PO ŽVAIGŽDĖTU DANGUMI AIDĖJO JAUSMINGOS JAZZU DAINOS

Ketvirtadienio vakarą Kaune, Nemuno saloje, Jazzu ir Leono Somovo duetas savo gerbėjus sukvietė į didžiausią solinį koncertą po atviru dangumi. 

„Aš, tiesą sakant, labai pasiilgau netradicinių erdvių. Norisi išlipti iš šaltų arenų, aukštų sienų, atsiduoti gamtai, muzikai, šilumai ir laisvei! Kaip ir muzikoje, taip ir erdvėse mums patinka eksperimentuoti, todėl groti atviroje erdvėje ir ieškoti vis naujų sprendimų mes nevengiame“, – prieš koncertą sakė Justė Arlauskaitė-Jazzu.

„Tai didžiausias mūsų vasaros autorinis koncertas. Paskutinį tokį didelį solinį koncertą rengėme šv. Valentino dieną „Siemens“ arenoje“, – anksčiau pasakojo L.Somovas.

Nors ir pasiilgusi netradicinių erdvių, Jazzu į sceną neskubėjo. Koncertą pradėjo 45 min. vėliau, nei buvo skelbta.

Belaukdami mėgstamų kūrėjų pasirodymo, vieni susirinkusieji akis tradiciškai įsmeigė į savo mobiliųjų telefonų ekranus, kiti kartu su į koncertą atėjusiais draugais ar artimaisiais aptarė dienos įspūdžius.

„Turime stiprų užnugarį, man labai patinka, kaip jie dainuoja, be to, jie – iš Kauno“, – scenos partnerius pristatė Jazzu. Po pirmosios dainos ji prisipažino bijojusi būsimos tuščios erdvės prie scenos.

Prieš prasidedant pasirodymui žiūrovai ant žolės įsitaisė kiek atokiau nuo pakylos. Tačiau ir jos prieigos greitai užsipildė gerbėjų.

„Būkite kuo arčiau mūsų. Mes irgi pasistengsime jus paliesti“, – muzikos garsais žadėjo prisibelsti į kiekvieno širdį Jazzu. – Nustokime bijoti“.

Jazzu ir L.Somovo koncertuose naudojami naujausi apšvietimo sprendimai, o hitų bagažas toks didelis, kad, ko gero, Lietuvoje nėra žmogaus, kuris nemokėtų bent kelių šių talentingų kūrėjų dainų. Jos skambėjo ir šįvakar romantiškoje Nemuno saloje, kurios gamtos grožis tapo natūralia dekoracija. Prie nuostabios atmosferos prisidėjo ir vakaro ramybė, temstantis dangus, visus po truputį užklojanti vėsa.

Publikai dviejų valandų koncertas tikrai neprailgo. Išgirdus, kad jau tuoj nuskambės paskutinė daina, nuaidėjo žiūrovų atodūsis. „Net šiurpuliukas nuėjo per nugarą, kad jūs norite, jog dar pabūtume“, – atviravo Jazzu ir pasiūlė kiekvienam sugalvoti po norą.

Paskutinė daina ir skambėjo apie norus. „Dalinkimės svajonėmis, būkime savimi, kad ir kas ką besakytų“, – atsisveikindama visiems linkėjo dainininkė. Ji išreiškė viltį, kad jos ir gausios minios, nusėdusios Nemuno salą, keliai dar ne kartą susitiks.