Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda: patirčių ir istorijų mozaika | KaunoDiena.lt

ŠIUOLAIKINIO VOKIETIJOS MENO PARODA: PATIRČIŲ IR ISTORIJŲ MOZAIKA

Kauno paveikslų galerijoje atidaryta šiuolaikinio Vokietijos meno paroda "Future Perfect". Parodoje, kurios antrą dalį galima apžiūrėti M.Žilinsko dailės galerijoje, pristatomi šešiolikos menininkų kūriniai, apmąstantys galimą ateitį ir spekuliuojantys istoriniais įvykiais.

Veiksmažodžio laiko forma future perfect vokiečių kalboje nusako užbaigtą veiksmą ateityje – kažkas bus įvykę. Tad, anot parodos rengėjų, ekspozicija kelia klausimą: jei ateitis gali būti suprantama kaip praeities pabaiga, kaip tuomet mes dar apskritai galime samprotauti ir išeiti iš įprastų mąstymo paradigmų?

Patirčių ir istorijų mozaika

Spartėjant skaitmeninėms technologijoms ir vis didėjant žmonių mobilumui, darosi vis sunkiau numatyti net artimą ateitį, o apie ją kalbėti naudojant kategoriškus teiginius, rodos, išvis neįmanoma. Parodos menininkai, pasitelkdami filmus, fotografijas, skulptūras, įvairius objektus ir tapybos darbus, bando suprasti, kas šiandienėje visuomenėje yra individas, kas mūsų laukia ateityje, kaip keičiasi meno ir paties menininko sąvoka.

Kas yra future perfect? Kalbėdami naudojame praeities, dabarties ir ateities laiko formas. Future perfect nusako veiksmą, kuris, spėjame, įvyks ateityje.

"Kas yra future perfect? Kalbėdami naudojame praeities, dabarties ir ateities laiko formas. Future perfect nusako veiksmą, kuris, spėjame, įvyks ateityje. Pavyzdžiui, Kaunas prieš 100 metų vis dar buvo mažas miestelis. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis pradėjo augti ir tapo modernia Europos valstybės sostine. Šiandien jis tampa vis labiau žinomas ir svarbus tarptautiniame kontekste – 2022 m. jis bus Europos kultūros sostinė. O kas jo laukia vėliau? Mes nežinome ir galime tik įsivaizduoti", – koncepciją nusakė parodą kartu su Užsienio ryšių institutu (ifa) rengiančio Goethes instituto direktorius Detlefas Gericke.

Parodos kuratorius Philippas Ziegleris pabrėžė, kad pristatomas šiuolaikinis Vokietijos menas yra sukurtas ne tik šioje šalyje gimusių menininkų, bet ir atvykusių čia iš viso pasaulio. Kūrėjai iš Vietnamo, Graikijos, Irano, Danijos, Prancūzijos, Meksikos ir kitų šalių atvyko į Vokietiją studijuoti arba po studijų čia įkūrė savo menines rezidencijas, o vėliau pasiliko ilgesniam laikui. Didžioji dalis jų gyvena Berlyne.

P.Ziegleris neabejoja: skirtingi menininkų identitetai ir kūrybiniai sprendimai geriausiai atskleidžia šiuolaikinio Vokietijos meno įvairovę. "Vokietijoje šiuo metu gyvena ir dirba tūkstančiai pasaulyje pripažintų menininkų, tad savaime suprantama, kad šešiolika kūrėjų tokiai parodai yra šiek tiek per mažai. Vis dėlto šių menininkų kūryba puikiai leidžia nors akies krašteliu žvilgtelėti į pastarųjų dešimtmečių šiuolaikinį Vokietijos meną. Dauguma šių menininkų yra gimę 1970-aisiais, taigi jie pradėjo kurti dar neprasidėjus skaitmenizacijos bumui. Šie kūrėjai, be kita ko, regėjo ir nemažai istorinių įvykių, pavyzdžiui, Berlyno sienos griuvimą. Tai atsispindi ir jų kūryboje", – pasakojo jis.

Atspirtis – iš kasdienybės

Parodos idėja P.Ziegleriui ir kitai parodos kuratorei, Angelikai Stepken, kilo 2011 m. Atrinkti menininkus ir jų darbus užtruko, tad parodos premjera įvyko tik 2013 m. Frankfurte. Nuo tada "Future Perfect" keliauja po visą pasaulį.

"2011 m. Europoje buvo krizinis laikotarpis. Didelę dalį šios krizės sudarė ir finansiniai aspektai, pavyzdžiui, euro nestabilumas. Buvo svarstoma, ar ši valiuta išvis išsilaikys, visur tvyrojo įtampa. Tuo metu būta įvairių spekuliacijų ir spėlionių, niekas nebuvo tikras dėl ateities. Paklausėme savęs, argi future perfect veiksmažodžio forma nėra savaime spekuliatyvi? Ar mes iš tikrųjų galime žinoti, kas laukia ateityje?"– projekto atsiradimo aplinkybes aiškino P.Ziegleris.

Ne visi parodos menininkai akivaizdžiai kalba apie laiką, tačiau visų jų darbuose galima įžvelgti pasvarstymų laiko tėkmės tematika, istorijos refleksijas, kūriniais jie bando atsakyti į klausimus, ką reiškia gyventi šiandien, kaip skirtingos visuomenės gali atrodyti ateityje.

Šie kūrėjai, be kita ko, regėjo ir nemažai istorinių įvykių, pavyzdžiui, Berlyno sienos griuvimą.

Pavyzdžiui, tapytoja Antje Majewski savo darbuose nemažai dėmesio skiria mokslinei fantastikai. Parodoje eksponuojamais kūriniais ji bando atsakyti į klausimą, kaip galėtų atrodyti ateities menas, kaip po kelių šimtų metų atrodys muziejai ir jų eksponatai, taip pat, kaip ateityje įvairios kultūros matys tai, ką mes šiandien vadiname menu.

Iš Meksikos kilusi Mariana Castillo Deball eksponuoja savo papjė mašė skulptūras. Šiose skulptūrose stebimas augalų, kurie auga ant kitų augalų, tačiau nėra parazitai (pavyzdžiui, orchidėjos), elgesys. Menininkė bando atsakyti į klausimą, ar skirtingi organizmai gali vienu metu kartu gyventi harmonijoje.

Politikos kritika

Videomenininkas Clemensas von Wedemeyeris filme "Repeticija" nagrinėja, kokią sprendimų laisvę turi individas, kokie yra jo sprendimai ir retorika politinėse bei socialinėse sistemose. Filme vaizduojamas politikas, stovintis rinkimų kampanijos užkulisiuose ir repetuojantis savo kalbos tekstą. Tekstas leidžia spėti, kad politikas pasitrauks iš pareigų. Jam pasirodžius scenoje pasigirsta plojimai, tačiau lieka neaišku, ar plojama dėl jo sprendimo pasitraukti, ar todėl, kad jis grįžo prie racionalaus politinio mąstymo. Filmas vis kartojasi, tad išlieka spekuliatyvi intriga, kaip viskas pasibaigs.

Vietname gimęs ir vaikystėje iš jo pasitraukęs menininkas Dahn Vo užaugo Danijoje, o vėliau studijavo Vokietijoje. Šis kūrėjas iš vario sukūrė tik 2 mm storio originalaus dydžio Niujorko Laisvės statulos "odą", o tada sudaužė ją į šipulius. Kai kurios statulos duženos eksponuojamos parodoje. Menininkas teigia: "Aš norėjau parodyti dūžtančias svajones, iliuzijas. Tokią priemonę taiko vyriausybės – jos gaivina žmonių, kurie nieko kito neturi, svajones. Jei žmonėms suteikiama vilčių, jie nurimsta ir juos lengva kontroliuoti."

Pilietiškumas iš kuprinės

Vienas įdomiausių parodos menininkų – vokietis Nasanas Turas, kuris parodoje pristato savo pagamintus specialius kuprinių komplektus. Šie komplektai yra skirti įvairiausiems veiksmams: maistui ruošti, viešoms kalboms sakyti, demonstracijoms, sabotažui, sporto aistruolių ritualams. Šiomis kuprinėmis N.Turas nori paskatinti lankytojus politiniams veiksmams, tad jas galima pasiskolinti iš galerijos ir savo nuožiūra panaudoti viešose erdvėse. Norėdamas pasiskolinti vieną iš tokių kuprinių galerijos svečias privalo pasirašyti ir palikti darbuotojui kokį nors asmeninį dokumentą kaip užstatą, kad kuprinė sugrįš. O tada su ja gali eiti kur tik nori ir naudoti individualioms reikmėms.

Galerijoje taip pat galima pamatyti vaizdo įrašų, kaip kuprinės prieš tai jau buvo panaudotos kitų lankytojų. N.Turas kviečia visus pasinaudoti kuprinėmis siekiant išreikšti savo nuomonę ir tampant laisvais laisvo pasaulio piliečiais. Pasinaudoję komplektais lankytojai taip pat skatinami pasidalyti nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kaip jie naudojo šias kuprines, kokius tikslus su jomis pasiekė.

Vardai ir veidai

Parodoje pristatomi dailininkai:

Nairy Baghramian (g. 1971 m. Isfahane, Irane) nuo 1985 m. gyvena Berlyne. Savo skulptūrose, fotografijose bei erdvinėse instaliacijose ji atspindi modernizmo formas ir nagrinėja istorines, socialines, politines bei estetines temas.

Kerstin Brätsch (g. 1979 m. Hamburge) ir Adele Röder (g. 1980 m. Drezdene) gyvena Niujorke. 2007 m. jos sukūrė grupę DAS INSTITUT, kurioje kartu dirba. Tai neformali grupė, kurioje menininkės išeina už subjektyvumo ribų ir naudoja metodą, padedantį į vieną visumą sutraukti menines priemones, subjektą bei objektą.

Mariana Castillo Deball (g. 1975 m. Meksike) gyvena Berlyne. Savo darbuose ji tyrinėja veiklos bei atminties erdves, kuria sąsajas tarp matematikos ir filosofijos, archeologijos ir kolonijų istorijos.

Cyprienas Gaillardas (g. 1980 m. Paryžiuje) gyvena Berlyne ir Niujorke. Pagrindinės jo darbų temos yra griuvėsiai ir atstatymas, architektūra, susipriešinimas su urbanizuota erdve ir anachronizmai, kuriuos mūsų aplinkoje įtvirtina architektūra bei kraštovaizdžio planavimas. Jis kvestionuoja prieštaringą viešųjų erdvių, socialinių ritualų pobūdį, taip pat civilizacijos sampratą ir jos utopijas.

Dani Galis (g. 1975 m. Jeruzalėje) gyvena Berlyne. Jo darbuose, kuriuose analizuojama žiniasklaida, jis tikrina istorinių dokumentų, kuriuos subtiliai pakeičia ir rekonstruoja, istorinę reikšmę. Didžiausią dėmesį menininkas skiria kalbėjimui kaip išraiškos meno formai.

Annette Kelm (g. 1975 m. Štutgarte) gyvena Berlyne. Jos konceptualios fotografijos atspindi klasikinius meno žanrus, kaip antai natiurmortą, portretą, objekto, peizažo ir architektūros fotografiją. Nuotraukų motyvai susiejami su įvairialypėmis kultūrinėmis nuorodomis.

Jutta Koether (g. 1958 m. Kelne) gyvena Berlyne ir Niujorke. Jos darbuose, apimančiuose platų spektrą nuo tapybos, performanso, filmų ir muzikos iki publicistikos, nagrinėjama vizualinė kūryba popkultūros kontekste, juose dominuoja feminizmo ir lyčių politikos klausimai.

Arminas Linkė (g. 1966 m.) gyvena Milane ir Berlyne. Jo veiklos sritys: filmai ir fotografija. Menininkas derina šias meno formas, siekdamas panaikinti ribas tarp fikcijos ir tikrovės. Jis kaupia nuolat augantį žmogaus veiklos ir įvairių natūralių bei dirbtinių kraštovaizdžių archyvą.

Antje Majewski (g. 1968 m. Marle) gyvena Berlyne. Savo darbuose ji naudoja tapybą, vaizdo medžiagą ir performansus, dažnai dirba su kitais menininkais. Lietuvoje bendradarbiauja su Laima Kreivyte. Jos darbai pagrįsti antropologiniais klausimais, susietais su konkrečiais kultūros ir istorijos įvykiais.

Henrikas Olesenas (g. 1967 m. Esbjerge, Danija) gyvena Berlyne. Savo darbuose jis analizuoja galios struktūras ir žinių sistemas, kurios padeda kurti visuomenės normas, atsirasti atskirčiai bei kriminalizavimui.

Yorgas Sapountzis (g. 1976 m. Atėnuose) gyvena Berlyne. Jo performansai, vaizdo medžiaga ir instaliacijos pasižymi laikinumu, greičiu ir nestabilumu. Pasinaudodamas viešojoje erdvėje esančiais paminklais, jis nagrinėja kolektyvinį požiūrį į istorines relikvijas ir pavienio individo galimybes veikti visuomenėje.

Nora Schultz (g. 1975 m. Frankfurte prie Maino) gyvena Berlyne. Savo instaliacijose ir performansuose ji, be kita ko, aiškinasi kalbos atsiradimą. Ji atskleidžia skulptūrų kūrimo procesą ir taip bando integruoti etnologija, psichoanalize bei kasdienybės sociologija pagrįstą išorinį naratyvą.

Nasanas Turas (g. 1974 m. Ofenbache) gyvena Berlyne. Savo kūriniuose, pasižyminčiuose tiek humoristiniu, tiek maištauti skatinančiu poveikiu, jis atspindi meno kūrinių ir recipientų santykį viešojoje erdvėje. Jo darbai, susiejantys meną ir realybę, dažnai skatina žiūrovus aktyviai dalyvauti kūrybos procese.

Danhas Vo (g. 1975 m. Vietname) savo grafikos kūriniuose, skulptūrose ir instaliacijose įprastus daiktus traktuoja kaip prasminius vienetus, padedančius atskleisti sudėtingus asmeninės istorijos, politinių sistemų ir interesų ryšius.

Clemensas von Wedemeyeris (g. 1974 m. Getingene) gyvena Berlyne. Savo darbuose jis naudojasi kinematografinėmis fikcijomis, taip siekdamas priversti suabejoti istorinio naratyvo ir visuomenės normų nuoseklumu. Jo filmuose dažnai parodoma, kaip jie buvo sukurti, taip atskleidžiant jų gamybos mechanizmų ir užkulisių paslaptis.


Kas: Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda "Future Perfect".

Kur: Paveikslų galerijoje, M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12).

Kada: Veikia iki balandžio 1 d.

GALERIJA

  • Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda: patirčių ir istorijų mozaika
  • Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda: patirčių ir istorijų mozaika
  • Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda: patirčių ir istorijų mozaika
  • Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda: patirčių ir istorijų mozaika
  • Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda: patirčių ir istorijų mozaika
  • Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda: patirčių ir istorijų mozaika
  • Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda: patirčių ir istorijų mozaika
  • Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda: patirčių ir istorijų mozaika
  • Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda: patirčių ir istorijų mozaika
  • Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda: patirčių ir istorijų mozaika
  • Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda: patirčių ir istorijų mozaika
  • Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda: patirčių ir istorijų mozaika
  • Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda: patirčių ir istorijų mozaika
  • Šiuolaikinio Vokietijos meno paroda: patirčių ir istorijų mozaika
Akvilės Snarskienės nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (9)

baltas varnas

Ar nesiliausite burbėję. nepatinka šiuolaikinis menas - eikite į velnių muziejų, spoksokite į velniukus. Kad suprastum kūrinius, pirmiausiai reikia norėti. Čia ne technikos pasiekimų paroda, ne naujojo dizaino objektų ekspozicija, apie kokį "per vėlai atvežta" galima kalbėti?? Ačiū, kad atvežta, daugiau tokių.

Barnabas

Erzina videodarbai. Užsižaidžiama formomis, parandama turinio svarba. galbūt tokį įspūdį nspiruoja laiko atstumas - per pastaruosius kelerius metus matėme jau tiek ir tokių multimedijų kūrinių, kad net nebesinori eiti prie ekranų, gilintis į mirgančius vaizdus. Sutinku su žmogumi, manančiu, kad pavė;luotai atvežta paroda.

viskas

Primityvu. Sutikčiau su manančiuoju, jog kai nėra ko atvežti, geriau ir nevežti. Studentų lygio darbai.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS