Kauno herbas: Rusijos imperijos okupacijos metai | KaunoDiena.lt

KAUNO HERBAS: RUSIJOS IMPERIJOS OKUPACIJOS METAI

1795 m. žlugus Lenkijos ir Lietuvos valstybei, Kaunas atiteko Rusijai, o kairioji Nemuno pusė ir jo žiotys – Prūsijai.

1800-aisiais Kauną nusiaubė gaisras, sunaikindamas trečdalį miesto. 1808 m. miesto magistratą pakeitė šešių asmenų Dūma, veikusi iki 1870 m., kai buvo priimtas miestų savivaldos įstatymas, Kaune įsigaliojęs tik 1876 m. Kartu su politiniais pokyčiais paveikusiais Lietuvos valstybės raidą, tranformacijas patyrė ir 400 metų gyvavęs Kauno miesto herbas.

Dvigalvio erelio šešėlyje

XVIII a. pabaigoje Lietuvai praradus valstybingumą, okupantas ėmėsi naikinti ir jos laisvę simbolizuojančius simbolius. Nebeliko vėliavų su Vyčio ženklais, kartu ir iki tol buvusios valstybinės bei savivaldų heraldikos. Tiesa, šis veiksmas nebuvo drastiškas. Vyko palaipsnis pavergimo procesas, kuris atsispindėjo miestų simbolikoje.

Kaip pastebi heraldikos tyrinėtojas dr. Edmundas Rimša, pirmaisiais Rusijos valdymo metais Kaunas, kaip pavieto centras, miesto antspauduose išsaugojo herbą. Tyrimais pagrįsta, kad turėtais antspaudais su Kauno herbu magistrato raštinė naudojosi iki 1798 m., o mažasis miesto spaudas buvo naudojamas iki 1800 m. pabaigos. Visi iki tol buvę antspaudai iš apyvartos buvo išimti 1801 m. Juos pakeitė nauji, kurių centrine heraldine figūra tapo dvigalviai ereliai – Lietuvą okupavusios Rusijos imperijos simboliai.

Taip XIX a. pradžioje Kauno miesto heraldikoje atsiradęs dvigalvis Rusijos imperijos erelis antspauduose užėmė svarbiausią – viršutinę – vietą. Kelis šimtmečius gyvavęs miesto herbas – Tauras – buvo nustumtas į apačią. Toks simbolių išdėstymas rodė Kauno priklausomybę Rusijos valstybei, kartu tai buvo imperijos politikos išraiškos rezultatas, simbolizuojantis užimtų miestų pavergimo faktą. Kauno herbas platesniame miesto visuomeniniame gyvenime, išskyrus magistrato ir dūmos antspaudus, nebuvo naudojamas, bent jau iki šiol nėra tai patvirtinančių istorinių duomenų.

Seniausias šio laikotarpio ovalo formos 4 x 42 cm dydžio antspaudas priklauso Kauno miesto magistratui, kuris buvo naudojamas 1801–1831 m. Antspaudo viršutiniame lauke vaizduojamas Rusijos imperijos dvigalvis erelis su trimis karūnomis, laikantis skeptrą ir valdžios obuolį. Ant jo krūtinės uždėtas herbinis skydas su Šv.Jurgio atvaizdu. Apatiniame lauke po brūkšniu ant žemės stovi priekinę dešinę koją pakėlęs Tauro simbolis, kuriam tarp ragų – lotyniškas kryžius. Simbolius juosia antspaudo legenda "Kauno pavieto miesto magistrato antspaudas" užrašyta lenkų kalba. Yra žinomas ir antras šio antspaudo variantas, tik centimetru mažesnis, kuris buvo naudojamas 1805–1814 m.

Ištrinta simbolinė riba

Miesto heraldikos tyrinėtojas E.Rimša pastebi, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Kauno pavietas ir Kauno miestas turėjo skirtingus simbolius. Lietuvos valstybės herbas Vytis reprezentavo pavietą, o Tauras – miestą. XIX a. pirmoje pusėje skirtumai ir ribos tarp miesto ir teritorinės heraldikos išnyko. Tai įvyko 1843 m. Kaunui tapus gubernijos centru, imperatoriui Nikolajui I Kauno miestui ir gubernijai patvirtinus vieną herbą.

Čia tenka laiku sugrįžti atgal. Į 1830–1831 m. sukilimo, kurio padariniai lėmė miestų heraldikos pokyčius, laikus. Lenkijos Karalystėje prasidėjęs sukilimas labai greitai išplito. Netrukus jis apėmė ir Lietuvą. Kauno pavietas tapo vienas svarbiausių sukilimo centrų, kuriame ryžtingai veikė grafo majoro Mauricijaus Prozoro vadovaujami sukilėlių daliniai. Neatsilaikęs prieš gausesnes Rusijos kariuomenės pajėgas, po 1831 m. birželio 19 d. pralaimėto mūšio Panerių kalvose, sukilimas Lietuvoje, ilgainiui ir Lenkijoje buvo numalšintas. Prasidėjo represijos. Jų padarinys – iš visų Lietuvos miestų antspaudų buvo ištrinti senųjų herbų simboliai, pranyko ir Kauno simbolis Tauras. Kurį laiką gyvavusias antspaudų legendas lenkų kalba pakeitė rusų kalba. Heraldikoje vienvaldiškai įsigalėjo Rusijos Imperijos dvigalvis erelis.

Rusiškos dvasios herbas

1842 m. gruodžio 18 d. Rusijos imperatoriaus Nikolajaus I sprendimu buvo įkurta nauja Kauno gubernija. Jos sudėtyje buvo Telšių, Šiaulių, Raseinių, Upytės, Novoaleksandrovsko (Zarasų), Vilkmergės (Ukmergės) apskritys ir dalis Kauno pavieto.

Kauno miesto gyventojų skaičius per vienus metus stipriai išaugo. 1842 m. mieste gyveno 8 525, o 1843 m. – jau 14 297 gyventojai. 1843 m. balandžio 23 d. buvo paskirtas pirmasis miesto gubernatorius, birželio 11 d. patvirtintas naujas gubernijos herbas, o liepos 1 d. įvyko gubernijos atidarymo iškilmės.

Naujasis herbas savo vaizdiniu galutinai įtvirtino Rusijos imperijos hegemoniją. Herbinio skydo centre melsvame dangaus fone buvo įdėtas obeliskas su dvigalviais ereliais ir stačiatikių kryžiumi viršūnėje dviejų upių santakoje, simbolizuojantis 1812 m. Rusijos pergalę prieš Prancūzijos imperatoriaus Bonaparto Napoleono kariuomenę. Tai buvo 1843 m. Kaune, Rotušės aikštėje, pastatyto paminklo grafinis piešinys.

Kaip pastebi E.Rimša, šis naujas herbas buvo suteiktas ne miestui, o gubernijai. Miestas šį herbą galėjo naudoti. Tad Kauno heraldikoje buvo įtvirtinta tik Rusijos heraldikai būdinga ypatybė, kuri nedarė skirtumo tarp žemės ir miesto herbų.

Dar iki šio herbo patvirtinimo keletą metų buvo diskutuota Kauno herbo klausimu. Prabėgus vos keleriems metams po numalšinto sukilimo buvo bandymų atkurti miesto herbą: rengti buvusios Kauno heraldikos aprašymai; siūlyti įvairūs naujo herbo variantai. Tačiau dėl valdininkų aplaidumo ir abejingumo, o kartu ir politinių Rusijos valdžios užmačių minėti sumanymai liko neįgyvendinti.

Netrukus po naujo herbo patvirtinimo 1843 m., obelisko upių santakoje simbolis pradėtas naudoti Kauno magistrate, miesto dūmoje, teismuose ir kitose institucijose. Prabėgus dvejiems metams Rusijos caras Nikolajus I patvirtino šešis naujus Kauno gubernijos apskričių herbus. Jų herbiniai skydai buvo padalyti į dvi dalis, viršuje pateikiant Obelisko upių santakoje vaizdą, rodantį apskrities administracinę priklausomybę Kauno gubernijai, o apatinėje dalyje vaizduojant konkrečios apskrities herbą.

1858 m. rugsėjo 30 d. Rusijos Heroldijos departamento Herbų skyriaus valdytojo Bernhardo Köne iniciatyva buvo parengtas naujas Kauno gubernijos herbo projektas. Herbe mėlyname lauke paliktas tik sidabro spalvos obeliskas. Virš herbinio skydo buvo uždėta auksinė Rusijos imperatorių didžioji karūna su dviem mėlynais kaspinais. Skydo šonai papuošti ąžuolų šakelėmis, kurios buvo surištos ir apipintos mėlyna Andriejaus juosta. Šie papildomi herbo simboliai žymėjo gubernijos centrą. Tačiau šis naujas herbas buvo patvirtintas tik prabėgus beveik 20 metų – 1878 m. liepos 5 d. imperatoriaus Aleksandro II sprendimu.

Šiais anksčiau aprašytais okupaciją įkūnijusiais Kauno gubernijos herbais buvo puošiami įvairūs dokumentai, raštai, diplomai, paprasti ir proginiai leidiniai, obelisko simboliu signuojami gubernijos amatininkų sidabro dirbiniai. Unikaliais herbais su obelisku, privirtintais ant riboženklių, buvo pažymėta ir Kauno–Kuršo gubernijų riba. Naują Kauno heraldikos raidos etapą ženklino 1914 m. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas ir 1915 m. Lietuvą užklupusi vokiečių okupacija. Tad dėl naujo karo Kauno miestui atsivėrė galimybė susigražinti dalį savo tapatybės – herbą su Tauro simboliu.

Publikacijoje remtasi literatūra:

E.Rimša, Kauno miesto herbas XV–XX a., Vilnius, Diemedis, 1994. Kaunas. Istorija, praeitis, dabartis, Kaunas, Šviesa, 2006.

J.Burba, Kauno miesto ženklas (Medžiaga praeities studijai), (1935), Kauno regioninis valstybės archyvas.

Iliustracijų šaltinis: E.Rimša, Kauno miesto herbas XV–XX a., Vilnius, Diemedis, 1994.

Kauno regioninio valstybės archyvo ir Rokiškio krašto muziejaus rinkiniai.

 

GALERIJA

  • Kauno herbas: Rusijos imperijos okupacijos metai
  • Kauno gubernijos riboženklis, XIX a., ketus, 73 cm x 49 cm.
  • Kauno herbas: Rusijos imperijos okupacijos metai
  • Kauno herbas: Rusijos imperijos okupacijos metai
  • Kauno herbas: Rusijos imperijos okupacijos metai
  • Kauno herbas: Rusijos imperijos okupacijos metai
Rašyti komentarą
Komentarai (5)

KaunsValdo

tai tu nori stumbro su BC ZALGIRIS uzrasu?

AšKaunietis

Ačiū istorikams už darbą - kiek kartų vaikai klausė apie miesto herbą, nieko gero negalėjo pasakyti - man trūko žinių. O dabar viskas vienoje vietoje. Skaitau komentarus - matau, kad rašiniai įsuko diskusiją apie herbą. Pasakysiu ir aš savo nuomonę, nors neturiu nieko bendra su menu, heraldika. manau, herbą reikia atnaujinti - jis atrodo labai jau primityvus ir senoviškas. Gal ir naudojamas būtų dažniau ir daugiau. Nes man Kaunas - ne tauro/stumbro, o Žalgirio miestas.

Antanas

dddddd
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS