PER MUZIKĄ VAIKAS GIMSTA ANTRĄKART

Vienas klausimų, dėl kurių baigiantis mokslo metams diskutuojama šeimose, – atžalų meninis ugdymas. Svarstymai renkantis instrumentą ar pedagogą – didžioji kelionė muzikos link prasideda nuo pirmųjų žingsnių. Ką daryti, kad ji nenutrūktų per anksti?

Vaikų santykis su muzika labai priklauso nuo pedagogo, įsitikinusi muzikos mokytoja Loreta Valinskaitė-Vaitkuvienė. Kaunietė, privačiai mokanti vaikus vokalo, groti akordeonu, gitara, pianinu, tikina: svarbiausia – išdrįsti. Gailėtis, kad mokeisi muzikos, tikrai neteks.

– Su kokiais iššūkiais tenka susidurti mokant šiuolaikinius vaikus muzikos? Tikriausiai jie labai skiriasi nuo senesnės kartos vaikų, kai kompiuteriai ir internetas dar neturėjo tokios didelės įtakos.

– Galiu pasakyti iš bendros pedagoginės patirties: didžiausia problema, kad vaikai neatlieka savo užduočių, nedaro to, kas užduodama. Tačiau vaikai, su kuriais dirbu privačiai, daugiau ar mažiau visada paruošia savo namų darbus. Šiuolaikiniai vaikai nori gauti daugiau testinių užduočių, testų, kurie būtų atliekami kompiuterių klasėje.

– Drovumas ar nepasitikėjimas savimi dažnai pakiša koją ir trukdo vaikui augti. Ar sunku atpažinti išties gabų vaiką?

– Dažnai gabūs vaikai nepakankamai save vertina ir reikia daug dirbti su jais psichologiškai. Tokius vaikus, nors jie ir turi potencialo, tą tikrą įgimtą muzikinį intelektą, reikia vis iš naujo įtikinti, kad yra gabūs. Reikia sakyti, kad gerai, labai sumaniai ir atsakingai atliko savo užduotis, – tik tada jie prasiskleidžia. Atėjęs mokytis žmogus nežino, ar jis gabus ar ne, jis tiesiog nori mokytis.

– Ar gabūs vaikai kaip tik atvirai ir noriai demonstruoja savo talentus, ar vis dėlto tenka juos truputį paskatinti?

– Visus reikia skatinti. Įdomiausia, ką esu pastebėjusi, – jie galvoja, kad už juos kažkas kitas padarys.

– Ar talentingi vaikai išsiskiria savo charakterio savybėmis, tam tikrais bruožais?

– Tikrai talentingas jaunuolis yra kuklus. Gal gėdijasi savo talento, vis dėlto kuklumas labai padeda atsiskleisti.

– Ar tikrai šiuolaikiniams vaikams nebeužtenka tiesiog paliepti kažką padaryti – jie nori žinoti to veiksmo prasmę?

– Tikrai taip, jie nori žinoti, kodėl tai daroma, jie nori suprasti visus žodžius, visus terminus, jų kilmę.

– Turbūt esate susidūrusi su nuomone, kad sportas, fizinė veikla – geriausia iškrova. Bet yra daugybė įrodymų, kad muzika taip pat padeda ne tik išsikrauti emociškai, bet ir atpalaiduoja, o ramesni žmonės aiškiau mato savo tikslus, lengviau įveikia  stresines situacijas. Ar pasikeičia vaikų bendravimas, apskritai jų pasaulėžiūra po to, kai jie ilgesnį laiką pasimoko muzikos?

– Taip, net labai ryškiai. Muzika daro labai didelę įtaką, nes, automatiškai mokant muzikos, diegiamos ir vertybės, bendravimo, komunikavimo, psichologijos subtilybės, pagarba tėvams ir  pačiam sau, paaiškini apie mąstymą, per muziką žmogus sužino daugybę dalykų. Mokantis muzikos tarsi gimsta atskira asmenybė. Pati muzika, pati raiška, tarkime, dainavimas gerina kraujotaką, labai stipriai aprūpina smegenis deguonimi – esu net pastebėjusi, kad kartais, kai vaikai dainuoja, jiems pradeda suktis galva, nes jie nebūna pratę prie tokio kiekio deguonies. Emociškai apskritai groti ir dainuoti yra labai sunkus darbas, tai nėra lengva. Dirba kvėpavimo sistema, verda emocijos – visa, ką tik žmogus turi, o aplinkinis pasaulis pasimiršta. Dainavimas yra labai sunkus darbas, bet labai malonus.

– Ar vaikai muzikos pamokas renkasi patys, ar vis dėlto dažniau tai būna tėvų įtaka?

– Vieni – patys, kitų tėvai nori, kad vaikai mokytųsi, bet aš per prievartą nė vieno nemokiau.

– O kokie tėvų argumentai, kodėl jie atveda savo vaikus mokytis muzikos?

– Kad mažiau prie kompiuterio sėdėtų arba mažiau lauke lakstytų be jokio tikslo. Tačiau pastebėjau: nė vienas vaikas nesigailėjo, kad pradėjo mokytis. Tai labai sunkus darbas, jie patys pradeda stebėtis, kaip ateina nieko neišmanydami, o paskui, kai groja, – iš natų skaito, puikiausiai jas atpažįsta.

– Kokios pagrindinės priežastys, kodėl vaikai renkasi muzikos pamokas?

– Viena iš priežasčių dažnai būna pats mokytojas, jo asmenybė. Mokytojas, kuris sugeba įtraukti ir sudominti. Kita priežastis – namuose turi kažkokį nenaudojamą instrumentą arba jei kažkas iš šeimos narių grojo ar muzikavo, tai taip pat turi įtakos vaiko pasirinkimui.

– Ar amžius turi įtakos renkantis muzikos pamokas?

– Amžius visiškai nesvarbu. Klausą galima išlavinti, jeigu nori dainuoti, bet nejaučia ritmo, – tai taip pat sutvarkoma. Nėra nė vieno žmogaus, kuris norėdamas nepadarytų. Pastebėjau, kad galbūt vyresni ar gabūs tam vaikai yra linkę kurti, rašyti dainų tekstus. Bet visada skatinu kurti ir mokytis viską atlikti iš klausos, nes tai yra labai svarbu. Iš natų kiekvienas pagros, o iš klausos – ne.

Be sunkaus darbo niekas nieko nepasiekia, o patys pasiekimai vėliau motyvuoja dirbti. Kartais atėję mokytis muzikos vaikai net nėra apsisprendę, ar jiems tai patinka, bet vėliau pamėgsta tam tikrą meno šaką arba dirbti su tam tikru instrumentu vien todėl, nes sunkiai dirbo.

– Paaugliai yra linkę maištauti, jiems sunkiau priimti sprendimus, jie jautriau reaguoja į gyvenimo permainas. Ar būna atvejų, kai vaikai, susidūrę su pirmaisiais iššūkiais, pirmomis nesėkmėmis, nori nutraukti mokslus? Tuomet tiek pedagogams, tiek tėvams reikia prisiimti ir psichologo vaidmenį, mokėti įkalbėti vaiką nenuleisti rankų, taip pat jį motyvuoti.

– Bet kokioje mokslo srityje turi įvykti kažkoks lūžis. Būna, kad vaikai slepiasi kažko neišmokę, bėga iš pamokų, nėra pakankamai motyvuoti mokytis toliau, galvoja, kad jiems to nereikia. Svarbiausia – sulaukti to momento, kada įvyks tas lemiamas lūžis, ir nespausti vaiko. Pati iš savo praktikos žinau, kad svarbiausia būti psichologiškai stipriam, į nieką nekreipti dėmesio ir tiesiog siekti savo tikslo.

– Tikriausiai pasitaiko atvejų, kai vaikas nėra itin gabus, bet labai nori išmokti dainuoti ar groti tam tikru muzikos instrumentu. Ar įgimto talento stoka gali tapti barjeru renkantis muzikos užsiėmimus?

– Vien talentas ir gabumai nieko nereiškia. Reikia darbo, labai sunkaus ir atkaklaus darbo. Netgi neturintieji klausos ar nejaučiantieji ritmo vėliau tai išsilavina. O tie, kurie yra gabūs, dažnai pervertina save ir nebedirba. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad dažniau tie darbštūs ir atkaklūs vaikai pasiekia daug daugiau negu talentingi.

– Vokalinių sugebėjimų lavinimas – taip pat kaip ir kitos meno šakos: dailė, šokiai, teatras. Visa tai reikalauja nemažai praktikos ir atsidavimo. Ar sunku priversti šiuolaikinius vaikus dirbti, skirti daugiau laiko užsiėmimams?

– Nesunku, tikrai nesunku, ypač tada, kai vaikai pajaučia to sunkaus darbo skonį. Be sunkaus darbo niekas nieko nepasiekia, o patys pasiekimai vėliau motyvuoja dirbti. Kartais atėję mokytis muzikos vaikai net nėra apsisprendę, ar jiems tai patinka, bet vėliau pamėgsta tam tikrą meno šaką arba dirbti su tam tikru instrumentu vien todėl, nes sunkiai dirbo. O galiausiai tampa specialistais.

– Ne paslaptis, kad menininkai, tarkime, lyginant su sportininkais, yra dažnai nuvertinami, jie negali pasigirti dideliu atlyginimu, jų kelias į žinomumą būna kur kas sunkesnis. Ar turite mokinių, kurie ir po vidurinės mokyklos pasirinko muzikos mokslus ar bent jau jų neapleido?

– Pačios gyvenimo aplinkybės ir dabartinė sistema priverčia būti praktiškesnius. Vien iš muzikos neišgyvensi, nebent priklausysi pramogų verslui. Tačiau ir šiuo atveju reikės daug darbo, vien muzikos žinių nepakaks, reikia turėti ir teisinių, ir vadybos žinių, negana būti vien muzikantu. Reikia būtinai turėti atsarginę profesiją – tai galioja beveik kiekvienai mokslo sričiai. Idealu, kai profesija papildo viena kitą.

– Vis dėlto menas ne tik formuoja vaiko pasaulėžiūrą, bet ir skatina jo saviraišką bei kūrybingumą, o tai padeda lengviau išspręsti daugelį užduočių. Gal tarp vaikų net populiaru rinktis papildomą ugdymą muzikos ar meno srityje tam, kad atsiskleistų kiti jų sugebėjimai, ar tam, kad pašalintų vidinius kompleksus, nepasitikėjimą savimi.

– Protingas mokytojas diegs vaikui vertybes ir kels jo pasitikėjimą savimi. Kartu su savo mokomu dalyku jis perteiks labai daug žmogiškųjų vertybių, o tai vaikai labai vertina ir vėliau patys atsiveria savo mokytojui.

– Kada geriausia pradėti mokytis muzikos meno?

– Nėra skirtumo, nebent kalbama apie stojimą į muzikos mokyklą. Tuomet groti smuiku ar fortepijonu reikėtų pradėti kuo anksčiau. Tačiau jau labai dideliais profesionalais vėliau pradėjusieji mokytis netaps, bet vis tiek galės muzikuoti –  amžius tam įtakos neturės.

– Kokia muzikos pedagogikos ateitis?

– Manau, kad gera. Pastebėjau, kad kaip tik atsirado didesnis susidomėjimas gitara, akordeonu, vaikai nori mokytis. O kas įdomiausia – jeigu vaikai pradeda groti gitara ir patys dainuoti, rinktis sau repertuarą, jie mėgsta ir renkasi mano jaunystės, mano kartos dainas. Tai iš tiesų maloniai stebina.