Jau keturioliktą vasarą vykstančio festivalio "Operetė Kauno pilyje" organizatoriai intensyviai ruošiasi pagrindiniams liepos 5 ir 6 d. koncertams Kauno pilies prieigose. Šiemet svarbiausias renginio akcentas – Lietuvos baleto 90 metų jubiliejus ir garsiosios Agripinos Vaganovos rusų baleto akademijos viešnagė.

Jau keturioliktą vasarą vykstančio festivalio "Operetė Kauno pilyje" organizatoriai intensyviai ruošiasi pagrindiniams liepos 5 ir 6 d. koncertams Kauno pilies prieigose. Šiemet svarbiausias renginio akcentas – Lietuvos baleto 90 metų jubiliejus ir garsiosios Agripinos Vaganovos rusų baleto akademijos viešnagė.

Pasirinkimas nėra atsitiktinis

"Kiekvienas festivalis įkvepia kasmet ieškoti originalių impulsų susitikimams, šalia koncertinių programų pateikti ir spektaklių premjeras ar kaip šiemet įgyvendinti ambicingą idėją ir pakviesti į Lietuvą pasaulio mastu pripažintą kultūros bei meno reiškinį – A.Vaganovos rusų baleto akademiją, kurios auklėtiniai, beje, kartą jau yra dalyvavę viename pirmųjų "Operetė Kauno pilyje" festivalių, – pristatydamas šių metų programą sakė vienas šio renginio organizatorių Benjaminas Želvys, pabrėždamas, kad pagrindinis šių metų festivalio akcentas – Lietuvos profesionalaus baleto jubiliejus, kuriam ir skiriamas vienas didžiųjų koncertų – liepos 5 d.

Paklausta, kaip gimė bene ambicingiausia idėja į festivalį pasikviesti A.Vaganovos rusų baleto akademijos artistus, kita festivalio organizatorė Laimutė Kuzmickaitė-Milašienė patikino: jokio atsitiktinumo čia negalėjo būti, nes šokio meno ištakos mūsų krašte tampriai susiję su antrąja baleto tėvyne vadinama Rusija, ir su ten mokslus baigusiais šokio meistrais.

Garsiosios A.Vaganovos rusų baleto akademijos rektorius, vienas ryškiausių pasaulinio baleto žvaigždžių, Maskvos Didžiojo teatro primarijus Nikolajus Ciskaridzė liudija jau išsakytus B.Želvio ir L.Kuzmickaitės-Milašienės teiginius, kad Lietuvos baletas turi ir tęsia gilias Sankt Peterburgo baleto mokyklos tradicijas. Būtent dėl to jam ypač džiugu esą ne tik dalyvauti festivalyje "Operetė Kauno pilyje", bet ir sveikinti savo kolegas su tokiu gražiu jubiliejumi.

Gimė iš kultūrų sąveikos

Kalbėdamas apie rusų ir lietuviškojo baleto sąsajas N.Ciskaridzė priminė, kad tikrasis profesinis nacionalinio baleto vystymasis prasidėjo tuomet, kai apie 1920-uosius iš Sankt Peterburgo į Kauną atvyko choreografas Pavelas Petrovas.

"Kiek vėliau, 1931 m., prie jo prisijungė Sergejaus Diagilevo "Rusijos sezonų" dalyviai Vera Nemčinova, Peterburgo imperatoriškojo teatro primarijus Anatolijus Obuchovas ir choreografas Nikolajus Zverevas, kuris dešimtmetį dirbo S.Diagilevo trupėje ir kurio choreografijos principai rėmėsi ne tik klasikinėmis Marijaus Petipa bei Boriso Romanovo tradicijomis, bet ir naujausia to meto George'o Balanchine'o ir Michailo Fokino choreografija", – puikias Lietuvos baleto istorijos žinias demonstravo svečias, neabejodamas, kad šie genialūs Peterburgo meistrai ir padėjo lietuviškojo baleto pamatus.

"Pats P.Petrovas darbo ėmėsi jau tam parengtoje dirvoje: 1920 m. iš Sankt Peterburgo į Lietuvą atvyko šokėja, choreografijos pedagogė ir teatrinio meno dailininkė Olga Dubeneckienė. Tad bendromis pastangomis pavyko suburti gana stiprią trupę, kuri ir tapo pirmojo nacionalinio baleto kolektyvo branduoliu", – sakė N.Ciskaridzė.

Tokios Lietuvos baleto žvaigždės kaip Olga Malėjinaitė, Jadvyga Jovaišaitė, Bronius Kelbauskas, Marija Juozapaitytė savo profesinę veiklą pradėjo O.Dubeneckienės įkurtoje baleto studijoje.

"1925 m. gruodžio 4 d. Kaune buvo pastatytas pirmasis Lietuvos baleto trupės spektaklis Léo Delibes baletas "Kopelija". Tai buvo jungtinis choreografo P.Petrovo, "Pasaulio menas" susivienijimo dailininko Mstislavo Dobužinskio, baleto šokėjų Veros Nemčinovos ir Anatolijaus Obuchovo darbas", – sakė N.Ciskaridzė. Jo nuomone, šis baleto vystymosi etapas padėjo tvirtus pamatus ilgalaikiam ir glaudžiam bendradarbiavimui bei tolimesnei Lietuvos nacionalinio baleto raidai.

A.Vaganovos legenda

Festivalio konsultantas prof. Gintautas Želvys atkreipė dėmesį, kad A.Vaganovos akademija išugdė dešimtis baleto žvaigždžių, tarp jų – legendines balerinas Aną Pavlovą ir Tamarą Karsaviną, baleto šokėjus Rudolfą Nurijevą ir Michailą Baryšnikovą.

Pasak prof. G.Želvio, viena seniausių baleto mokyklų sujungė tai, ką per šimtmečius buvo sukūrę Italijos ir Prancūzijos baleto meistrai. Lemiamą reikšmę mokyklos plėtrai bei vystymuisi turėjo 1847 m. į Paterburgą atvykęs pedagogas ir baletmeisteris M.Petipa, kuris, be daugybės įvestų šokio spektaklio struktūros naujovių, choreografijos pagrindu išlaikė akademinį klasikinį šokį. Kalbėdamas apie A.Vaganovos akademiją, prof. G.Želvys pabrėžė ir didžiulį ryškios rusų baleto šokėjos, choreografės ir mokytojos A.Vaganovos nuopelną.

"Remdamasi pirmtakais ir pasitelkusi savo patirtį, A.Vaganova sukūrė savitą baleto mokymo metodiką, o jos knyga "Pagrindiniai klasikinio baleto principai" (1934) vis dar laikoma baleto instrukcijos standartu", – sakė G.Želvys, primindamas, kad šiandien A.Vaganovos rusų baleto akademija – ugdymo įstaiga, rengianti aukščiausio lygio baleto artistus, pedagogus, choreografus, koncertmeisterius ir atlikėjų vadybininkus.

Paklaustas, ką mano apie svečių parengtą festivalinę programą, G.Želvys sakė, kad Lietuvos baleto jubiliejui paminėti pasirinkta sudėtinga ir šokio meno pasiekimus puikiai reprezentuojanti programa.

"A.Vaganovos baleto akademijos ir nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus jaunųjų šokėjų tarptautinės pajėgos pirmoje renginio dalyje atliks Piotro Čaikovskio baleto "Miegančioji gražuolė" prologą, antrojoje išvysime klasikines bei modernias šokio kompozicijas", – intrigavo profesorius, pridurdamas, kad Sankt Peterburgo bei Kauno jaunimo festivalio simfoniniam orkestrui diriguos ir šio vakaro muzikos ir šokio vyksmui vadovaus pirmą kartą festivalyje viešintis svečias iš Sankt Peterburgo dirigentas Aleksejus Vasiljevas.

Pagerbs garbūs atlikėjai

"Antrasis didysis koncertas "Kauno pilies muzika", vyksiantis liepos 6 d., bus skirtas festivalio propaguojamiems žanrams – operetei ir miuziklui", – mintimis apie antrąją festivalio dieną dalijosi Gediminas Maciulevičius ir Danielius Vėbra, pridurdami, kad šioje koncertinėje programoje išgirsime ir nemažai lietuviškų operų fragmentų.

"Koncerte dalyvaus publikos pamėgti ir gerai žinomi Lietuvos dainininkai, bet kaip visada žiūrovų laukia staigmena – nauji veidai", – sakė abu pašnekovai. Paprašyti praskleisti paslapties šydą, G.Maciulevičius ir D.Vėbra neslėpė, kad žiūrovai turės puikią progą išgirsti Amerikoje ir Europos šalyse koncertuojančio tenoro Carloso Silvos pasirodymą.

"C.Silva dainuoja įvairiuose simfoninės-vokalinės muzikos koncertuose su žymiausiais ispanų simfoniniais orkestrais, kuriems diriguoja žinomiausi dirigentai. Tenoro balsas skamba Amerikos, Europos, Austrijos, Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Graikijos, Kipro, Prancūzijos, Jungtinių Valstijų ir Venesuelos didžiausiose koncertų salėse" – sakė G.Maciulevičius, pridurdamas, kad ne mažiau nustebinti žiūrovą turėtų ir kiti festivalio svečiai.

"Žinomas klasikines melodijas nūdienos aranžuote koncerto programą įvairins saksofonininkas, klavišininkas, aranžuotojas, kompozitorius, pirmasis lietuvis, baigęs prestižinį, džiazo atlikėjų kalve tituluojamą Berklio muzikos koledžą Bostone Liutauras Janušaitis, netikėtą požiūrį į lietuviškų operų arijas pademonstruos trimitininkas Dainius Radomskis. Grieš Sankt Peterburgo ir Kauno jaunimo festivalio simfoninis orkestras, kuriam diriguos Sergejus Rolduginas (Rusija), Julius Geniušas, Jonas Janulevičius, Virgilijus Visockis" – tęsė D.Vėbra, dar primindamas, kad abu didieji festivalio renginiai Kauno pilies prieigose – nemokami.