Jono Lukšės piešiniai

KAUNO PILIAKALNIAI ĮAMŽINTI ATVIRUKUOSE

2017-11-30 12:47
Virginija Skučaitė

Sunku pervertinti paveldosaugos žinovo, architekto dailininko Jono Lukšės piešinius, kuriuose užfiksuoti vertingi Kauno statiniai ir paminklai. Neseniai J.Lukšė, kolegų taikliai lyginamas su garsiuoju XIX a. istorinio landšafto albumų kūrėju Napoleonu Orda, pateikė savo piešiniuose išgrynintus Kauno piliakalnių vaizdus.

Žinoma tiesa – Lietuvoje gausu (apie 900) piliakalnių. Mes jų turime daugiau nei bet kuris kitas kaimynas. Piliakalniai – tai seniausi mūsų gynybiniai įtvirtinimai, gyvuojantys tūkstantmečius. Pasak žinomo archeologo Gintauto Zabielos, pavergėjai sakydavo: norint lietuvius surusinti, reikia išnaikinti jų piliakalnius, kryžius ir dainas. Tad neatsitiktinai ir 2017-ieji paskelbti piliakalnių metais. Ir neatsitiktinai J.Lukšė fiksavo savo piešiniuose būtent Kauno, kuriame jis subrendo kaip paveldosaugos specialistas ir menininkas, piliakalnius.

J.Lukšės Kauno piliakalnių piešinių, išleistų atvirukų forma, rinkinyje – devynių piliakalnių (Lantainių, Eigulių, Veršvų, Marvelės I, Marvelės II, Pajiesio, A.Šančių, Vieškūnų, Pakalniškių ) vaizdai. Nusprendusieji piliakalnius pamatyti, jausis tarsi praregėję – tiek nedaug apie tuos piliakalnius žinojo, nors jie yra tiesiog ranka pasiekiami. Mat antroje kiekvieno atviruko pusėje pateikta išsami informacija apie piešinyje pavaizduotą piliakalnį. Štai Veršvų (Lampėdžių) piliakalnio aprašyme galima sužinoti, kad jo šiaurinėje papėdėje jau XIII a. buvo gyvenvietė, o pietrytinėje dalyje – kapinynas. Kartu pateikiama ir žinoma legenda apie šį mūsų kultūros ir istorijos paminklą.

Eigulių piliakalnis datuojamas IX–XIV a. Ant jo stovėjusią pilį kryžiuočiai sudegino 1382 m. birželio 20-ąją. Žuvo 40 pilies gynėjų, saugojusių šį vieną iš daugelio Kauno gynybinių įtvirtinimų. Iki šių dienų išlikę ant piliakalnio XX a. pradžioje pastatyto ilgalaikio kulkosvaidžių šaudymo lizdo likučiai. Atviruko antroje pusėje rašoma ir apie žinomą cirko artistą Joną Ramanauską, kuris, ketindamas pasistatyti gyvenamąjį namą ant piliakalnio viršūnės, 1958 m. viršutinę jo dalį nukasė ir žemes nustūmė į šalia esančią daubą. Tik įsikišus žinomam piliakalnių tyrinėtojui archeologui Petrui Tarasenkai, darbai buvo sustabdyti.

Tokios ir panašios informacijos gausu atvirukuose su piliakalnių vaizdais. Beje, informacija pateikta ir anglų kalba. Sklaidysiantiems šio įvairiomis prasmėmis vertingą Kauno apylinkių piliakalnių piešinių rinkinį jų autorius suteiks puikią galimybę dalyvauti nesibaigiančiame mūsų kultūros ir istorijos pažinimo procese. Dar galima suskubti pamatyti J.Lukšės Kauno piliakalnių piešinius jų parodoje Jaunųjų turistų centre (Žeimenos g. 58).