AKADEMIJOS SENIŪNIJA: GYVENIMAS DRAUSTINIO KAIMYNYSTĖJE

Akademijos seniūnija – nuolatos jauna: joje įsikūręs Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) miestelis su bendrabučiais. Kitoje magistralės "Via Baltica" ir Šakių plento pusėje – gyvenvietė, beveik įsiterpusi į Kamšos botaninį-zoologinį draustinį.

Daug žaliųjų erdvių

Nykštukinėje, kaip buvusios Žemės ūkio akademijos (dabar – ASU) darbuotojų miestelis įkurtoje seniūnijoje gyvenamąją vietą yra deklaravę beveik 3 tūkst. gyventojų. Prasidėjus mokslo metams, gyventojų skaičius ūgteli dar apie 1,6 tūkst.: tiek studentų rugsėjį suvažiuoja į ASU. "Gyventojų, mūsų seniūnijoje deklaravusių gyvenamąją vietą, skaičius beveik nekinta. Tiesa, pastaruoju metu Akademijos ir Ringaudų seniūnijų paribyje ėmus dygti naujiems kvartalams, jis ėmė šiek tiek augti. Nauji gyvenamieji namai sparčiai kyla ir šalia "Medeinos" kvartalo, ir priešingoje Šakių plento pusėje esančioje Forto gatvėje. O Akademijos miestelis plėstis neturi kur: jį supa Kamšos botaninis-zoologinis draustinis. Dėl to vietos pasivaikščioti – sočiai: visai šalia gyvenamųjų namų – miškas, šlaitai, besileidžiantys link Nemuno, seniūnijos teritorijoje yra ir du arboretumai. Aš kaip Ringaudų gyventojas to Akademijai net pavydžiu", – prisipažino Akademijos seniūnas Skirmantas Nominaitis.

Prieš metus draustinio pakraštyje prie gyvenvietės įrengtas pažintinis takas driekiasi apie 1,5 km. Nuo tako įrengus laiptus, vedančius Nemuno šlaitu žemyn, atsirado jungtis su Marvelės dviračių taku. Pažintinį taką puošia miestelio gyventojo visuomenininko Dainiaus Šerono iniciatyva surengtame medžio drožėjų plenere gimusios skulptūros. D.Šeronas ne kartą organizavo talkas gyvenvietei tvarkyti, jo iniciatyva prie pažintinio tako atsirado užrašai "Nešiukšlinti".

Ir darbo dienos metu šiame take galima sutikti bėgiojančių, važinėjančių dviračiais, su vaikais ar keturkojais augintiniais atėjusių pasivaikščioti Akademijos gyventojų. "Pažintinis takas yra draustinyje, dėl to labai aktyvios žmogaus veiklos čia negali būti. Viena iš priežasčių, kodėl čia negalima pjauti medžių – jų žievėje gyvena į Raudonąją knygą įrašytas vabaliukas – purpurinis plokščiavabalis. Medžių išvartos turi natūraliai supūti. Draustiniu besirūpinančios Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovai net suoliukus šiame take prašė statyti kuo natūralesnius, iš nenužievintos medienos, primenančius paprasčiausią rąstą. Parko atstovų reikalavimu, take nestatėme ir šiukšliadėžių. Žinoma, tokių dalykų čia taip pat neturėtų būti, – į nugenėtų šakų krūvą prie pažintinio tako mostelėjo seniūnas. – Matyt gyventojai, nugenėję kiemuose augančius medžius, šakas sutempė į čia. Jos turi būti priduodamos į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles."

Akademijos miestelis plėstis neturi kur: jį supa Kamšos botaninis-zoologinis draustinis. Dėl to vietos pasivaikščioti – sočiai: visai šalia gyvenamųjų namų – miškas, šlaitai, besileidžiantys link Nemuno, seniūnijos teritorijoje yra ir du arboretumai.

Atsirado Pikniko pieva

Į draustinio teritoriją patenka ir pievos tarp Pilėnų gatvės ir miško dalis. Iki šiol bevardė pieva šiemet pavadinta Pikniko. "Sugalvojome, kad mums, Akademijos gyventojams, reikėtų susipažinti vieniems su kitais. Taip Kaimynų dienos proga toje pievoje surengėme popietę. Susirinko šeimos su vaikais, atsinešė vaišių – susipažinome, pabendravome. Buvo labai jauku", – pasakojo Akademijos bendruomenės centro pirmininkė Daiva Gavrilčikė. Prieš keletą mėnesių ėmusi vadovauti bendruomenės centrui, ji surengė ir blusturgį. "Pirmasis blusturgis nebuvo labai gausus: dalyvavo keliolika mainytojų, dovanotojų ar prekiautojų, o susidomėjusiųjų prekėmis buvo kelios dešimtys. Tikimės, kad blusturgiai įsibėgės, nes poreikis yra: žmonės klausinėja manęs, kada vyks kitas", – užsiminė jauna moteris. Šią vasarą Akademijoje pradėtos rengti ir nemokamas zumbos treniruotės po atviru dangumi. Miestelyje veikia aktyvus Trečiojo amžiaus universiteto padalinys.

Kita nedidelė iniciatyva, suvienijusi vieno daugiabučio gyventojus, gimė prie Pilėnų g. 7 namo. Prie įėjimo į daugiabučio laiptinę gyventojai įrengė medinį stalą, suolelį, kurį patys meniškai išmargino. "Jį pavadinome Geros kaimynystės suoleliu, nes jis mus labiau suburia: čia ne kartą su kaimynais vakarojome. Ant stalo kaimynai (o jie mūsų name visi geri) palieka tai sodo, tai daržo gėrybių. Gyvename apstybėje", – pasakojo šio daugiabučio gyventoja Jūratė Bagdonaitė Pašilienė.

Bendruomenės centro pirmininkė suka galvą, kaip į bendruomenės veiklą įtraukti jaunimą. "Labai sunku prikviesti jaunus žmones, ypač paauglius, kažkur ateiti, dalyvauti. Sukame galvas, kaip tą jaunimą ištraukti iš namų. Bandysime su kitomis bendruomenėmis rašyti projektą, galbūt surengsime stovyklą. Noreikiškėse yra vandenlenčių parkas – galvojame, kad veikla ten juos sudomintų, ypač jei tai būtų nemokamas užsiėmimas", – svarstė D.Gavrilčikė.

Į Obelynę – asfaltuotu keliu

Seniūnijos pakraštyje, ant Nemuno šlaito prieigų, įsikūrusi bene gražiausia seniūnijos vieta – garsiojo gamtininko akademiko Tado Ivanausko įkurta Obelynė. Čia auga ne tik T.Ivanausko sodintos obelys, bet ir reti medžiai: tulpmedžiai, japoninis puošmenis, ginkmedis, pelkinis ąžuolas, kurilinis maumedis. Mirus gamtininko įdukrai šviesuolei Eleonorai Baltuškevičienei, Obelynę prižiūri našlys Algirdas Baltuškevičius, padedamas ekologo Simono Stašaičio. Obelynėje veikia Kauno rajono muziejaus padalinys. "Šiuo metu ruošiama medžiaga apie čia augančių obelų veisles. Rudenį obelys bus paženklintos lentelėmis, informuosiančiomis apie tos obels veislę, amžių ir panašiai, – pasak Kauno rajono muziejaus direktoriaus Zigmo Kalesinsko, ateityje tokios lentelės atsiras prie visų vertingų medžių. – Ateityje Obelynę aš matau ne tik kaip pažintinį gamtos parką, bet ir kaip bendruomenės susitelkimo, žaliąją zoną, rekreacijos vietą, kur galėtų žmonės ateiti ne tik retų augalų pasižiūrėti, bet ir pabūti gryname ore, pasivaikščioti, pasimankštinti. Tai turėtų būti šeimų rekreacijos, traukos centras."

Palyginti su kitomis seniūnijomis, Akademijos gatvės geros: čia beveik nėra žvyrkelių. Jų turėtų dar sumažėti baigus asfaltuoti Obelynės gatvę. Ringaudų seniūnijos teritorijoje esanti šios gatvės dalis išasfaltuota prieš porą metų, šiuo metu klojami šaligatviai ir ruošiamasi asfaltuoti likusią gatvės dalį. Atlikus darbus, kuriuos planuojama baigti rugsėjo pradžioje, asfaltas pasieks Obelynę, Algirdo Amšiejaus bityną.

Šią savaitę turėtų būti baigta Sodų gatvės rekonstrukcija. "Tai nedidelė, bet labai svarbi gatvė. Prasidėjus mokslo metams rytais ji nuolat užkimšta – ja tėvai nuo Ringaudų pusės veža į Ugnės Karvelis gimnaziją vaikus. Anksčiau tai buvo tik keliukas, kur tam, kad dvi priešpriešiais važiuojančios mašinos galėtų prasilenkti, viena turėdavo sustoti ties įvaža į garažus. Dabar ten klojama 6 m skersmens asfalto danga, bus įrengtas ir šaligatvis. Ten turėtų atsirasti ir vietos statyti automobilius. Tokių vietų prie gimnazijos labai trūksta. Juk dabar madinga 18 metų sulaukusiems moksleiviams į mokyklą atvažiuoti automobiliu. Ir jie negali susėsti trise į vieną automobilį: kiekvienas turi savo automobiliu atvažiuoti, pasidemonstruoti", – apie vyresniųjų klasių moksleivių madas ironiškai užsiminė S.Nominaitis.

Naujos automobilių parkavimo vietos įrengiamos ir Mokyklos gatvėje prie vaikų darželio.

Nustebino šeimininkiškumas

Siekiant mažinti transporto spūstis, piko valandomis susidarančias ties šviesoforu reguliuojama sankryža Pilėnų gatvės ir Šakių plento sankirtos vietoje, čia ketinama įrengti transporto žiedą. Antras žiedas planuojamas kitoje viaduko virš magistralės "Via Baltica" pusėje. Šių žiedinių sankryžų projektas parengtas, laukiama, kada Lietuvos automobilių kelių direkcija skirs finansavimą sankryžoms įrengti.

Garliavoje daugiabučių namų gyventojai reikalaudavo, kad, vaizdžiai tariant, seniūnija iki pat jų butų langų viską tvarkytų, prižiūrėtų. O čia – aš buvau nustebęs – pačios daugiabučių namų savininkų bendrijos aplinką, kiemus tvarkosi.

Šiuo metu rengiamas pagrindinės miestelio Pilėnų gatvės rekonstrukcijos projektas. "Šis projektas derinamas prie būsimosios žiedinės sankryžos sprendinių. Be to, atsirado būtinybė pakoreguoti Pilėnų gatvės ribas, nes kai kur ji per siaura, kitur neįrengtas pėsčiųjų takas. Todėl iki to laiko, kai bus parengtas projektas, sustabdytas daugiabučių namų teritorijų įteisinimas. Pavyzdžiui, Pilėnų g. 14 daugiabutis jau buvo ties finišu įteisinant teritorijos ribas, tačiau kol kas tą procesą sustabdėme", – sakė seniūnas. Jei bus gautas finansavimas, Pilėnų gatvė bus rekonstruojama kitais metais.

Seniūną, anksčiau dirbusį Garliavos seniūnijoje, nustebino Akademijos daugiabučių namų gyventojų šeimininkiškumas: "Garliavoje daugiabučių namų gyventojai reikalaudavo, kad, vaizdžiai tariant, seniūnija iki pat jų butų langų viską tvarkytų, prižiūrėtų. O čia – aš buvau nustebęs – pačios daugiabučių namų savininkų bendrijos aplinką, kiemus tvarkosi. Dažniausiai patys bendrijų pirmininkai tą teritoriją prižiūri: šienauja ir bendrai tvarka rūpinasi, tik viena kita bendrija tam samdo kitą žmogų."

Pieva šalia Pilėnų g. 12 namo iškasinėta. "Tai susiję su draustiniu. Dalis lietaus nuotekų ir drenažų vandens iki šiol išbėgdavo tiesiog į Kamšos draustinį. Bendrovė "Kauno vandenys" čia atlieka centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos rekonstrukciją – nuo šiol visas lietaus nuotekų vanduo ir iš drenažo pateks tiesiai į "Kauno vandenų" vandens nuotekų požeminę trasą", – paaiškino seniūnas.

Sunkiai telpa gimnazijoje

Akademijos U.Karvelis gimnazija – viena didžiausių Kauno rajone. "Praėjusiais mokslo metais gimnazijoje mokėsi 1 072 moksleiviai, šiais turėtų ateiti 1 165. Daugėja ir pradinukų, ir į penktą klasę labai daug mokinių ateina: vietoje 90 sulaukiame 150. Taigi, vietoj trijų paralelinių klasių turime formuoti penkias. Pagal bendrą gimnazijos moksleivių skaičių mes turėtume formuoti bent trimis klasių komplektais daugiau. Tačiau, kadangi nebeužtenka erdvių, formuojame kiek galima didesnes klases, – pasakojo gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas. – Moksleivius į penktas–dvyliktas klases mes turime priimti iš Akademijos, Ringaudų, Kačerginės, Zapyškio. Vien Ringaudai – labai sparčiai gyventojų skaičiumi auganti seniūnija. Gauname prašymų priimti vaikus ir iš miesto teritorijos. Jei visus priimtume, gimnazistų skaičius būtų dar didesnis. Laukiame, kada pradinės klasės išsikels į ASU bendrabučio, kuriame veikia lopšelio-darželio "Ąžuolėlis" grupės, trečią ir ketvirtą aukštus. O kol kas pasispausime."

Naujaisiais mokslo metais gimnazijos moksleiviai su judėjimo negalia galės naudotis jiems pritaikytu liftu. Prie mokyklos ruošiamasi įrengti daugiau stovų dviračiams, mat esamų nebeužtenka: atvažiuoti į mokyklą populiaru ne tik automobiliu, bet ir dviračiu. Moderniame gimnazijos sporto aikštyne, stadione su dirbtine danga vyksta nemažai rajoninių sporto renginių. Vakarais šiltuoju metų laiku aikštynas taip pat pilnas žmonių: kas žaidžia futbolą, kas – paplūdinio tinklinį, kas bėga, mankštinasi prie treniruoklių. Nors aikštynas apjuostas tvora, jos vartai paprastai atviri. "Kokia nauda iš sporto objekto, jei jis užrakintas? – retoriškai klausė R.Kučiauskas. – Tuo labiau kad mokykla nėra autonominė respublika. Ji yra bendruomenės sudedamoji dalis. Stadione sportuoja ne tik mūsų mokiniai – ir jų tėvai, broliai, sesės, galbūt ir seneliai. Kaip mes galėtume jų čia neįleisti?"

Šalia aikštyno – suverstos krūvos žemių. "Po metų čia bus lauko klasė ir sveikatingumo takas su gamtos nežalojančiais objektais: buomu, medinėmis kopėtėlėmis, labirintu. Šis parkelis taip pat netaps uždaras: tai bus skirta visai bendruomenei", – žadėjo gimnazijos direktorius.