Vandenlenčių parkai šią vasarą dirba be poilsio – pramogautojai ir sportininkai gerą orą išnaudoja nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Vienas iš "Dock7" parkų Kauno rajone įkūrėjų Dovydas Rekštys teigia, kad Lietuvoje susiformavusią vandenlenčių kultūrą vienija žmonės, ieškantys savęs ir kitokio gyvenimo būdo.

Mėgaujantis saule ir vandeniu

Dvejus metus Akademijoje ir nuo gegužės mėnesio Kulautuvoje veikiantys vandenlenčių parkai "Dock7" šį sezoną sulaukia trečdaliu daugiau lankytojų nei pernai. Čia vyksta ne tik asmeninės treniruotės, suskirstytos pagal profesionalumo lygį, bet ir įvairios stovyklos bei varžybos. Kulautuvoje kartu su joga ir veganiško maisto gamyba rengiama vandenlenčių stovykla moterims, Akademijoje šį šeštadienį vyksta kvalifikacinės varžybos "Redbull Wake2el", kuriose pasirodys profesionalai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio.

Pasak D.Rekščio, ši kultūra įtraukia visus, nepaisant amžiaus, lyties ar pajėgumo. "Tai yra vandens žmonės, kuriems patinka ekstremalus sportas ir vanduo", – anot jo, ypač daug šiais metais į vandenlenčių sportą įsitraukė merginų, kurios sudaro beveik pusę visų "Dock7" klientų.

"Tai labai naudingas sportas, sutvirtinantis kūną ir lavinantis vidinius raumenis. Sporto salė neteikia tiek malonumo, kaip treniruotė mėgaujantis saule ir vandeniu. Tačiau vandenlentės – ne tik sportas, tai ir įvairūs triukai, įdomūs žmonės, pašnekesiai. Tai visai kas kita", – vardija D.Rekštys.

Nebūtina mokėti plaukti

Kadangi naujokams nereikia jokio išankstinio pasirengimo, vandenlenčių treniruotes gali lankyti ir vaikai. D.Rekščio komanda treniruoja net ikimokyklinukus: "Turime puikiai plaukiančią penkiametę, labai talentingą septynmetį, kuris yra labai motyvuotas ir noriai mokosi. Taigi nereikia bijoti – penkiametis jau drąsiai gali stoti ant lentos. Aišku daug priklauso ir nuo paties vaiko: vienas labiau bijo vandens, kitas – drąsesnis."

Turime puikiai plaukiančią penkiametę, labai talentingą septynmetį, kuris yra labai motyvuotas ir noriai mokosi. Taigi nereikia bijoti – penkiametis jau drąsiai gali stoti ant lentos.

Pasak trenerio, pirmadieniais Akademijoje vykstančiose stovyklose susirenka apie dvidešimt jaunųjų plaukikų, kurie vasaros atostogas nori praleisti gryname ore, o ne prie kompiuterio ekrano. "Dirbant su vaikais reikia daugiau jautrumo – jei perspausi, jie gali nebelįsti į vandenį. Pradžioje palaikome juos vandenyje su lynu, liemene ir šalmu. Kai pripranta prie vandens, siūlome pabandyti stoti ant lentos", – tiek vaikus, tiek suaugusius vandenlentininkus ant vandens laiko speciali liemenė, todėl mokėti plaukti nebūtina.

"Lanko nemažai merginų, kurios visai nemoka plaukti, bet puikiai stovi ant lentos. Kai kurie pas mus net išmoksta plaukti", –  pasakoja D.Rekštys.

Naujokai traumų nepatiria

Anot vandenlenčių parkų įkūrėjo, norintiesiems išbandyti šį sportą užtenka tik noro, o visa kita jie išmoks treniruotėje. "Jei žmogus ateina – tai jau didelis darbas. Mūsų tikslas – jį motyvuoti", – prieš šešerius metus pirmą kartą ant vandenlentės atsistojęs D.Rekštys pasakoja turėjęs puikų mokytoją, įkvėpusį jį ne tik patį dirbti treneriu, bet ir įkurti du naujus parkus.

Mokytojas vandenlenčių parke – operatorius, valdantis lyną, prie kurio esi pririštas. Jis tiesiogiai bendrauja su plaukiku per šalme įmontuotą mikrofoną ir garsialkalbį, reguliuoja greitį, pataria, kaip geriau atlikti pratimą.

"Operatoriai yra labai patyrę profesionalūs sportininkai, todėl žino, ką patarti, kad triukas būtų atliekamas išvengiant traumų. Jie greitai reaguoja į situaciją, atsižvelgia į žmogaus savijautą, stebi, kaip jis stovi ant lentos. Greitis yra parenkamas toks, kad būtų patiriama kuo mažiau traumų ir kad pratimas pavyktų kuo greičiau", – pasak trenerio, dažniausiai traumas patiria ne naujokai, o profesionalai, kuri mokosi sudėtingų triukų ar ruošiasi varžyboms. Rimčiausios traumos būna raiščių patempimai ir nedideli sumušimai.

Žiemą – į šiltuosius kraštus

Kauno rajone įsikūrę du parkai vienas kito nedubliuoja. Akademijos klientai – savo profesionalumą tobulinantys sportininkai, o Kulautuvoje pramogauti renkasi visa šeima. Pasak D.Rekščio, dažnai darbo dienomis Akademijoje sportuojantys vyrai savaitgalį vyksta į Kulautuvą, kur pramogų randa ir jo žmona su vaikais.

"Parkas arti miesto – pranašumas. Akademijoje dirbame jau nuo 7 val.: žmonės atvažiuoja, pasitreniruoja, apsivelka kostiumą ir važiuoja į darbą. Yra net vilniečių, kurie čia atvažiuoja prieš darbą", – anot D.Rekščio, tokia rytinė treniruotė įkrauna energijos visai dienai.

O kas atsitinka, kai užšąla vanduo? "Žiemą keliaujame ten, kur šilta. Bendraujame su geriausiais pasaulio plaukikais, semiamės patirties. Grįžtame pasitobulinę ir savo patirtį perduodame klientams", – nors lietus vandenlentininkams – ne problema, tačiau spalio–balandžio mėnesiais užsiimti šiu sportu Lietuvoje neįmanoma.