdžių tekstų ir bendravimo.

„Užlipusi ant scenos pasijaučiau lyg dainuočiau būriui draugų. Jiems reikia tik nuoširdžių dainų“, – po koncerto atviravo dainininkė.