VERSLININKŲ IR MIESTO VALDŽIOS BENDRADARBIAVIMAS – RAKTAS Į SĖKMĘ

Nekilnojamojo turto vystytojai pasakoja, kad jų galvose sukasi ne tik komercinių pastatų vizijos, bet ir idėjos, kaip atgaivinti viešąsias erdves. Todėl jie tariasi ne tik su architektais, bet ir valstybės, savivaldybių vadovais. Šią savaitę Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atstovai lankėsi Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio kabinete.

Veiks drauge

"Visuose miestuose, kur vyksta didžiausia miesto plėtra, mes stengiamės bendrauti su miestų vadovais, nes jie kuria miestų viziją, o vystytojai ją įgyvendina. Visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje vyksta urbanizacija – didieji miestai auga, tankėja, o visuomenė sensta ir gyventojų skaičius mažėja. Tai atneša savų iššūkių, todėl daug diskutuojame apie miestų planavimą, kaip jie turi būti pritaikyti šiuolaikiniam žmogui, reikalavimus automobilių aikštelėms, patogesnį susisiekimą, teritorijų planavimą, būsto nuomos rinkos legalumą ir kitais klausimais", – sakė per 50 nekilnojamojo turto (NT) vystytojų ir šiame sektoriuje dirbančių įmonių vienijančios LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius.

LNTPA atstovai, susitikę su Kauno miesto meru ir administracijos vadovais, aptarė glaudesnes verslo ir miesto savivaldos bendradarbiavimo galimybes bei išsakė būtinybę įtraukti akademinę miesto architektų, urbanistų bendruomenę kuriant teritorijų planavimo viziją ir priimant, keičiant esamą tvarką, taisykles.

Verslininkas Robertas Jocius pasakojo, kad iki šiol daugelis LNTPA narių buvo vilniečiai, tačiau pastaruoju metu po asociacijos skėčiu vis dažniau jungiasi ir kituose miestuose įsikūrė NT vystytojai, ypač aktyvūs kauniečiai.

"Pačios asociacijos veikla labiau nukreipta į darbo su ministerijomis lygį, į kuriamus įstatymus, aktualius NT plėtrai, pavyzdžiui, teritorijų planavimo. Tai asociacijos nariams ir kartu sostinės plėtrai yra naudinga, bet Kauno plėtrai reikalinga, kad būtų susibūrę čia norintys statyti, investuoti vystytojai, kad būtų abipusiai jų ir savivaldybės informacijos mainai. Kaune – kiek kitokia NT problematika, savas bendrasis, specialusis planai ir panašiai", – kalbėjo R.Jocius.

Jis teigė, kad NT vystytojų žvilgsnis vis dažniau krypsta į Kauną. Dešimtys projektų jau įgyvendinta, bet dar daugiau pastatų išdygs artimiausiu metu. Verslininkai džiaugiasi atsigaunančia rinka, o kartu suteikia galimybę patogiai įsikurti gyventojams, Kaune veikiančioms bendrovėms bei miestą įtraukia į investuoti, gyventi ir veiklai vis patrauklesnių miestų sąrašą.

– Kaune šiuo metu, atrodytų, yra geresnė situacija nei sostinėje, kuri jau yra gerokai labiau prisotinta statybų? – pasiteiravome R.Jociaus.

– Be jokios abejonės. Akivaizdu pagal tai, kiek dabar daug Kaune pradėtų naujų projektų, kalbant ir apie biurų pastatus, ir apie gyvenamąjį būstą. Jaučiama tokia tendencija, kad jau ne kauniečiai į Vilnių traukia, o atvirkščiai.

Kaune yra gera geografinė padėtis. Kauno pranašumas – gausi akademinė bendruomenė, aukštas medicinos paslaugų lygis. NT vystytojams, be abejo, aktualu ir tai, kad Kaune yra daug neišvystytų teritorijų, ne paskutinėje vietoje ir patrauklus Kauno gamtovaizdis. Kažkada savo objektui samdėme pasaulio lygio norvegų architektą Nielsą Torpą. Jis buvo sužavėtas Kauno kraštovaizdžiu, unikalia upių santaka, tuo, kad mieste daug žalumos.

– Kaip manote, į kokį nekilnojamąjį turtą Kaune bus labiausiai investuojama per artimiausius kelerius metus?

– Iki šiol Kaune daugiausia investicijų būdavo skirta gyvenamajam būstui statyti. Komercinio nekilnojamojo turto statybos – konkrečiau, biurų – yra tik pradžia. Kai kurie projektai jau baigti įgyvendinti, kiti jau pradėti ar baigiami derinti. Per porą metų Kaune turėtų būti pastatyta apie dvylika biurų pastatų.

– Ko konkrečiai tikitės iš Kauno savivaldybės?

– Geranoriškos, dalykiškos atmosferos. Mes savivaldai esame ne konkurentai. Mūsų ir savivaldybės tikslai – vienodi. Mes kartu kuriame miestą. Tiek mes investuojame pinigus, tiek ir miestas. Mūsų planų ateitis labai priklauso nuo miesto priimamų sprendimų. Sklandžiai NT plėtrai, kuo suinteresuoti ne tik mes, bet ir visas miestas, reikia nuolatinio bendradarbiavimo tarp NT vystytojų ir savivaldos.

Į diskusiją norisi įjungti ir architektų bei akademines bendruomenes. Bendravimo rezultatas – išgryninta miesto vizija, į kurią papuola ir planuojami tiesti miesto aplinkkeliai, viešojo transporto sistemos pokyčiai – nauji maršrutai, socialinė infrastruktūra ir visa kita. Turi būti aiški strategija, kuria linkme miestas nori plėstis, koks nori būti, kaip jis nori būti pristatytas užsienio investuotojams.

Mes galime pastatyti pastatus, bet kartu su miestu, jo bendruomene reikia nuspręsti, kokių pastatų reikia. Reikia kartu spręsti, kaip vystyti viešąsias erdves.

Bendras modelis yra toks: biurus, viešbučius, butus stato verslininkai. Savivaldybė gali prisidėti investuodama į infrastruktūrą, socialinius objektus: sporto, mokslo, kultūros centrus ir kita. Norint išvystyti ištisas teritorijas svarbu savivaldybei ir verslui dirbti išvien ir ieškoti visoms pusėms priimtino kompromiso.

Bendradarbiavimas su savivaldybe NT vystyti yra labai svarbus, nes visi projektai turi būti pradedami planuoti prieš kelerius metus iki jų įgyvendinimo. Nežinant savivaldos užmojų, planų, sunku planuoti ir būti tikram, kad tuos planus ateityje pavyks įgyvendinti.

Robertas Jocius (viduryje)

– Kuo Kauno "Mokslo salos" kaimynystė patraukli NT vystytojams?

– Artimiausiu metu miesto plėtra numatyta miesto centre. Taip ir turėtų būti. Ten turime daug neurbanizuotos teritorijos. Palyginti su Vakarų Europos didmiesčiais, jis yra retokai apgyvendintas. "Mokslo sala" tikrai padės pritraukti daugiau investicijų. Šis mokslo centras yra pranašumas, jam vieta parinkta labai tinkamai. NT, kaip ir kitose rinkose, yra labai svarbu teigiama emocija. "Mokslo sala" tokią emociją ir skleidžia. Geros žinios, kad mieste vyksta veiksmas, kad atsiras svarbus objektas, kad jam projektuoti buvo surengtas tarptautinis architektų konkursas, paskatina apsisprendimą investuoti mieste. Pavyzdžiui, šiuo metu vedu derybas dėl investavimo su suomiais. Jie, miesto centre matydami tokius postūmius, reaguoja labai teigiamai.

– Skeptikai sako, kad užstačius miesto centrą pastatais jis praras savo savitumą ir dalį žavesio?

– Reikia ieškoti kompromiso. Teritorijų vystymas – ne tik pastatų statyba. Tai ir viešųjų erdvių, pavyzdžiui, parkų kūrimas, jų patrauklumo didinimas, tiltų statymas, pakrančių tvarkymas ir pan. Mūsų pozicija – harmoninga miesto plėtra. Norime, kad komercija, kuri ateitų, harmoningai įsilietų į miesto vaizdą, gyvenimą, kad miestą praturtintų ne tik visuomenės poreikius atitinkančiais pastatais, bet ir viešosiomis erdvėmis.

Nauji biurų pastatai yra būdas pritraukti į miestą naujas bendroves ir išlaikyti tas, kurios mieste veikia nuo seniau. Modernūs biurai yra sąlyga, kurią reikia išpildyti norint į miestą pritraukti tarptautines kompanijas, užsienio investuotojus.

Atsirandančios patogios darbo erdvės yra vienas būdų, kaip darbdaviui pritraukti pačius geriausius darbuotojus, o tokių erdvių mieste atsiradimas yra būdas sulaikyti gyventojus nuo migracijos į kitą miestą arba būdas pritraukti naujų gyventojų. Biuras kartu yra ir bendrovės įvaizdžio dalis. Tad nauji biurų pastatai yra naujos darbo vietos ir daugiau lėšų į miesto biudžetą, daugiau vartojimo, naudojimosi mieste esančiomis paslaugomis, tai taip pat lemia miesto gerovės augimą.

– Kas jūsų manymu, yra NT vystytojų bendruomenės skauduliai? Kas labiausiai kelia nerimą?

– Problemos nuolat keičiasi. Šiuo metu didžiausią įtampą kelia Nacionalinės žemės tarnybos pozicija ir pradėti veiksmai. Nepaaiškinus priežasties nebepratęsiamos valstybės žemės nuomos sutartys. Parengti projektai, kai kuriuose išnuomotuose sklypuose jau prasidėjusios ir statybos. Sprendimas nepratęsti nuomos sutarties verslą įvelia į ilgai trunkančius teisinius ginčus, dėl to pralošia ir verslas, ir valstybė.

– Anksčiau kildavo daug ginčų tarp verslo ir kultūros paveldo specialistų. Kaip dabar?

– Kiek man yra tekę pačiam bendrauti ir kiek yra tekę girdėti atgarsių, šiandien nesusišnekėjimo tarp verslo ir kultūros paveldo specialistų nebelikę. Vyksta abipusis geranoriškas bendravimas, stengiamasi paisyti kultūros paveldo išsaugojimo principų ir miesto interesų.

Vis daugiau NT vystytojų supranta, kad miestui daugiau duoti jie gali susibūrę, o ne veikdami pavieniui. Ateiname ne tam, kad kritikuotume. Norime siūlyti idėjas, norime bendradarbiauti, prisidėti prie miesto gerovės.

Visvaldas Matijošaitis